Datasets:
Yingli Shen
commited on
Add files using upload-large-folder tool
Browse filesThis view is limited to 50 files because it contains too many changes.
See raw diff
- .gitattributes +2 -0
- acm_Arab/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- acm_Arab/mala_000002_keep.jsonl +0 -0
- acm_Arab/mala_000002_remove.jsonl +0 -0
- acm_Arab/mala_000002_stas.jsonl +115 -0
- bjn_Arab/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- bjn_Arab/fineweb-2_000001_remove.jsonl +0 -0
- bjn_Arab/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- cak_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +0 -0
- cak_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- cak_Latn/mala_000002_remove.jsonl +0 -0
- cak_Latn/mala_000002_stas.jsonl +115 -0
- crk_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- crk_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +0 -0
- crk_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- dyo_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- dyo_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +25 -0
- dyo_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- goa_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +15 -0
- goa_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +9 -0
- goa_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- ita_Latn/fineweb-2_000010_remove.jsonl +3 -0
- ita_Latn/new_cc_000254_remove.jsonl +3 -0
- jpn_Japn/mala_000001_stas.jsonl +115 -0
- jpn_Japn/mala_000002_stas.jsonl +115 -0
- jpn_Japn/mala_000003_stas.jsonl +115 -0
- jpn_Japn/mala_000008_stas.jsonl +115 -0
- jpn_Japn/mala_000010_stas.jsonl +115 -0
- jpn_Japn/mala_000011_stas.jsonl +115 -0
- jpn_Japn/mala_000012_stas.jsonl +115 -0
- jpn_Japn/mala_000014_stas.jsonl +115 -0
- kos_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- kos_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +0 -0
- kos_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- kos_Latn/mala_000002_keep.jsonl +0 -0
- kos_Latn/mala_000002_remove.jsonl +0 -0
- kos_Latn/mala_000002_stas.jsonl +115 -0
- mau_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- mau_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +0 -0
- mau_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- mau_Latn/mala_000002_keep.jsonl +0 -0
- mau_Latn/mala_000002_remove.jsonl +0 -0
- mau_Latn/mala_000002_stas.jsonl +115 -0
- mqy_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- mqy_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +7 -0
- mqy_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- mqy_Latn/mala_000002_keep.jsonl +0 -0
- mqy_Latn/mala_000002_remove.jsonl +17 -0
- mqy_Latn/mala_000002_stas.jsonl +115 -0
- ndz_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +3 -0
.gitattributes
CHANGED
@@ -5394,3 +5394,5 @@ ita_Latn/new_cc_000155_keep.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
|
5394 |
ita_Latn/fineweb-2_000062_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
5395 |
ita_Latn/new_cc_000193_keep.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
5396 |
ita_Latn/new_cc_000213_keep.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
|
|
|
|
|
5394 |
ita_Latn/fineweb-2_000062_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
5395 |
ita_Latn/new_cc_000193_keep.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
5396 |
ita_Latn/new_cc_000213_keep.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
5397 |
+
ita_Latn/new_cc_000254_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
5398 |
+
ita_Latn/fineweb-2_000010_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
acm_Arab/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 174.0502649110843,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0893669726695693,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.02258316109741384,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.236546776477994,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.049225053769081484,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0007691234328279914,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.4806048261029218,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 425.3353229362941,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.062470661930669184,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.08329047680212433,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.03941072476938968,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.031348843531847165,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.007823739781117991,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.16843275234318275,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 107.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.082,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.228,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.043,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 0.433,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 35619.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.531,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.988,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.621,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.324,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.263,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 37.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.117,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.032,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 293.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.175,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.047,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.29,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.09,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 0.742,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 171.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.125,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.256,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.065,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 0.561,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 107.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.082,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.228,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.043,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 0.433,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 68.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.042,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.209,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.027,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.356,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "95315",
|
112 |
+
"keep size": "86609",
|
113 |
+
"remove size": "8706"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
acm_Arab/mala_000002_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
acm_Arab/mala_000002_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
acm_Arab/mala_000002_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 15.885622661678246,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.004116133465679164,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.24976315186683976,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.061866076200656636,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0006654195617316942,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.6781483545850194,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 6.653722362954873,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.020193199779244476,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.04595761206950065,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.06462818820271402,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.007431188331298914,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.21231534917159595,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 14.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.245,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.059,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 0.674,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 110.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.2,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.4,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.545,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.25,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 10.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.105,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.075,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 24.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.314,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.154,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 0.973,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 19.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.278,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.1,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 0.871,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 14.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.245,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.059,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 0.674,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 11.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.216,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.499,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "13097",
|
112 |
+
"keep size": "11832",
|
113 |
+
"remove size": "1265"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
bjn_Arab/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
bjn_Arab/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
bjn_Arab/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 1993.3303664921466,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06417643979057591,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.05492408376963351,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.21976649214659688,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.015729842931937174,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.7469785340314137,
|
11 |
+
"perplexity_score": 101469.91554973822
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 6393.879463354397,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.05464563394079053,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.12736255704992988,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.019144666331683845,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.014413028554815483,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.1860440950376402,
|
23 |
+
"perplexity_score": 17402.000639486694
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 562.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.056,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.011,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.218,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.013,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 0.796,
|
35 |
+
"perplexity_score": 102905.65
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 109243.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.507,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 1.0,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.398,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.144,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 0.997,
|
47 |
+
"perplexity_score": 178149.7
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 127.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.128,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.109,
|
59 |
+
"perplexity_score": 23312.8
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 3441.8000000000093,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.101,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.1322000000000003,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.243,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.025,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 0.952,
|
71 |
+
"perplexity_score": 119586.92000000001
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 1017.5,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.071,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.039,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.23,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.018,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 0.90375,
|
83 |
+
"perplexity_score": 111105.75
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 562.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.056,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.011,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.218,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.013,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 0.796,
|
95 |
+
"perplexity_score": 102905.65
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 411.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.037,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.208,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.009,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.626,
|
107 |
+
"perplexity_score": 93568.40000000001
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "1910",
|
112 |
+
"keep size": "1688",
|
113 |
+
"remove size": "222"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
cak_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
cak_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 469.9050090252708,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06107468411552346,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.00282129963898917,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.24397111913357405,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.3141942689530686,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9959025270758123,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 605.8779468003048,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.034018073210491634,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.013218693596751584,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.0281792479365757,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0642984806598845,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.019424631561587434,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 73.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.064,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.254,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.323,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 5136.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.238,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.404,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.332,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.511,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 43.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.172,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.082,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.635,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1356.8000000000002,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.104,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.006,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.273,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.388,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 843.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.084,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.265,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.359,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 73.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.064,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.254,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.323,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 55.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.038,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.218,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.273,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.999,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "4432",
|
112 |
+
"keep size": "4042",
|
113 |
+
"remove size": "390"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
cak_Latn/mala_000002_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
cak_Latn/mala_000002_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 40.883824464702144,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.035062604271322045,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 8.500244259892524e-05,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.25872762717644787,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.35757392779124536,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9988535270206745,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 100.39003352376926,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.04623434649285807,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.002081144420929833,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.029786853050940202,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0795422154668128,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.014369934644506215,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 32.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.01,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.26,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.357,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 9525.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.2,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.164,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.4,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.733,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 10.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.129,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.213,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 55.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.112,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.294,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.458,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 42.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.062,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.278,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.41,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 32.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.01,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.26,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.357,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 23.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.242,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.306,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "108491",
|
112 |
+
"keep size": "102242",
|
113 |
+
"remove size": "6249"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
crk_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
crk_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
crk_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 697.4375,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.07495312500000001,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.01371875,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.152578125,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.084453125,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.8532500000000001,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 795.7304991916233,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.02982837873124141,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.08292041906814931,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.018919900805352417,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.09258879685326067,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.17375953211262973,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 455.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.07,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.1495,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.06,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 0.9604999999999999,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 4013.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.176,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.653,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.225,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.439,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 51.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.026,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.121,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.006,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.488,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1680.000000000001,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.11230000000000002,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.003400000000000006,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.1717,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.1017,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 901.25,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.086,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.16025,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.08225,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 0.998,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 455.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.07,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.1495,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.06,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 0.9604999999999999,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 171.75,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.14275,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.03875,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.6717500000000001,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "64",
|
112 |
+
"keep size": "53",
|
113 |
+
"remove size": "11"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
dyo_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
dyo_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,25 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
{"text":"1 TESALONIKA 3:5\n5 Mati mo'omu, nan iŋoolenutumi imuuten hani jayiinkun, niboñulomi Timoti manteer mbi imanj kafiumak kooluul kúlinliŋ cut. Ínje níkolieenkoli mati Seetaanaay eyinkuuyink man kaan búrokoli man bukaan ñaañaaña.\nGet the App!\nDownload the FREE Bible.is app for your iPhone, iPad, or Android device.View in the\nApp Store","id":"<urn:uuid:c13d68f7-6a95-4abc-83e8-208ec8f52b5a>","dump":"CC-MAIN-2013-20","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/1Thess\/3\/5","date":"2013-06-20T06:42:05Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-20\/segments\/1368710605589\/warc\/CC-MAIN-20130516132325-00090-ip-10-60-113-184.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":0.9907215238,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 0.9907215237617493}","num_words":47,"character_repetition_ratio":0.0,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.193,"stopwords_ratio":0.128,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.993,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
2 |
+
{"text":"KAMANJENAK 17:11\n11 Ban énukuruŋey yákooleniaay yaroŋeenumi bare iñeme elet, yoo fúkouyo eenomi áyi atoken di áfeegintenau. Énukuruŋey ekila yoonoyoono nan kúyiak futokey di kugabaak bukaaku, bare yoo poop yoote kakajen bee bándoorey.\nGet the App!\nDownload the FREE Bible.is app for your iPhone, iPad, or Android device.View in the\nApp Store","id":"<urn:uuid:460689ff-32b5-4c32-8b77-b6c5bff472f0>","dump":"CC-MAIN-2013-20","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/Rev\/17\/11","date":"2013-05-23T10:20:29Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-20\/segments\/1368703227943\/warc\/CC-MAIN-20130516112027-00049-ip-10-60-113-184.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":0.9949780107,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 0.9949780106544495}","num_words":50,"character_repetition_ratio":0.006,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.196,"stopwords_ratio":0.14,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.998,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
3 |
+
{"text":"1 Jiriiben man jikaan nan man ínje iriibenumi Apakenaau Áamakau eeno. 2 Ínje oomu di esaluul mati jiwooloeanwoolo ban di jiriibenumi wan iliikiteneenuumi. 3 Bare nimammaŋ man jílaul mati Apakenaau Áamakau oomu di fáculaf fati ániine anoosani, fúkaaf fati aseek foo eenomi ataool, fúkaaf fati Apakenaau Áamakau foo eenomi Atijamit. 4 Ániine anoosani áfimenumi fúkaaf foola man aam di elawey mba di káriiŋen kurimak di fáculey yati bukanak, oo álebienut Apakenaau Áamakau an eenomi fúkaaf foola. 5 Bare aseek anoosani ámuuroutumi man aam di elawey mba di káriiŋen kurimak di fáculey yati bukanak, oo álebienut fúko'ool, yesooyesoor nan funangund náciikoe. 6 Kaanjaat aseek anoosani alatumi kámuuro, ñaa oo aate káciiko walool. Mati aseek áciikoe funangund mba namiin walool témi moo puñenipuñen, kama ñaa naate kámuuro. 7 Ániine aatut kámuuro, mati Atijamit atuukumi ániine di búyesoorab bati fúko'ool, di poop mawuŋam mati Atijamit, ban anaare anoosani mawuŋam mati ániine. 8 (Mati ániine atuukuti kápurumul di anaare, bare anaare atuukimi kápurumul di ániine. 9 Ániine atuukutimi bee mati anaare, bare anaare atuukimi bee mati ániine.) 10 Moo kammi anaare naate kámuuro man áyiisen mati akila nalakolako di kañenak kati fujuumaf fati ataool mati simaleekaas soosu bo kajikerool. 11 (Moo manoosani, di bújonlenab bati Akiiyaau ániine letaŋoolen alako anaare balet, anaare poop letaŋoolen alako cebool ániine balet. 12 Handeneen anaare atuukie kápurumul di ániine, bare ániine anoosani nawoliwol di aseek biñoo no'ona. Ban Atijamit oo ácite wabajumi wanoosani.) 13 Jigamenooro titooruul maa bagamab. Mante jajak man aseek alaw Atijamit fúko'ool fútiikaar? 14 Mante wulaal di kúko'olaal umanjutaal mati jakut man ániine akaten walaw baak? 15 Bare mati aseek kankaan búkaroor, walool wabaake woo ukankaan múfimenumaool. 16 Bare kaanjaat anoosani amaŋe kañakoorak wan ireguuñaa, wulaal ubajutaal mukaana muceen wuuj mukaanaam ume, ban kuriibaak búrom kati kujojak kati Atijamit kusosof buruŋab bákonab mati mo. 17 Manoosani, di kájaatikenak uke kariiboorak, ínje letiŋoolen isaluul. Mati nampi jijojumi tákon fujoj fukila jikaanekaan jákaati. 18 Mútiyaaram, kuceen di muyuul kureganreg mati kama muyuul nan jijojeñaa di fujojaf fooluul úyegetuul úlakoeriit tákon, bukaaku kujuumujaat maa bukaaku maa. Nibabaj kafium mati mo'omu waaf wabajoe. 19 Bajut kamanteer mati kañakoorak koote kayito titooruul man kuceen di muyuul kammi di malegen kumanj tíen. 20 Nan jijojemi tákon, lee káliimenak kati Akiiyaau jiriemi. 21 Kuceen di muyuul kureganreg bukaaku di muyuul kuliimeliim man kuri muriaam mooliil bacaabut di bukaaku. Moo kammi, bukaaku man kucaarecaaret, bukaaku man kúkalie. 22 Waa? Mante jibajut sísindouul dampi jiri di jiraan jíkali? Mba mante jimammaŋ man jiheelene fujojaf fati Atijamit ban ninsi jipuñen bukaaku kabajutumi waaf? Jikammojaat, ínje waa neete ereguul? Mante jimammaŋ man isaluul? A'a, letiŋoolen ikammo. 23 Mati ínje poop wan ibajumi di Akiiyaau di fúko'ool, woo nemmi di kaliikitenuul man jiriiben. Fukaf fukila nan Akiiyaau Yensa bukanak kápurum di oo, baŋare fúmbuur fákon, 24 ban nan asalumi aban, namiinufo, man ammi, \"Ure eniilom bee mati muyuul. Jikammo man jiwoolom.\" 25 Moo mákonam poop nan kurimi káliimenak kuban, naŋarumi éraanumaay man ammi, \"Éraanumaay uye eenomi kasoofoorak kunkulak kan Atijamit ajuumenumi di muyuul ñátum di fúsimaf fúmboom. Nanoosani nampi jiraanumomi kápurumul di yo, jikammo man jiwoolo'om. 26 Mati nanoosani nan jirimi mbúurey uye ban di jiraan kápurumul di éraanumaay uye, muyuul jireg mati ecetey yati Akiiyaau bee nampi alaañulomi. 27 Moo kammi, ampi arimi mbúurey mba naraan kápurumul di éraanumaay uye yati Akiiyaau bálebienut, an akila nakankaan majakut eniiley di fúsimaf fati Akiiyaau. 28 Moo kaane, anoosani ámeelo'ooro jak, mbi kiti ari di poop naraan di éraanumaay. 29 Mati anoosani arimi naraan bálebienut wafelumi eniiley yati Akiiyaau, Atijamit panatek nan arimi naraan. 30 Moo kammi kajuupoe di muyuul kúliŋut, kúju'ut ban bukaaku koo kucecet. 31 Di mútiyaaram úmeelo'ooroaajaat tíen, wulaal ootutaal kagameni. 32 Bare nampi Akiiyaau agamenolaami ban nakurolaal, létufirenaali di kati dúniyaay. 33 Kutiom, moo kammi nampi jibilumi jijoj tákon bee furi, mbi jikoboor. 34 An acaaretujaat akila naate furi waaf síndo'ool, takumbi jibaj kúnagak kati Atijamit nan jijojumi tákon. Nampi íriiŋubomi, pánijaatikenuul mati waafaw uceenaw wan jiciikumi.","id":"<urn:uuid:3cab6791-f568-40bc-a368-5613cacda5de>","dump":"CC-MAIN-2013-20","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/1Cor\/11","date":"2013-05-25T18:56:54Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-20\/segments\/1368706121989\/warc\/CC-MAIN-20130516120841-00058-ip-10-60-113-184.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":1.0000082254,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 1.000008225440979}","num_words":618,"character_repetition_ratio":0.059,"word_repetition_ratio":0.016,"special_characters_ratio":0.187,"stopwords_ratio":0.235,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
4 |
+
{"text":"© 1996 – 2009 The Office of the High Commissioner for Human Rights\nThis HTML version prepared by the UDHR in Unicode project, http:\/\/www.unicode.org\/udhr.\nYíneni aat mati faŋaaf fati anau di sidruwaas soola, san umaje sirere di saasu ban poop sisofut di uceen soo silakom fujuumaf fati di malegenam, di kairaay di dúniaay búrom ;\nYíneni jaat anau nasonsoŋ mati kàmanjaataak di eñoosey sidruwaas sati anau soo siŋarulomi màkojiam, ban malegen munkul mujawulojaw di dúniaay man Anoosan muŋooleŋoolen usanken man súumimi nusof man súumimi, nupak di màkooleniam di bugaalab ;\nYíneni jaat mati sensen man aakemmi mofam apooy sidruwaas sati anau, takumŋarul anau tuuñool eri manakaan wajakut ;\nYíneni jaat mati kàliŋen bapaalaay bati sísukas jajak;\nYíneni jaat di kabaatak kati dúniaay búrom, bukanak kulanlaañ kúyiisen mankusofumi sidruwaas sati anau di faŋaaf fati anau di malegenaam mati anan di kare'enak búrom aniine di aseek ban poop kujunjuum burok man mati anau mujaw fáculey;\nYíneni jaat mati sísukas sàndomi soo di \"Organisation des Nations Unies\" sijunjuum ejuum yati sidruwaas sati anau di dúniaay búrom sikaani.\nYíneni jaat mati sidruwaas sati anau kankaan waaf wáamak wáriiŋe ejuum man wasankeniñaa ukaani.\nAsambule Seneraal\nEsosof mati furimaf ufe fujuumenumi sidruwaas sati anau kankaamn waaf wajake máamak bee bukanak búrom di sísukas búrom. Moo kaane jajak man bukanak di síkafaas kujuum mankuliŋenufo di kúyiisenufo kuñiilak ñatimkaraŋ mukaanaam moomu búrom eñesey maapi kaanimi man dúniaay búrom éyinen di ekaan siluwaas soosu nen mansiregumi eeno.\nBukanak búrom nan kuwolimi kurere kererer di waafaw búrom. Kubabaj poop búyejet di karampenoor.\nAnoosan nababaj sidruwaas soosu búrom; bajut aseek bajut ániine, bajut an ati kansanken kúbúto, bajut an ati kapongol kúbuto, bajut paarti ébuto, bajut an abaji di muceen benen bajut ró kápajul kuceen kati pó1itik kati luwa mba kati ésuk, yabaje faŋaaf fooliyo mba ebajut.\nAnoosan nababaj druwa ebaj fuyiifaf foola, ebaj kapooy kati faŋaaf fool a di kaano nen man amaŋumi eeno.\nAn letalako amiikeel ati akeen, letarok bee akeen; ban poop miikeliyaay di kanoomen kati kumiikeel fírenifiren.\nBajut katoorandiŋ an; an létassuutukeni.\nAnoosan oomu di druwaay yoola banooban ban ammi.\nLuwaay ere'en re'en bukanak búrom anoosan nababaj kapooyak kákonak kati luwaay. Anoosan nababaj kapooy mba mukaanaay máluse furimaf ufe.\nAnoosan nuŋooleŋoolen ulamandi furim mba mukaanaay máluse sidruwaas soosuña san umanjumi luwaay eseneso.\nAn letuŋoolen ulaaf an manusofool, nukulool mba nukesoorool.\nAnoosan nubabaj druwa káyiisen di bantabaay wabajimi tiribinaal yan umanje elaañut di anoosani yooyu eje'em bee efeley.\n1. Luwaay yoone an anoosan kurege oo akaane mátaañiye kulaafoolaaf bee funakaf fati kíitiyey yíiseni jaat wakaanumi mankoone akila akaane oo babajerab kujuumak koola.\n2. An leekukulool mati waaf wan umanje nan ukaanumi ulakout wátaañiye di luwaay di poop an letakaanool saariyoŋ yawuuje yawarin ekaani.\nAn uwarut unoken di mukaanaam mati an, síndaay yati an, mba tan tati an mba nuyenten faŋaaf foola mba nukajen kajamaak koola. Luwaay epoopooy anau di waafaw búirom.\n1. An anoosan nababaj druwa ejaw ban súumoomi di ekin ban súumoomi di ésukey yoola.\n2. Anoosan nababaj druwa épur mof haani moola di elaañul nan súumool.\n1. Nan táañimi anoosan nuŋoolene ujaw úgongoto do mof múbuto.\n2. Letuŋoolen ubaj kágongoto kukila lako jaat nububuj an.\n1. Anoosan nubabaj druwa ebaj mof miiya.\n2. An letaŋoolen áfiren an mée ebaj mof moola mba épur di moo.\n1. Akambaani di ajaŋa káriiŋe búyebo Kuŋooleŋoolen kuyaboor mankubaj kuñiil bápajuloorut sisiiw mba sísuk mba buŋarab. Kurere di kayaboorak di búyebaab di ebaney yoolibo.\n2. Búyebaab mambukaan, kuyabooraak kujamoor.\n3. Bukanak kakinum di kaakemmi mofam kuwawar kupooy fiilaf falakomi fufaaraf fati kalakaak.\n1. Anoosan, nababaj druwa ebaj waaf woola fúko'ol mba wan kunampoore di kupaalool.\n2. An letuŋoolen ubot fubaj fati ata fo di mée.\nAnoosan wuniwun, manubaj kawonoor kiiya, ejuk yiiya di buŋar biiya, súumi jaat nuŋoolene úruuŋ mba núje'etum buŋarab biiya tíyaŋaraay nen man bucceŋum eeno.\nAnoosan nababaj druwa, ebaj kawonoor kiiya di káyiisen ko nen manumaŋumi eeno. Yoo elakomi an awarut ajaakali ebaj siwonoor soola. Naŋooleŋoolen ayab kurim mba siwonoor san aŋoolene afasiken dóo ésukool mba tíyaŋ.\n1. Druwaas ewuwun anoosani manajuumen kámit mba káfa yati kásuumaay.\n2. An letuŋoolen unoken an di káfa yanamaŋut.\n1. Anoosan nuŋooleŋoolen ulako di fujuum fati mukaanaam mati mofam miiya mba nubaj kan úfojule kaje'e beet ejuumi.\n2. Anoosan nuŋooleŋoolen ubaj fujuum di mukaanaam mati mofam miiya.\n3. Kamaŋak kati bukanak koo kukiimi sembaay yati kaakemmi mofam. Kamaŋak kukila woteey éyiisenemi ko. Moo kaane woteey ekila ewawar ebaj waati di waati.\nAnoosan tan ukinumi sensen manubajuto kayeraay yoola. Kayeraay yooyuña éjowumulojowum di sidruwaas sati fubajaf di sati tan akinumi di sati mukaanaam moola. Kayeraay yooyu an aŋoolent ábajaatiyo; moo kaane ésukoo ésuk enampoonampoor di sísuk saasu man kayeraay yooyu ekila ebajo.\n1. Anoosan nababaj druwa ebaj burok básuumoo.\n2. Bajut aseek bajut ániine anoosan aroke burok nababaj druwa mankucaamool bacaam bare'e nan burokab banakaanumi.\n3. Anoosan ammi di burok kuwawar kucaamool yaj manaŋoolen acookoor síndaay yoola, naŋoolen abaj kayere di faŋaaf foola.\n4. Anoosan nababaj druwa kajuumen fujum fati kurokaak, naŋooleŋoolen en poop ánokendo mankumak aajaay.\nAnoosan nababaj druwa ebaj kunak kati kayoolo, kati fúraar. Waatay yati burokab ewawar erewoor ban di ebaj waati yati kayoolo ban pankucaam bukanak.\n1. Anoosan nababaj druwa wákoyume bee akila, bukanak koola, furiaf wañaw di tan akinumi wawar jak. An másuumaati mubaje nen kásumut nen an ataool ájime mba an eluupool efumoe. Bukanak kuwawar kurampenool.\n2. Mudeenanaam di kuñiilak kuwawar kubaj kákaanum di karampen káamak. Kuñiilak búrom \"Kabaji di kayaboore mba kayaboorut\" kure'e. Koo búrom kuwawar kubaj kacookoor kajake.\n1. Anoosan nababaj druwa kakaraŋ an awarut acaam kakaraŋ. Añiil nawawar akaraŋ bacaamut waafowaaf kakaraŋ kati siteginikas di kati burok kuwawar kúkambuli di bukanak búrom. Silekoolas sáamakas poop bajut káfajul.\n2. Nafaay yati kakaraŋak yoo eenom majakaam mati anau di faŋaaf foola. Kakaraŋ kujunjuum fujuum fati epooy sidruwaas sati anau; yoo yákoney ebenenbenen bapaalaab di mof majuupoe di tutooraay yati mof majuupoe di sisiiw sajuupoe di bukan kanaamut di uŋar di wanoosan wakaanimi man kayeraay elako di dúniaay.\n3. Kubajaak kati kuñiilak koo koote kanoken kuñooliil di kakaranŋ kan koo kumanŋumi.\n1. Anoosan nababaj druwa ekaan mukaanaam mati bukanool, nañes mammujaw fàcul mammunafaool.\n2. Anoosan ajoonene waaf mba naciik waaf, luwaay ewawar eppooyuwo.\nAnoosan nababaj druwa man majoone mulako di mofool di dúniaay maje'e bee ekaan man siluwaas sammi di kaytak uke siŋoolen sirok jak.\n1. Anoosan nawawar anafa kan kukinoorumi, bukoo keb kuŋoolene kurampenool man moola mujaw fácul.\n2. Man kakinoorak kúsuum, babaj luwa yajuumeni mati mati manemat sidruwaas soola di mukaanaam mati bukanak an anoosani sidruwaas soola di majakaam moola murelore tan maamu mati aamu mutooŋumi.\n3. Sidruwaas di siluwaas san ujukulaaña siwarut sípur di wan sísukas sati \"Nations Unies\" sisofumi.\nWaaf úleero di kayitak uke wan umanje an mba bukan mba mof muŋooleŋoolen mújowum to mammukajen sidruwaas di siluwaas sándomi kayitak asambule seneraal yati óni éyinenyinenuko eban di épurenuko di burokab booliyo n° 217 (III) bati fuleeŋafu fati desambuur nan fubajumi kunak uñen di emitey 1948.","id":"<urn:uuid:01dbf119-5b66-429d-b418-8646c82da618>","dump":"CC-MAIN-2013-20","url":"http:\/\/unicode.org\/udhr\/d\/udhr_dyo.html","date":"2013-05-21T17:09:45Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-20\/segments\/1368700264179\/warc\/CC-MAIN-20130516103104-00037-ip-10-60-113-184.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":0.9999650717,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":62,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 0.9999650716781616}","num_words":1101,"character_repetition_ratio":0.081,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.181,"stopwords_ratio":0.141,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
5 |
+
{"text":"RÓOMA 11:11\n11 Ínje niceeŋumi, mante Kúyahuudak kutatagootatagoor man kulo tud? A'a lee mo! Mati majakutam mooliil, Atijamit nakammi man epakey ebajo bee di Kakaanutumi Kúyahuud man Kúyahuudak kuraanoiil.\nGet the App!\nDownload the FREE Bible.is app for your iPhone, iPad, or Android device.View in the\nApp Store","id":"<urn:uuid:7357d44d-2ff8-4b66-912a-956bd3b86f2a>","dump":"CC-MAIN-2013-20","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/Rom\/11\/11","date":"2013-05-19T10:03:43Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-20\/segments\/1368697380733\/warc\/CC-MAIN-20130516094300-00084-ip-10-60-113-184.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":0.9772045016,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 0.9772045016288757}","num_words":46,"character_repetition_ratio":0.033,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.209,"stopwords_ratio":0.174,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.984,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
6 |
+
{"text":"RÓOMA 6:6\n6 Wulaal numanjaamanj eroŋey yoololaal yafanlenaay efaaŋenoorifaaŋenoor di oo. Mo'omu mukaanikaan, man kánkumak kati siniilas sakammi majakutam mbi sikaño, ban mbi letukaanaal kumiiceel bee di majakutam.\nGet the App!\nDownload the FREE Bible.is app for your iPhone, iPad, or Android device.View in the\nApp Store","id":"<urn:uuid:e379d64f-7a59-4ada-819e-d50f26e065c1>","dump":"CC-MAIN-2013-20","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/Rom\/6\/6","date":"2013-05-22T14:19:26Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-20\/segments\/1368701852492\/warc\/CC-MAIN-20130516105732-00086-ip-10-60-113-184.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":0.9966024756,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 0.996602475643158}","num_words":45,"character_repetition_ratio":0.013,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.188,"stopwords_ratio":0.156,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.997,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
7 |
+
{"text":"RÓOMA 8:23\n23 Bare reut di butuukab cebubo bammi di éliil, wulaal nubajaami Búyegetab Bátienaab nan butuukab bútiyaarab bati kawulak kati Atijamit poop moo núliilaaliil kutunt di kúko'olaal, nan man wulaal noomaale di ekob man akaanolaal kuñoolool ban poop siniilas sunkulas san áligeenolaami.\nGet the App!\nDownload the FREE Bible.is app for your iPhone, iPad, or Android device.View in the\nApp Store","id":"<urn:uuid:201a921b-92e7-46bc-b2bc-6d8d95a6ab36>","dump":"CC-MAIN-2013-20","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/Rom\/8\/23","date":"2013-05-19T19:31:07Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-20\/segments\/1368698017611\/warc\/CC-MAIN-20130516095337-00083-ip-10-60-113-184.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":0.9993315935,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 0.9993315935134888}","num_words":60,"character_repetition_ratio":0.005,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.19,"stopwords_ratio":0.2,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.999,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
8 |
+
{"text":"RÓOMA 11:17\n17 Bare waan uceen wati Buwoliiab bati síndeey, ucanijaat, ban bureeb bati Buwoliiwab bati karamba bunapeninapen di wo. Muyuul, Kakaanutumi Kúyahuudak jikankaan nan Buwoliiab bati karambaak jinapeninampen di Kúyahuudak. Ñaa iñeme muyuul poop jinaamoor di kawulak kan Atijamit áligumi di Kúyahuudak, nan man bureebab bati Buwoliiwab bati karambaak bunaamoorum fúsimaf fápureuumi di Buwoliiab bati síndeey.\nGet the App!\nDownload the FREE Bible.is app for your iPhone, iPad, or Android device.View in the\nApp Store","id":"<urn:uuid:85f766c7-a5ab-4daa-8c98-e35d19f216b4>","dump":"CC-MAIN-2013-20","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/Rom\/11\/17","date":"2013-05-24T16:19:28Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-20\/segments\/1368704752145\/warc\/CC-MAIN-20130516114552-00090-ip-10-60-113-184.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":0.9990511537,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 0.9990511536598206}","num_words":74,"character_repetition_ratio":0.117,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.18,"stopwords_ratio":0.149,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.999,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
9 |
+
{"text":"MUKAANAAM 15:20\n20 Bare nootaale eciikiil letara man uregiil takum kuri muria masenimi sínaati mati musikosiko, takum kufinto di aseek mba ániine ati an kuyaboorutumi, takum kutokoñ eluw yati énukuruŋ yáraamuluti mba fúsimaf fooliyo.\nGet the App!\nDownload the FREE Bible.is app for your iPhone, iPad, or Android device.View in the\nApp Store","id":"<urn:uuid:b293b16f-7e07-4a89-84a2-3d5f6163e922>","dump":"CC-MAIN-2013-20","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/Acts\/15\/20","date":"2013-05-18T09:40:17Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-20\/segments\/1368696382185\/warc\/CC-MAIN-20130516092622-00007-ip-10-60-113-184.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":0.9920733571,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 0.9920733571052551}","num_words":51,"character_repetition_ratio":0.006,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.197,"stopwords_ratio":0.078,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.996,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
10 |
+
{"text":"1 PETER 3:16\n16 Bare muyuul joote ekaan síwoonooruul sítien, nampi kujeluumi ban di kusanken bagorooreruul bajakaab nan man jikammi kuriibaak kati Apakenaau Áamakau, pankubil kupuño wan kukammi jatemaj.\nGet the App!\nDownload the FREE Bible.is app for your iPhone, iPad, or Android device.View in the\nApp Store","id":"<urn:uuid:b2e93fd5-13f5-40ac-9212-89dd046be889>","dump":"CC-MAIN-2013-20","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/1Pet\/3\/16","date":"2013-05-25T21:55:35Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-20\/segments\/1368706469149\/warc\/CC-MAIN-20130516121429-00094-ip-10-60-113-184.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":0.9992628694,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 0.9992628693580627}","num_words":45,"character_repetition_ratio":0.0,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.201,"stopwords_ratio":0.133,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
11 |
+
{"text":"YOHAN 20:1\n1 Di funakaf fútiyaaraf di funoomaf di bújomaraay, Mariyaama ati Magadalen ajawumi bee di fuyaakaf fati tan kufokumi Yensa, bala'ab bagalout, ban najukumi mati fukoobaaf fácilimbeneenimi di fuyaakaf babakene.\nGet the App!\nDownload the FREE Bible.is app for your iPhone, iPad, or Android device.View in the\nApp Store","id":"<urn:uuid:df81f99e-88bf-4980-bdc0-a8a62df89f5c>","dump":"CC-MAIN-2013-20","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/John\/20\/1","date":"2013-05-23T08:14:46Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-20\/segments\/1368703035278\/warc\/CC-MAIN-20130516111715-00004-ip-10-60-113-184.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":0.9950491786,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 0.9950491786003113}","num_words":48,"character_repetition_ratio":0.025,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.196,"stopwords_ratio":0.188,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.995,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
12 |
+
{"text":"LUUK 3:16\n16 Yaaya nalaañeniimi búrom, \"Nítiiguleneuutiigulen ñátum mumel, bare aatumi ebiley oo afaŋaam kánkum, ínje iŋotut bee efel unewaw wati usamataool. Oo pánatiigulenumuul Búyegetab Bátienaab di sambun.\nGet the App!\nDownload the FREE Bible.is app for your iPhone, iPad, or Android device.View in the\nApp Store","id":"<urn:uuid:5ec4befc-24ba-43f1-bed8-bfe294e223df>","dump":"CC-MAIN-2013-20","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/Luke\/3\/16","date":"2013-05-22T11:06:51Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-20\/segments\/1368701614932\/warc\/CC-MAIN-20130516105334-00029-ip-10-60-113-184.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":0.9873933196,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 0.987393319606781}","num_words":45,"character_repetition_ratio":0.0,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.199,"stopwords_ratio":0.133,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.993,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
13 |
+
{"text":"1 PETER 3:21\n21 Mumelam mukila múyiisenyiisen fujuumaf fati kátiigulenak, ñátum di ko jibilumi jibaje epakey. Kátiigulenak koo kaanut eposey yati eniiley yamokenumi, bare elawey ekaanimi bee di Atijamit kápurumul síwoonoor sajake. Kátiigulenak kújeetumeuumi epakey ñátum di káyitoulak di ecetey yati Yensa Apakenaau Áamakau.\nGet the App!\nDownload the FREE Bible.is app for your iPhone, iPad, or Android device.View in the\nApp Store","id":"<urn:uuid:9c5f827f-8d61-4943-b0dc-7224e420f3c5>","dump":"CC-MAIN-2013-20","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/1Pet\/3\/21","date":"2013-05-24T13:02:24Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-20\/segments\/1368704658856\/warc\/CC-MAIN-20130516114418-00020-ip-10-60-113-184.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":0.9993953705,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 0.9993953704833984}","num_words":60,"character_repetition_ratio":0.047,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.183,"stopwords_ratio":0.133,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.999,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
14 |
+
{"text":"1 TESALONIKA 3:2\n2 Wúli núboñuumi Timoti, atiolaal ariiba oo poop aroka ati Atijamit di káriiŋenak furimaf fajakaaf fati Apakenaau Áamakau. Nuboñumi man áliŋenuul ban narambenuul kafiumak kooluul,\nGet the App!\nDownload the FREE Bible.is app for your iPhone, iPad, or Android device.View in the\nApp Store","id":"<urn:uuid:85614e40-a9c4-4182-8c4c-6381d6add028>","dump":"CC-MAIN-2013-20","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/1Thess\/3\/2","date":"2013-05-19T23:33:24Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-20\/segments\/1368698141028\/warc\/CC-MAIN-20130516095541-00087-ip-10-60-113-184.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":0.999066174,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 0.999066174030304}","num_words":44,"character_repetition_ratio":0.0,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.195,"stopwords_ratio":0.114,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.999,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
15 |
+
{"text":"19Ínje eem di kasankenuul di kurimak kan jiŋoolenumi jílaul, mati kálirooraataak kati anau. Mati nan man jisenumi kapan kanaamutumi kati siniiluul man kukaan kumiiceel kati kawoonooruul kasikomi, di majakut mufaŋ man mújakaatie. Bare iñemeñaa jisen kapanookapan kati siniiluul man kurok bee mati Atijamit, manteer mbi jibil jikaan bukan káliroore kati Atijamit.\nRÓOMA 6:19\nOne App.\n844 Languages.","id":"<urn:uuid:63a4674a-0b2f-4a1a-b71d-db84bde42f2c>","dump":"CC-MAIN-2013-48","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/Rom\/6\/19","date":"2013-12-06T07:34:52Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-48\/segments\/1386163049967\/warc\/CC-MAIN-20131204131729-00076-ip-10-33-133-15.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":1.0000077486,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":25,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 1.0000077486038208}","num_words":55,"character_repetition_ratio":0.083,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.184,"stopwords_ratio":0.382,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
16 |
+
{"text":"1Kutiom, nan ijaweenulomi mútiyaaram bee di muyuul bee káriiŋen malegenam mayofoaam mati Atijamit, íjawumulout di magonlo mba di malinlo. 2Mati nan ilakomi di muyuul, niwoonoorumi man ikanto búyegetom man íriiŋenuul mati Yensa Apakenaau Áamakau di ecetey yoola di ébaarey yati búpinab. 3Nan ijawulomi bee di muyuul, eniiley yúmboom man elaaboe tololol di kaleleben di kákoli. 4Ban nan ilakomi káriiŋenak furimaf fajakaaf yíisenut waaf ñátum di kurim kati malinlo mati an, bare di kúmanjum koo kúliŋenumi mati Búyegetab Bátienaab bammi di burokab di kánkum káamak. 5Nikankaan mo'omu manteer mbi jifium di kánkumak kati Atijamit lee di malinlo mati anau. 6Bare nan ilakoemi titoorey yati kuriiba káliŋe, nisankenesanken kurim kati malinlo, bare kaanut malinlaam maanoe nan mati dúniyaay uye mba kaanut kánkum kaanoe nan karungumi dúniyaay uye, kan mooliil moote eban. 7Bare malinlaam man usankenumi moo malinlaam mayofoaam mati Atijamit, man asofeenumomi bee mati mawuŋam moololaal bala'a butuukab bati dúniyaay. 8Bajut an ákon di kurungaak kati iñeme álaulemo, mati kaaneenjaat kúlauleenlaul leekufaaŋeneen Akiiyaau ati mawuŋam. 9Bare ciikiciik, \"Wan jícil jijukurerutumi mba wan kawos kujamurerutumi, wan búyeget bati an buŋoolenutumi buwoonooruwo, wo'owu woo Atijamit ajonjoorumi bee ewun bukanak kamaŋoomi,\" 10Atijamit náyiisolaayiis wanoosani ñátum di Búyegetab Bátienaab boola. Boo búningulooninguloor wanoosani, ban di búyiisenolaami wayofomi wásankimi di ésigirey yati Atijamit. 11Ai aŋoolene amanj síwoonoor sati an rino búyegetab ceb bammi di oo? Moo mákonam, bajut hani an amanje síwoonooras sati Atijamit rino Búyegetab Bátienaab bati Atijamit. 12Bare Atijamit nasenolaasen Búyegetab Bátienaab boola lee bati dúniyaay mambi úlaulaal kawulak kan Atijamit asenolaami. 13Kama ñaa nan ulakomi kasankenak mati mo'omu, úsankenumut kurim kaliikitenolaami kápurumul di malinlo mati an, bare kurim kaliikitenolaami kápurumul di Búyegetab Bátienaab bati Atijamit, nan man oomaami kábatulak malegenam mápurulomi di Búyeget Bátienaab bati Atijamit bee di kabajumi Búyegetab Bátienaab bati Atijamit. 14Moo kaane anau an Búyegetab Bátienaab bati Atijamit buleemi di oo, áŋooleneriit ayab kawulak kápurumulomi di Búyegetab Bátienaab bati Atijamit. Anau aanomi mo'omu áŋooleneriit álaul ko. Asofut kawul karoŋe bee di akila mati abajumi Búyegetab Bátienaab bati Atijamit ceb aŋoolenumi álaul waa eenomi Búyegetab Bátienaab bati Atijamit. 15Ampi abajumi Búyegetab Bátienaab naŋooleŋŋoolen akaan kagamen kanoosani, bare hani an ákon aŋoolenut agamenool. 16Furimaf fati Atijamit fuceeŋumi, \"Ai amanje búyegetab bati Akiiyaau? Ai aŋoolene ájaatikenool?\" Bare wulaal bukan kabaje búyegetab bati Apakenaau Áamakau.\n1 KORINT 2","id":"<urn:uuid:67fd418d-43c3-424d-a3ae-caeb498200e3>","dump":"CC-MAIN-2013-48","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/1Cor\/2","date":"2013-12-09T08:12:50Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-48\/segments\/1386163936569\/warc\/CC-MAIN-20131204133216-00088-ip-10-33-133-15.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":1.0000089407,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":19,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 1.0000089406967163}","num_words":371,"character_repetition_ratio":0.128,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.165,"stopwords_ratio":0.264,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
17 |
+
{"text":"1Nan Yensa abaneenumi kaliikitenak koola, nammi kuriibaool, 2\"Nan man jimanjumi eeno mati kunak kugaba fácul káaningak kati Ewuujey yati Njalayiri pánkuriiŋul, ban Añiilau ati anau pankusofool kusen kulatoorool man kufaaŋenool di ébaarey yati búpinab.\" 3Nanan nákonan kúsimenaak kunifaanak kati Atijamit di Kúyahuud kunifaan kuceen di kujojumi tákon di síndeey yati ásimenaau áamakau ati Atijamit, an kuwonkemi Kayafas. 4Di kuñesumi buruŋ mampi kusofumi Yensa ñátum kutunt man kubujool. 5Bare di kommi, \"Takum ukaanaal mo di nanan nati káaningak uke, kaanutumojaat pankuyiten káguuloor.\" 6Yensa nalakoeenumi di ésukey yati Betani di síndeey yati Simon, ániine an kafaañak kusofeenumi. 7Nan kulakomi káliimenak, aseek aceen nanokenulomi di jiraafa jati alabasuta jabajumi mumelam maputemi súum jan butumujo burioe máamak, náyuenumomi di fúkaaf fati Yensa. 8Nan kuriibaool kujukumomi, di bóli'iimi máamak, di kommi, \"Jijiker, man akajenumiñaa? 9Mati mumelam ume mooteene kanoomeneeni butum báamak, ban sígodi sikila pansiseneeni kabajutumi\" 10Bare Yensa namanjumi wan kusankenumi nalaañeniimi, \"Waa kaane di joom di kagaalen aseekau? Nakankaan mukaana majake di ínje. 11Muyuul panjibaj kabajutumi nanoosani, bare leejibajom nanoosani. 12Man áyueññaa mumelam maputemi súum di ínje moo bee kajonjoorom kafokak kúmboom. 13Iñeme ínje eem di ereguul malegenam, banoosani bampi bukanak kúriiŋenumi furimaf fajakaaf ufe fati Atijamit bee di kati dúniyaay búrom, pankuregen wan aseekau umu akammi man bukanak kuwoolo mati oo.\" 14Yúdas Isikariot, ákon di kúriiŋenaak uñeney di kugabaak kati Yensa, najawumi bee di kúsimenaak kunifaanak kati Atijamit. 15Man ammi, \"Irambenuujaat man jisof Yensa, waa joote esenom?\" Di kuliikumi sígodifori sooni kabanan di uñen ban di kucaamoomi so. 16Ban káŋarum to Yúdas nalakomi eñes buruŋ bampi ápurumi akaan kusof Yensa. 17Di funakaf fútiyaaraf fati karuukenak kati káaningak kati Mbúur Yabajutumi Múliitenuma, kuriibaak kati Yensa di kubilumi bee di oo, di aaney, \"Boobei numaŋumi man ujaw ucookoori furiaf fati káaningak kati Ewuujey yati Njalayiri?\" 18Nalaañeniimi, \"Jijaw bee di ésukey yáamakey tijoon an aceen, 'Aliikitenaau naane, nanan noola nírindiiŋ. Oo di kuriibaool pankuruuken káaningak kati Ewuujey yati Njalayiri di eluupi.'\" 19Ñaa kuriibaool di kukammi nan man Yensa aregiimi eeno, man kucookoorumi furiaf fati káaningak kati Ewuujey yati Njalayiri. 20Nan ríiŋumi káliimaraay, Yensa di kúriiŋenaool uñeney di kugabaak di kulakomi tákon furiaf. 21Nan kulakomi furiaf, naaniimi, \"Ínje eem di ereguul malegenam, ákon di muyuul pánapur di ínje.\" 22Di táañi'iimi máamak, di kutaatumi eceeŋooley ákon-akon, \"Arungaau, mante ínje room?\" 23Nalaañenumi, \"Ákon di muyuul an uriooremi di ínje di ebooley yákoney, oo aatumi bee épurey di ínje. 24Añiilau ati anau, panalet nan man ciikimi moola eeno. Bare búyiikab bulako di aatumi bee ekaaney man kusofom. Pánkoyumeen an akila awoleenutijaat!\" 25Yúdas, aatumi épurey di Yensa fáculey, poop naceeŋumi, \"Aliikitenaau, mante ínje room?\" Yensa naanoomi, \"Au urege mo.\" 26Nan kulakomi furiaf káliimenak, Yensa naŋarumi fúmbuur, nasalumi aban, namiinufomi asen kuriibaak, di aaney, \"Jiyab jiri. Ure eniilom.\" 27Naŋarumi éraanuma, nasalumi aban naseniimi, di aaney, \"Jiyab jiraan, búromuul. 28Ure fúsimom, ñátum di fo Atijamit nakaan kasofoorak koola di muyuul. Pánfuyui, man bukan kajuupoe majakutiil mubonketi. 29Ínje eem di ereguul, ínje letilaañ iraander wayin bee nampi funakaf fukila fúriiŋumi fampi ínje di muyuul ootaami eraan wayin yunkul di jáyiaj jati Ampaom Atijamit.\" 30Yensa di kuriibaool di kúcimmi kácim kati esaley yati Atijamit, ban di kúpurutomi kujaw bee Furembooraf fati Uwoliiw. 31Yensa naaniimi, \"Di fukaf fo'ofu fati jaat, muyuul búrom panjilaañ bálamuk mati ínje. Mati ciikiciik mati, 'Panibuj amataau, ban kayooŋak kati sisahaas pankuyiisoori nañ.' 32Bare nampi Atijamit áyitenulammi bee eroŋey, paniyabuul fácul bee Galili.\" 33Peter naregoomi, \"Handeneen bukoo búrom pankulaañ bálamuk mati au, ínje letilaañ bálamuk jáng.\" 34Yensa nalaañenoomi, \"Ínje eem di ereguul malegenam. Fukaf fo'ofu fati jaat, bala'a kéenak kulit, panuñoosom ñooni ñáfeegiir mati umanjutom.\" 35Peter naanoomi, \"Handeneen au oote ecet di ínje, letiñoosi.\" Kúriiŋenaool karinomi moo mákonam kuregoomi eeno. 36Yensa di kuriibaool di kujawoorumi bee tanat tati Gesemani, nammi kuriibaool, \"Jilako taate, man ínje ijaw bee uba man ilaw bo.\" 37Naŋarumi Peter di kuñiilak kugabaak kati Jebede man kuriiboorumi, no'onu di tooŋoomi káboteni man táañioomi máamak. 38Naaniimi, \"Yuutom egagaal máamak, jeheemeen bee ecet. Jilako taate, man jikooñaam.\" 39Napummi tet ceb nalomi kúfima tentaam ban nalawumi, \"Ampaom, kaanjaat paŋŋoolen kaan, ure'eten éraanumaay uye yati búyiikab di ínje. Hani moo takum wan imaŋumi mbi ukaan, bare wan umaŋumi mbi ukaan.\" 40Nalaañulomi bee di kuriibaool, tiatookiimi kámooraak yím. Nammi Peter, \"Kama, jiŋoolenut jíkaanum di ínje wáriiŋe erig yákon room? 41Jíyilo man jilaw Atijamit takum Seetaanaay eŋoolen étiiwuul. Mati búyegetab malegen bubebeb, bare eniiley élaamolaamo.\" 42Nalaañumi ápur kagabuntenak man alawumi, \"Ampaom, kaanjaat leeŋoolen kaan man íraanaati éraanumaay uye yati búyiikab di ínje, wan umaŋumi mbi ukaan.\" 43Nalaañulomi inki nátookuliimi man kúmoorie, mati kúcilak kooliil kúlebilebi. 44Ñaa nakatiimi bálamuk, nalaañumi káfeegintenak man alawumi kúlawak kákonak. 45Nalaañumi bee di kuriibaool man aaniimi, \"Muyuul, hani bee iñeme jooju kámoori mba kayoolo? Jijiker, nanan nírindiiŋ. Añiilau ati anau pánkupur di oo ban di kukaan man kusofom kusen di kañenak kati kukaana majakut. 46Jiyito, man uja'aal. Jijiker, aatumi épurey di ínje akaan man kusofom náriiŋuloriiŋ.\" 47Nan Yensa aamimi kasankenak, Yúdas, ákon di kúriiŋenaool uñeney di kugabaak, náriiŋulotomi di jameeŋ yáamak yaakenulo muliba mabaake di simooŋ. Bukoo kúsimenaak kunifaanak kati Atijamit di Kúyahuudak kunifaanak kuceen kuboñumi man kusof Yensa. 48Iñeme Yensa ápuraool Yúdas naregeeniireg mati fúmanjum, di aaney, \"Ampi icuufumi di jimanj oo, jisofool.\" 49Ñaa Yúdas najoonenumi taac bee di Yensa, nammi, \"Aliikitenaau, isaafi kásuumaay!\" aban nacuufoomi. 50Yensa nammi, \"Apaalom, waa nubile taate?\" di kubilumi kutookoomi ban di kúbiipooroomi bíp man kusofoomi. 51Ákon di kalakomi di Yensa náfoonulumi jilibaaj jabaakaaj joola man acanumi kawosak kati ákon di kumiiceelak kati ásimenaau áamakau ati Atijamit. 52Yensa naanoomi, \"Laañen jilibaaj jabaakaaj jooli di kafoonak. Mati anoosani áfoonulumi jiliba bee mati futiik, namanj mati pánacetum di jiliba. 53Mante au nusosof mati letiŋoolen ilaw Ampaom, yaŋ man áboñul taate uyooŋ wawuuje uñen di ugaba wati simaleeka sitiika? 54Bare kammojaat, buu pan furimaf fati Atijamit fúliroor, fasankenumi mati mo'omu moote kabajo?\" 55Nanan nikila Yensa nammi jameeŋey, \"Mante ínje ákuu, an jibile bee esofomey di muliba mabaake di simooŋ? Balayoobalay, nilakoeenlako kaliikiten muyuul dóo di fukobaf fáamakaf, ban jisofutom noo. 56Bare mo'omu búrom mukankaan mambi wan kuboñaak kuciikumi di furimaf fati Atijamit úliroor.\" No'onu kuriibaool búrom di kúpurumi di oo man kuteyumi kufasoor. 57Bukanak kasofeenumi Yensa di kújeetumoomi bee di síndeey yati ásimenaau áamakau ati Atijamit, an koonemi Kayafas, ban kuliikitenaak kati sílingaas di kunifaanak kati bukanak kujojumi. 58Bare Peter nariiboomi bálamuk lói bo biyok alofen titoorey yati fankaf fati síndeey yati ásimenaau áamakau ati Atijamit. Nájawudomi alako tákon di kupooyaak bee ejuk waatumi bee kabajoak. 59Kúsimenaak kunifaanak kati Atijamit di kugamenaak kati fugamenaf fáamakaf búrom di kujojumi tákon kuñesumi kalepoor mati Yensa, mambi kubaj buruŋ bati ebujool. 60Handeneen kúyiisena kubunta kajuupoe man kubilumi kúyiisen kurim kati kalepoor mati oo, bare kuŋoolenut kuñes an nan man kumaŋumi eeno. Di múlamukaam, kúniine kugaba kamaate kápurulo kujuum fáculiil 61man koone, \"Ániinaau o'omu nammi, panaŋoolen akajen fukobaf fáñiiaaf fati Akiiyaau ban nalaañ ateepufo aban di kunak kúfeegiir.\" 62Ñaa ásimenaau áamakau ati Atijamit nayitomi ajuum júd man ammi, \"Mante ubajut kalaañen room? Wo'owu waa kúniinaak buke kommi di kasankenak kati kataaken mati au?\" 63Bare Yensa aregut hani furim. Ásimenaau áamakau ati Atijamit naanoomi, \"Ínje ibaateni di kareesak kati Atijamit aroŋaau, régoli kaanjaat au eenomi Apakenaau Áamakau, Añiilau ati Atijamit.\" 64Yensa nalaañenoomi, \"Muyuul jirege mo. Bare ínje eem di ereguul, fáculey panjijuk Añiilau ati anau balakoe di kañenak káridak kati Atijamit ati Kánkum, man aam di káwaloul di kurolaak kati fatiya!\" 65Ásimenaau áamakau ati Atijamit nacacumi uloaool wáamakaw aban nammi, \"Oo asankenumiñaa ñíi! Wau kaane man uñesaal kúyiisena kuceen! Wulaal di kuko'olaal nujamaajam kasankenak koola ñíi! 66Waa jiwoonoorumi kama?\" Di kucibulomi, \"Oo aate ebuji.\" 67Di kulacenumi di buulool ban di kutekumi, bukaaku di kutancool, 68man kooneñaa, \"Au aboñaau, Apakenaau Áamakau! Régoli ai ateki?\" 69Nan Peter alakomi téeŋeraay di titoorey yati fankaf fati síndeey yati ásimenaau áamakau ati Atijamit. Amiiceel ajaŋa aceen ati ásimenaau áamakau ati Atijamit, nabilumi bee di oo man aanoomi, \"Au poop oomueen di Yensa ati Galili.\" 70Bare Peter nañoosumomi di fáculiil búrom, \"Ínje imanjut wan usankeneñaa di wo.\" 71Di múlamukaam, nápurubomi bee too di fúlamutaf, ajaŋa aceen ajukoomi, nammi bukaaku kammi bajuumerab, \"Ániinaau o'omu oomueen di Yensa ati Nasaret.\" 72Peter nalaañumi añoos aban nabaat, \"Ínje imanjut ániinaau umu.\" 73Nan piyout mo'omu bukaaku kammi bajuumerab kulofumi Peter di koonoomi, \"Di malegenam, au poop ákon di bukoo, mati hani basankenerab booli burereg mo.\" 74Bare Peter nabaatumi kabaat, \"Ínje imanjut ániinaau umu.\" Mo'omu nasankenumi aban ceb, kéen di kulitumi. 75Peter nawoolomi wan Yensa aregeenoomi: \"Bala'a kéenak kulit, panuñoos ñooni ñáfeegiir mati umanjutom.\" Nápurumi bee téeŋeraay man áruurenumi manteer alikij.\nMATIU 26","id":"<urn:uuid:96c3205d-4f14-415e-afdc-eb27a56cbc21>","dump":"CC-MAIN-2013-48","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/Matt\/26","date":"2013-12-13T17:23:41Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-48\/segments\/1386164964633\/warc\/CC-MAIN-20131204134924-00003-ip-10-33-133-15.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":1.0000085831,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":21,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 1.0000085830688477}","num_words":1387,"character_repetition_ratio":0.061,"word_repetition_ratio":0.001,"special_characters_ratio":0.192,"stopwords_ratio":0.273,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
18 |
+
{"text":"1Yensa namanjumi mati Kufarisaak kuceenak kujameenjam mati Yensa nafaŋe abaj kuriibaak di poop man átiiguleniil wuuj kati Yaaya 2(handeneen Yensa oo di fúko'ool átiigulenutiil, bare kuriibaool ceb kukaanemomi), 3nápurumi kapanak kati Yúdea man alaañumi bee kapanak kati Galili. 4Oo naateene éjawum di kapanak kati Samaria. 5Najawulomi bee di ésuk yáamak yammi Samaria yan koonemi Sukar, yalofumi di kalaakak kan Yankuba aseneenumi añoolool Esufa. 6Ekoloŋey yan koonemi Ekoloŋey yati Yankuba yammi to. Ñaa Yensa bagaalerab bati di ejaay yoola yati kajaaburuŋak, nawuujumi alako apano di ekoloŋey. No'onu nanan nati kajuum balaraay. 7Di bajumi aseek ati Samaria abile bee kamoj. Yensa naanoomi, \"Bonket, wulom iraan.\" 8No'onu nalakomi cebool mati kuriibaool man kuje'e bee di ésukey bee enoom muria. 9Aseekau Asamaria naanoomi, \"Au Áyahuud, ban ínje aseek Asamaria. Buu paŋŋoolen kaan, nulawom mumel bee baraan?\" Mati Kúyahuud di Kusamaria kujamoorut. 10Yensa nalaañenoomi, \"Umanjujaat wan Atijamit awulemi, ban ai ammi di elawie wulool man araan, au panulaweenool, ban panaseneeni mumelam masenemi eroŋey.\" 11Aseekau naanoomi, \"Arungaau, au ubajut kasaaga kampi úmojum mumelam, ban ekoloŋey ésankisanki máamak. Bei nubaje mumelam masenemi eroŋey? 12Mante au ufaŋe kákalaa afannaaniŋolaal Yankuba ásenolimi ekoloŋey? Ban oo di kuñoolool ninsi kuraaneen di yo, di poop sínukuruŋas soola, lee mo?\" 13Yensa nalaañenoomi, \"Anoosani ampi araanumi mumelam ume baraan pambusofool inki. 14Bare ampi araanumi mumelam man ínje eetumi bee esenooley, baraan leebusofurerool inki. Mumelam man ínje eetumi bee esenooley, pammubil mukaan di oo nan ébula yáyonderiitumi yasenemi eroŋey yati bándoorey. 15Aseekau naanoomi, \"Arungaau, bonket usenom mumelam mukila! Baraan leebusofurerom inki, ban letibiluder bee di ekoloŋey uye bee kamoj inki.\" 16Yensa naanoomi, \"Jaw, úwonkul atai, man jibil bee taate.\" 17Aseekau nalaañenoomi, \"Ínje ibajut ata'aay.\" Yensa naanoomi, \"Nukonkooŋ nan ommi, 'Ínje ibajut ata'aay\", 18mati au nubajeembaj kuta'aay futok noo, ban an ubajumiñaa iñeme oo akaanut atai. Wan uregammiñaa moo malegenam.\" 19Aseekau naanoomi, \"Arungaau, tíenantien au aboña. 20Kúfannaaniŋoli Kusamariaak di fúlankiinaf ufe kumiiceelaetumi Atijamit, bare muyuul joone Yerusalem boo eenomi ésukey bukanak koote kamiiceelaet Atijamit.\" 21Yensa naanoomi, \"Aseekau, fiumom, nanan pániriiŋul lee di fúlankiinaf ufe mba lee di Yerusalem muyuul joote kákuntaajen man jimiiceelaet. 22Muyuul Kusamariaak malegen jimanjut an jimiiceelaetumi, bare wúli Kúyahuudak numammanj an umiiceelaetumi, mati epakey ejawulo kápurumul di Kúyahuudak. 23Bare nanan pániriiŋul ban súm nírindiiŋ taate, nan kumiiceelaetak kulegenoak pankumiiceelaet Ampaau ñátum di kánkumak kati Búyegetab Bátienaab riiboor di nan man aanomi eeno. Bukanak buke kan Ampaau ammi di eñesey man kumiiceelaetool di buruŋab balegenab, buruŋab bukila ban amaŋumi. 24Atijamit Búyegetab Bátienaab, ban kampi kamiiceelaetoomi koote kamiiceelaetumi ñátum di kánkumak kati Búyegetab Bátienaab riiboor di nan man aanomi eeno.\" 25Aseekau naanoomi, \"Ínje nimammanj mati Mesia panabil (an kuwonkemi Apakenaau Áamakau), nampi abilumi, pánayiisenoli wanoosani.\" 26Yensa nalaañenumi, \"Ínje, asankeneiñaa oo.\" 27Koo di ebaney kasankenak ceb, kuriibaool di kulaañumi bee tan kukateenumi Yensa, di wáaloiimi máamak di etookool nasanken di aseek. Bare bajut hani ákon di bukoo aceeŋool waa namaŋe mba wau kaane noom di kasanken di oo. 28Aseekau nakatutomi kárumbaool, ban nalaañumi bee di ésukey yáamakey, tiaregumi bukanak, 29\"Jibil, jijuk ániine aregammi wanoosani wan ínje ikaaneenumi búrom. Mante di kaan o'omu eenomi Apakenaau Áamakau?\" 30Bukanak di kúpurumi di ésukey yáamakey man kufatoulomi bee di Yensa. 31Kuriibaool di kulawumi Yensa, di aaney, \"Raabi, bonket man uri.\" 32Bare naaniimi, \"Nibabaj muria bee furi man jimanjutumi.\" 33Kuriibaool di kuceeŋoorumi, \"Ai ájeetumulool furi?\" 34Yensa naaniimi, \"Muriaam múmboom moo eenomi ekaaney wan áboñulammi amaŋumi, moo eenomi kafabel burokab ban asenammi man ikaan. 35Lee muyuul joonesoon, 'Rinorino kuleeŋ kubakiir man ejaley ériiŋ'? Bare ínje eem di ereguul tíen, jitebo lóog man jijiker banoobani di ulaakaw! Woo útienoorumi muriaam maalam mati ejaley érindiiŋ. 36Ampi ajalumi ayabemi bacaam ban najojenoor muria bee mati eroŋey yati bándoorey, mambi aluka di ajala kumaayoor tákon. 37Mati wan kúregak uke kuregumi ukankaan malegen, 'Aamu eluk aamu ejal.' 38Ínje niboñuuboñ bee ejal di kalaak kan jirokutumi, kan bukaaku kurokumi, ban panjijal.\" 39Kusamaria kajuupoe kápurumul di ésukey yáamakey ekila di kúyinenumi di Yensa mati wan aseekau áyiisenumi man ammi, \"Oo aregammi wanoosani wan ikaaneenumi.\" 40Nan Kusamariaak kukila di kubilumi bee di oo, di kulawoomi máamak alako di bukoo, ñaa Yensa nalakobomi kunak kugaba. 41Bukan kafaŋe man kujuupoe di kúyinenumi mati wan Yensa di fúko'ool aregumi. 42Di kommi aseekau, \"Wúli núyinenyinen iñeme, kaanut wan úregolimi ceb, bare mati wúli di kúko'oli nujamoorojamooro, ban numammanj mati malegen oo eenomi Apakenaau ati dúniyaay.\" 43Nan bajumi kunak kugaba nalaañumi bee Galili. 44Mati Yensa di fúko'ool náyiisenooyiisen mati bajut aboña ampi álebieni di mofam moola fúkoumo. 45Nan abilumi bee Galili, bukanak kati bo di kuwalenoomi jak, mati man kujukumi wanoosani wan akaaneenumi di káaningak boo di Yerusalem, mati koo poop kumaateemmaat ko. 46Nalaañulomi inki bee Kana yati Galili, ban áruŋuleenumi mumelam mulaañumi wayin. Di bajeenumi Kapaanaum, ániine aceen aroka ati áyi añoolool ániinaau áju'uteene. 47Nan ániinaau ajammi mati Yensa nápuruloeempur di kapanak kati Yúdea bee kati Galili, najawumi man alawoomi man abil man asonten añoolool, mati oo oomu bee ecet. 48Moo kaane Yensa naanoomi, \"Léejiyinen di ínje leejaat jijujuk wajamurerutimi di mukaanaam máamakam máriiŋumi síwoonoor!\" 49Arokaau ati áyi naanoomi, \"Arungaau, bonket ubil iñeme bala'a añoolom acet.\" 50Yensa naanoomi, \"Laañ bóot. Añooli panaroŋ!\" Ániinaau náyinenumi furimaf fan Yensa aregoomi ban nakatumi bálamuk man ajawumi bóot. 51Nan alakomi elaañey bóot, oo di kúkamboorumi di kurokaool kuceen, di koonoomi añoolool nákoyunkoyum! 52Naceeŋiimi nei añiilau atooŋumi kákoyum, di kulaañenoomi, \"Fuken di nanan nati erig yákon di tutularaay no'onu káboliak kati eniiley kukatenoomi too waas!\" 53Ampaool namanjumi di nanan no'onu nan Yensa aaneenoomi, \"Añooli panaroŋ.\" Oo di fiilool búromiil di kúyinenumi di Yensa. 54Wajamurerutimi uwe woo eenomi ugabuntenaw wan Yensa akammi Galili nan ápuruloeenumi di Yúdea aban.\nYOHAN 4","id":"<urn:uuid:e511586c-5d93-4ab5-b9ef-808867315093>","dump":"CC-MAIN-2013-48","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/John\/4","date":"2013-12-11T11:47:04Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-48\/segments\/1386164035309\/warc\/CC-MAIN-20131204133355-00008-ip-10-33-133-15.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":1.0000088215,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":23,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 1.0000088214874268}","num_words":910,"character_repetition_ratio":0.051,"word_repetition_ratio":0.007,"special_characters_ratio":0.191,"stopwords_ratio":0.27,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
19 |
+
{"text":"1Jiriiben man jikaan nan man ínje iriibenumi Apakenaau Áamakau eeno. 2Ínje oomu di esaluul mati jiwooloeanwoolo ban di jiriibenumi wan iliikiteneenuumi. 3Bare nimammaŋ man jílaul mati Apakenaau Áamakau oomu di fáculaf fati ániine anoosani, fúkaaf fati aseek foo eenomi ataool, fúkaaf fati Apakenaau Áamakau foo eenomi Atijamit. 4Ániine anoosani áfimenumi fúkaaf foola man aam di elawey mba di káriiŋen kurimak di fáculey yati bukanak, oo álebienut Apakenaau Áamakau an eenomi fúkaaf foola. 5Bare aseek anoosani ámuuroutumi man aam di elawey mba di káriiŋen kurimak di fáculey yati bukanak, oo álebienut fúko'ool, yesooyesoor nan funangund náciikoe. 6Kaanjaat aseek anoosani alatumi kámuuro, ñaa oo aate káciiko walool. Mati aseek áciikoe funangund mba namiin walool témi moo puñenipuñen, kama ñaa naate kámuuro. 7Ániine aatut kámuuro, mati Atijamit atuukumi ániine di búyesoorab bati fúko'ool, di poop mawuŋam mati Atijamit, ban anaare anoosani mawuŋam mati ániine. 8(Mati ániine atuukuti kápurumul di anaare, bare anaare atuukimi kápurumul di ániine. 9Ániine atuukutimi bee mati anaare, bare anaare atuukimi bee mati ániine.) 10Moo kammi anaare naate kámuuro man áyiisen mati akila nalakolako di kañenak kati fujuumaf fati ataool mati simaleekaas soosu bo kajikerool. 11(Moo manoosani, di bújonlenab bati Akiiyaau ániine letaŋoolen alako anaare balet, anaare poop letaŋoolen alako cebool ániine balet. 12Handeneen anaare atuukie kápurumul di ániine, bare ániine anoosani nawoliwol di aseek biñoo no'ona. Ban Atijamit oo ácite wabajumi wanoosani.) 13Jigamenooro titooruul maa bagamab. Mante jajak man aseek alaw Atijamit fúko'ool fútiikaar? 14Mante wulaal di kúko'olaal umanjutaal mati jakut man ániine akaten walaw baak? 15Bare mati aseek kankaan búkaroor, walool wabaake woo ukankaan múfimenumaool. 16Bare kaanjaat anoosani amaŋe kañakoorak wan ireguuñaa, wulaal ubajutaal mukaana muceen wuuj mukaanaam ume, ban kuriibaak búrom kati kujojak kati Atijamit kusosof buruŋab bákonab mati mo. 17Manoosani, di kájaatikenak uke kariiboorak, ínje letiŋoolen isaluul. Mati nampi jijojumi tákon fujoj fukila jikaanekaan jákaati. 18Mútiyaaram, kuceen di muyuul kureganreg mati kama muyuul nan jijojeñaa di fujojaf fooluul úyegetuul úlakoeriit tákon, bukaaku kujuumujaat maa bukaaku maa. Nibabaj kafium mati mo'omu waaf wabajoe. 19Bajut kamanteer mati kañakoorak koote kayito titooruul man kuceen di muyuul kammi di malegen kumanj tíen. 20Nan jijojemi tákon, lee káliimenak kati Akiiyaau jiriemi. 21Kuceen di muyuul kureganreg bukaaku di muyuul kuliimeliim man kuri muriaam mooliil bacaabut di bukaaku. Moo kammi, bukaaku man kucaarecaaret, bukaaku man kúkalie. 22Waa? Mante jibajut sísindouul dampi jiri di jiraan jíkali? Mba mante jimammaŋ man jiheelene fujojaf fati Atijamit ban ninsi jipuñen bukaaku kabajutumi waaf? Jikammojaat, ínje waa neete ereguul? Mante jimammaŋ man isaluul? A'a, letiŋoolen ikammo. 23Mati ínje poop wan ibajumi di Akiiyaau di fúko'ool, woo nemmi di kaliikitenuul man jiriiben. Fukaf fukila nan Akiiyaau Yensa bukanak kápurum di oo, baŋare fúmbuur fákon, 24ban nan asalumi aban, namiinufo, man ammi, \"Ure eniilom bee mati muyuul. Jikammo man jiwoolom.\" 25Moo mákonam poop nan kurimi káliimenak kuban, naŋarumi éraanumaay man ammi, \"Éraanumaay uye eenomi kasoofoorak kunkulak kan Atijamit ajuumenumi di muyuul ñátum di fúsimaf fúmboom. Nanoosani nampi jiraanumomi kápurumul di yo, jikammo man jiwoolo'om. 26Mati nanoosani nan jirimi mbúurey uye ban di jiraan kápurumul di éraanumaay uye, muyuul jireg mati ecetey yati Akiiyaau bee nampi alaañulomi. 27Moo kammi, ampi arimi mbúurey mba naraan kápurumul di éraanumaay uye yati Akiiyaau bálebienut, an akila nakankaan majakut eniiley di fúsimaf fati Akiiyaau. 28Moo kaane, anoosani ámeelo'ooro jak, mbi kiti ari di poop naraan di éraanumaay. 29Mati anoosani arimi naraan bálebienut wafelumi eniiley yati Akiiyaau, Atijamit panatek nan arimi naraan. 30Moo kammi kajuupoe di muyuul kúliŋut, kúju'ut ban bukaaku koo kucecet. 31Di mútiyaaram úmeelo'ooroaajaat tíen, wulaal ootutaal kagameni. 32Bare nampi Akiiyaau agamenolaami ban nakurolaal, létufirenaali di kati dúniyaay. 33Kutiom, moo kammi nampi jibilumi jijoj tákon bee furi, mbi jikoboor. 34An acaaretujaat akila naate furi waaf síndo'ool, takumbi jibaj kúnagak kati Atijamit nan jijojumi tákon. Nampi íriiŋubomi, pánijaatikenuul mati waafaw uceenaw wan jiciikumi.\n1 KORINT 11","id":"<urn:uuid:33417b78-7e73-4293-8d82-476d3d224bc0>","dump":"CC-MAIN-2013-48","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/1Cor\/11","date":"2013-12-13T01:22:38Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-48\/segments\/1386164789076\/warc\/CC-MAIN-20131204134629-00058-ip-10-33-133-15.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":1.0000078678,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":24,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 1.0000078678131104}","num_words":619,"character_repetition_ratio":0.059,"word_repetition_ratio":0.016,"special_characters_ratio":0.182,"stopwords_ratio":0.234,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
20 |
+
{"text":"17Bare waan uceen wati Buwoliiab bati síndeey, ucanijaat, ban bureeb bati Buwoliiwab bati karamba bunapeninapen di wo. Muyuul, Kakaanutumi Kúyahuudak jikankaan nan Buwoliiab bati karambaak jinapeninampen di Kúyahuudak. Ñaa iñeme muyuul poop jinaamoor di kawulak kan Atijamit áligumi di Kúyahuudak, nan man bureebab bati Buwoliiwab bati karambaak bunaamoorum fúsimaf fápureuumi di Buwoliiab bati síndeey.\nRÓOMA 11:17\nOne App.\n816 Languages.","id":"<urn:uuid:3f71de5a-d386-499c-9f36-446461b392f0>","dump":"CC-MAIN-2013-48","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/Rom\/11\/17","date":"2013-12-19T14:23:28Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-48\/segments\/1387345764241\/warc\/CC-MAIN-20131218054924-00090-ip-10-33-133-15.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":0.9998857975,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":24,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 0.9998857975006104}","num_words":58,"character_repetition_ratio":0.13,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.178,"stopwords_ratio":0.19,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
21 |
+
{"text":"44Muyuul eenomi kuñiilak kati ampauul Seetaanaay, ban jimammaŋ bee kariiben kamaŋak kati ampauul ceb. Biñoo noo di fúcitumaf, ekankaan abuja bukan ban di elat malegenam. Butumuyo bulee di malegenam, mati bajut malegenam di oo. Nampi elepoorumi di esanken nan man yoonomi eeno, mati oo alepoora ban oo eenomi ampaau ati kulepoora.\nYOHAN 8:44\nFREE!\nOne App.\n1350 Languages.","id":"<urn:uuid:107be1bd-a212-4272-836a-86cec50dc0ae>","dump":"CC-MAIN-2014-10","url":"http:\/\/www.bible.is\/DYOBSG\/John\/8\/44","date":"2014-03-15T07:53:19Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2014-10\/segments\/1394678696502\/warc\/CC-MAIN-20140313024456-00047-ip-10-183-142-35.ec2.internal.warc.gz","language":"dyo","language_score":1.0000066757,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":30,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 1.0000066757202148}","num_words":56,"character_repetition_ratio":0.052,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.21,"stopwords_ratio":0.321,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
22 |
+
{"text":"Ateemit nalakolako nen ampa amaŋe kuñoolool.1 Pierre 5:6, 7\nAteemit átuutolaal ban namaŋolaamaŋ. Nen ampa abaje lónda alitikenemi ku ñoolool kan amaŋumi, moo Ateemit alitikenumi bukanaku di dúniyaay buruŋ bafaŋumi manbujake bati maroŋamu.\nAteemit naregolaareg waaf wati malegen wabaje nafa wasenoolal kásuumaay di yaakaar poop.\nAu ujame Ateemit, pánayiisi manuje'e beet ejaw ban napooyi, ban narambeninan ubaje siproblem.\nBenento, panubaj maroŋe mábaoeriit !","id":"<urn:uuid:9fe87f96-a5d2-4a55-8ca6-4c09f5ca00cd>","dump":"CC-MAIN-2018-13","url":"https:\/\/www.jw.org\/dyo\/s%C3%ADliibar\/s%C3%ADliibar\/jijam-manjibaj-maro%C5%8Be\/fukitum\/","date":"2018-03-18T16:23:51Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-13\/segments\/1521257645824.5\/warc\/CC-MAIN-20180318145821-20180318165821-00394.warc.gz","language":"dyo","language_score":0.9999145269,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 0.9999145269393921}","num_words":60,"character_repetition_ratio":0.004,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.172,"stopwords_ratio":0.083,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
23 |
+
{"text":"Biibley épupuk di wakeeŋeimi wáamakaw wan bukan káriiŋe similioŋ di dúniyaayi búrom kukeeŋe. Manteer numammaŋ enaam di buko?\nDi dúniyaayi búrom, ku-Témoins de Jéhovah-aku kumanjomanjo mati kalikitenaku Biibley bukanaku kamaŋumi, ban bajut bacaam. Jiker buu kaaneimi eeno.\nUjiker manumanj.\nNuŋooleŋŋoolen ulikiten Biibley di waataay di tan umaŋumi ban letucaam waaf.\nFind out where we meet and how we worship.\nWóli di mátamie\n239 mof ban ku-Témoins de Jéhovah-aku kumikeletemi\n8 201 545 ku-Témoins de Jéhovah\n9 499 933 kammi di kalikiten Biibley ban let kucaam\n19 950 019 kamaatumi kawooloaku kati eketey yati Kirisita\n115 416 kujoj","id":"<urn:uuid:61f38119-b136-4b70-8872-347572e7fed7>","dump":"CC-MAIN-2018-17","url":"https:\/\/www.jw.org\/dyo\/jehovahs-witnesses\/","date":"2018-04-21T19:58:08Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-17\/segments\/1524125945317.36\/warc\/CC-MAIN-20180421184116-20180421204116-00131.warc.gz","language":"dyo","language_score":0.9999805689,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 0.9999805688858032}","num_words":85,"character_repetition_ratio":0.095,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.223,"stopwords_ratio":0.165,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
24 |
+
{"text":"Wóli bukan kanumanje sísiwasu sóololi di úsankenaw wóololi ríndiiŋ sikeme. Bare wóli búrom, káwonooroli kákon. Wanufaŋumi manumaŋe woo wommi kateben Ateemit Jéhovah, an Biibley yoonumi oo átuutumi waafau búrom. Wóli kooku di ekaan wanuŋoolenumi búrom bee kaliikoor di Yéesu Kirista ban súumolisuum mánkuwonkoli Kukerecen. Anooan di wóli napupul eŋes manabajo bee karamben bukan mankulikiten Biibley di poop wajowumi bee di Jáiiyaju jati Ateemit. Nusankenesanken wajowumi bee di Jéhovah Ateemit di poop Jáiiyaju joola, moo kaane bukanaku di kúmanjoli di kareesaku Ku-Témoins de Jéhovah-aku yoo emmi bukan kasene bakooŋ Jéhovah.\nUjaw ujiker palaasey yóololi di internet manufaŋ mánumanjoli di poop numanj wan wóli úyiinenumi","id":"<urn:uuid:6acb6b78-06d3-412f-8a8a-10af0f9fe5b2>","dump":"CC-MAIN-2018-17","url":"https:\/\/www.jw.org\/dyo\/","date":"2018-04-20T01:04:43Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-17\/segments\/1524125937090.0\/warc\/CC-MAIN-20180420003432-20180420023432-00410.warc.gz","language":"dyo","language_score":0.9999939203,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 0.9999939203262329}","num_words":103,"character_repetition_ratio":0.045,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.157,"stopwords_ratio":0.184,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
25 |
+
{"text":"Jiŋar ewaati manjisanken mati sidaay : jitooŋ jirok\nJisanken mati búniiwaab di sidaay di lekool yooluul futooŋúm desambur !\nEmitooemit, di fútooŋum desambur , similioŋ bukan di mofam búrom kawoolen káaningak kasofimi di dúniyaay bee katiikenak sidaay. Funakaf ufu fasofimi bee kamanjen ésukey mati búniiwab di sidaay manekaañen etooŋ katiikenak. Kúmusaak kakaraŋemi kuñiilak di kujojak kooliil kawonkeimi sendika kubabaj futiŋ fáliŋe di kamanjenak kati búniiwab, di mati kasontenak di kasontenoorak di karambenak di dúniyaay.\nMan funakaf fati katiikenak sidaay fuce ŋumi di emitey yati 2007 mo kaanumi Inteenasional de Ledukasioŋ (IE) déemiken kúmusaak mankuŋar fujuumaf fati burokab, bukoo di kupaaliil di kulekoolaak, di teneŋey yati fútooŋum desambur, di emitey yati 2008 di silekoolas , sikalaasas, di kámikak kati sisendikaas. Eŋarey ewaati manjisanken mati sidaay, kaan kámik káamak kúmusaak kati dúniyaay búrom pankusen kulekoolaak kooliil, di kupaaliil kúmuse elosoŋ yati sidaay di fu juum fati burokab ban (IE) ekaane mákonam di esantarey yati kabeneka kati kakurak . noote utium mati burokab ubu pambusofi nen fútooŋum urok uceel waje'e di búniiwab di sidaay emitey búrom.\nBurokab báyiisimi di futiŋaf ufu pambuŋoolen bukaan manjijuk waa wommi sidaay di miyuul, di kupaaluul, di kulekoolaak ban pambuŋoolen bunaameni di wan anoosan amaŋe di futiŋaf fati kakaraŋak kanjikaanumi. Burokab pambusofi di eliikey yati kujojak, di bukaani mamburamben kámik fafiite kakambuli di búniiwab di sidaay. Futiŋaf fubabaj enatal yabaje úmikaw wáamakaw wati burokab baŋoolenumi bugandi di ekalaasey, di kajimak kati kúmusaak di ujimaw wati sisendikaas, mámbuyiiseni emitey búrom.\nEmaatey burokab ubu di kulekoolaak kooluul, di kupaaliil kuroka, jiŋoolene jitooŋ ban di jiramben eceeŋey yati funakaf fati katiikenak sidaay di dúniyaay.\nEŋar ewaati jaat manusanken mati sidaay,\nban di jitooŋ jirok emitey búrom.\nBurok : « Kasanken mati sidaay ewaati »\nEkaan burokab.\nAnoosan naŋooleŋŋoolen arok ewaati di funakaf fati katiikenak sidaay di dúniyaay, oo di kulekoolaak di kúmusaak, di kuroka kaaku kati lekooley. Ooteenut ulako amanja áaamak ati búniiwab bati kásumutak di sidaay. Burokab biiya bútiyaarab boo bommi kajuumen kámik káyiise fútaagul fati kaŋoolen etooŋ burokab\nBajawumi di búniiwab di sidaay.\nWanafami woo uŋoolenumi útuut buton basete dán kupaaliil kuroka di kulekoolaak kuŋoolene kureg mánsuumiimi uwonooriil di kutooŋ kámik di bukaak. Búniiwab di sidaay úsuumut kasanken matiúsimpoosimpoor di kámanjaati, di fúmanjum, di kábutooren.\nMánutuut fujuum fajake kámik, sensen manuŋoolen :\n-\nUrenten kámikak\n-\nUreg siceeŋ san umanjut épuk so.\n-\nKajoonen jak kámarulak kati fúmanjum di kábutooren\nKarenten kámik\nPanjijuk sindena kúgam manjikaan úmik wajake :\n-\nKajuumen uruŋ útooŋum di kujuum bee mati kámik kásuume\n-\nEmaŋ kamaatumi mankusanken ban di kusof uwonoor wábutoore\nKasanken siceeŋ sanjimanjut épuk so\nJiŋoolene jibajaati épuk yati siceeŋas búrom. Jimanjutumi épuk yati eceeŋ, jiŋoolene jireg « imanjut épukey, bare panibaj fúmanjenuma bee di miyuul » jiŋoolene ñeer jiceeŋ akaraŋa ati mati éjuwey, asankena aseek mba adokutoorau ati lekooley yooluul, di ekilinikey yati kalolak mba di loppitaan ban di jireg kámarulak fujojaf jiŋoolene poop kamaatumi mankukaan fuñes fooliil di múmikuma ban di kujuumen benen kámik kati kámeelo malegenam mati kámarulak kooliil. Jajak faŋ mánjiregaati kasanken kalet malegen.\nKapooy jak úmarulaw wamanjenemi ban di úbutooren\nMáanjiyiis set mati kábutoorenak, di ebaj fúmanjum samaŋuti, jitooŋ burokab manjisanken kurimak uke :\n-\nCeeŋut an abaj búniiwab mba sidaay\n-\nEbaj búniiwab di sidaay let katil anoosan\n-\nAnoosan nababaj duruwaay yákoney yati kapooyak, di yati kasontenak di yati kasontenoorak di yati karambene eeno nubabaj mba ubajut búniiwab.\n-\nAnoosan nababaj duruwaay yákoney yati kakaraŋ di ebaj burok eeno nababaj búniiwab.\n-\nAnoosan futiŋaf foola di kámarulak kati búniiwab di sidaay.\nUruŋaw wati ekaaney burokab\nWañesimi\n-\nEsof liŋ kamaatumi mankuwonoor siceeŋas sati kámarulak kati búniiwab di sidaay mánkumiki\n-\nKamuuten kamaatumi mankutooŋ burok di kámarulak búniiwab di sidaay.\nKujojak kasofimi : kúmusaak di kulekoolaak kooliil (sensen mankubaj simit 13 jaw fatia)\nMapiyaam : Ewaati\nMúrokumaam\n-\nWayit wati burokab nen « jitooŋ burokab », wáyiisumi kanookan kámarul.\n-\nWayit di kubik\n-\nEnatal « jitooŋ jirok mati sidaay »\nBakaanerab :\n-\nEtooŋey (siminit 3)\n-\nJitooŋ kakaraŋak manjimanjen kamaatumi mati fútooŋum desambur, funak fati kaliikenak sidaay di dúniyaay jiŋoolene jireg : « Jaat bukanak di dúniyaay kanaamoor mankusanken mati búniiwab di sidaay, di kusof mati burokab bufaŋi ekaan bee kájimen búniiwab di sidaay panukaanaal burokab bati kasofoor di kulekoolaak kaaku, di kúmusaak kati silekoolas sati dúniyaay »\n-\nJiwaas kamaatumi kaan kujoj katiit kabaje bukan 4 bee 8\n-\nJigaaben wayitaw wati burokab « jitooŋ jirok » fujoj fanoosan\n-\nJifajul úmarulaw juup di lisitey uye :\n-\nBúniiwab di sidaay usofesof bukanak di sisukas búrom sati kañen abajumi sidaay mba di jinaamoor ejonkoŋ, di úfimenuma mba basofe mákon fukere\n-\nJiyaborumi di bukan kásumutut, búniiwab let bútipuul\n-\nJisofumi di an ákon di búyaboorab búniiwab léebutipuul\n-\nKuseekak kufaŋe ebaj galab búniiwab koo baguubenool kúniinaak.\n-\nKukambaanaak, kujaŋaak kayabooremi di kafaŋiimi kafaano kubenenebenen esofey búniiwab.\n-\nBukanak kaakenumi búniiwab kubajebaj kúyaboora juup\n-\nKulekoolaak kabajumi sidaay koote kubaj kakaañen mankukaraŋ di kulekoolaak kaaku.\n-\nKúmusaak kabajumi sidaay kooteenut kukarandi\n-\nJijukumi an aam di ekaan fúmanjum an mati búniiwab jajak jakum usanken.\n-\nJisen kámarul kábutoore fujoj fanoosan.\n-\nKámikak kati kujojak katiitak (siminit 25)\n-\nJireg kujojak mati burokab butooŋandab booliil bo kápajul aciika aatumi aciik waregimi, putomi nakaan erapoor di butum waregimi di fujojaf fatiitaf di kabeŋak kati kujojak búrom. Jireg fujoj fanoosan fuciik kámarulufo di kaciikak kati fatiya kayitak kati burokab.\n-\nBurokab ube boo bommi anoosan di fujojaf ereg kupaalool ríiŋ eminit wa wommi kámarulak.\n-\nPutomi fujoj fanoosan pánfumik di buu footumi kámarul siceeŋas sifeegiiras saciikimi di kayitak kati burokab.\n-\nWaa buko búrom kusofumi di kámarulak ?\n-\nTey kati fujojaf funaamoorutumi esofey di kámarulak ?\n-\nBurok bei jootumi jikaan manjirok úmikaw wánjipurenulimi di kámikak kooliil ?\n-\nAciikaau panajojen támi kurimak kasofimi beet éyiisuko fujojaf di kabeŋak.\n-\nBurokab bati kujojak di kabeŋak (siminit 20)\n-\nJilaañ jijojen fujojaf di kabeŋak, di jireg aciikaau áyiis wasofimi támi di úmarulaw wati siceeŋas sifeejiiras sati fujojaf.\n-\nJibajumi waati jatiit di jitooŋ jimik jatiit di wasofimi faŋ kákala. Waataay eyajutumi di jijojen wasofimi faŋ kákala.\n-\nJiyiis kurim kupinaay kanafae kati funakaf fati sidaay fasofimi di dúniyaay.\n-\nBúniiwab di sidaay waaf wátaañie di dúniyaay similioŋ bukan kubabaj búniiwab di dúniyaay. Bukan kajuupoe di búniyaay kásumutak kusofiisof mati buko kati kalandak kati fiilaf , kupaaliil, kulekoolayiil mba kupaaliil kurokak kaakenumi búrom búniiwab. Moo kammi wolaal búrom do noomaal.\n-\nBukanak búrom kubabaj duruwaay yati ejaay lekooley di yati ebaj karamben di kasontenoor di poop yati buroŋab di kakaraŋ, di burokab nen nuŋoolenumi eeno nookene búniiwab mba ookenut. Nuŋoolenaale búromolaal ukaanaal man siduruwaas usu sikaanumi di etooŋey burokab di kámarulak kati búniiwab di sidaay.\n-\nKamikak kati funakaf fati sidaay di dúniyaay di emitey yati 2007 di 2008 foo fommi « jitooŋ burokab » ban rooru panubaj di anoosan, kati Mansa, kati komitaas, kati silekoolas, kati kiilak di bukanak. Bukanak búrom di futiŋ fanoosan pankutooŋ kurok mankuminjen fujuumaf fooliil, di kúmarul jak búniiwab di sidaay ban di kukaan kakurak di burokab manunafa.\n-\nEnataley « Jitooŋ burokab di sidaay » (siminit 15)\n-\nJimanjen mati babaj mukaanaay mábutoore mati katiiken búniiwab di sidaay tutoor anau, komitaay, di mofam búrom. Enataley « jitooŋ burokab di sidaay » esensen uwonoor upinaay wati manurok.\n-\nJimanjen kajim kanoosan di ujimaw futok wati enataley.\n-\nJitooŋ di kajimak kati tutoorey. « jipooyooro. » Kajimak uku pankumaŋ bukanak ákon di ákon, mankuteb éjuwey yooliil ban di kubaj fujuum fooliil di kasofoorak, di bukaaku. Fútaagulaf futooŋandaf foo kapooy fúkawi di búniiwab di úsumut uceel wasofemi fátaam di kafaretak kamaŋutimi di elat búyaboorab mba núwaboor katakas babajut. Jajak manuŋar bupooyumab bati dúniyaay bajakaab nen eŋarey sigaŋ nan ootumi ugor wápuremi di eniiley nen fásimaf.\n-\n« Jisanken mati búniiwab di sidaay » esofosof tanosan di lekooley di komiteey. Wasofimi woo eenomi karambenn bukanak mankufaŋ kaliikiten wajawumi di búniiwab di sidaay di poop kapooyak, kasontenak kasontenoorak di karambenak di poop fúmanjumaf di kábutoorenak. Nen búyiisenum, jiŋooleŋŋoolen jimanjen bukanak búniiwab di sidaay, di jijuumen kámik kati mátaañiam, di jireg di usurunaalaw, di jijuumen kúmikena, di jikaan tiatar, di jikaan kafaŋenoor kati sinatal mba di jiboñ sileetar kunifaanak kati usurunaalaw.\n-\n« Jitit lekoleey yooluul mba tan jirokeni » manekaan lekooley yooluul mba tan jirokemi baj burok bati éyiis man kati éjuwey di kakur kajake kati búniiwab di sidaay kaan fúgolu. Roo poop cenceeŋ mankaan fúmanjum di kabutooren man ramben kúmusaak di kúwetujaŋak kaakenumi búniiwab. Jajak manuroŋ malegen loi di fúmanjum fanoosan di kábutooren, bútoor di bukanak kan búniiwab di sidaay busofumi.\n-\n« jinoken di burokab bati komiteey yooluul », roo pambaj urok juup waatumi uramben bukanak kaakenumi búniiwab di sidaay nen noon burok babajut bacaam di silopitaanas di porogaraamey yati kasontenak di siluupas mba di jiŋar kujoj kati burok di sidaay, mba di jiramben kusukateenak,di kuñiilak kan sidaay esofumi di burokab booliil bati lekooley.\n-\n« jicees burok bati dúniyaay » yoo kabuntoor kati Mansa di kurungaak kati ésukey mankutooŋ burokab di kuwun kapooy kajoone faŋ di búniiwab di sidaay, poop di wan kasonten, di karamben anau, di kasontenoorak, di fúmanjumaf bukanak kásumutumi ban di jitooŋ di wajawumi di fúmanjumaf di kábutoorenak. Urokaw wan kamaatumi kuŋoolenumi kukaan woo eenomi kajojen bukan mba eboñ sileetar kati politikey.\nWaataay eyajumi dijiman kamaatumi kunoken di burok bákon ban umanje kubabaj to nafa. Jiseniil kayit mankuciik ró ureesaw wooliil di burokab ban kumaŋumi ekaan. Jiregiil mati jimammaŋ mankukaan mukaanaayam búrom mati kahankenak di burokab booliil bújonnoor ekalaasey yooliil sindena kuleeŋak káje'ewumi. Jiŋooleŋŋoolen jireg poop kúwetijaŋak kuceel kuciik kanokenak kooliil di enataley « jitooŋ jirok di sidaay jandi jiŋandu síndena ekalaasey.\nKariibenak bálamuk burokab\n-\nDi kuleeŋak kájeewumi kariibenumi funakaf fasofimi di dúniyaay fati sidaay, kásiñemi kanokenak kooliil pankukaan mukaanaayam búrom mati kahankenak kooliil.\n-\nJijiker di enataley ñameeŋe di emitey manjiwoolen kamaatumi wajawumi di majakam mati ekaan burok di emanj buu kootumi kuŋoolen kunoken di epooyey yati búniiwab di sidaay.\nKayitak kati kaliikitenak burokab « Jitooŋ burokab. »\nEmanjey:………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….\nEtooŋey kamanjenak\n-\nJifajul aciika aatumi aŋar waregimi ban nakaan erapoor yati fujojaf di kámikak káamakak wasankenimi di fujojaf.\n-\nAnoosan ati fujojaf fooluul panabaj eminit manareg waa wommi emaŋey di anoosan di bukoo.\n-\nJininguloor mati bukanak búrom kati fujojaf kúmimik úmarulaw wati siceeŋas sífeejiraas sati kayitak kati kaliikitenak burokab.\n-\nJikaanum manjijojen tákon waregimi man aciikaau ati fujojaf fooluul aŋoolen aciikuwo nawaasuwo di fujojaf di kámikak.\nSiceeŋas\n-\nKurim kei bukanak búrom kusofumi di emaŋey ?\n-\nKurim kei kati emaŋey ati fujojaf kasofimi ?\n-\nUrok wei jootumi jikaan manjijoonen kurimak kápurenulimi di kámikak ?\nMalejenam\nFúgam : Kámarulak kati emaŋey uyu kureguumi mankusenuul kawonoor di kurim kati kámik di kamaatumi jiŋoolenumi jibenen kuceel di búyiisenum jawum di jamaani tan emaŋey ériiŋumi di fujojaf.\n-\nBúniiwab di sidaay sisosof bukanak di sísukas sati dúniyaay.\nMalegen similioŋ bukan kugaba di dúniyaay búrom kúsomuusomut. Di emitey yati 2007 similioŋ 2.1 bukan kati sidaay kucecet, di similioŋ 2.5 bukan kuwunkul kusosof búniiwab. Búniiwab di sidaay siranooranoor di sísukas búrom, bare sisuk siceel búniiwab bufaŋe kajuupo saasu.\n-\nBúniiwab buŋoolene bútipoo di kasaafoor di uñen di abajumi sidaay mba di kanaamoor jonkoŋ, di ufulaw wati káfimenoor, di egorey fukere.\nLet malegen ; búniiwab buŋooleŋŋoolen bútipoor di kamaagoorak kati waaf wákon mba juupo wápureuumi di eniiley mba miilam múraafenumaam. Uruŋaw ubaaciiraw wan búniiwab buŋaremi manburanoor woowe.\n-\nBúyaboorab bapooyutimi.\n-\nKanaamoorak kati sicikumaas di esumbaay\n-\nEgorey fásimaf fati ásontaau mba eŋar burokuma balabenuti bati kasontenorak.\n-\nKátipenoor kati iñaayau añoolool jandi mba di eroŋey mba di karaafenak\n-\nBúniiwab bútipooretipoor di an bee di an bare let an bee di enuk, esuwa mba epurampuur.\n-\nJiyaboorumi di bukan kásumutut leejisof búniiwab\nLet malegen ; bukan kuceel kan búniiwab busofumi kunokoonokoor di bukan kásumutut – kasofumi búniiwab kúyiisut fúmanjum fati búniiwab simit sajuupoe ban kuŋoolene kámanjaati mati kubabaj sida. Hani, baje fúmanjum fati sida manoon wasenuyomi búniiwab, kúmanjum kucila kuŋoolene kulako waaf uceel di éjuwey wagoroorut di búniiwab. Moo kaane uŋoolenut umanj manteer anau nababaj búniiwab di kajukerool ceb.\n-\nUyáboorumi di an ákon letubaj búniiwab\nLet malegen ; rinorino di bukanak, di fujuumaf fan kubajumi jandi búyaboorab, ban eeno ákon di kugabaak náyabooyaboor bapooyoorut sicikumaas sati dorogey sátipenimi. Búyaboor balet di an ákon busenut kapooy kajake.\n-\nKuseekak kufaŋe esof búniiwab kúniinaak koo bapooyoorut.\nMalegen ; babaj wantomi juup\n-\nMati eniiley : Di fátaamaf fati aseekau babaj tin táfimenuti man búniiwab búnokenum to. Babaj juup búniiw di kamelak kati ániinaau di kati fátaam aseekau.\n-\nMati bukanak\/ di mukaanaayam : Di mukaanaay majuupoe kuseekak kukaañut kámik mba di kusof waje'e di fátaam, fáŋum ereg kutayiil kúyaboor bapooyoorut.\nFúgam : Kuseekak kakobemi kúniinaak mankubaj bákori kuŋolenut kúninguloor nei mba di ai kootumi kúyaboor. Pankufaŋ mankuraje esofey búniiwab. Jajak faŋ manumanj mati kuseekak nen kúninaak koote kuŋar futiŋ fare'e di kajamoorak kati búyaboorab jakum kubaj mátaañi ban di kutei kafaretak kamaŋutimi.\n-\nKukambaanaak, kujaŋaak káyabooremi di kafaŋiimi kafaano kubenembenen ebajey búniiwab.\nMalegen : Kupaalaayak kafaŋumi kafaano kufanfaŋ ebaj kupaalaay ban di kufaŋ ebaj nanoosan sembe kupaaliil kafaŋumi ekaan kuñiil di búyaboorab. Eeno kupaalaayak kakaanumi kuñiil ekob kupaalaayak kafaŋumi kafaano mankuseniil bákori, telefoŋ pootabul mba kajaatoor di éwoto mánkuyaboor, di kukat ebaj sembe sati kajuumen silinga ban di kuceeŋ búyaboor balegen di eŋarey sikawaas ban di kujonnoor di mátaañiam.\n-\nBukanak kabajumi kásumutak kufaŋefaŋ ebaj kupaalaay juup kati búyaboor.\nLee malegen : Bukanak kabajumi kásumutak kuŋooleŋŋoolen kubajuko di mukaanaay muceel malet búyaboor. (nen katitoorak sípenguwas sátipenemi). Hani mánsitipenemi búniiwab di búyaboorab bapooyutimi , roo kaanut manakubaj kupaalaay juup kati búyaboor. Hani man búyaboorab juup buŋoolenumi bubenen esofey búniiwab, búniiwab ubu buŋooleŋŋoolen busofi di búyaboor bákon bapooyuti.\n-\nKulekoolaak kabajumi sidaay koote kubaj kakaañen man kulekool di kulekoolaak bukaaku.\nMalegen : Kuñiilak búrom koote kulekool. Fáŋum kúwetijaŋak kabajumi sidaay kooteenut kúfireniil mba kúbutooreniil, ban búniiwab bútipooreriit di kagoroorak ceb funakoofunak tutooriil di lekooley.\n-\nKúmusaak kabajumi sidaay kootenut kukaraŋ kuñiilak.\nLee malegen : Esofey búniiwab ékaaneriit anau ájakaati mba nákaanaati búyiisenum bajakut. Nen moomu di úsumut uceel, di kasontenak jak kúmusaak juup kabajumi búniiwab di kuŋoolen kukaraŋ kuñiilak jak. Bukanak búrom koote kubaj burok haani nubaje mba ubajut sidaay.\n-\nJijukumi an aam di ekaan fúmanjum an aceel mati nababaj búniiwab, sensen manjitunteen\nLee malegen : Jiregutumi mba jikaanut waaf, katunteenak kooluul pankusofi nen karamben anau ammi di ekaaney fúmanjumaf. Jireg anau akila akat ñeer ban di jimanjen mati jakut man an akaan fúmanjum an abaje sida. Moo panjiŋoolen jiramben kagumbulak ekaan fúmanjum di kábutooren.","id":"<urn:uuid:f67cf6d0-bbfd-413a-8ba6-be144e156b6d>","dump":"CC-MAIN-2018-22","url":"http:\/\/atelim.com\/jiar-ewaati-manjisanken-mati-sidaay.html","date":"2018-05-26T14:08:41Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-22\/segments\/1526794867417.75\/warc\/CC-MAIN-20180526131802-20180526151802-00576.warc.gz","language":"dyo","language_score":1.0000033379,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":5,"top_langs":"{\"dyo_Latn_score\": 1.0000033378601074}","num_words":2222,"character_repetition_ratio":0.074,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.177,"stopwords_ratio":0.188,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
dyo_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 513.5579937304075,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.05785579937304075,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.00012539184952978057,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.18041379310344824,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.2509717868338558,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9998432601880878,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 299.6516089763562,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.022650082298366122,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0013213751813792012,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.008894255007179771,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.04665039541209731,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.0011283786040132769,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 489.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.057,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.18,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.262,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 2222.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.13,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.016,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.223,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.382,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 44.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.157,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.078,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.984,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 888.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.08339999999999999,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.19119999999999998,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.29619999999999996,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 659.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.069,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.186,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.2805,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 489.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.057,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.18,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.262,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 339.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0475,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.174,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.2365,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "319",
|
112 |
+
"keep size": "294",
|
113 |
+
"remove size": "25"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
goa_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,15 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
{"text":"I sɔlɛ wɩ E a le JavaScript se ká e klɛlɩ lo. Ka sɔlɛ wɩ taanun ká bhɔale e yɩ lo. Cookies a e drilɩ ile gʋli anan wɩman. Ka ká bhɔa léé ka sɔlɛ fɛ sia lo. Sɛbhɛpanannun Í sɛbhɛpanan vlizan si a va. Sɛbhɛpanan pun: Sɛbhɛpanan zɛnlɩ ecɩva Wɩ manlɩ Wɩle wa maan, de a tafɩ fɛ anan, ka gɔɔn Lire automatiquement la piste audio suivante Choisissez la résolution des vidéos. 240p 360p 480p 720p A jikulilɩ I wɩnun jikuli sɛbhɛnun wuolasɛbhɛ si a va. Fɛ klɛ a ɲan bɛ: E a sɛbhɛ balɩ duo ji E a ji bhɔinan duo ji E a a jiwɩ duo ji Choisissez le classement des résultats par défaut. Trier les résultats : Classer par nombre d'occurences Classer par dates (du plus récent au plus ancien) A bhɔralɩ De ka a vale ka sɛbhɛ dʋ bhɔra, ka yuɛ́ si a va. Sɛbhɛ wɔlɛ yuɛ́:","id":"<urn:uuid:a5bbecae-1465-44c4-bf18-39c2b102a8a8>","dump":"CC-MAIN-2017-39","url":"https:\/\/wol.jw.org\/goa\/wol\/pref\/r198\/lp-go?url=%2Fgoa%2Fwol%2Fh%2Fr198%2Flp-go","date":"2017-09-21T12:16:25Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-39\/segments\/1505818687766.41\/warc\/CC-MAIN-20170921115822-20170921135822-00641.warc.gz","language":"goa","language_score":0.9998953342,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":5,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 0.9998953342437744}","num_words":151,"character_repetition_ratio":0.072,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.241,"stopwords_ratio":0.358,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
2 |
+
{"text":"Naan tɔ i dhɛzaan ke a. Tiɛ bho Galile, bho Zezi ɔ nɔn. Man ghlʋɛ bhoo bhli wɛe man mun Zeluzalɛmʋn, fɛti klaa yea poɛ dhemɔn ɛɛ dɩ. Ɲʋn an ɲɩan Ɲɔnsoa ke ɛ, ʋa ghlʋɛ gwlɛ dhii ʋa yea jhi. Aʋ poɛ aʋa baan kpɔ aʋ yeɔ Zoova ɲɩn. Man bhlaa yea baan nʋʋn ɛn, ɛmɛn bhle wɛe man cɛn glɔ mʋn die, man mun e ɲɔnsoagbu dhi. Ɲnian an, ɲʋn jhi e mɛn, ʋa klɛɛ ɛ bɔn ʋʋ ye o ʋa sraazadhɛ to. Sʋ man nɔn ɲnin o mɛn wɛe ye man bhlaa sraazai ɲɩn. Man bɔan yea man bhlaa to sʋ ɛ, man dhoudhi nɩn bhlea dɩ ɛ, ɔɔ dɩ kpa bhoo gwlɩ, ɛgwɛ ɔ nɩɛn dhe ɲʋn klu ae ɔ nɩɛn o glɔ nɔn dhi. Dhɛ yea nʋn ɛn, Zezi tmʋɛn. (Zro Matie 5:24.) Bho mɔn e man dhoudhi nɔn ɔn sa flɛ ibɔn ɔn, dhe aʋa sa Zezi ɔ srɩn ŋwɔn jhe ɛ, mɛn ka aʋ ye nʋn ɛn? Dhɛ srɛa ɲʋn yea nʋn ɛn, triɛ dhɛ zɔn da zɔn da.\nYE...\ne man dhoudhi bho ghlu bho jhean ka sea gɩn bhle ɛ.\nman dhoudhi srɩn du bho jhean ka dɩ nɩn kpɔ i dhe ɔɔ sɩ ɲʋn dhee nʋʋn tmʋʋn ɛn.\nman dhoudhi dhein bho po bho ɔɔ sa ghlu ɛ. Dhɛ ɔɔ tmʋan, bho seɛ mʋin ŋwɔn kajɔɔnka mɔn dhe ɛ, cɛn gɩn yeɔ ɲɩn.\nMAN DHOUDHI YE...\nɲʋn an klɛɛ nɩan e ɲɔnsoagbu dhi dɩ nɩan bho aʋ ɲnɩn tmʋʋn.\nʋn cɛn kpa a, ɔ ye dhɩ a klɛɛ zia bho aʋ ɲnɩn tɔ kpe inaan wɛe ɔ yeɛ nʋn ye man dhɛsaʋn ɛn dɩ ŋwɔɔn.\njɛ jha jhaa e kpɩ poa e wɛe aʋ zela dɩ kpe i ɩjhibho dhe ɔ ye man dɩ kpe ghlʋ.\nƐ tɔdɩ nmian an sraa zaa se e aa ɲɩnsʋn nɩan zɩan dhi nɩn, klaa ɛ nɩn o wɛe Zezi ɔ tmʋn flɛ nɩan bho abʋ e aa dhoudhi we ɲnɩn e Ɲɔnsoa a ɲɩnsʋn an dɩ ɛ?","id":"<urn:uuid:b40f5114-37e8-4613-8ea1-1b5e3e9f8aa2>","dump":"CC-MAIN-2018-05","url":"https:\/\/www.jw.org\/gxx\/s%C9%9B%C9%A9\/jwdhruigboo%C9%9B%C9%9Bs%C9%9B%C9%9B\/c%C9%9Bc%CA%8B-2018-mwb\/dhruigboo%C9%9B-n%C9%94n-%C9%94n-des%CA%8Bn-c%C9%9Bc%CA%8B8-14\/kaw%C9%9B-bh%C9%9B%C9%9B-n%C9%A9n-man-dhoudhi-ye-d%C9%A9-kpe-i-zela-s%CA%8Bn-n%CA%8Bn-%C9%9Bn\/","date":"2018-01-20T13:34:02Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-05\/segments\/1516084889617.56\/warc\/CC-MAIN-20180120122736-20180120142736-00390.warc.gz","language":"goa","language_score":0.8731346726,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 0.8731346726417542, \"lob_Latn_score\": 0.10245212912559509, \"any_Latn_score\": 0.010083449073135853}","num_words":333,"character_repetition_ratio":0.058,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.271,"stopwords_ratio":0.186,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.896,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
3 |
+
{"text":"Wɩnɛnnɛnnun le woo sie Bhalɩ va!\nMɛn wɩnɛnnɛnnun e sie Bhalɩ vaa? Mɛnwɩmanle e a le kaa pa wo taa? Sɛbhɛ pɛtrɛnɛn kʋ́ e Biblu ta wɩ laalɩnun le min ciɛrɩ a laan wobo lee wo zi vɔa.\nThis brochure will help you to learn directly from God's Word, the Bible. See how you can use your own Bible to locate scripture references.\nWɩnun-an sie Bhalɩ va bhe draan, mɛnwɩmanle e a cɛaman wɩ ɲaan, e vale e a léé i mɛn wɩ e klɛɛ.\nBhalɩ tɔ aa e vale de e ji bɔrɔan kaa maan?\nBɛ ká zʋle kaa bhɔale kaa ji dɔɔ léé Biblu jiwɩ a wɩboin ɲaan?\nBhe draan wɩ-an manle Zesu ga, mɛn fɛ ɛ cɩ tabhʋfɛ ɲan, ye Zesu a mɛn fɛ ɛ klɛnan bhleyi kʋ́ va.\nBiblu a ji fe léé mɛnwɩmanle Bhalɩ tɛrɛ klɛ, ye bhleyian vale klɩlɩblɩ e daan ɲaanlɛ, e vale trɛtraman e daan wɩan ta dɔlɛ tɛrɛ vale munun le woo daan vʋlɛ e yuɛman a ta wo ze ɲan.\nMɛnwɩ e bhɔa kaa man kaa galɩ zuoo? Naan, kaa sɔlɛmun le wo ga kaa daan wo yɩlɛ epa-ii?\nDɩɩ ɛ cɩ Bhalɩ le plalɩ min nwiin nwiinzan ɲan, e vale a plalɩ min nwiin e daan mɛn fɛ ɛ klɛlɛɛ?\nBɛ ká zʋle wɩɲannɛn pelisiaa, ye mɛnmanle Bhalɩ a vo bhɔnaan? Naan, klɩbhlɩlɩ glɛ e daan dɔ lɛ yi dʋ maan?\nZoova, jinran Bhalɩ, a va léé gɔnnɔnlamunun e jinranlɩ yɩ. Ka Biblu le wɩ pla min lɛ dere tɩgɩlɩ le cɩ zrannun koo, nannun koo, nɛn yaamunun koo, e vale nɛnnun koo wo ze ɲan, wo yɩ.\nBhalɩban palu a dʋ kpein? I bhli e vʋ bhalɩban bɛ boin dɔɔman tɔmansɩ soru lɛ.\nWɩan manle kaa manwɩ cɩ zi gɔɔnlɩ ta e vale wɩnun an cɩ Biblu ji belidɔwɩ nɔn manwɩnun ta gɔnnɛn fie ɲan, Zesu a ji fɩ.\nBhe yɩ e de Bhalɩ e tɔnnɛn dɔa bhazʋrʋlɩ faa lɛ, bɛ ká zʋle e ale kaa bhazʋrʋ, e vale mɛn fɛ bɛ le kaa bhɔale kaa klɛ ye e kaa bie Bhalɩ sɔnnɔn.\nNaan, bhleyi dʋ e daan bhɔ lɛ te min faa e daan zɛn lɛ ecɩva Bhalɩ boin dʋ kpein ɛ banlɩ jii?\nBiblu a fe mɛnmanle ye bɛ ká zʋle kretiɛn boinnun a e zɛnlɩ-ecɩva\nBɛ ká zʋle min bɛnnun e bhɔale wo trɔn bhlɩ ile Bhalɩ dɔɔlɩ jii? Bhalɩ va nranlɩ káá le i bhɔale bhe yɩɩ?","id":"<urn:uuid:675cc613-0881-4f09-83b9-8321e708a57a>","dump":"CC-MAIN-2018-13","url":"https:\/\/www.jw.org\/goa\/s%C9%9Bbh%C9%9B-panun\/s%C9%9Bbh%C9%9Bnun\/w%C9%A9n%C9%9Bnn%C9%9Bnnun-le-woo-sie-bhal%C9%A9-va\/","date":"2018-03-21T19:20:50Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-13\/segments\/1521257647681.81\/warc\/CC-MAIN-20180321180325-20180321200325-00606.warc.gz","language":"goa","language_score":1.0000100136,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 1.0000100135803223}","num_words":403,"character_repetition_ratio":0.051,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.24,"stopwords_ratio":0.476,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
4 |
+
{"text":"1. Mɛn wɩnun ɛ sie Bhalɩ vaa?\nBhalɩ a va léé bhlaminnun e jinranlɩ yɩ tɛrɛla klɛlɩ ji tɛrɛ ta. Bhlaminnun sɔ a lɛ bhɛ wɩ-i léé e tɛrɛ vale e ta fɛnun faa klɛ. E vʋ sɛ, ye e dan trɛtraman wɩ tɩgɩlɩ nɔn lɛ bhlaminnun lɛ bɛntɛrɛ faa la.\nBhlaminnun le plalɩ min nwiin vinin dʋ kpein ká tan bhɔlɛ glawɩ koo, jɛ koo, e vale ga koo, wo silɩ lɛ a nan lo. Naan, wɩnɛnnɛnnun a nan. E vʋ sɛ, Bhalɩ e dan bhlaminnun le plalɩ min nwiin faa pa-i sia lɛ ebo ze plalɩ min nwiin ɲan. A wuo munun ji e dan nranlɛ vʋlɩ drɔɔ ji, ye jɛ ká dan vɔlɛ wo man lo.\n2. Mɛnwɩmanle wɩnɛnnɛnnun kʋ́ a cɛaman wɩ ɲaan?\nBhleyian vale Bhalɩ e daan min ɲannɛnnun si lɛ tɛrɛ ta, a nan le klɩbhlɩlɩ e daan ɲan lɛ. (Sofoni 2:3) Bhɛ e daan klɛlɛ bhleyi kaa vaa? Wɩ tɔntɔnnun le woo bhɔa bhlaminnun man cɔɔ tɛrɛ ta bhɛ, wa nangɔɔn-an léé Bhalɩ e daan wɩ lɛ bhlaminnun zi bhleyian va, e bhɔ e pu.\n3. E a léé kaa mɛn wɩ ɛ klɛɛ?\nE a léé, kaa Bhalɩ dɔɔlɩ draan a Dere Biblu ji. E a bhele lɛtrɛ le sɔlɛ ti dʋ a pa kaa lɛ zia, a zʋ. E a fe kaa lɛ bɛan zʋle kaa bhɔale kaa tɛrɛla klɛ bɛ tɩgɩlɩ yɩ cɔɔ, e vale vʋlɩ e yuɛman le a glɛ ká lo a yɩ trɛtraman tɛrɛ la. De wa bhɔ nan i va Biblu jiwɩ draanlɩ ɲan, wɩ boin le, e ká daan sɔlɛ min cɩ lɛ lo. Trɛtraman tɩgɩlɩ le Bhalɩ a fɩ kaa ze ɲan bhɛ, e ká léé kaa zi nɔn munun lɛ, ye wo kaa bɛ tua bhɛ ta wɩ draanlɩ man lo.","id":"<urn:uuid:ebf9a8a7-81cc-44df-8b9d-3ea92e01fe48>","dump":"CC-MAIN-2018-13","url":"https:\/\/www.jw.org\/goa\/s%C9%9Bbh%C9%9B-panun\/s%C9%9Bbh%C9%9Bnun\/w%C9%A9n%C9%9Bnn%C9%9Bnnun-le-woo-sie-bhal%C9%A9-va\/m%C9%9Bn-w%C9%A9-%C9%9B-c%C9%A9-w%C9%A9n%C9%9Bnn%C9%9Bnnun-%C9%B2aan\/","date":"2018-03-24T15:28:40Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-13\/segments\/1521257650730.61\/warc\/CC-MAIN-20180324151847-20180324171847-00103.warc.gz","language":"goa","language_score":1.0000100136,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 1.0000100135803223}","num_words":294,"character_repetition_ratio":0.072,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.263,"stopwords_ratio":0.561,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
5 |
+
{"text":"1. Dɩɩ ɛ cɩ Biblu zan ɲaan?\nWɩnɛnnɛnnun le wa fe léé bhlaminnun e daan vʋlɛ e yuɛman lɛɛfaaman tɛrɛ ta wa e jɛlɩ Biblu ji. (Lɛrɛvɔ Sɛbɛ 37:29) Sɛbhɛ pa sɛsɛnɛn 66 zɛnlɩ ecɩva ɛ cɩ Biblu ɲan. Bhalɩ yarapawɩla gɔnnɛn 40 si ye wa jɛ. Moizi ɛ sɛbhɛ pa soru vininzannun jɛ a nan lɛɛ 3.500 lo. Nwunvɔzan Zan ɛ sɛbhɛ pa voelazan jɛ lɛɛ 1.900 e ta ji. Dɩɩ ji wɩnun le Biblu jɛzannun a jɛɛ? Bhalɩ wɩ fɩ Biblu jɛzannun lɛ leli san-un sabhla ji. (2 Samuɛl 23:2) Wo Bhalɩ ji bɔrɔmanwɩ ɛ jɛ, naan, wo ká wobo ji bɔrɔmanwɩ jɛ lɛ lo. Bɛ wɩ-i Zoova ɛ cɩ Biblu zan ɲan.\n2. Bɛ ká zʋle kaa bhɔale kaa ji dɔɔ léé Biblu a wɩboin ɲaan?\nKaa ji dɔɔ léé Biblu e sie Bhalɩ va, naan, e trɛtraman wɩ fe te. Bhlamin dʋ kpein ká bhɔale e bɛ klɛ lo. (Jozué 23:14) Plɛplɛfaazan Bhalɩ dʋ kpein ɛ bhlaminnun le trɛtraman wɩ fɩ te.\nE a le e dɔɔ kaa ji léé, sɛbhɛ le sie Bhalɩ va, e a le e si e pɔnnɛnnun man, ye Biblu a yɩ ɛ zʋ. Wo bɛ Biblu milia guli dere yɔ soru e ta ji. A klɛlɩ kwa man oo, Biblu fɩ wɩ vale siansi a dʋ. Eziin, a jɛzannun 40 bhɛ, wo ká wo cɩ dere zavɔlɛ lo. * Bhɛ ta lolu, Biblu e wɩan fe sɔlɛlɩ le wɩ ta, bhɛ e sie Bhalɩ boin va, Bhalɩ a sɔlɛlɩ ɲan. Ye plɛplɛ a lee e bhlaminnun le tɛrɛla man nɔnla bɛ tɩgɩlɩ ji. Bhɛ wɩnun faa kʋ́ a dɔa min miliɔn ciɛrɩ ji léé, Biblu a Bhalɩ Dere ɲan.\n3. Mɛnwɩle Biblu a fee?\nBiblu ji wɩnɛnnɛnnun pun dʋ le cɩ léé, Bhalɩ bhlibhɔmanwɩ ziin a bhlaminnun ze ɲan. Biblu ji wɔlɛnun a ji fe, bɛan zʋle tɛrɛ drɔɔ e dan klɛlɛ e pa-i.\nBelidɔwɩnun koo, belidɔwɩ nɔn manwɩnun koo, e vale wɩplalɩnun koo, wa Bhalɩ Dere ji. Eziin, Bhalɩ e bhlaminnun sia bɛan zʋ bhɛ a e jɛlɩ Biblu ji. Bɛ wɩklɛmanwɩnun kʋ́, kaa draan bhɛ man Bhalɩ dɔbɛ a bɛan zʋ. Bhɛ zʋle, Biblu e bhɔale e bhɔ i va Bhalɩ dɔɔlɩ ɲan. E a ji fe bɛan zʋle i bhɔale i klɛ a bée ɲan.\n4. Bɛ ká zʋle i bhɔale i Biblu jiwɩ ji maan?\nSɛbhɛ pɛtrɛnɛn kʋ́ e daan bhɔlɛ i va Biblu jiwɩ jimanlɩ ɲan, bɛan zʋle Zesu a klɛ a zʋ. Ee Biblu ji wɔlɛ dʋ sie ye bhɛ zuo e a dʋ si 'sɛbhɛnun ji manlɩ wɩ man.'\nFɛ ciɛrɩ ká nɛnnɛn bhele wɩnɛnnɛnnun le woo sie Bhalɩ va wo zʋ lo. Bhlaminnun cɩ manwɩ ká a ta lo, ye e a cɩ bhli fli-an. Ye bhɛ i fuu si i ta lo. Ile bhlivʋlɛwɩ le cɩ vʋlɩ e yuɛman le a glɛ ká lo a yɩlɩ ɲan, bhɛ e sie ile Bhalɩ dɔɔlɩ ɛ va.\n^ sɛb. 7 Sɛbhɛ pɛtrɛnɛn Un livre pour tous yɩ.","id":"<urn:uuid:b08a183c-ea96-4673-9ef7-699589d95a0a>","dump":"CC-MAIN-2018-13","url":"https:\/\/www.jw.org\/goa\/s%C9%9Bbh%C9%9B-panun\/s%C9%9Bbh%C9%9Bnun\/w%C9%A9n%C9%9Bnn%C9%9Bnnun-le-woo-sie-bhal%C9%A9-va\/w%C9%A9n%C9%9Bnn%C9%9Bnnun-ji-biblu-sie-bhal%C9%A9\/","date":"2018-03-23T07:49:30Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-13\/segments\/1521257648198.55\/warc\/CC-MAIN-20180323063710-20180323083710-00066.warc.gz","language":"goa","language_score":1.0000100136,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 1.0000100135803223}","num_words":478,"character_repetition_ratio":0.052,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.272,"stopwords_ratio":0.529,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
6 |
+
{"text":"Kretiɛnnun le Bhalɩ ban disɩ\nKá drɛ nɛnnɛn le Kretiɛnnun e Zoova Bhalɩ bhɔa e vale a ban a ɲan wo sia. Munun dere, disɩ kɛlɛ fɛnun le min dere cɩ a va, e vale disɩ kɛlɛ fɛnun.\nI kʋ man wɩ vʋ, bɛ́ fɛ kó ká tan ɛntɛnɛti la dere kó ji lo.\nA ji wɩ a dere kʋ́ ji a laanun le cɩ a lɛ bɛ wo ji","id":"<urn:uuid:f9783564-00be-4338-a5df-b8ca7f988aa0>","dump":"CC-MAIN-2018-13","url":"https:\/\/www.jw.org\/goa\/s%C9%9Bbh%C9%9B-panun\/dr%C9%9Bnun\/","date":"2018-03-20T04:59:14Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-13\/segments\/1521257647280.40\/warc\/CC-MAIN-20180320033158-20180320053158-00395.warc.gz","language":"goa","language_score":1.0000097752,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 1.0000097751617432}","num_words":70,"character_repetition_ratio":0.065,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.262,"stopwords_ratio":0.543,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
7 |
+
{"text":"Mɛnwɩle wa kla plalɩ min nwiin le kɔn jii? Mɛnwɩle wa kla plalɩ min nwiin le kɔn jii? Ka yuɛ vɔ anan ye ka yɩ ka bhuan. I kʋ man wɩ vʋ, fɛ le wa man vale fimun ká tan bhɔa sialɩ lɛ lo. Ká vidoo kʋ́ sia KÁ Wɩ TAA DRAAN WƖNƐNNƐNNUN LE WOO SIE BHALƖ VA! Mɛnmanle Bhalɩ le zɛn-ecɩva blɛɛn aa? Biblu a fe mɛnmanle ye bɛ ká zʋle kretiɛn boinnun a e zɛnlɩ-ecɩva KÁ BHRƆA SƐBHƐ FƖƖ TA Share Share ZƐNLƖ ECƖVANUN Mɛnwɩle wa kla plalɩ min nwiin le kɔn jii? Goro Mɛnwɩle wa kla plalɩ min nwiin le kɔn jii? https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/m\/502014315\/univ\/art\/502014315_univ_sqr_xl.jpg","id":"<urn:uuid:eb0952b7-4750-4467-8b7f-1b4a72b0dd80>","dump":"CC-MAIN-2018-13","url":"https:\/\/www.jw.org\/goa\/zoova-w%C9%A9nany%C9%A9zannun\/z%C9%9Bnl%C9%A9-ec%C9%A9vanun\/vidoo-plal%C9%A9-min-nwiin-k%C9%94n\/","date":"2018-03-20T12:33:06Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-13\/segments\/1521257647406.46\/warc\/CC-MAIN-20180320111412-20180320131412-00242.warc.gz","language":"goa","language_score":0.9999252558,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 0.9999252557754517}","num_words":106,"character_repetition_ratio":0.146,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.257,"stopwords_ratio":0.358,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
8 |
+
{"text":"Kʋ sie bɛn gɔnnɔn wuru dʋ e ta jɩ ye kʋ dere ciɛrɩ vɔa, ye kʋ a e zɛnnɛn ecɩva wɩ dʋ wɩ-i. Bɛ faa ta loru, kʋ a jɩ lee kʋ Zoova, Biblu le Bhalɩ vale fɛ faa kɛlɛzan tɔ bɔ. Kʋ kɛla bɛ faa man le kʋ Zesu Krist zuosʋ, vale kʋ jɩ a e nranlɩ le wo kʋ laa Kretiɛnnun. Kʋ faa dʋ dʋ kʋ bhleyi cɩɛrɩ sie ye kʋ bɔɔ min cɩɛrɩ va Biblu jɩ wɩ vale Bhalɩ le Plalɩ min nwiin le wɩ dɔɔlɩ ɲan. Kʋ Zoova Bhalɩ vale ale Plalɩ min nwiin le wɩ fe, bɛ wɩ-i wo kʋ dɔɔ bhele Zoova le Wɩnanyɩzannun zʋ.\nI kʋle ɛntɛnɛti ɲɔɔn ji glin Biblu tafɩ ɛntɛnɛti la. I wɩ ciɛrɩ draan koʋ vale kʋle bhli palɩ ta.","id":"<urn:uuid:c0569e70-0ba3-4dba-85fe-43bc8454208d>","dump":"CC-MAIN-2018-13","url":"https:\/\/www.jw.org\/goa\/","date":"2018-03-25T05:46:26Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-13\/segments\/1521257651820.82\/warc\/CC-MAIN-20180325044627-20180325064627-00059.warc.gz","language":"goa","language_score":1.0000069141,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 1.000006914138794}","num_words":131,"character_repetition_ratio":0.071,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.251,"stopwords_ratio":0.458,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
9 |
+
{"text":"Zoova le Wɩnanyɩzannun le Zɛnlɩ ecɩvanun Wɩdraanlɩ kʋle zɛnlɩ ecɩvanun manwɩnun man. Zɛnlɩ ecɩva dʋ yɩlɩ ka fɛan nan a sɔnnɔn. Fɛ nan dʋ yɩlɩ ka sɔnnɔn KÁ BHRƆA SƐBHƐ FƖƖ TA Share Share KƲ MAN WƖNUN Zoova le Wɩnanyɩzannun le Zɛnlɩ ecɩvanun Goro Zoova le Wɩnanyɩzannun le Zɛnlɩ ecɩvanun https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/m\/1011229\/univ\/art\/1011229_univ_sqr_xl.jpg","id":"<urn:uuid:3a9b6ff7-36f4-4d3e-9fa6-56d4d42ecfef>","dump":"CC-MAIN-2018-17","url":"https:\/\/www.jw.org\/goa\/zoova-w%C9%A9nany%C9%A9zannun\/z%C9%9Bnl%C9%A9-ec%C9%A9vanun\/","date":"2018-04-23T14:03:24Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-17\/segments\/1524125946011.29\/warc\/CC-MAIN-20180423125457-20180423145457-00588.warc.gz","language":"goa","language_score":0.9997876287,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 0.9997876286506653}","num_words":51,"character_repetition_ratio":0.155,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.221,"stopwords_ratio":0.353,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
10 |
+
{"text":"Ka aa nʋan dhruigboo sʋn ɛn. Mun da aa gbooa dhrui ɔ kʋan mʋin.\nƐɛ nʋʋɛn aa ɲɔnsoagbi dhii ɛ?\nZoova a Bobhlaʋn an gbooɛ dhru i ʋa ɲɔnsoagbi dhi i kpɛ sɔɔn dhe dhɔɔ dhi. (Eble 10:24, 25) Dhe aa ɲɔnsoagbu dhi ɲʋn an klɛɛ bhɛɛa ʋʋ yea jhi ɛ, bho a mun e ɛ, aa cɩan Biiblʋ e ka a yea nʋn wɛe a yea ʋan srɩn jhriɛ du ɛ.\nDhɩ a cɩaan an, ɩan fɛ duu nɩn o ɩn dhe dhi ɲɔn ɔn to sʋn jha ɲɔn ɔn ghlu, ka ɲɔn ɔn nʋan ˈdhe klain ɛn. Bho aa ŋmɩɛn ye dee dhe ɛ ye jha gwɛ ke ɛ, aa bhleɛ dhʋ dhe aa bhae Ɲɔnsoa.\nƐ se ye Zoova a Bobhlai nɩn kpɔkpɔ dhe ye aa ŋmʋɛn mʋn jhi nɩn. Aa dha ɲɔn o ɲɔn mɛn ɔ ye jhi. Ɲɔn ɔn za deɩn gei. Ɲɔn ɔn za ghwɛi.","id":"<urn:uuid:4c319f6c-8d3a-426a-ae6f-588d97c75b50>","dump":"CC-MAIN-2018-17","url":"https:\/\/www.jw.org\/gxx\/zoova-a-bobhla%CA%8Bn\/%C6%9D%C9%94nsoagbu-a-dhruigboo%C9%9B\/","date":"2018-04-20T04:01:06Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-17\/segments\/1524125937113.3\/warc\/CC-MAIN-20180420022906-20180420042906-00008.warc.gz","language":"goa","language_score":0.514918685,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 0.5149186849594116, \"lob_Latn_score\": 0.43332216143608093, \"daf_Latn_score\": 0.03194592148065567}","num_words":149,"character_repetition_ratio":0.057,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.282,"stopwords_ratio":0.201,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.551,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
11 |
+
{"text":"Dhe Noe ɔ nɔn ɔn, ɲʋn an da duu a nʋɛn dhɩsaɩn Gbɔ I Deˈan 6:5.\nAdan e Ɛvʋ ghlʋɛ ɲnuun, sʋ ɲʋn diɛ ɩ da bhlʋa kpe. Dhe ɛɛ nɔn dhi mɔn dadhbhoʋn an nʋʋn bhla o Satan dhe dhe dhɛsaʋn dhi.\nƲʋ jhiɛ ɲiɔn mʋn ʋʋ ye da bhlʋa kpe jhi ʋʋ ye ɲnʋnkpae tii. Ɲnuun ʋʋ ghlʋa a, ɛ gbaklae ɲmai ʋʋ tɛn jha, ʋa klɛɛ nɩn ŋwɔn zanzan. Ʋʋ kman ɩn ʋʋ ye ɲʋn an klɛɛ zii.\nDhe ɛɛ nɔn tu dhi ɛ, ɲʋn ʋa nʋan dhɩsaɩn jhi nɔn kmʋn mɛn. Biiblʋ naan ɲʋn ʋa nʋan dhɩsaɩn ʋa diɛ ɩ sɔɔn sɔɔn dhe. Dhɩsaɩn an sʋ mɩn ʋa naan tɔ i.\nNoe duɛ Ɲɔnsoa a ghlu jhriɛ ɔ ye bato kɔ. Gbɔ I Deˈan 6:13, 14, 18, 19, 22.\nNoe nɩɛn ɲɔn dhɔɛe. Zoova tmʋɔn ka ɔ muan nin klaa jha wɛe ɔ yea ɲʋnsaɩn an klɛɛ iza a.\nƝɔnsoa naan ɔ kɔ bato klaa dhue. Ɔ nɩn ɔɔ cɛ e nmian an kpɛ ɛ klɛɛ nɩan da bhlʋa kpe yeɔ dhi pa.\nKa nin yea dhbha a, Noe tmʋɩn ɲʋn mɛn. Ʋʋ se ɔɔ ghlu dhein du. Nʋʋn an ghwlɔɔ. Nʋʋn ɲɩɔn mʋn mɛn.\nNoe gwɛa bato kɔa a, ɔ paa nmian mɛn.","id":"<urn:uuid:ce460376-bb76-4f14-b7d0-f7227dd560e0>","dump":"CC-MAIN-2018-17","url":"https:\/\/www.jw.org\/gxx\/s%C9%9B%C9%A9\/liivr%C9%A9\/Ao-%CB%88%C5%8Bw%C9%94%C9%94-Ny%C9%94soa-%CB%88a-ghlu-w%C9%9Be%CB%88-aoa%CB%88-km%CA%8B-%CB%88se-%CB%88%CB%88tian%CB%88%CB%88-%CB%88bhle-i\/nin-klaa\/","date":"2018-04-21T06:05:31Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-17\/segments\/1524125945037.60\/warc\/CC-MAIN-20180421051736-20180421071736-00342.warc.gz","language":"goa","language_score":0.5284928679,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 0.5284928679466248, \"lob_Latn_score\": 0.24030542373657227, \"any_Latn_score\": 0.09733749181032181, \"ald_Latn_score\": 0.03787465766072273, \"kno_Latn_score\": 0.02050560899078846, \"oku_Latn_score\": 0.014479780569672585}","num_words":202,"character_repetition_ratio":0.064,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.286,"stopwords_ratio":0.139,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.408,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
12 |
+
{"text":"1. Naan, bhalɩban palu faa a tɩgɩlɩɩ?\nMin tɩgɩlɩnun a bhalɩban palu faa ji. Bhɛ a wɩnɛnnɛn ɲan léé Bhalɩ e bhɛ munun kʋ́ ye e vale ee wo manwɩ kla. Woo wɩɲannɛn ciɛrɩ klɛ bhalɩban palu tɔ ji. Naan, bhɛ e min ta vo drɔdrɔ. (2 Korɛnt munu 4:3, 4; 11:13-15) Wɩ zuofɩlɩ drɛnun a nangɔɔn-an léé bhalɩban palu cɩnun a e wɔralɩ gla man ciɛn wʋlɩ koo, min jɛlɩ koo, gulidanlɩ koo, nɛn ciɛnnɛnnun ta ɲannɛn palɩ koo, wo ji. Bhɛ zʋɛ wɩ kʋ́ bhɛ e Bhalɩ ji bhlipazan tɩgɩlɩnun ta vo drɔdrɔ!\nDe bhalɩban palu boin a Bhalɩ tɔ bhɔnan, te viebhalɩban palu a srɛ ji wɩ kla. Wɩnun le e ká Biblu ji lo, yɩɩ le wa paan munun ji, vie wɩ paalɩ ɲan Bhalɩ vale min galɩnun le wɩ ta wɩ ɲan. Naan, Zoova a va léé munun e wɩboin dɔɔ ele wɩ ta.\n2. Wɩnɛnnɛn káá ɛ cɩ bhalɩban palunun le wɩ taa?\nNaan, wɩ ziin ɲan, bhalɩban palu le wa fe léé Bhalɩ sɔ wolɛ, dɔɔléé te Satan le tɛrɛla ɛ sɔ wolɛ wɩboin ɲan, wo ká bhɔa Bhalɩ dabhli klɛlɩ lɛ lo. (Jak 4:4) Bhalɩ Dere e viebhalɩban palu faa le wɩ fe bhele \" Babilɔn fla blɛn\" zʋ. Babilɔn a yila fla le viebhalɩban palu pelisia a nan, Nowé bhleyi va lɛɛ blɛɛn dalɩ zuo a ɲan. Bhalɩban palu le ee dabhli kla e vale ee ɲannɛn paan bhlaminnun ta, Bhalɩ e daan a ze wɩ wuo dɔlɛ fiaa.\nWɩnɛnnɛn taa a. Min tɩgɩlɩnun le wo cɩ viebhalɩban palunun ji tɛrɛ faa la, Zoova ji ká saanlɛ wo man lo. E a bhɛ munun kʋ́nun zɛn nan ecɩva wɩboin paalɩ ɲan wo ji.\n3. Mɛnwɩle e a léé min tɩgɩlɩnun a klɛɛ?\nMunun le wɩboin vale wɩ ziin sɔ wolɛ, Zoova e wo man wɩ kla. Ee wo ɲrun-an e klɩklɩ léé wo dɔbɛ nɔnla ye wo sɔ e lɛ.\nLɛɛ yɔ soru vininzan ji, min tɩgɩlɩnun le wo wɩnɛnnɛn man nwunvɔzannun lée, wa ɲin si jinranlɩ ɲan. Wo tɛrɛla klɛ bɛ dɛrɛ draan Zoova va, tɛrɛla klɛ bɛ jinranlɩ ɲan te a bhlisɔlɛ wɩ dʋ vale a pala wɩ dʋ a. Wa cɔɔ wɩdanmanzan tɩgɩlɩnun ɲan káá ze ɲan, naan, wo wɩnɛnnɛn ɲin si Zoova plalɩ ɲan wole tɛrɛla ji wɩ vininzan ɲan.\nMunun le woo nwun zi dɔa viebhalɩban palu ta, Zoova e wo bɛn sie e banmunun gɔnnɔnla ji. De i Zoova le min laalɩ jinranlɩ ɲan ɲin si, i daan a va bée bhlɩlɩ koo, Zoova banmunun gɔnnɔnlamunun dɛrɛ le min sɔ wolɛ koo, e vale vʋlɩ e yuɛman le a glɛ ká lo, i daan wo yɩlɛ i ze ɲan.\n4. Bɛ ká zʋle Bhalɩ e daan da lɛ jinranlɩ ɲan bɛntɛrɛ faa taa?\nViebhalɩban palu le wɩ bhlɩlɩ le e daan bhɔlɛ bhɛ, bhɛ́ a wɩnɛnnɛn dʋ ɲan. Bhɛ́ e daan tɛrɛ faa la munun tɔrɔpaalɛ yaalɩ min ta lee. Viebhalɩban palu ká daan bhlaminnun dabhli klɛlɩ vale wo kinin lɛ ecɩman mɔnnɔnmɔnnɔn e dɛrɛ lo. Munun le wo daan klɛ lɛ e yuɛman, wo daan zɛn lɛ ecɩva Bhalɩ boin dʋ kpein ɛ banlɩ ji.","id":"<urn:uuid:f3f7abb9-c969-468b-814f-f44ca96efe80>","dump":"CC-MAIN-2018-17","url":"https:\/\/www.jw.org\/goa\/s%C9%9Bbh%C9%9B-panun\/s%C9%9Bbh%C9%9Bnun\/w%C9%A9n%C9%9Bnn%C9%9Bnnun-le-woo-sie-bhal%C9%A9-va\/W%C9%A9n%C9%9Bnn%C9%9Bn-k%C3%A1%C3%A1-%C9%9B-c%C9%A9-bhal%C9%A9ban\/","date":"2018-04-27T00:02:47Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-17\/segments\/1524125948617.86\/warc\/CC-MAIN-20180426222608-20180427002608-00507.warc.gz","language":"goa","language_score":1.0000100136,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 1.0000100135803223}","num_words":511,"character_repetition_ratio":0.086,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.246,"stopwords_ratio":0.505,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
13 |
+
{"text":"Ɲɔnsoa a ŋwɔn aa bhaeghlu mɛn. 1 Piɛɛ 3:12.\nZoova mɔn ɔn to ɲɔn ɔn bhaeghlu dhein bho. (Nʋʋdhɩ- 10:31) Ɔɔ bɔn dɩ aa tmʋɔn ye e aa pɛɛ bho ghlʋ.\nAʋ sii aʋa bhaeghlu i dhe Zoova a sʋ bho, ɛɛ nɩn ɲɔn nɔɔn dhe.\nƝʋn bhɛɛ ɲʋn ye Ɲɔnsoa bhae dhɩ duu a dɩ. 1 Zan 5:14.\nAʋ bhae Ɲɔnsoa dhe ɔɔ glʋdɩ ye nʋʋɛn da bhlʋa kpe ka ɩan nʋʋan dhe jhaʋn dhi ɛ.\nDhɛ Zezi nʋan an, bho ɛ pa o aʋ glwɩ ɛ, mɛn aʋ bhae Ɲɔnsoa dhe ɔɔ ɲnɩn mʋn.\nAʋ bhae Zoova dhe ɔ ye aʋ sʋn bho po aʋ ye dhɛjɛɛn nʋn. Aʋ bhɛɛ ke aʋ ye bhae dhiidhɛ e dhbho e dhipɛngbu e mʋnpaadhɛ e kuzɔinflɔɛn ɛn dɩ ke.","id":"<urn:uuid:a1a01ade-2ee9-41b6-a9f1-3ae0c3880af6>","dump":"CC-MAIN-2018-17","url":"https:\/\/www.jw.org\/gxx\/s%C9%9B%C9%A9\/liivr%C9%A9\/Ao-%CB%88%C5%8Bw%C9%94%C9%94-Ny%C9%94soa-%CB%88a-ghlu-w%C9%9Be%CB%88-aoa%CB%88-km%CA%8B-%CB%88se-%CB%88%CB%88tian%CB%88%CB%88-%CB%88bhle-i\/zoova-a-%C5%8Bw%C9%94n-aa-bhaeghlu-m%C9%9Bn\/","date":"2018-04-24T10:57:43Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-17\/segments\/1524125946597.90\/warc\/CC-MAIN-20180424100356-20180424120356-00004.warc.gz","language":"goa","language_score":0.6595625281,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 0.6595625281333923, \"lob_Latn_score\": 0.33405670523643494}","num_words":123,"character_repetition_ratio":0.056,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.285,"stopwords_ratio":0.187,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.662,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
14 |
+
{"text":"Bhlʋɩ a ghlʋa dhi i ɛ, ɩn ziɛ kmɛn in. Klaa dhɩ nɩan dhue mɩn aa bɔn in. Bho dhɩ a klɛɛ jhibha a, Ɲɔnsoa Zoova nʋan dhɩ a klɛɛ, ɔɔ dɩ Biiblʋ a tmʋan, ɔmɔn aa bɔn a ye ɩbhɛɛ. Aa poɛ e kpɩ aa yea ZeziKlisɩ ɔɔ nansʋn sraan. Dhe dhɛ a nɩan Kletiɛn ke ɛ bhleɛ aa mʋnan. Aa klɛɛ ɛ dhuɛ nɔn mʋn aa yea ɲʋn sʋn bho po ʋa yea Biiblʋ cɩan wɛe ʋʋ yeƝɔnsoa a Bheɔglɔ jhibho ke. Ɲʋn an dhaa abʋZoova a Bobhlaʋn, dhɛbhleɛ, aa bhla Ɲɔnsoa Zoova e ɔɔ Bheɔglɔ ɔ bo.\nJhi aa ɛntɛnɛtɩ ɛ deɩn jhe. Zro Biiblʋ bho ɛntɛnɛtɩ kpe. Ɲʋn a nɩan e dhɩ a dea gwlɩ ɛ, jhi yɩ iŋwɔn.","id":"<urn:uuid:a83992f4-65d2-4244-a6db-5555ab34712a>","dump":"CC-MAIN-2018-39","url":"https:\/\/www.jw.org\/gxx\/","date":"2018-09-21T19:13:18Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-39\/segments\/1537267157503.43\/warc\/CC-MAIN-20180921190509-20180921210909-00301.warc.gz","language":"goa","language_score":0.8176778555,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 0.8176778554916382, \"lob_Latn_score\": 0.17154443264007568}","num_words":123,"character_repetition_ratio":0.03,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.253,"stopwords_ratio":0.195,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.839,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
15 |
+
{"text":"-Man ˈbɔn yeˈ ˈcɩaandhɛ- nɛn ˈdhi i zro ˈdhe %% ghlu ˈdhi?\nCɩaandhɛ 1\nKa Ɲɔnsoa a nʋn e ɲiɔn bho ghlu sʋn ɛn?\nKa Ɲɔnsoa a nʋn e ɲiɔn bho ghlu sʋn ɛn?\nBho aa sa Biiblʋ dhii zro ɛ, ɛ nɩn ka Ɲɔnsoa a ghlua e a bho ɛ. 2 Timotee 3:16.\nƝɔnsoa a jɛ po ɲʋn tɔ glwɩ wɛe ʋʋ cre ɔɔ ghlu. Ɔɔ ghlu ʋʋ crea ʋn nɩan Biiblʋ ɛ, ʋn nɩn sɛɛ nɛɛn se goɔ. Dɩ jɛɩn nɩn e ʋn dhi Ɲɔnsoa a bɔn aʋ ye jhibho.\nƝɔnsoa a po ɲʋn tɔ gwlɩ. Ɔ jhibho dhɛ ɛ yea ɲɔn ɔn dhɛ jɛɛn nɩn mɛn. Bho aʋa sa ɔɔ ghlu dhein du ɛ, tɔ jɔɔn ɔn muɛn aʋ gwlɩ kpa. —Iiˈˈbhlaadhɩ- 1:5; Lukɩ 11:28.\nƝɔnsoa a bɔn ɲɔn oo ɲɔn da bhlʋa kpe ye Biiblʋ dhii zro. Bhodhe ɛ, ʋn creɛ dhe ghlui a kpɛ duu dhi.\nBho aʋa sa bɔn aʋ ye Ɲɔnsoa a ghlu ŋwɔn ɔn, mɛn aʋ zro Biiblʋ dhii aʋ yʋ iŋwɔn.\nƝʋn an cɩan Biiblʋ da bhlʋa a klɛɛ kpe. Matie 28:19.\nZoova a Bobhlaʋn bhɛɛ ʋʋ ye aʋ sʋn bho po aʋ ye Biiblʋ iŋwɔn.\nƲa tɔɔn ɲʋn tɔdɩ dhe Ɲɔnsoa a dɩ dhi da bhlʋa a klɛɛ kpe.\nAʋ bhɛɛ ke aʋ ye Ɲɔnsoa a jhibhɛ cɩaan mun dhe Gbu Zoova a Bobhlaʋn an gbooa e dhi. Aʋ seɛ gei zai.","id":"<urn:uuid:4bd8f07b-d44b-4f3c-a539-0d79e84c1684>","dump":"CC-MAIN-2018-13","url":"https:\/\/www.jw.org\/gxx\/s%C9%9B%C9%A9\/liivr%C9%A9\/Ao-%CB%88%C5%8Bw%C9%94%C9%94-Ny%C9%94soa-%CB%88a-ghlu-w%C9%9Be%CB%88-aoa%CB%88-km%CA%8B-%CB%88se-%CB%88%CB%88tian%CB%88%CB%88-%CB%88bhle-i\/ka-%C9%B2%C9%94nsoa-a-n%CA%8Ban-e-%C9%B2i%C9%94n-bho-ghlu-s%CA%8Bn-%C9%9Bn\/","date":"2018-03-17T20:00:29Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-13\/segments\/1521257645310.34\/warc\/CC-MAIN-20180317194447-20180317214447-00046.warc.gz","language":"goa","language_score":0.7540941238,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 0.754094123840332, \"lob_Latn_score\": 0.20215459167957306, \"daf_Latn_score\": 0.015099872834980488}","num_words":225,"character_repetition_ratio":0.073,"word_repetition_ratio":0.009,"special_characters_ratio":0.292,"stopwords_ratio":0.196,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.829,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
goa_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,9 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
{"text":"Dhɛɛdɩ Biiblʋ a cɩaan kɔn dɩ ɛ? DHI A KPƐ BHƐƐA YEA MƲNDHUO Ɛ Dhɛɛdɩ Biiblʋ a cɩaan kɔn dɩ ɛ? Video aˈ kpɛ ɛˈ ˈˈmʋnˈˈdhuɛ- MP4 Kpɛ ɲɔn VIDEO TEBHA ˈDHE Ɛ Dhɛɛdɩ Biiblʋ a cɩaan kɔn dɩ ɛ? Wɛ Dhɛɛdɩ Biiblʋ a cɩaan kɔn dɩ ɛ? https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/a\/wsb\/univ\/wpub\/wsb_univ_lg.jpg Kpɛ ɲɔn Kpɛ ɲɔn VIDEO TEBHA ˈDHE Ɛ Dhɛɛdɩ Biiblʋ a cɩaan kɔn dɩ ɛ? Wɛ Dhɛɛdɩ Biiblʋ a cɩaan kɔn dɩ ɛ? https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/a\/wsb\/univ\/wpub\/wsb_univ_lg.jpg","id":"<urn:uuid:8bc66e9c-adb8-4147-9813-ed266d87b11c>","dump":"CC-MAIN-2017-51","url":"https:\/\/www.jw.org\/gxx\/s%C9%9B%C9%A9\/video\/Dh%C9%9B%C9%9Bd%C9%A9-Biibl%CA%8B-a-c%C9%A9aan-k%C9%94n-d%C9%A9-%C9%9B\/","date":"2017-12-11T21:54:42Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-51\/segments\/1512948514051.18\/warc\/CC-MAIN-20171211203107-20171211223107-00368.warc.gz","language":"goa","language_score":0.4697422087,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 0.46974220871925354, \"lob_Latn_score\": 0.32215070724487305, \"any_Latn_score\": 0.041616976261138916, \"kbp_Latn_score\": 0.03593442216515541, \"abi_Latn_score\": 0.02838543988764286, \"bib_Latn_score\": 0.018089614808559418, \"xsm_Latn_score\": 0.010545270517468452}","num_words":73,"character_repetition_ratio":0.194,"word_repetition_ratio":0.406,"special_characters_ratio":0.25,"stopwords_ratio":0.247,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.648,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
2 |
+
{"text":"ˈKmʋn anˈ dɩ ˈjɛɩn- anˈ ˈdhe-zaaˈ ɲʋn an ˈbɔan in ɛn, ɩmɩn- ɲʋn -duuˈˈ -duu a ˈjhe ˈdhe Biiblʋ- ˈdhi da ˈbhlʋa- aˈ klɛɛ ˈˈkpe. -Man ˈbɔn yeˈ ˈe ɲʋn nʋnˈ ˈˈklun nɩn-?\nCɩan Biiblʋ jhai nɔn e da man bɔan.\nDa Zoova a Bobhlaʋn an gbooa dhrui e ʋa ɲɩnsʋn e.\n-Manɩanˈ -ghlʋa ˈbhlʋɩ ˈdhii ɛ\nZoova aˈ -Bobhlaʋn- nɩɛn ˈBhlʋɩ aˈ 239 ˈdhii\nZoova aˈ -Bobhlaʋn- -nɩɛn- 8.201.545\nƝʋn -aa tɔɔan Biiblʋ ˈˈjhai ŋmɛinˈˈ ˈdhii ɛ, ʋʋ -nɩɛn- 9.499.933\nƝʋn jhia Zezi ɔˈ ˈmɛan anˈ -Gwliinaanzɔn poaˈ a ʋʋ -nɩɛn- 19.950.019\nƝɔnsoagbi -nɩɛn- 115.416","id":"<urn:uuid:caa55460-8504-4882-a6a0-9dcc6b3d82e4>","dump":"CC-MAIN-2018-09","url":"https:\/\/www.jw.org\/gxx\/zoova-a-bobhla%CA%8Bn\/","date":"2018-02-26T04:11:16Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-09\/segments\/1518891817999.51\/warc\/CC-MAIN-20180226025358-20180226045358-00150.warc.gz","language":"goa","language_score":0.3572184145,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 0.3572184145450592, \"ati_Latn_score\": 0.26057976484298706, \"yre_Latn_score\": 0.11477125436067581, \"daf_Latn_score\": 0.0860338807106018, \"lob_Latn_score\": 0.056943513453006744, \"kyf_Latn_score\": 0.021764473989605904, \"bib_Latn_score\": 0.019970856606960297, \"dwr_Latn_score\": 0.019275346770882607, \"ald_Latn_score\": 0.01616973802447319}","num_words":91,"character_repetition_ratio":0.058,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.388,"stopwords_ratio":0.264,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.489,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
3 |
+
{"text":"Mɛ wemalé é a lé wo Biblu gi we draan? A SIA BƐNUN Mɛ wemalé é a lé wo Biblu gi we draan? Vidoonun sia bɛnun MP4 Share VIDOO YƆRƆNUN Mɛ wemalé é a lé wo Biblu gi we draan? Goro Mɛ wemalé é a lé wo Biblu gi we draan? https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/a\/whbs\/univ\/wpub\/whbs_univ_lg.jpg Share Share VIDOO YƆRƆNUN Mɛ wemalé é a lé wo Biblu gi we draan? Goro Mɛ wemalé é a lé wo Biblu gi we draan? https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/a\/whbs\/univ\/wpub\/whbs_univ_lg.jpg","id":"<urn:uuid:b9ac6076-1c16-48f5-aa16-547cb4691a6b>","dump":"CC-MAIN-2018-13","url":"https:\/\/www.jw.org\/goa\/s%C9%9Bbh%C9%9B-panun\/Vidoonun\/M%C9%9B-wemale%CC%81-e%CC%81-a-le%CC%81-wo-Biblu-gi-we-draan\/","date":"2018-03-24T20:04:46Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-13\/segments\/1521257650993.91\/warc\/CC-MAIN-20180324190917-20180324210917-00438.warc.gz","language":"goa","language_score":0.9890607595,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 0.9890607595443726}","num_words":78,"character_repetition_ratio":0.179,"word_repetition_ratio":0.493,"special_characters_ratio":0.238,"stopwords_ratio":0.244,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.997,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
4 |
+
{"text":"Vʋlɩ e yuɛman le a glɛ ká lo ka nan zi yɩɩ? A SIA BƐNUN Vʋlɩ e yuɛman le a glɛ ká lo ka nan zi yɩɩ? Sɛbhɛ panun le wa man a sia bɛ PDF Share SƐBHƐ PANUN E VALE SƐBHƐ PƐTRƐNƐNNUN Vʋlɩ e yuɛman le a glɛ ká lo ka nan zi yɩɩ? Goro Vʋlɩ e yuɛman le a glɛ ká lo ka nan zi yɩɩ? https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/a\/ol\/GO\/wpub\/ol_GO_lg.jpg Share Share SƐBHƐ PANUN E VALE SƐBHƐ PƐTRƐNƐNNUN Vʋlɩ e yuɛman le a glɛ ká lo ka nan zi yɩɩ? Goro Vʋlɩ e yuɛman le a glɛ ká lo ka nan zi yɩɩ? https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/a\/ol\/GO\/wpub\/ol_GO_lg.jpg","id":"<urn:uuid:45b446a9-970e-4dff-8756-f695b1e31181>","dump":"CC-MAIN-2018-13","url":"https:\/\/www.jw.org\/goa\/s%C9%9Bbh%C9%9B-panun\/s%C9%9Bbh%C9%9Bnun\/V%CA%8Bl%C9%A9-e-yu%C9%9Bman-le-a-gl%C9%9B-k%C3%A1-lo-ka-nan-zi-y%C9%A9%C9%A9\/","date":"2018-03-20T12:03:54Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-13\/segments\/1521257647406.46\/warc\/CC-MAIN-20180320111412-20180320131412-00212.warc.gz","language":"goa","language_score":0.998681426,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 0.9986814260482788}","num_words":103,"character_repetition_ratio":0.166,"word_repetition_ratio":0.574,"special_characters_ratio":0.251,"stopwords_ratio":0.437,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
5 |
+
{"text":"Zezi ɔɔ mɛan an Gwliinaanzɔn Aa dha aʋ mɛn aʋ ye Zezi ɔ mɛan an Gwliinaanzɔn mʋn jhi. Aʋ bɔn da ɛɛ mʋan nʋɛn ɔ kʋan abʋ i ɛ, aʋ ye o jhe. BHƐƐ YE DHI DUU IŊWƆN DHƐ BIIBLƲ A TƆƆN ƝƲN -ƐN? Zeieghlwiɛ- -nɩɛn- Ɲɔnsoa aˈ -baanˈ- klaaˈˈ -Ɛ -nɩn Zeieghlwiɛ-? ˈˈDhɛ -ˈbhɛɛ -ˈyeɛ dhi jhee -ɛ? Ɛɛˈ jriaˈ Kpɛ ɲɔn Kpɛ ɲɔn DHE AA DƖ DHI Zezi ɔɔ mɛan an Gwliinaanzɔn wɛ Zezi ɔɔ mɛan an Gwliinaanzɔn https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/m\/1011268\/univ\/art\/1011268_univ_sqr_xl.jpg","id":"<urn:uuid:69d30854-c5cd-44d7-bbb8-8ebe6fa6f3cd>","dump":"CC-MAIN-2018-17","url":"https:\/\/www.jw.org\/gxx\/zoova-a-bobhla%CA%8Bn\/Zezi-%C9%94%C9%94-m%C9%9Ban-an-Gwliinaanz%C9%94n\/","date":"2018-04-25T03:10:11Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-17\/segments\/1524125947690.43\/warc\/CC-MAIN-20180425022414-20180425042414-00638.warc.gz","language":"goa","language_score":0.3427383304,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 0.3427383303642273, \"dow_Latn_score\": 0.09542723745107651, \"oku_Latn_score\": 0.09010247141122818, \"any_Latn_score\": 0.06682823598384857, \"yre_Latn_score\": 0.06413611024618149, \"ald_Latn_score\": 0.05962396785616875, \"abi_Latn_score\": 0.029214423149824142, \"bib_Latn_score\": 0.026546619832515717, \"kyq_Latn_score\": 0.02370891161262989, \"fat_Latn_score\": 0.020830804482102394, \"lob_Latn_score\": 0.018779603764414787, \"daf_Latn_score\": 0.01874851994216442, \"dos_Latn_score\": 0.013376782648265362, \"kyf_Latn_score\": 0.011933271773159504, \"kno_Latn_score\": 0.010970310308039188, \"naw_Latn_score\": 0.010362853296101093}","num_words":81,"character_repetition_ratio":0.161,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.294,"stopwords_ratio":0.16,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.391,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
6 |
+
{"text":"Wòlò Biibileẁ sɛ́bɛbele à gbǎn láa syɛɛnféleye 150 ní kàdoɂo syɛ́ɛnrɛ ni. La Tour de Garde i duluɲanẁ náan kéele ɲuu n yɛlɛ ni Biibileẁ kaɲaanjoo-syɛ́ɛnrɛ ní. Wi i fundìrìgèrè kaanɂan wi kàlafɔbèlè man n yɛlɛ ní Kòlòcɔlɔɔ̀ Fǎngì syɛɛnjocànrà ní,ní wɔ́ɔ i be sòlo be tága Zyèzu Kirisì naan. Réveillez-vous ! i gi tèe kanmì bè naan wòlò à fànɂàn taa wòlò lǎlì kafɔ̀rɔ̀gele naan. Wi wɔ́ɔ i tágala kaanɂan wòlò man yaarì myɛn Fanfɔlɔ̀ ɲɔnfaliga naan gi lè ŋɔ́ndalì ní yɛɛ̀ɲingì duluɲanvɔ́ɔn.","id":"<urn:uuid:cc44e358-42db-413e-a291-8dedfc009885>","dump":"CC-MAIN-2018-17","url":"https:\/\/www.jw.org\/sef\/s%C9%9B%CC%81b%C9%9Bb%C3%A8l%C3%A8\/s%C9%9B%CC%81b%C9%9Bb%C3%A8l%C3%A8\/","date":"2018-04-19T10:11:24Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-17\/segments\/1524125936833.6\/warc\/CC-MAIN-20180419091546-20180419111546-00352.warc.gz","language":"goa","language_score":0.4364033341,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 0.4364033341407776, \"blh_Latn_score\": 0.17324170470237732, \"neb_Latn_score\": 0.10798516869544983, \"ksf_Latn_score\": 0.08395947515964508, \"bci_Latn_score\": 0.04190841689705849, \"sbd_Latn_score\": 0.025237174704670906, \"bud_Latn_score\": 0.021857796236872673, \"kqs_Latn_score\": 0.018562279641628265, \"dyi_Latn_score\": 0.01280078012496233, \"ade_Latn_score\": 0.01137054618448019}","num_words":82,"character_repetition_ratio":0.013,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.195,"stopwords_ratio":0.085,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.432,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
7 |
+
{"text":"Mɛ wemalé é a lé wo Biblu gi we draan? A SIA BƐNUN Mɛ wemalé é a lé wo Biblu gi we draan? Video Vidoonun sia bɛnun Share Share VIDOO YƆRƆNUN Mɛ wemalé é a lé wo Biblu gi we draan? Goro Mɛ wemalé é a lé wo Biblu gi we draan? https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/a\/whbs\/univ\/wpub\/whbs_univ_lg.jpg Share Share VIDOO YƆRƆNUN Mɛ wemalé é a lé wo Biblu gi we draan? Goro Mɛ wemalé é a lé wo Biblu gi we draan? https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/a\/whbs\/univ\/wpub\/whbs_univ_lg.jpg","id":"<urn:uuid:74fdd6da-8c46-4bce-93bd-f7078327d24e>","dump":"CC-MAIN-2018-39","url":"https:\/\/www.jw.org\/goa\/s%C9%9Bbh%C9%9B-panun\/Vidoonun\/M%C9%9B-wemale%CC%81-e%CC%81-a-le%CC%81-wo-Biblu-gi-we-draan\/","date":"2018-09-22T22:52:28Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-39\/segments\/1537267158766.53\/warc\/CC-MAIN-20180922221246-20180923001646-00198.warc.gz","language":"goa","language_score":0.9866761565,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 0.9866761565208435}","num_words":79,"character_repetition_ratio":0.176,"word_repetition_ratio":0.514,"special_characters_ratio":0.235,"stopwords_ratio":0.241,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.997,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
8 |
+
{"text":"Aʋ ŋwɔɔn Ɲɔnsoa a Ghlu wɛe aʋa kmʋn se tian bhle i Aʋ ŋwɔɔn Ɲɔnsoa a Ghlu wɛe aʋa kmʋn se tian bhle i Da ghlʋa bho ɲan Ɛɛˈ jriaˈ Kpɛ ɲɔn Kpɛ ɲɔn Ao ˈŋwɔɔ- Nyɔsoa ˈa ghlu -wɛeˈ aoaˈ kmʋ ˈse ˈˈtianˈˈ ˈbhle i Aʋ ŋwɔɔn Ɲɔnsoa a Ghlu wɛe aʋa kmʋn se tian bhle i wɛ Aʋ ŋwɔɔn Ɲɔnsoa a Ghlu wɛe aʋa kmʋn se tian bhle i https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/m\/1102011101\/univ\/art\/1102011101_univ_sqr_xl.jpg","id":"<urn:uuid:dc3d66b4-d847-4ce2-a79e-dcea8aec073b>","dump":"CC-MAIN-2018-51","url":"https:\/\/www.jw.org\/gxx\/s%C9%9B%C9%A9\/liivr%C9%A9\/Ao-%CB%88%C5%8Bw%C9%94%C9%94-Ny%C9%94soa-%CB%88a-ghlu-w%C9%9Be%CB%88-aoa%CB%88-km%CA%8B-%CB%88se-%CB%88%CB%88tian%CB%88%CB%88-%CB%88bhle-i\/a%CA%8B-%C5%8Bw%C9%94%C9%94n-%C9%B2%C9%94nsoa-a-ghlu\/","date":"2018-12-14T07:22:36Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-51\/segments\/1544376825495.60\/warc\/CC-MAIN-20181214070839-20181214092339-00204.warc.gz","language":"goa","language_score":0.412697196,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 0.4126971960067749, \"gbo_Latn_score\": 0.3870546817779541, \"bci_Latn_score\": 0.043876249343156815, \"kno_Latn_score\": 0.015637096017599106, \"ald_Latn_score\": 0.014315563254058361, \"ati_Latn_score\": 0.013256946578621864, \"abi_Latn_score\": 0.012054895982146263}","num_words":72,"character_repetition_ratio":0.163,"word_repetition_ratio":0.317,"special_characters_ratio":0.301,"stopwords_ratio":0.153,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.587,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
9 |
+
{"text":"-Man ˈbɔn yeˈ ˈcɩaandhɛ- nɛn ˈdhi i zro ˈdhe %% ghlu ˈdhi?\nAo ˈŋwɔɔ- Nyɔsoa ˈa ghlu -wɛeˈ aoaˈ kmʋ ˈse ˈˈtianˈˈ ˈbhle i\nCɩaandhɛ 4\nAdan e Ɛvʋ bhla o Satan an ghlu dhe ɛ, dhɛ ʋʋ za o ɛ?\nAdan e Ɛvʋ bhla o Satan an ghlu dhe ɛ, dhɛ ʋʋ za o ɛ?\nAdan e Ɛvʋ se Ɲɔnsoa a ghlu jhriɛ du, ɛmɛn dɩ ʋʋ mɛn. Gbɔ I Deˈan 3:6, 23.\nƐvʋ bhla o sɛn ɛn ghlu dhe ʋn ye tubhuo dhi. Bho ɛ dhe ʋn ɲɩɔn Adan an, ɔ dhiɔ ke.\nDhɛ ʋʋ nʋan an, ʋʋ bhlaa Ɲɔnsoa a ghlu ŋwɔn. Ɛmɛn ɲɔn ɔn dhaa dhɛsaʋn. Ɛmɛn dɩ Ɲɔnsoa nʋnbʋ i ʋʋ ye o jhriinmɔn deɩn nɩn kpe ghlʋ.\nBhla sʋ kmʋn an kpa ʋbʋ e ʋa ɲnuun kwa i. Ka nɔn ɔn zia ka gela kpaa a jhi, sʋ ʋʋ ye mɛn. Ʋʋ se globho nɩn. Ʋʋ se inɩn.\nKa bhlʋ nɩan ka ɲʋn mɛan nɩn. Ʋʋ se dhɛ nʋɛn bhɛɛ. Gbɔ I Deˈan 3:19.\nAa klɛɛ nɩɛn Adan e Ɛvʋ a ɲnuun, ɛmɛn dɩ aa mɛn. Ɲʋn mɛan ʋa jhe i, ʋa ŋwɔn in, ʋʋ se dhɛ oo dhɛ ɛ nʋan bhɛɛ.—Ecclésiaste 9:5, 10.\nZoova se bɔn dhe ɲiɔn ye mɛn. Nɔn dhɛ zaan si o, ɔ ye ɲʋn mɛan kmʋndhejha. Bho ʋʋ du ɔɔ ghlu dhein ɛn, ʋa kmʋn se tian bhle i.","id":"<urn:uuid:a12d5196-5ee7-4c27-88b3-352e76c9b3e7>","dump":"CC-MAIN-2018-05","url":"https:\/\/www.jw.org\/gxx\/s%C9%9B%C9%A9\/liivr%C9%A9\/Ao-%CB%88%C5%8Bw%C9%94%C9%94-Ny%C9%94soa-%CB%88a-ghlu-w%C9%9Be%CB%88-aoa%CB%88-km%CA%8B-%CB%88se-%CB%88%CB%88tian%CB%88%CB%88-%CB%88bhle-i\/adan-e-%C9%9Bv%CA%8B-bhla-o-satan-an-ghlu-dhe\/","date":"2018-01-20T23:43:13Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-05\/segments\/1516084889736.54\/warc\/CC-MAIN-20180120221621-20180121001621-00118.warc.gz","language":"goa","language_score":0.7162166238,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"goa_Latn_score\": 0.7162166237831116, \"lob_Latn_score\": 0.22313746809959412, \"daf_Latn_score\": 0.02882068045437336}","num_words":223,"character_repetition_ratio":0.069,"word_repetition_ratio":0.084,"special_characters_ratio":0.313,"stopwords_ratio":0.184,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.555,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
goa_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 176.33333333333334,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.09529166666666666,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.099875,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.266125,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.3025,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.803375,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 130.77100426147823,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.05354552515279768,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.19037054054746322,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.03671320436845577,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.14443452957424457,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.2283596966228206,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 123.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0715,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.2595,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.2455,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 0.9465,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 511.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.194,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.574,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.388,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.561,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 51.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.013,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.195,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.085,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.391,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 381.99999999999994,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.173,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.4668999999999999,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.2989,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.5218,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 223.5,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.1565,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.027750000000000004,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.28525,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.44225000000000003,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 123.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0715,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.2595,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.2455,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 0.9465,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 80.5,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.05775,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.24475,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.18675,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.579,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "24",
|
112 |
+
"keep size": "15",
|
113 |
+
"remove size": "9"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
ita_Latn/fineweb-2_000010_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,3 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
version https://git-lfs.github.com/spec/v1
|
2 |
+
oid sha256:684bfb48458496a38e0b1bd93ac8e4271771376e6c0f206f74c8ac1bd633a928
|
3 |
+
size 1994846289
|
ita_Latn/new_cc_000254_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,3 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
version https://git-lfs.github.com/spec/v1
|
2 |
+
oid sha256:b8977b33f0ec4c59d6489eaffa6c5959d355918ee317bc09dc94e887ed5536ce
|
3 |
+
size 969147595
|
jpn_Japn/mala_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 32.04753032554264,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0259700164304301,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 8.564263421460186e-05,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.24159687271526614,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9974065548768503,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 79.25339215262467,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.03481104770866547,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0029181139216755175,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.06956136134969061,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.026624838465933595,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 16.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.011,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.236,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 9433.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.2,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.224,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.4,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 10.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.042,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.107,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 61.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.075,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.343,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 30.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.042,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.289,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 16.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.011,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.236,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 11.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.189,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "127203",
|
112 |
+
"keep size": "115570",
|
113 |
+
"remove size": "11633"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
jpn_Japn/mala_000002_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 69.14204853659112,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.029963782300731902,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0003219185082112843,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.25672874067435514,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9995310802418182,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 120.22997076185983,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.030111002988987303,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.005818389572490059,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.06306785918893988,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.0055613297928846315,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 40.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.023,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.257,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 9926.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.2,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.278,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.4,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 10.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.072,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.493,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 136.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.071,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.342,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 72.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.046,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.302,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 40.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.023,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.257,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 24.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.005,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.211,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "127203",
|
112 |
+
"keep size": "116806",
|
113 |
+
"remove size": "10397"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
jpn_Japn/mala_000003_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 71.35337216889539,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.031108566621856404,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0002940889758889335,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.25493219499540104,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9955769439400014,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 159.4271495484764,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.031243344983841945,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.005261465748945158,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.06616941550896951,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.03936377424494191,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 38.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.023,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.256,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 11500.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.2,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.257,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.4,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 10.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.017,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.116,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 135.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.073,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.342,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 70.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.049,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.303,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 38.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.023,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.256,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 23.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.005,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.207,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "127203",
|
112 |
+
"keep size": "118063",
|
113 |
+
"remove size": "9140"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
jpn_Japn/mala_000008_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 61.23850066429251,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.04578423464855389,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.00032009465185569517,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.2919628703725541,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9997605874075296,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 116.52449773778669,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.03581291934332384,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.005617514611810852,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.051725535268103334,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.00727009704565685,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 34.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.041,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.292,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 8068.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.2,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.261,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.4,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 10.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.075,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.29,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 119.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.094,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.362,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 62.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.066,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.33,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 34.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.041,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.292,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 21.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.018,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.255,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "127203",
|
112 |
+
"keep size": "116791",
|
113 |
+
"remove size": "10412"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
jpn_Japn/mala_000010_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 92.81637225537133,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.030301007051720473,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.000851088417725997,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.18797088118990898,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9241657822535632,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 208.62972906585276,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.03127794835893666,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.00945757449079422,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.047811546682397156,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.23539996464190516,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 42.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.023,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.184,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 16383.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.2,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.261,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.4,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 10.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.018,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.024,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 198.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.069,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.248,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 90.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.041,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.215,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 42.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.023,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.184,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 23.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.008,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.155,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "127203",
|
112 |
+
"keep size": "110391",
|
113 |
+
"remove size": "16812"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
jpn_Japn/mala_000011_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 156.0278767010212,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.057580151411523305,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.00464746114478432,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.21972483353380032,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.34939413378615286,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 441.2700983828481,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.05586350682184884,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.022710684360789553,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.05820152802583546,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.31632627536386426,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 47.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.051,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.21,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 0.21,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 24434.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.2,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.283,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.4,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 10.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.05,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.01,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 315.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.14,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.301,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 0.997,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 130.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.099,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.256,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 0.475,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 47.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.051,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.21,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 0.21,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 33.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.175,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.114,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "127203",
|
112 |
+
"keep size": "110560",
|
113 |
+
"remove size": "16643"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
jpn_Japn/mala_000012_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 158.7048340054873,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.056691273004567506,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.004628184869853698,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.21837926778456487,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.34228658915277155,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 440.1663050899626,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.05592895853496865,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.022486531905398257,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.05798679225028568,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.31043636807822933,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 47.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.049,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.208,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 0.207,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 22633.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.2,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.29,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.4,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 10.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.007,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.013,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 327.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.14,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.3,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 0.995,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 134.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.098,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.253,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 0.46,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 47.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.049,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.208,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 0.207,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 33.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.174,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.113,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "127203",
|
112 |
+
"keep size": "109808",
|
113 |
+
"remove size": "17395"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
jpn_Japn/mala_000014_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 152.51074668637287,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.058120406911841005,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.004171577490919955,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.22901819153786893,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.4495284586720335,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 405.53422956702855,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.05348155293079465,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.021368269309822996,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.06052908511100215,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.3696915593078099,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 50.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.053,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.221,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 0.277,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 23712.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.2,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.283,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.4,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 10.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.038,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.016,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 308.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.136,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.315,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 135.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.096,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.268,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 0.965,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 50.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.053,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.221,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 0.277,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 33.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.181,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.129,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "127202",
|
112 |
+
"keep size": "111353",
|
113 |
+
"remove size": "15849"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
kos_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
kos_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
kos_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 588.0517006802721,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.13307120181405896,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.027696145124716555,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.2278734693877551,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.28191836734693876,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.8405877551020409,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 1601.1882164057163,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.12035699321042968,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.1064517955213553,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.03214964794550693,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.11145323965065781,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.24731341052329867,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 320.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.068,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.23,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.323,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 48708.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.692,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.892,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.6,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.623,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 44.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.122,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.132,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1133.8000000000004,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.33,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.04280000000000041,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.252,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.387,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 667.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.203,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.241,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.362,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 320.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.068,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.23,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.323,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 134.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.214,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.206,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.665,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "2205",
|
112 |
+
"keep size": "1890",
|
113 |
+
"remove size": "315"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
kos_Latn/mala_000002_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
kos_Latn/mala_000002_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
kos_Latn/mala_000002_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 89.39145582745749,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.02178639568643716,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0004607216922438822,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.24223981750311074,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.3488094566569888,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9989978432185815,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 298.32467785145815,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.03751755896820323,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.006318526620813138,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.025696227675764082,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.08931276735404678,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.01828004182122647,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 27.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.24,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.351,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 10967.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.2,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.233,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.39,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.727,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 10.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.115,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.241,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 55.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.074,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.275,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.46,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 38.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.034,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.257,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.406,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 27.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.24,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.351,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 19.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.225,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.294,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "12055",
|
112 |
+
"keep size": "11341",
|
113 |
+
"remove size": "714"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
mau_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
mau_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
mau_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 465.6816479400749,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.07882022471910113,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.010228464419475657,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.25831086142322096,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.21154307116104867,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9778239700374532,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 667.9172276536481,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.062081961373972296,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.08073415623999744,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.051473683269175556,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.07900557640873575,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.08470359703419293,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 323.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.07,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.231,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.225,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 0.998,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 7739.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.977,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.982,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.346,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.491,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 50.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.16,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.02,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.178,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 825.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.106,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.001200000000000017,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.3284,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.306,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 571.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.083,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.315,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.278,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 323.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.07,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.231,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.225,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 0.998,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 196.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.216,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.14,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.991,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "267",
|
112 |
+
"keep size": "252",
|
113 |
+
"remove size": "15"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
mau_Latn/mala_000002_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
mau_Latn/mala_000002_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
mau_Latn/mala_000002_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 19.698883707785786,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.038873251377702416,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.307856860251519,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.13817055249399463,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9998459799350007,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 7.081843765424915,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.05194592533348215,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.028307452291332306,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.08822396348234149,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.0019097230866777861,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 18.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.008,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.308,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.133,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 64.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.199,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.4,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.56,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 10.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.209,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.92,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 30.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.127,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.343,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.25,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 24.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.071,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.326,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.2,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 18.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.008,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.308,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.133,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 14.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.289,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.074,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "7077",
|
112 |
+
"keep size": "5985",
|
113 |
+
"remove size": "1092"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
mqy_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
mqy_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,7 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
{"text":"Manggarainese is a Malayo-Polynesian language spoken in the western part of Flores island in East Nusa Tenggara Province of Indonesia. In 2009 there were 730,000 speakers of Manggarainese, according to the Central Agency on Statistics of East Nusa Tenggara Province. There are also some Manggarainese speakers in the village of Manggarai in Jakarta.\nF, q, v, x and z are only used in loanwords and foreign names.\nEma dami éta Surga, Nggeluk koé ngasang Dité, Cai koé perénta Dité, Jari koé ngoéng Dité Oné lino ného éta Surga. Téing koé ami leso ho'o, Mosé nai te ami ata daingn Agu ampong koé ndékok dami, ného ami ampong ata pandé sala agu ami; néka dadé ami nggeroné damang, Maik tadang koé sanggéd da'at.\nSome information provided by Michael Peter Füstumum","id":"<urn:uuid:cb9893e1-07d0-46e0-899d-517340355ac1>","dump":"CC-MAIN-2017-34","url":"http:\/\/www.omniglot.com\/writing\/manggarainese.htm","date":"2017-08-17T23:28:07Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-34\/segments\/1502886104172.67\/warc\/CC-MAIN-20170817225858-20170818005858-00203.warc.gz","language":"mqy","language_score":0.3795396686,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"mqy_Latn_score\": 0.3795396685600281, \"sun_Latn_score\": 0.3491027057170868, \"jav_Latn_score\": 0.08545055240392685, \"ban_Latn_score\": 0.021416760981082916, \"lap_Latn_score\": 0.01914106495678425, \"wol_Latn_score\": 0.016424696892499924, \"bhp_Latn_score\": 0.010113834403455257}","num_words":127,"character_repetition_ratio":0.076,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.209,"stopwords_ratio":0.071,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.509,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
2 |
+
{"text":"Perayaan Ekaristi Hari Raya Maria Diangkat ke Surga di Keuskupan Ruteng bertepatan dengan minggu inkulturasi. Karena itu, di Gereja Katedral Ruteng, misa dirayakan dalam bahasa Manggarai. Berikut homili Hari Raya Maria diangkat ke Surga dari Pastor Kapelan Katedral Ruteng, RD Lian Angkur.\nHari Raya Maria Diangkat ke Surga\nOleh: RD Lian Angkur\nOne randang leso mese, Ende Maria teti ngger eta Surga, Injil Lukas kreba tentang Hi Maria ngo la'at, cumang ase kaen, hi Elisabet ata reme weki mendon agu Dere Naring di Maria kamping Mori Kraeng Ema. (Injil mengangkat kisah Kunjungan Maria ke rumah Elisabet saudaranya dan Madah Pujian Maria\/Magnificat Maria). Ngo cumang ho'o, du poli tiba le Maria kreba de Malekat Gabriel, ai patun hi Maria jiri Ende de Morin, ata loas mori Yesus. Ai du hitu, kreba kole le malekat, hi Elisabet reme weki mendon, one umur tu'an.\nJadi, ngo la'at di Maria ho'o betuan:\nTe can, Hi Maria nanang ngo tombo kreba de Malekat Gabriel ata caing agu hia, agu tombo, ai hia reme weki mendon kole, kudut loas Mori Yesus. Te suan, Maria ngo cumang, kudut bengkes agu mberes keta tu'ung nain hi Elisabet ata reme weki mendon one mose turung tu'an. Le mesen keta momang, hi Maria ngo la'at ka'en hi Elisabet. Toe manga pingan li Maria, tadang ko toe, tukeng ko toe salang lakon, tama keta cumang hi Elisabet; maram lako lage poco mese.\nKamping Elisabet, ngo la'at ho'o, toe la'at bon; senang agu gerak keta nain, ai hi Maria dade Mori Yesus, le hitu ga penong le nai Nggeluk keta hia. Bengkes keta nai de Elisabet ai mai keta run Ende de Mori ngger one mbaru kaeng diha, wiga roeng koe one tuka diha jekal agu naka keta. Ali mesen bengkes agu senang, Elisabet naring agu caro hi Maria ata penong berkak de Morin one mai bahi reha ine wai one temu tana lino; \"Berkak keta ite one mai sangged inewai, agu berkak keta wua tukam. Ceing ketak aku ho'o, wiga ende de Morig mai la'at akuy?\".\nCo tae de Maria du denge naka agu naring di Elisabet? Lelo lite, hi Maria toe mese nain. Hia idep co betuan naring di Elisabet ho'o. Nuk li Maria, toe rodo naring nenggitu li Elisabet eme toe landing le mesen momang de Morin kamping ise cua agu latang te sangget ro'eng do. Hitu mangan Naring di Maria kamping Morin.\nOne mai Naring hitu, manga telu tombo de Maria lut Wintuk di;a de Morin latang itet manusia. Te can, Morin toto kuasan ali pende le limen, agu pande mbihi-mbehar atau situt mese keta naid. Tesuan, Morin na'a nggere wa ata situt manga kuasad eta mai serigad, agu teti ngger etas ata situt pele-wa. Te telun, Morin pande toto taungs situt di'ad, one ata situt darems, agu jera ata situt bora ngo agu lime kanangd. Berkak agu momang de Mori Kraeng toe manga cemoln latangt ata siot cengka nain agu imbi tu'ung Hia.\nNaring di Maria kamping momang agu kuasa de Morin, mai keta wa mai nain, ai le pile agu teti hia le Morin. Hi Maria, nuk one nain, toe kop agu palong kudut tiba tugas de Morin, landing Mori Kraeng belut tu'ung nain agu hia, wiga hia kole cengka nain agu lorong liha reweng de Morin. Mai tae di Maria: \"Tu'ung-tu'ung keta aku ho'o mendi de Mori Kraeng, jari one aku lorong taem hitu.\" (\"Sesunggunya aku ini adalah hamba Tuhan, jadilah padaku menurut perkataanmu itu\"). Kamping Hi Maria, Mori Kraeng hitu, tu'ung-tu'ung penong berkak, kuasan, agu momang. Agu sangged situ, toto nain Mori Kraeng one ata koe, ata darem, ata lengge, ata pele wa, ata beti, atat cengka naid kamping di'ad de Morin. Ngong te nggo'o: kamping ata mese nai, ata bora sot toe lelo ata lengge, ata sot lonto one serigad agu toto kuasad agu ata rakus, ata so'ot tadu agu nendep naid kamping ase kaed, toe lelo koles agu ideps le Mori Kraeng. Hitus de betuan one mai naring di Maria.\nOne weki agu mosen hi Maria, apa ata get agu nuk de Mori Kraeng, itas. Hi Maria poli toto nain agu imbi kamping Mori Kraeng, agu leho nain, cengka nain agu nuk kamping hae atan, le pande.\nTe can, neho ngo cumang hi Elisabet, du hitu Maria ba berkak agu kreba di'a. Hia toe sendo berkak agu kreba di'a hitu latangt weki run kanang, landing nuk kole liha ata haen, kudut cama-caman tiba agu noing berkak hitu. Momang tu'ung keta liha hi Elisabet lawang hae kilon. Bae kole le run hi Maria ai hia Ende de Mori Yesus, landing toe mese nain agu toe tombo do. Ai ata agil agu lembak nai kali ata nganceng cengka nai; ba berkak agu kreba di'a kamping hae ata. (Status barunya sebagai Ibu Tuhan, tidak membuat dia merasa diri istimewa, lebih dari yang lain. Ia tetap rendah hati. Hanya orang yang rendah hatilah yang peduli dan rela berbagi berkat dan kegembiran kepada orang lain. Itulah Maria). Be le mai hitun, one mai naring di Maria, hia nanang toing sangget taung ata, lawang one mose lino ho'o, kudut mose lorong bet agu nuk de run Mori Kraeng. Hi Maria kole toing agu titong sangget ata do, sot mose toe nuk agu pinga Mori Kraeng agu toe lelo ko deu agu hae ata.\nOne mai Kreba Di'a\/Injil leso ho'o, poli itan lite nai nggelok di Ende Maria. Le nggelok nain one mosen, itu tara imbi le Gereja, hia teti ngger eta Surga agu mai nitu main, hia ngaji kole latangt ata serani, neho one mai ngaji dite leso ho'o.\nAta kudu nuk agu idep laing lite one mai ngaji agu randang dite leso ho'o, nenggo'o: Mose ditet manusia toe cemoln one mata, landing manga kole mose be le mai hitu, ngong mose surgawi: ite kole nganceng teti ngger eta surga. Landing, nganceng lite tiba agu ita mose surgawi, eme ite nganceng ba weki, toto wintuk, agu tu'ung-tu'ung imbi neho hi Maria, du remeng kaeng one lino ho'o.\nCa rei daku latang ite: Apa ata nganceng lut agu idep lite one mai mose de Ende Maria?\nTe can, one cumang tau dise Maria agu Elisabet; ite paka cengka nai kamping ase kaed, neka hemong lambu mbaru, kudut ba berkak agu gerak, ba tombo ata kop, kudu manga mberes te we'ang gerak, wancing ngalis. (Perjumpaan Maria dengan Elisabat menjadi contoh bagi perjumpaan kita dengan yang lain. Sejauh mana kita memaknai sekaligus memanfaatkan setiap perjumpaan sebagai momen untuk berbagi berkat dan kegembiraan?)\nTe suan, one mai Naring di Maria, manga betuan latang te sangget ite, nenggo: Neka hemong wali di;a kamping Morin; naring jari agu Dedek. Neka mese nai, neka nuk weki rut kaut ko hemong hae ata. Ai do kid ase kae baling mai ite ata lengge mosed, ata kasi asi, toe ita hang bara agu wengko weki, toe tua hang gula, saep hang mane. Patis lite gici ca arit, cingkes lite gici ca iret, kudu tawa cama-cama agu imus cama laing; tawa lima gantang, reges lima leke. (Madah pujian Maria\/Magnificat Maria mengandung suatu kritikan sekaligus ajakan bagi setiap orang untuk tidak lupa bersyukur kepada Tuhan serta mewujudkan rasa syukur itu dengan senantiasa peka dan peduli terhadap orang lain, khususnya yang memderita; berlaku lembut dan menjauhkan kesombongan). Dalam diri Maria, semua kebajikan ini ada.\nOne mai randang mese leso ho'o, Hi Ende Maria, one tenang agu nukn, tegi sangget ite, roeng momang diha, kudut toto ata di'ad one mai ba weki agu gauk one mose leso-leso, kudut ite nganceng kaeng one gerak. Agu neka hemong Morin agu Ngaran. Neka oke imbi ata poli weri one nai dite. Mai kali ga ite: waeng waken imbi hitu kudu wake caler ngger wa, saung bembang ngger eta, agu toto imbi hitu one pande latang hae ata. (*)","id":"<urn:uuid:b96a02ec-f5ae-466c-af19-7cd8cef63487>","dump":"CC-MAIN-2019-43","url":"https:\/\/katedralruteng.id\/homili-hari-raya-maria-diangkat-ke-surga\/","date":"2019-10-23T10:35:21Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-43\/segments\/1570987833089.90\/warc\/CC-MAIN-20191023094558-20191023122058-00494.warc.gz","language":"mqy","language_score":0.9524889588,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":6,"top_langs":"{\"mqy_Latn_score\": 0.9524889588356018}","num_words":1283,"character_repetition_ratio":0.05,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.217,"stopwords_ratio":0.211,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.897,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
3 |
+
{"text":"Jajal Kowe Dadi Aku Versi Hip Hop MP3 & MP4\nSelect the following files that you wish to download or play stream, if you do not find them, please search only for artist, song, video title.\nJangan lupa subcribe gaizku. God Bless You All Ig: NovidNugraha #jajalkowedadiaku #syahibasaufa #cover tag : hip hop dangdut terbaru 2020, hip hop dangdut jawa, hip hop dangdut koplo, hip hop dangdut terbaru, hip hop dangdut terbaru 2021, hip hop dangdut version, hip hop dangdut rap x, hip hop dangdut tepung kanji, hip hop dangdut andaikan kau datang kembali, hip hop dangdut aku rindu padamu, hip hop dangdut aku ikhlas, hip hop dangdut full album, hip hop dangdut putus atau terus, hip hop dangdut kuat ati, hip hop jawa dangdut full album, musik hip hop dangdut, hip hop dangdut bunga, hip hop dangdut bintang kehidupan, hip hop dangdut banyu surgo, beat hip hop dangdut, banyu moto hip hop dangdut, hip hop dangdut cover, cidro 2 hip hop dangdut, pengemis cinta hip hop dangdut, cidro 2 hip hop dangdut lirik, cidro 2 hip hop dangdut full album, hip hop dangdut dada sayang, dj hip hop dangdut, dj hip hop dangdut remix 2017, hip hop dut kopi dangdut, hip hop dangdut los dol, hip hop dangdut sugeng dalu, dj hip hop masa lalu dangdut, hip hop dangdut elegant, hip hop dangdut full album terbaru, ndx aka hip hop dangdut full album, lagu hip hop dangdut full album, hip hop dangdut koplo full album, hip hop dangdut full album mp3, ff hip hop, hip hop dangdut hanya ingin kau tahu, kuat hati hip hop dangdut, pujaan hati hip hop dangdut, hip hop dangdut indonesia, hip hop dangdut tanpa iklan, hip hop dangdut jawa terbaru 2020, hip hop dangdut jawa terbaru 2021, hip hop dangdut jawa terbaru, hip hop dangdut jawa 2019 ndx axa & konco, lagu hip hop dangdut jawa, hip hop jawa kopi dangdut, hip hop dangdut koplo 2020, lagu hip hop dangdut koplo, kuat ati hip hop dangdut koplo, tepung kanji hip hop dangdut, kopi dangdut hip hop, hip hop dangdut lawas, hip hop dangdut ldr, hip hop dangdut leda lede, lagu hip hop dangdut, masa lalu hip hop dangdut, kumpulan lagu hip hop dangdut, hip hop dangdut masa lalu, tekan semene hip hop dangdut mp3, kelingan mantan hip hop dangdut, hip hop dangdut yowes modaro, hip hop dangdut enak ndx aka hip hop dangdut, ndx hip hop dangdut full album, nella kharisma hip hop dangdut rap x, ndx aka hip hop dangdut version, ndx hip hop dangdut, hip hop dangdut pengemis cinta, hip hop dangdut rela, hip hop dangdut remix, hip hop dangdut rap x mp3, vita kdi hip hop dangdut rap x, dangdut hip hop koplo remix, hip hop dangdut sunda, hip hop dangdut satru, salam tresno hip hop dangdut, story wa hip hop dangdut, hip hop dangdut wong sepele, hip hop dangdut terbaru 2020 full album, hip hop dangdut tik tok, hip hop dangdut tinggal kenangan, hip hop dangdut version full album, hip hop dangdut version 2020, hip hop dangdut version tepung kanji, lagu hip hop dangdut version, hip hop versi dangdut, hip hop dangdut wes tatas, hip hop dangdut tresno waranggono, yowis hip hop dangdut, hip hop dangdut 2020, hip hop dangdut 2021, kumpulan lagu hip hop dangdut 2020, lagu hip hop dangdut 2021, dangdut hip hop terbaru 2019\nTags: download jajal kowe dadi aku versi hip hop, mp3 download jajal kowe dadi aku versi hip hop, download mp3 jajal kowe dadi aku versi hip hop, mp3 gratis jajal kowe dadi aku versi hip hop, jajal kowe dadi aku versi hip hop lagu mp3 dan video mp4.","id":"<urn:uuid:21610694-3f97-4cbf-a7f4-6d3d4bb70815>","dump":"CC-MAIN-2021-31","url":"https:\/\/www.aliencrypt.com\/download\/jajal-kowe-dadi-aku-versi-hip-hop.html","date":"2021-07-26T02:06:03Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2021-31\/segments\/1627046151972.40\/warc\/CC-MAIN-20210726000859-20210726030859-00204.warc.gz","language":"mqy","language_score":0.3073856533,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"mqy_Latn_score\": 0.30738565325737, \"opm_Latn_score\": 0.10482076555490494, \"szb_Latn_score\": 0.06367691606283188, \"yuw_Latn_score\": 0.05376042053103447, \"tcz_Latn_score\": 0.045121267437934875, \"abz_Latn_score\": 0.041683945804834366, \"nij_Latn_score\": 0.027019942179322243, \"njb_Latn_score\": 0.025810489431023598, \"bts_Latn_score\": 0.02459750883281231, \"yli_Latn_score\": 0.023790065199136734, \"ify_Latn_score\": 0.02110319770872593, \"ajz_Latn_score\": 0.0197870172560215, \"gfk_Latn_score\": 0.01940077729523182, \"hwc_Latn_score\": 0.01679241843521595, \"njz_Latn_score\": 0.014427229762077332, \"atb_Latn_score\": 0.011197780258953571}","num_words":585,"character_repetition_ratio":0.319,"word_repetition_ratio":0.017,"special_characters_ratio":0.233,"stopwords_ratio":0.014,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.308,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
4 |
+
{"text":"HO'O DḖ INJIL DE MORI YḖSUS ATA TUNTI LIHA MATIUS 12:38-42\nPAKA NARING GA LITḖ MORI KRAẺNG (23-07-12)\n38 Cang du hitu mai taé de pisa tau'd ata mbeko getok Taurat agu ata Farisi ngger oné Mori Yésus, \"Tuang Guru e, ami ho'o ngoéng kéta te lélo ca'n tanda oné mai Ité hitu.\"\n39 Maik mai walé Diha ga ngger oné isé situ, \"Olé sanggé'd méu wa'u so'ot toé manga di'ad agu toé manga setia'd ho'o nanang te tegi ca'n tanda. Maik ngger oné isé ce pisa ga toé kéta manga téing can tanda hitu be pé'ang mai tanda nabi Yunus.\n40 Ai ného hia Yunus danong ka'éng boné mai tuka de ikang mésé lawang kaut telu leso agu telu wié, ne nggitu kolé dé Anak Mensia ce pisa manga kaut Hia ka'éng'n oné mai tuka dading de tana lino ho'o lawang telu leso agu telu wié.\n41 Cang du leso penghakiman tayi, sanggé'd taung ata Niniwé cepisa manga kaut to'o kolé'd cama-cama agu sanggé'd ata leso ho'o agu pandé téing penghakiman kolé latang te isé. Ai sanggé'd taung ata Niniwé situ dé mosé teser's cang du poli dengé'n lisé kréba ata ba liha Yunus, agu bo setu'u'n tah ata ho'o't manga cé'é ho'o dé céwé mésé oné mai hia Yunus!\n42 Cang dulu leso penghakiman tayi, hia ratu hio't mai Lau mai tana Selatan ga manga kaut to'o kolé'n tayi cama-cama agu sanggé'd taung ata leso ho'o agu hia kolé tayi manga kaut pandé téing penghakiman latang te isé. Ai hia ratu hitu dé mai kéta tadang mai'n mai sina mai biting'n tana lino ho'o latang te séngét kaut hikmat diha Salomo, agu bo setu'u'n tah ata ho'o't manga cé'é ho'o dé céwé mésé oné mai hia Salomo hitu!\"\nHO'O DẺ REWENG DE MORI KRAẺNG:\nPAKA NARING GA LITḖ YḖSUS KRISTUS\n@Copyright terjemahan: Fransiskus Borgias M. (Anggota Pakar LBI)","id":"<urn:uuid:ad80cc7c-e120-44bd-b20f-a6706414120c>","dump":"CC-MAIN-2021-43","url":"https:\/\/fransisborgias.id\/2012\/07\/23\/kreba-dia-leso-hoo-23-juli-2012\/","date":"2021-10-28T11:41:10Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2021-43\/segments\/1634323588284.71\/warc\/CC-MAIN-20211028100619-20211028130619-00646.warc.gz","language":"mqy","language_score":0.9999825954,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"mqy_Latn_score\": 0.9999825954437256}","num_words":303,"character_repetition_ratio":0.064,"word_repetition_ratio":0.041,"special_characters_ratio":0.248,"stopwords_ratio":0.31,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.999,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
5 |
+
{"text":"HO'O DḖ INJIL DE MORI YḖSUS ATA TUNTI LIHA MATIUS 13:16-17\nPAKA NARING GA LITḖ MORI KRAẺNG (26-07-12)\n16 Maik senang ga mata de hau ai ngancéng ita agu tilu de hau ai ngancéng dengé.\n17 Ai bo setu'u'n Aku taé ne nggo'o ngger oné méu: Do'd nabi agu ata mosé molor ata nanang kéta te lélo apa ata ngancéng ita'n le méu, maik isé toé ngancéng ita'n, agu nanang kéta te séngét apa ata dengé'n le méu, maik isé toé ngancéng dengé'n lisé.\nHO'O DẺ REWENG DE MORI KRAẺNG:\nPAKA NARING GA LITḖ YḖSUS KRISTUS\n@Copyright terjemahan: Fransiskus Borgias M. (Anggota Pakar LBI)","id":"<urn:uuid:d74e8238-d5d9-4108-9a81-19bd9b50a24f>","dump":"CC-MAIN-2021-49","url":"https:\/\/fransisborgias.id\/2012\/07\/25\/kreba-dia-leso-hoo-26-juli-2012\/","date":"2021-12-02T06:07:13Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2021-49\/segments\/1637964361169.72\/warc\/CC-MAIN-20211202054457-20211202084457-00033.warc.gz","language":"mqy","language_score":0.9998979568,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"mqy_Latn_score\": 0.9998979568481445}","num_words":100,"character_repetition_ratio":0.087,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.262,"stopwords_ratio":0.34,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
6 |
+
{"text":"Situata né Partiné Démokratiké vijon éndé qé té jété tépér é ténsionuar. Pérfaqésués té Komisionit té Rithémélimit né PD jané nisur dréjt sélisé blu. Pérmés kanalit té komunikimit mé médiat, ata kané béré mé dijé sé vizita né séli do té zhvillohét ndérmjét orévé 11:00 dhé 12:00.\nNé vizité nuk do té jété i pranishém ish-kryéministri Sali Bérisha, pasi ai ka udhétuar dréjt Fiérit ku do té marré pjésé né njé takim né kuadér té thémélimit té dégés sé PD né kété qytét.\nKjo éshté dita é dyté qé pérfaqésuésit é Komisionit té Rithémélimit shkojné né PD. Njé dité mé paré ata gjétén dérén té mbyllur dhé u kthyén mbrapsht.\nNé njé déklaraté pér médiat sékrétari i Pérgjithshém i PD déklaroi sé dyér qéndrojné mbyllur pér shkak sé po kryhén punimé duké kérkuar qé ata qé duan té béjné vizita né ambiéntét é bréndshmé té saj duhét té njoftojné administratén pérmés téléfonit.","id":"<urn:uuid:26859557-acb0-48a0-95cd-341a6abba788>","dump":"CC-MAIN-2022-33","url":"https:\/\/www.lajmetspeciale.info\/1931\/","date":"2022-08-18T08:41:20Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2022-33\/segments\/1659882573172.64\/warc\/CC-MAIN-20220818063910-20220818093910-00412.warc.gz","language":"mqy","language_score":0.4203649461,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"mqy_Latn_score\": 0.42036494612693787, \"rcf_Latn_score\": 0.14517468214035034, \"gcf_Latn_score\": 0.1379150003194809, \"jav_Latn_score\": 0.06176874414086342, \"tiy_Latn_score\": 0.05201081559062004, \"lap_Latn_score\": 0.040354080498218536, \"gcr_Latn_score\": 0.019663173705339432, \"wos_Latn_score\": 0.018843555822968483, \"csb_Latn_score\": 0.013402947224676609, \"ybb_Latn_score\": 0.010432343930006027, \"jvn_Latn_score\": 0.010396961122751236}","num_words":150,"character_repetition_ratio":0.06,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.197,"stopwords_ratio":0.027,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.427,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
7 |
+
{"text":"Website resmi Paroki Katedral Ruteng pada kolom Doa, kembali menghadirkan Doa-doa dalam Bahasa Manggarai. Kali ini, pada Ngaji Manggarai bagian ketiga, kami hadirkan Doa Pagi dan Malam.\nNgaji Gula\nYo Mori agu Mori Keraèng daku\nAku mai onè ranga Ditè Mori, te suju Itè, Mori mèsè kèta\nAku wali di'a agu Itè, landing sanggèd ceca ata tiba laku\nCèwèn kolè landing Itè poli tinu aku one wiè\nAku condo tèing agu Itè, wakar agu weki daku, agu sanggèd ceca daku\nNeki agu pucu Nggeluk de Mori Yèsus\nAku tèi agu Itè sanggèd gori daku, ata pandè laku leso ho'o\nAku pandè sanggèd gori situ, kudut suju Itè\nKong wakar daku haèng mosè tèdèng lèn\nTambangkolè, aku gori haèng sanggèd Indulgensia\nAku ngancèng haèng, le ngaji agu le gori\nAku nuk mosè leso ho'o, nèho ata serani di'a, agu te lut ngoèng ditè, Mori\nAku ngoèng te pandè di'a-di'a, sanggèd batè gori daku\nCampèkoèk aku le widang nggeluk, te lorong adak serani\nPucu di'a kèta de Mori Yèsus,\nBaèngkoè ami, agu asè ka'è dami, ata toè di lut Agama tu'ungs.\nNgaji de ga telungkalin 'Tabè o Maria' te hiang hi Maria Nggeluk, ata toè taki lè ndèkok mbatè\nTabè-o Maria… (3 X)\nCako: O Maria, Itè toè manga ndèkok mbatè, lètè endèm dè'i\nWale: Tegi koè latang te ami, ata bengkes sèmbèng Litè\nFransiskus Savèrius Nggeluk, ngaji koè latang te ami, agu latang te sanggèd ata lonto onè tana Indonesia\nThèrèsia Nggeluk, ngaji koè latang te ami, agu latang te ata kapir, du temu tana lino\nYèsus, Maria, Yoseph, gèrakkoe ami, campèkoè ami, jagakoe ami, kong ami ocok surga\nMalaikat de Mori Keraeng, ata lami aku, gerakkoe aku, jagakoè aku, dadangkoè aku, jagakoè aku, landing Mori Keraeng di'a, jera itè lami aku\nAta Nggeluk ata sèmbèng aku, agu sanggès kèta mèu ata Nggeluk, woè de Mori Keraèng ngajikoè latang te ami\nYo Ema dami… Tabè-o Maria… Aku imbi… Campulu perènta ada de Mori Keraèng… Lima perènta adak de Gereja… Ngaji imbi… Ngaji bengkes… Ngaji momang\nYo Mori, Ite Jari-Dèdèk, lobo limè Ditè mosè daku\nBeti agu di'a, mosè agu mata, pati Lite nètèng ata\nNia kèta tèing Litè, tiba kaut laku\nCampèkoèk aku, Mori Yèsus, kudut ocok surgak\nYo Mori, ata gawas nai, tèing koè mosè ce nai,\nAgu sanggèd ata serani ata poli mata. Amèn\nNgaji Wie\nYo Mori agu Mori Keraèng daku\nItè Jari-Dèdèk tèi ceca do kèta agu aku\nItè poli sambè aku, le dara wegit de Anak lèca Ditè\nItè poli jaga kolè weki agu wakar daku, tèdèng leso hoo\nLanding sanggèd ceca situ, aku tegi sembeng Litè, tèdèng wiè ho'o\nNai Nggeluk wa'u, gèrakkoe nai daku kudut pecing taungs ndèkok daku\nCampèkoèk aku, te teser tu'ung landing ndekok situ…\n(Nukkoe damangs gori de hau tèdèng leso ho'o bao, kudut tepecing, aram poli pandè ndèkok le nuk, le belek, le curup, le gori, ko le ngondè, te lut batè gori de hau)…\nNgaji Teser: Yo Mori Keraèng…\nNgaji de ga latang te hae diding dite agu latang te sangged ata kapir:\nYo Ema Dami… Tabè-o Maria…\nCako: Pucu di'a kèta de Mori Yèsus\nWale: Baèngkoe ami agu asè-ka'è dami, ata toe di lut Agama tu'ung\nTabè-o Maria (3 X)\nCako: O Maria, Itè toè manga ndèkok mbatè lètè endèm dè'i\nWalè: Tegikoè latang te ami, ata bengkes sèmbèng Litè\nYèsus, Maria, Yosèp, gèrakkoè ami, campèkoe ami, jagakoè ami kong ami ocok Surga\nMalèkat de Mori Keraèng, ata lami aku, gèrakkoè aku, jagakoè aku, dadangkoè aku, titongkoè aku, landing Mori Keraèng di'a jera Itè te lami aku\nAta Nggeluk ata sèmbèng aku, agu sanggès kèta mèu Ata Nggeluk, woè de Mori Keraèng, ngajikoe te ami\nYo Mori, Ite Jari-Dèdèk, lobo lime Ditè mosè daku\nBeti agu di'a, mosè agu mata, pati Lite nètèng ata\nNia kèta tèing Litè, tiba kaut laku campèkoèk aku Mori Yèsus, kudut ocok surgak\nYo Mori ata gawas nai, teingkoè mosè cenai, agu sanggèd ata serani ata poli mata. Amèn","id":"<urn:uuid:cfc5eb50-c509-4d79-b85e-3fe507b2f1f8>","dump":"CC-MAIN-2019-13","url":"https:\/\/katedralruteng.id\/ngaji-manggarai-bagian-ketiga\/","date":"2019-03-25T09:53:59Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-13\/segments\/1552912203865.15\/warc\/CC-MAIN-20190325092147-20190325114147-00554.warc.gz","language":"mqy","language_score":0.9742439389,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":10,"top_langs":"{\"mqy_Latn_score\": 0.9742439389228821, \"bew_Latn_score\": 0.02108200639486313}","num_words":654,"character_repetition_ratio":0.064,"word_repetition_ratio":0.112,"special_characters_ratio":0.223,"stopwords_ratio":0.265,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.949,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
mqy_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 549.0952380952381,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.07052380952380953,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.02219047619047619,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.23283333333333336,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.16997619047619048,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.6660238095238096,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 266.47279942700925,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.04160542438034349,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.03067047447522042,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.014093086225702281,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.12329513335609418,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.34035097347795595,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 530.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.064,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.229,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.1515,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 0.8294999999999999,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 1283.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.319,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.112,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.262,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.378,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 100.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.041,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.197,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.01,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.124,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 915.1999999999998,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.08639999999999999,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0696,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.2518,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.33980000000000005,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 665.25,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.07425,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.04925,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.24625,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.30374999999999996,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 530.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.064,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.229,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.1515,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 0.8294999999999999,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 421.75,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0515,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.22325,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.03125,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.308,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "42",
|
112 |
+
"keep size": "35",
|
113 |
+
"remove size": "7"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
mqy_Latn/mala_000002_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
mqy_Latn/mala_000002_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,17 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
{"url":"","collection":"madlad400","source":"CC 20220801","original_code":"mqy","text":"KREBA DI'A LESO HO'O 25 JULI 2012 - Blog Fransis Borgias\\nHome Ata Manggarai Teks KS Bahasa Manggarai\\nKREBA DI’A LESO HO’O 25 JULI 2012\\nHO’O DḖ INJIL DE MORI YḖSUS ATA TUNTI LIHA MATIUS 20:20-28\\nPAKA NARING GA LITḖ MORI KRAẺNG (25-07-12)\\nKREBA DI’A LESO HO’O 29 JULI 2012\\nKREBA DI’A LESO HO’O 28 JULI 2012\\nKREBA DI’A LESO HO’O 27 JULI 2012\\nKREBA DI’A LESO HO’O 26 JULI 2012\\n20 Poli hitu mai dé endé disé mantar diha Zébédéus, mai agu anak disé, mai te cumang Mori Yésus; isé suju paka di’a olo mai ranga Diha ai manga ca tegi’d isé ga ngger oné Hia.\\n21 Mai réi de Mori Yésus ga, “Apa dé ngoéng de hau endé?” Mai walé diha ga, “Téing koé perénta lité ta Mori Sengaji, kong sua mantar daku so’o tayi ngancéng lonto oné baté perénta Dité, cengata’n ga du racap wanang Dité, cengata’n kolé ga du racap léo Dité.”\\n22 Maik ne nggo’o walé de Mori Yésus, agu taé’n ga, “Méu ho’o toé baé apa ata tegi de méu. Ngancéng méu ko te inung cawan, ata hio’t te inung Daku ce pisa?” Mai walé disé ga ngger oné Hia, “Ngancéng lami yo Mori.”\\n23 Mai taé’d Mori Yésus ga ngger oné isé, “Cawan Daku ce pisa, ngancéng kolé inung’n le méu, landing te lonto du racap wanang Daku ko du racap léo Daku, toé dé hak Daku hitu te pandé beté’n a. Hak hitu ce pisa manga kaut téing oné ata siot senang le Ema Daku; poli niak latang te isé’n ga.”\\n24 Du dengé hitu rabo kéta taung’s campulu ata nungku situ’t iwo’d ga rabo isé’t sua asé ka’é situ.\\n25 Maik Mori Yésus bénta isé agu taé oné isé ne nggo’o, “Baé le méu ho’o sanggé’d pemerénta data bangsa-bangsa de ba weki ného tuang mésé béta mai ro’éng’d, ne nggitu kolé’s sanggé’d ata tuang mésé disé; isé pandé sara nai ru kaut latang te ro’éng’d.\\n26 Landing toé ne nggitu dé adak’n oné beréha méu ho’o. Céing-céing kaut ata ngoéng te jiri ata mésé laing oné mai méu ho’o, ata hitu dé paka ngoéng te jiri ata jera laing le méu;\\n27 agu céing-céing kaut ata ngoéng te jiri ata taki olo’n kéta oné mai méu ho’o, ata hitu dé paka ngoéng te jiri mendi de méu;\\n28 cama ného Anak Mensia mai toé kudut te jiri ata mésé hio’t sakong lata molé’m taung, maik mai te jiri ata jera laing (pelayan) agu téing condo mose nawa’n kudut jiri bajar laing latang te ata do.”\\nHO’O DẺ REWENG DE MORI KRAẺNG:\\nPAKA NARING GA LITḖ YḖSUS KRISTUS\\n@Copyright terjemahan: Fransiskus Borgias M. (Anggota Pakar LBI)\\nKREBA DI’A LESO HO’O 24 JULI 2012\\nKREBA DI’A LESO HO’O 23 JULI 2012\\nKREBA DI'A LESO HO'O 26 JULI 2012\\nKREBA DI'A LESO HO'O 27 JULI 2012","num_words":435,"character_repetition_ratio":0.104,"word_repetition_ratio":0.038,"special_characters_ratio":0.278,"stopwords_ratio":0.274,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
2 |
+
{"url":"","collection":"madlad400","source":"CC 20220801","original_code":"mqy","text":"MATÉUS 26, Bahasa Manggarai New Testament (BMNT) | Chapter 26 | The Bible App | Bible.com\\nTura Te Patn Mosé Céncés De Mori Yésus – Nanéng Te Ala Mori Yésus\\n1Woko poli taungs sanggéd toingn Mori Yésus, mai taén ngong ata nungkun: 2“Pecingp le méu, te téké sua leso kali ramé Paskah, du hitug Anak Manusia te téing kudut panggoly.”\\n3Du hitu neki ca taungs imam-imam kepala agu tu’ad ata Yahudi oné natas de Imam Mésé, ngasangn hi Kayafas, 4agu isé jangka te nanéng deko Mori Yésus le adong molé kudut te mbelé Hia. 5Maik mai taé disé: “Néka du leso ramé, boto raha taud ro’éng.”\\nPalasn Mori Yésus\\n6Du manga oné Bétanian Mori Yésus, oné mbaru di Simon ata hena deit le bokéy, 7mai cengata inéwai oné Hia, ba ca kuntul watu hitut manga mina bengé ata wegitn. Mina hitu loli liha oné sa’i de Mori Yésus, hitut rémé hangn. 8Ita hitus rabo da’ats ata nungkun agu mai curupd: “Té co’on kéta pandé mbasa-saék ho’o? 9Ai mina hitu ngancéng pika wegity agu séngn ga, te téing ata lénggés.” 10Landing Mori Yésus pecing nuk disé agu mai taén: “Co’o méu tara pandé susa inéwai ho’os? Ai hia poli pandé ca ata di’an latang te Aku. 11Ai ata lénggé mangamtaungs agu méu, landing Aku toé tédéngk agu méu. 12Ai le pandé loli minan hitu hia oné weki Daku, hia améng latang te du boak Aku. 13Aku taé agu méu: moro matan, nia-nia kaut wéron keréba di’a ho’o oné temu tana lino, apa ho’ot pandé diha te caro mtaungy kudut nuk hia.”\\n14Poli hitu ngog cengata oné mai rasul situt campulu suas, ngasangn hi Yudas Iskariot, oné imam-imam kepala. 15Mai taén: “Apa téing aku le méu, kudut aku téing Hia oné méu?” Bajar lisé agu hia telumpulu ringgi pérak. 16Pu’ung nitu main hia, kawé salang ata di’an te téing Mori Yésus.\\nMori Yésus Hang Ramé Paskah Agu Rasul-Rasul\\n(Mrk. 14:12-21; Luk. 22:7-14, 21-23; Yoh. 13:2 1-30)\\n17Du leso laring cain, leso ramé Roti Toé Manga Ragi, maid rasul-rasul de Mori Yésus oné Hia agu mai taéd: “Nia wan ngoéng Dité ami wintuk hang ramé Paska latang te Ité?” 18Mai walé de Mori Yésus: “Ngo méu sina béndar oné keraéng hitu ata pecing Lakuy, taé agu hia: Pedé de Tuang Guru: leso Daku ruis gi; oné mbaru de hau kéta Aku kudut ramé Paskag, cama laing agu rasul-rasul Daku.” 19Itus kali ngod ata nungku situ, pandé ného baté pedé de Mori Yésus agu isé, agu kudut te ramé Paskah.\\n20Du wiég tana, Mori Yésus lonto hang cama-cama agu campulusuas rasul. 21Agu du rémé hangd isé, mai taén: “Aku taé agu méu, moro matan, cengata oné mai méu te téing Akuy.” 22Agu wéong kéta naid isé réi gici ca agu Hia: “Cala aku, Mori?” 23Mai walé Diha: “Hia hiot cama-cama agu Aku lembo limén oné mangko ho’o, hia hituy kudut téing Aku. 24Anak Manusia ata ngo muingy, duha ného ata poli tulis latang te Hia, landing mata oloy ata hitut liha tara téingn Anak Manusia. Céwé di’an ata hitu émé néka loasy.” 25Mai walé di Yudas hitut kudut téing Hia taén: “Cala aku Rabi?” Mai walé de Mori Yésus ngong hia: “Polig taé le rum.”\\nHang Ceki De Morin\\n(Mrk. 14:22-25; Luk. 22:15-20; 1Kor. 11:23-25)\\n26Du rémé hangd isé, Mori Yésus emi roti, étan ngaji wali di’a, pu’ils Liha agu téing oné rasul-rasuln, mai taén: “Emi ga, hang ga, ho’o dé weki Daku.” 27Poli hitu emi Liha piala, étan ngaji wali di’a, poli hitu téing agu isé, mai taén: “Inung ga, sanggés méu, oné mai piala ho’o. 28Ai ho’o dé dara Daku, dara baté reké ata bowo latang té ata do kudut ampong ndékokd. 29Landing Aku taé agu méu: Pu’ung ho’o maig Aku toé inung kolé oné mai pu’u anggor ho’ok dengkir leso Aku inung ata werun, cama laing agu méu oné Adak de Ema Daku.”\\nHi Pétrus Te Pali Mori Yésus\\n(Mrk. 14:26-31; Luk. 22:31-34; Yoh. 13:36-38)\\n30Du poli dérén lisé déré naring, ngog Mori Yésus agu sanggéd rasul nggeréta golo Zaitun.\\n31Mai curup de Mori Yésus ngong isé: “Wié ho’o, sanggés méu te gégo imbis landing Aku. Ai manga tulisn: Aku te mbelé hiat lamid, agu jimbal-jimbal situ, te mbihi-mbehars. 32Landing poli to’og Aku, te olo Aku méu lau Galiléa.” 33Mai walé di Pétrus: “Koném gégo taung imbi disé, landing Ité, aku kali tadan te gégok.” 34Mai taé de Mori Yésus ngong hia: “Aku taé agu hau, moro matan, wié ho’o, du toé di kakors manuk hau poli pali Akum telungkalin.” 35Mai taé di Pétrus ngong Hia: “Koném matak aku cama-cama agu Ité, aku toé pali Iték.” Nggitu kolés curupd rasul do.\\nOné Ma’ang Gétsémani\\n36Itu kali cain Mori Yésus agu sangged rasul oné ca osang ngasangn Gétsémani. Poli hitu mai taén ngong isé: “Géréng cé’é méu, laing koé Aku ngo sina hiok te ngaji.” 37Agu dadé Liha hi Pétrus agu sua taus anak di Zébédéus cama laing agu Hia. Og pu’ung nitu main Hia wéong agu simpung kéta naiN. 38Mai taén agu isé: “Nai Daku wéong kétay néhot kudut mata Laku doingn. Géréng cé’é agu jerék koém, cama laing agu Akum.” 39Itu kali Hia lako nggere-olo cekoén, tikuly agu ngaji, mai taéN: “Yo Ema, Emét ngancéng kéta, co’om laun piala séang ho’o oné mai Akun; landing néka ného hitut ngoéng Daku, maik lorong hitut baté ngoéng Dité.” 40Poli hitu Hia kolé oné rasul-rasul, ita isé rémé toko kid mai taén ngong hi Pétrus: “Toé ngancéng méu te wela cama agu Aku tamat cajamn? 41Ambi-ambi agu ngaji koém, rantang pa’u oné damangm: ai bo kali nais sundurn, landing weki les-lémbek.” 42Itu kali ngo té sua ngkalin agu ngaji, mai taén: “Yo Ema Daku, émé toé ngancéng hésingn piala ho’o, aikn émé te inung kéta Lakuy, nia kaut ngoéng Dité.” 43Agu du mai kolén Hia ita Liha isé lari toko kid, ai leng bail dendutd. 44Sondangd isé nitu Liha, itu kali ngon te telu ngkalin, hitu kin kali ngajin. 45Poli hitu, mai kolé Hia oné rasul-rasul, mai taén agu isé: “Toko kis meu ko? Lélo, ho’og dé redun Anak Manusia te téing lobo limé data ndékoky. 46To’o ga, mai ngot ga. Hiat ata téing Aku ruis gi.”\\nDekon Mori Yésus\\n(Mrk. 14:43-50; Luk. 22:47-53; Yoh. 18:1-11)\\n47Du rémé di’an tombon Mori Yésus, caig hi Yudas, cengata oné mai campulusua ata rasul situ, agu cama laing agu hia do kéta lawa ata ba sempilang agu semambud ata jera le imam-imam kepala, tu’ad uku Yahudi. 48Ata hitut téing Hia, poli toin tanda ho’o agu isé: “Ata hitut omo daku, hitu dé Hia, deko Hia.” 49Agu hidi-hadan hia ngo cumang Mori Yésus agu mai taén: “Tabé o Tuang Guru.” Itu kali omon liha Hia. 50Landing mai taé de Mori Yésus ngong hia: “Oé ase-kaén, latang te hitu mai de hau ko?” Itu kali ngod isé nggere-olo cau Mori Yésus agu dekon. 51Landing cengata oné mai isé, ata lorong Mori Yésus, werus sempilangn, paki cengata mendi de Imam Mésé, wiga capék muing tilun. 52Maig taé de Mori Yésus ngong hia: “Na’a kolé oné bakon sempilang hitu, agu céing-céing ata téti sempilang, te mata le sempilangy. 53Ko, le nuk de hau te Aku toé ngancéng tegi agu Emag, Kudut Hia komét katu béta mai campulu suan lawa malékat te campé Aku? 54Émé nenggitu, co’og ngancéng cai olon hiat tulis oné Surak Nggeluk, hitut taén, paka jari nenggitu?” 55Du hitu mai taé de Mori Yésus ngong ata do situ: “Nuk de méu aku ho’o ata tako mésé, wiga méu améng taung sempilang agu semambus te deko Aku? Égém Aku néténg leso lonto toing atak oné Mbaru de Mori Keraéng, maik méu toé deko Akum. 56Landing, sanggéd so’o tara jarid kudut rapakd situt tulis oné surak de nabi-nabi.” Itu kali sanggéd rasul legong Hias, agu losid.\\nMori Yésus Oné Ranga De Adak Agama\\n(Mrk. 14:53-65; Luk. 22:54-55, 63-71; Yoh. 18:12-14,19-24)\\n57Du poli dekon lisé Mori Yésus, dadéy lisé oné hi Kayafas, Imam Mésé. Nitu poli taung neki-weki ata pecing Taurat, agu sanggéd taung tu’ad. 58Agu hi Pétrus lut Hia tadang main haéng oné natas de Imam Mésé, agu du poli bonén, Hia lonto agu isét lamiy te lélo co’o cemoln bicar hitu.\\n59Sanggéd imam kepala, ngaid sanggéd Adak Agama, kawé sakasi ata nggopét latang te Mori Yésus, kudut wahéng te matan 60maik isé toé dumpu sakasi, koném dod maid sakasi nggopét. Turung cemoln hesé sua taus ata, 61mai taéd: “Taé data ho’o: Aku ngancéng pandé renco Mbaru de Mori Keraéng, agu telu leso kaut wa, ngancéng hesé kolén.” 62Og hesén Imam Mésé agu mai taén ngong Hia: “Toé kéta walés le Hau mboték de sakasi so’o latang te Hau ko?” 63Landing Mori Yésus hema kéta kin. Maig taé de Imam Mésé hitu agu Hia: “Lé ngasang de Mori Keraéng, taé agu ami, co’o Hau, hi Mésias Anak de Mori Keraéng, ko toéh?” 64Walé le Mori Yésus: “Hau polig taé le rum. Landing Aku taé agu hau, pu’ung ho’o ga méu te ita Anak Manusia lonto du racap wanang Dihat kuasa mésé, agu mai lobo rewung éta awangy.” 65Itu kali Imam Mésé hitu wirot ceca pakén agu mai taén: “Hia ho’o mbécik Mori Keraéngy. Te co’on kolé lité kawé sakasin? Ho’og dengén le méu mbécik Diha. 66Co’oy weli nuk de méu ga?” Walé disé, taéd: “Hia paka wahéng mata muingy!”\\n67Itu kali isé buntar ipo du rangan agu racukn; ata iwod ongga Hia, 68agu mai taéd: “Damang dé taé agu ami, oé Mésias, céing weli ata hitut ongga Hau?”\\nHi Pétrus Pali Mori Yésus\\n(Mrk. 14:66-72; Luk. 22:56-62; Yoh. 18:15-18,25-27)\\n69Rémé nggitun hi Pétrus lonto bepé’ang oné natas. Itu kali cain cengata mendi inéwai oné hia, mai taén: “Hau kolép ca ata cama laing mtaung agu Mori Yésus ata Galiléa hitu.” 70Landing pali liha oné ranga data do, mai taén: “Toé pecing laku apa betuan curup de hau.” 71Du kudut ngo nggerpé’ang lewangn hia, ca mendi bana kolé ita hia, mai taén agu ata do nitu: “Ata ho’o dé cama mtaung agu Mori Yésus, ata Nazarét hitu.” 72Agu pali kolé liha agu sumpa da’atn: “Aku toé pecing ata hituk.” 73Toé béhéng wa ga, ata situt manga nitu ngo oné hi Pétrus, mai taéd: “Toé-toét hau muing ca oné mai isé situ, lélo kaut curupm lami.” 74Itu wangkan hi Pétrus mawang agu sumpan: “Aku toé kéta pecing ata hituk.” Du hitu kakors manuk. 75Itud nukn li Pétrus apa hitut curup le Mori Yésus agu hia: “Toé di kakors manuk, hau poli pali Akum telu ngkalin.” Itug kali ngo bepé’angn agu nesut rétangn le wéong kéta nain.","num_words":1693,"character_repetition_ratio":0.061,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.265,"stopwords_ratio":0.337,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
3 |
+
{"url":"","collection":"madlad400","source":"CC 20220801","original_code":"mqy","text":"Matius 23 (MANGGARAI)\\nMori Yésus Mbéis Isét Pecing Taurat Agu Ata Parisi (Mr 12:38-40; Luk 11:37-54; 20:45-47)\\n1Itug kali tombon Mori Yésus oné ata do agu ata nungkun, taén:\\n2“Isét pecing Taurat agu ata Parisi poli lonto krosi di Musad.\\n3Landing hitu sanggéd taung toing disé agu méu paka lorong agu pandés, maik néka luts wintuk disé, ai isé bo te toing atas, maik toé pandés le weki rud.\\n4Pongos lisé mendo mésé, poli hitu na’a éta lédar data, maik weki rud isé, toé gorid te cabi.\\n5Sanggéd gori pandé disé, hanang kaut pala ita lata; isé paké wasé ngaji ata nggebak agu lolo cumbi léwé;\\n6isé ngoéng lonto pété osang ata di’an laing ramé, agu osang taki olon oné mbaru ngaji;\\n7isé ngoéng hiang latas oné amba agu ngoéng te bénta Rabis.\\n8Maik méu néka kéta caro rabim; ai ca kanang kali rabi de meu, agu sangges meu asé-ka’ém.\\n9Agu méu néka kéta bénta ema, céing kaut oné lino ho’o, ai hanang ca kali emas, Hia hitut éta surga.\\n10Méu néka kolé te caro tu’am, ai ca kali tu’as, hi Mésias.\\n11Céing-céing ata taki étan oné mai méu, poro hia ciri ata te keturu laing méuy.\\n12Agu céing-céing ata pandé tu’a le weki run, hia te ciri ata meriky, agu céing-céing ata merik le weki run, hia te ciri ata teke étay.\\n13Copél da’at méu, oé ata pecing Taurat agu méut Parisi, oé méut pisik, ai méu ata tadud parad Adak Surga olo mai ranga data. Ai weki rus méu toé ngo boném maik méus ata panggad isét kudut ngo bonés.\\n14[Copél da’at méu, oé ata pecing Taurat agu ata Parisi, oé méut pisik, ai le méus kodéld mbaru data luang, maik méu pandé bapur mata datam le ndar bail ngajis; Itu tara méu itan muing haéng wahéng daing mendon.]\\n15Copél da’at méu, oé ata pecing Taurat agu ata Parisi, oé méut pisik ai méu limbang tacik agu labok tana masam, kudut pandé teser kaut hiat cengata te lut agama de méu, agu du poli tesern hia ga, méu pandé ciri ata nerakay, ata suang ngkali céwé da’at oné mai weki rus méu.\\n16Copél da’at méu, oé tu’a ata buta, hiot taés, sumpa le ngasang de Mbaru Nggeluk, sumpa hitu toé tu’ung; maik sumpa le ngasang de emas Mbaru Nggeluk sumpa hitu ata ndeng laingn.\\n17Oé méut bapa agu méut buta, apa ata céwé mésén, emas ko Mbaru Nggeluk, ata pandé nggeluk emas hitu?\\n18Sumpa le ngasang de compang, sumpa hitu toé woky; maik sumpa le ngasang de takung situt condo bétad, sumpa hitu ata ndeng laingn.\\n19Oé méut buta, apa ata céwé mésén, takung hitu ko compang ata pandé nggelukd takung situ?\\n20Landing hitu céi-céing ata sumpa le ngasang de compang, hia sumpa le ngasang de compangy agu le ngasang apa kaut ata manga bétan compang kolé.\\n21Agu céing-céing ata sumpa le ngasang de Mbaru Nggeluk hia sumpa le ngasang de Mbaru Nggeluk agu le ngasang kole Dihat ka’éng nituy.\\n22Agu céing-céing ata sumpa le ngasang de surga, hia sumpa le ngasang seriga de Mori Keraéng, agu le ngasang kole Dihat ata lonto bétan.\\n23Copél da’at méu, oé ata pecing Taurat agu ata Parisi, oé méut pisik, ai alang nggurus ca weras, lia agu laja bajars le méu, maik ata céwé mésén oné peréntad Taurat toé pingas le méu, ného: agil, momang agu junggu. Hitu ca, paka pandéy agu so’o iwod néka lendé.\\n24Oé méut tu’a buta, alang lemus le méu céméy oné mai tuakn, maik unta ata manga bonén kodel kaut le méu.\\n25Copél da’at méu, oé ata pecing Taurat agu méut Parisi, oé méut pisik, ai gelas agu mangko le méu nawis, bepé’ang maid, maik boned, enggerep agu ngomper.\\n26Oé ata Parisi buta, olong nawi bonéd gelas situ, wiga nggélok bod bepé’ang maid.\\n27Copél da’at méu, oé ata pecing Taurat agu méut Parisi, oé méut pisik, ai méu cama ného boa hiot wulak le cét bakoky, hiot pé’ang main nggélok tu’ung lélon, molors le mata data, maik oné main penong le toko agu sanggéd wéang.\\n28Nenggitu kolé néng méu, pé’ang main molors lélon le mata data, kali oné main penong kanang pisik agu le da’at.\\n29Copél da’at, oé ata pecing Taurat agu ata Parisi, oé méut pisik ai méu pandé boa de nabi-nabi agu pandé di’a compang disét nggeluk\\n30agu mai taés: Émét manga kami du mosé de empogm, ami toé kéta gorigm te lut isékm, te mbelé nabi-nabi situ.\\n31Maik le hitu méu ciri sakasi latang te weki rus, te méu waé data situt mbelé nabi-nabi situm.\\n32Jari penong kin kolé kali tongka paka de empos.\\n33Oé méut ular, oé méut waé de ular mbangi! Co’o méu kong mo’éngs, oné mai wahéng de api neraka?\\n34Landing hitu lélo dé, Aku jera nabi-nabi ngo oné méu, isét nggalas agu ata pecing Taurat: iwod oné mai isé le méu mbelés agu pépék oné panggols, ata iwod te onggas le méu oné mbaru-mbaru ngaji agu pandé kélos le méu moséd, mai oné mai bendar ca agu bendar ca,\\n35kudut le méus polad, landing bowo dara disét ata toé manga salad pu’ung oné mai hi Habél, hitut molor, dengkir oné hi Zakaria anak di Bérékya hitut mbelé le méu oné bahiréha osang nggeluk agu compang.\\n36Aku taé agu méu: Moro matan, sanggéd so’o pola taung le uwa ho’os!”\\nGesar Landing Yérusalém (Luk 13:34-35)\\n37“Yérusalém, Yérusalém, hau ata mbeléd nabi-nabi agu peké le watus ata jera Daku oné hau! Dongkalin Aku nuk te impung taungs anakm, cama ného iné-manuk hiot igol taungs anakn wa mai lebén, maik méu toé goris.\\n38Lélo, mbarum ho’o te ledongy agu ciri lingi-lengoty.\\n39Agu Aku taé agu méu: Pu’ung ho’o main, méu toé ngancéng ita Aku kolém, wiga mai taés: Naring koé Hiat mai le ngasang de Mori Keraéngy!”","num_words":910,"character_repetition_ratio":0.098,"word_repetition_ratio":0.033,"special_characters_ratio":0.241,"stopwords_ratio":0.349,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
4 |
+
{"url":"","collection":"madlad400","source":"CC 20220801","original_code":"mqy","text":"Nuk Hindi Haes Anak - Pos Kupang\\nNuk Hindi Haes Anak\\nToe kole metek nggere one ended Pondik holes kole rangan nggere one tembok. Nggitu terus kaut panden wie hitu cangga hus nai mese.\\nSabtu, 20 Agustus 2016 23:18\\nPenulis: Kanis Jehola\\t| Editor: Kanis Jehola\\nTapa Latung Ngoel\\nPOS KUPANG.COM, KUPANG - WIE hitu emad Pondik hole hales toe nganceng toko. Toe metek nggere one tembok rangan holes kole nggere one ranga de ended Pondik. Toe kole metek nggere one ended Pondik holes kole rangan nggere one tembok. Nggitu terus kaut panden wie hitu cangga hus nai mese. Toe doing liha ga cekerehang kole gi tana.\\nLorong hitu kole ended Pondik cupu mai racap toe nganceng toko lemot. Ali huwi hawis terus kaut wulin hi emad Pondik wie hitu. Toe kole manga toi le run emad Pondik co'o keta campitn tara toe nganceng tokon wie hitu agu huwi hawis terus kaut. Nenggitu kole ended Pondik toe kole bae liha campitn co'o keta tara nggitun emad Pondik wie hitu. Ae bom laseng nggitun olo main.\\nLe nggitu terus kaut panden tedeng wie hitu emad Pondik mai ended Pondik rei. \"Eng ta emad Pondik co'o keta tara huwi hawis terusm hau wie ho'o toe nganceng toko. Lorong hitu kole aku toe nganceng toko le huwi hawis dehau. Eme kudut manga tombom hau tombo kali ga,\" rei de ended Pondik agu cempengn.\\nLe rei nggitu le ended Pondik ga loak tong reweng emad Pondik. \"Neka manga sala nukm hau ta ended Pondik. Huwi hawis daku bo toet landing manga tegig, landing ali manga nuk. Elo pe ta ended Pondik aku nuk keta berita one koran Pos Kupang hio bao pe. Manga kraeng awo mai Rongkam bui 20 ntaung agu denda Rp 100 juta ganti bui enam wulang,\" nggitu tae de emad Pondik.\\nLe tombo kraeng awo Rongkam emad Pondik mai ended Pondik rei kole. \"Ae co'o keta campitn tara pikir bail lehau kraeng hitu awo Rongkam. Apat latang iten? Hia ngai hian, ite ngai iten,\" tae de ended Pondik.\\nLe emong bailn nuk de ended Pondik, mai emad Pondik tombo liha co'o keta campitn tara nuk bail liha nang agu toe nganceng tokon wie hitu. \"Nggo'o keta campitn tara pikir bail laku ta ended Pondik, nuk kaut lehau bui 20 ntaung hitu agu denda Rp 100 juta. Bui 20 ntaung hitu toe cekoen, leng bail keta behengn. Eme bui hia ceing keta ata urus kawe hang wina agu anakn musi mai. Nuk keta laku wina agu anak hindi haes mosed ali toe manga ata kawe mose,\" tae de emad Pondik.\\n\"Hitu bui 20 ntaung. Poli hitu kole denda Rp 100 juta. Nia main keta emin seng do Rp 100 juta hitu. Neka ta Rp 100 juta, ata weli ci'e kaut dite ho'o toe manga seng, aben kole Rp 100 juta hitu. Eme toe bajar Rp 100 juta tambang kole bui enam wulang, tambang kole beheng,\" tae de emad Pondik.\\nLe tombo nggitu emad Pondik hitu di baen le ended Pondik co'o tara hole hales toe nganceng tokon emad Pondik Wie hitu. \"Bo nuk dehau emad Pondik toe manga celan. Landing nggo'o pe tae daku e bui hitu kudu nang nai meu ata rona. Teser koe neka pande da'at. Neka nia kaut ita ata wina toe lelo anak ru pande kaut. Eme ata manga hae kilo nuk di'a koe. Nenggitu ata reba nuk dia koe pande. Neka nia kaut ita inewai,\" waheng de ended Pondik agu wale eng le emad Pondik. (kanis jehola)\\nBerita Terkait :#Tombo tombo\\nLut Wintuk De Pemerenta\\nNuk Kawe Mose De Roeng\\nNeka Pande Ngaok Tau\\nNaka Ntaung Weru","num_words":566,"character_repetition_ratio":0.109,"word_repetition_ratio":0.043,"special_characters_ratio":0.227,"stopwords_ratio":0.129,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.796,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
5 |
+
{"url":"","collection":"madlad400","source":"CC 20220801","original_code":"mqy","text":"Matius 26 (MANGGARAI)\\nTura Te Patn Mosé Céncés De Mori Yésus – Nanéng Te Ala Mori Yésus (Mr 14:1-2; Luk 22:1-2; Yoh 11:45-53)\\n1Woko poli taungs sanggéd toingn Mori Yésus, mai taén ngong ata nungkun:\\n2“Pecingp le méu, te téké sua leso kali ramé Paskah, du hitug Anak Manusia te téing kudut panggoly.”\\n3Du hitu neki ca taungs imam-imam kepala agu tu’ad ata Yahudi oné natas de Imam Mésé, ngasangn hi Kayafas,\\n4agu isé jangka te nanéng deko Mori Yésus le adong molé kudut te mbelé Hia.\\n5Maik mai taé disé: “Néka du leso ramé, boto raha taud ro’éng.”\\nPalasn Mori Yésus (Mr 14:3-9; Yoh 12:1-8)\\n6Du manga oné Bétanian Mori Yésus, oné mbaru di Simon ata hena deit le bokéy,\\n7mai cengata inéwai oné Hia, ba ca kuntul watu hitut manga mina bengé ata wegitn. Mina hitu loli liha oné sa’i de Mori Yésus, hitut rémé hangn.\\n8Ita hitus rabo da’ats ata nungkun agu mai curupd: “Té co’on kéta pandé mbasa-saék ho’o?\\n9Ai mina hitu ngancéng pika wegity agu séngn ga, te téing ata lénggés.”\\n10Landing Mori Yésus pecing nuk disé agu mai taén: “Co’o méu tara pandé susa inéwai ho’os? Ai hia poli pandé ca ata di’an latang te Aku.\\n11Ai ata lénggé mangamtaungs agu méu, landing Aku toé tédéngk agu méu.\\n12Ai le pandé loli minan hitu hia oné weki Daku, hia améng latang te du boak Aku.\\n13Aku taé agu méu: moro matan, nia-nia kaut wéron keréba di’a ho’o oné temu tana lino, apa ho’ot pandé diha te caro mtaungy kudut nuk hia.”\\nHi Yudas Pika Mori Yésus (Mr 14:10-11; Luk 22:3-6)\\n14Poli hitu ngog cengata oné mai rasul situt campulu suas, ngasangn hi Yudas Iskariot, oné imam-imam kepala.\\n15Mai taén: “Apa téing aku le méu, kudut aku téing Hia oné méu?” Bajar lisé agu hia telumpulu ringgi pérak.\\n16Pu’ung nitu main hia, kawé salang ata di’an te téing Mori Yésus.\\nMori Yésus Hang Ramé Paskah Agu Rasul-Rasul (Mr 14:12-21; Luk 22:7-14,21-23; Yoh 13:2,1-30)\\n17Du leso laring cain, leso ramé Roti Toé Manga Ragi, maid rasul-rasul de Mori Yésus oné Hia agu mai taéd: “Nia wan ngoéng Dité ami wintuk hang ramé Paska latang te Ité?”\\n18Mai walé de Mori Yésus: “Ngo méu sina béndar oné keraéng hitu ata pecing Lakuy, taé agu hia: Pedé de Tuang Guru: leso Daku ruis gi; oné mbaru de hau kéta Aku kudut ramé Paskag, cama laing agu rasul-rasul Daku.”\\n19Itus kali ngod ata nungku situ, pandé ného baté pedé de Mori Yésus agu isé, agu kudut te ramé Paskah.\\n20Du wiég tana, Mori Yésus lonto hang cama-cama agu campulusuas rasul.\\n21Agu du rémé hangd isé, mai taén: “Aku taé agu méu, moro matan, cengata oné mai méu te téing Akuy.”\\n22Agu wéong kéta naid isé réi gici ca agu Hia: “Cala aku, Mori?”\\n23Mai walé Diha: “Hia hiot cama-cama agu Aku lembo limén oné mangko ho’o, hia hituy kudut téing Aku.\\n24Anak Manusia ata ngo muingy, duha ného ata poli tulis latang te Hia, landing mata oloy ata hitut liha tara téingn Anak Manusia. Céwé di’an ata hitu émé néka loasy.”\\n25Mai walé di Yudas hitut kudut téing Hia taén: “Cala aku Rabi?” Mai walé de Mori Yésus ngong hia: “Polig taé le rum.”\\nHang Ceki De Morin (Mr 14:22-25; Luk 22:15-20; 1Kor 11:23-25)\\n26Du rémé hangd isé, Mori Yésus emi roti, étan ngaji wali di’a, pu’ils Liha agu téing oné rasul-rasuln, mai taén: “Emi ga, hang ga, ho’o dé weki Daku.”\\n27Poli hitu emi Liha piala, étan ngaji wali di’a, poli hitu téing agu isé, mai taén: “Inung ga, sanggés méu, oné mai piala ho’o.\\n28Ai ho’o dé dara Daku, dara baté reké ata bowo latang té ata do kudut ampong ndékokd.\\n29Landing Aku taé agu méu: Pu’ung ho’o maig Aku toé inung kolé oné mai pu’u anggor ho’ok dengkir leso Aku inung ata werun, cama laing agu méu oné Adak de Ema Daku.”\\nHi Pétrus Te Pali Mori Yésus (Mr 14:26-31; Luk 22:31-34; Yoh 13:36-38)\\n31Mai curup de Mori Yésus ngong isé: “Wié ho’o, sanggés méu te gégo imbis landing Aku. Ai manga tulisn: Aku te mbelé hiat lamid, agu jimbal-jimbal situ, te mbihi-mbehars.\\n32Landing poli to’og Aku, te olo Aku méu lau Galiléa.”\\n33Mai walé di Pétrus: “Koném gégo taung imbi disé, landing Ité, aku kali tadan te gégok.”\\n34Mai taé de Mori Yésus ngong hia: “Aku taé agu hau, moro matan, wié ho’o, du toé di kakors manuk hau poli pali Akum telungkalin.”\\n35Mai taé di Pétrus ngong Hia: “Koném matak aku cama-cama agu Ité, aku toé pali Iték.” Nggitu kolés curupd rasul do.\\nOné Ma’ang Gétsémani (Mr 14:32-42; Luk 22:39-46)\\n36Itu kali cain Mori Yésus agu sangged rasul oné ca osang ngasangn Gétsémani. Poli hitu mai taén ngong isé: “Géréng cé’é méu, laing koé Aku ngo sina hiok te ngaji.”\\n37Agu dadé Liha hi Pétrus agu sua taus anak di Zébédéus cama laing agu Hia. Og pu’ung nitu main Hia wéong agu simpung kéta naiN.\\n38Mai taén agu isé: “Nai Daku wéong kétay néhot kudut mata Laku doingn. Géréng cé’é agu jerék koém, cama laing agu Akum.”\\n39Itu kali Hia lako nggere-olo cekoén, tikuly agu ngaji, mai taéN: “Yo Ema, Emét ngancéng kéta, co’om laun piala séang ho’o oné mai Akun; landing néka ného hitut ngoéng Daku, maik lorong hitut baté ngoéng Dité.”\\n40Poli hitu Hia kolé oné rasul-rasul, ita isé rémé toko kid mai taén ngong hi Pétrus: “Toé ngancéng méu te wela cama agu Aku tamat cajamn?\\n41Ambi-ambi agu ngaji koém, rantang pa’u oné damangm: ai bo kali nais sundurn, landing weki les-lémbek.”\\n42Itu kali ngo té sua ngkalin agu ngaji, mai taén: “Yo Ema Daku, émé toé ngancéng hésingn piala ho’o, aikn émé te inung kéta Lakuy, nia kaut ngoéng Dité.”\\n43Agu du mai kolén Hia ita Liha isé lari toko kid, ai leng bail dendutd.\\n44Sondangd isé nitu Liha, itu kali ngon te telu ngkalin, hitu kin kali ngajin.\\n45Poli hitu, mai kolé Hia oné rasul-rasul, mai taén agu isé: “Toko kis meu ko? Lélo, ho’og dé redun Anak Manusia te téing lobo limé data ndékoky.\\n46To’o ga, mai ngot ga. Hiat ata téing Aku ruis gi.”\\nDekon Mori Yésus (Mr 14:43-50; Luk 22:47-53; Yoh 18:1-11)\\n47Du rémé di’an tombon Mori Yésus, caig hi Yudas, cengata oné mai campulusua ata rasul situ, agu cama laing agu hia do kéta lawa ata ba sempilang agu semambud ata jera le imam-imam kepala, tu’ad uku Yahudi.\\n48Ata hitut téing Hia, poli toin tanda ho’o agu isé: “Ata hitut omo daku, hitu dé Hia, deko Hia.”\\n49Agu hidi-hadan hia ngo cumang Mori Yésus agu mai taén: “Tabé o Tuang Guru.” Itu kali omon liha Hia.\\n50Landing mai taé de Mori Yésus ngong hia: “Oé ase-kaén, latang te hitu mai de hau ko?” Itu kali ngod isé nggere-olo cau Mori Yésus agu dekon.\\n51Landing cengata oné mai isé, ata lorong Mori Yésus, werus sempilangn, paki cengata mendi de Imam Mésé, wiga capék muing tilun.\\n52Maig taé de Mori Yésus ngong hia: “Na’a kolé oné bakon sempilang hitu, agu céing-céing ata téti sempilang, te mata le sempilangy.\\n53Ko, le nuk de hau te Aku toé ngancéng tegi agu Emag, Kudut Hia kom��t katu béta mai campulu suan lawa malékat te campé Aku?\\n54Émé nenggitu, co’og ngancéng cai olon hiat tulis oné Surak Nggeluk, hitut taén, paka jari nenggitu?”\\n55Du hitu mai taé de Mori Yésus ngong ata do situ: “Nuk de méu aku ho’o ata tako mésé, wiga méu améng taung sempilang agu semambus te deko Aku? Égém Aku néténg leso lonto toing atak oné Mbaru de Mori Keraéng, maik méu toé deko Akum.\\n56Landing, sanggéd so’o tara jarid kudut rapakd situt tulis oné surak de nabi-nabi.” Itu kali sanggéd rasul legong Hias, agu losid.\\nMori Yésus Oné Ranga De Adak Agama (Mr 14:53-65; Luk 22:54-55,63-71; Yoh 18:12-14,19-24)\\n57Du poli dekon lisé Mori Yésus, dadéy lisé oné hi Kayafas, Imam Mésé. Nitu poli taung neki-weki ata pecing Taurat, agu sanggéd taung tu’ad.\\n58Agu hi Pétrus lut Hia tadang main haéng oné natas de Imam Mésé, agu du poli bonén, Hia lonto agu isét lamiy te lélo co’o cemoln bicar hitu.\\n59Sanggéd imam kepala, ngaid sanggéd Adak Agama, kawé sakasi ata nggopét latang te Mori Yésus, kudut wahéng te matan\\n60maik isé toé dumpu sakasi, koném dod maid sakasi nggopét. Turung cemoln hesé sua taus ata,\\n61mai taéd: “Taé data ho’o: Aku ngancéng pandé renco Mbaru de Mori Keraéng, agu telu leso kaut wa, ngancéng hesé kolén.”\\n62Og hesén Imam Mésé agu mai taén ngong Hia: “Toé kéta walés le Hau mboték de sakasi so’o latang te Hau ko?”\\n63Landing Mori Yésus hema kéta kin. Maig taé de Imam Mésé hitu agu Hia: “Lé ngasang de Mori Keraéng, taé agu ami, co’o Hau, hi Mésias Anak de Mori Keraéng, ko toéh?”\\n64Walé le Mori Yésus: “Hau polig taé le rum. Landing Aku taé agu hau, pu’ung ho’o ga méu te ita Anak Manusia lonto du racap wanang Dihat kuasa mésé, agu mai lobo rewung éta awangy.”\\n65Itu kali Imam Mésé hitu wirot ceca pakén agu mai taén: “Hia ho’o mbécik Mori Keraéngy. Te co’on kolé lité kawé sakasin? Ho’og dengén le méu mbécik Diha.\\n66Co’oy weli nuk de méu ga?” Walé disé, taéd: “Hia paka wahéng mata muingy!”\\n67Itu kali isé buntar ipo du rangan agu racukn; ata iwod ongga Hia,\\n68agu mai taéd: “Damang dé taé agu ami, oé Mésias, céing weli ata hitut ongga Hau?”\\nHi Pétrus Pali Mori Yésus (Mr 14:66-72; Luk 22:56-62; Yoh 18:15-18,25-27)\\n69Rémé nggitun hi Pétrus lonto bepé’ang oné natas. Itu kali cain cengata mendi inéwai oné hia, mai taén: “Hau kolép ca ata cama laing mtaung agu Mori Yésus ata Galiléa hitu.”\\n70Landing pali liha oné ranga data do, mai taén: “Toé pecing laku apa betuan curup de hau.”\\n71Du kudut ngo nggerpé’ang lewangn hia, ca mendi bana kolé ita hia, mai taén agu ata do nitu: “Ata ho’o dé cama mtaung agu Mori Yésus, ata Nazarét hitu.”\\n72Agu pali kolé liha agu sumpa da’atn: “Aku toé pecing ata hituk.”\\n73Toé béhéng wa ga, ata situt manga nitu ngo oné hi Pétrus, mai taéd: “Toé-toét hau muing ca oné mai isé situ, lélo kaut curupm lami.”\\n74Itu wangkan hi Pétrus mawang agu sumpan: “Aku toé kéta pecing ata hituk.” Du hitu kakors manuk.\\n75Itud nukn li Pétrus apa hitut curup le Mori Yésus agu hia: “Toé di kakors manuk, hau poli pali Akum telu ngkalin.” Itug kali ngo bepé’angn agu nesut rétangn le wéong kéta nain.","num_words":1633,"character_repetition_ratio":0.062,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.269,"stopwords_ratio":0.321,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
6 |
+
{"url":"","collection":"madlad400","source":"CC 20220801","original_code":"mqy","text":"Neka Pande Ngaok Tau - Pos Kupang\\nPISA minggu toe manga lonto cama, hi Pondik tae ende agu eman kudu teneng do koe kopi agu tete kudu benta ise Remus.\\nPOS KUPANG.COM, KUPANG - PISA minggu toe manga lonto cama, hi Pondik tae ende agu eman kudu teneng do koe kopi agu tete kudu benta ise Remus, emad Remus agu ended Remus mai inung kopi cama one mbaru dise. Toe manga lewangn kole lise emad Pondik agu ended Pondik tae hitu ae ise kole ngoeng keta rema inung kopi agu hang tete cama-cama.\\nKaling ko tara manga tae nggitun bo hi Pondik gula hitu ga ali manga keta ngoengn. Gula hitu hia kudut senget reweng de ended Remus, emad Remus agu hi Remus co'o keta nuk disen ka'eng mose one Indonesia ho'o ata lete leso demo keta kali gori. Pisa leso ho'o ga toe hanang lau Jakarta landing neteng keta kota mese maing awo mai wae mokel nang sale selat sape.\\n\"Ole aku e weleng keta sa'ig lelo berita lete leso. Porong TeVe ite manga kole ata demo one hitu. Cengka koran kole ite manga kole berita demo nitu. Lelo kole one facebook ite manga kole ata demo. Nia kaut manga ata demo. Lelo nia kali ata toe manga itan ata demo ga. Toe gi manga aman dite ka'eng one negara ho'o,\" nggitu tae de Pondik cangga tae ise emad Remus, ended Remus agu hi Remus inung kopi agu hang tete.\\nKaling ko tombo de Pondik ho'o bo kudut antul co'o koe wale dise Remus, emad Remus agu hi Remus lelo demo leso-leso lete ho'o. \"Eme neho tae hio pe ta nana manga nus ali manga api. Nus toe tua bon eme toe manga api,\" nggitu cenggot de ended Remus.\\nEmad Remus ata pu'ung du cain toe manga loak reweng kole tei tombo. \"Tu'ung neho tae de ended Remus hio bo. Landing tegi daku nenggo'o, eme ngo demo meu neka pande kasar, neka manga pande rusak, nggeluk di'a-di'a tei reweng hitu eme ngo demo,\" tae de emad Remus.\\n\"Ata suan kole, eme ngaok nggo'o terus dite lete leso ho'o, toe los kerja ite ho'o. Ema presiden dite kole toe los te kerja, toe los te nuk latang nggere olon mose dite ro'eng ho'o. Ae lete leso hia kole nuk co'o kudu emon demo ho'o, kudu aman dite ka'eng tana ho'o,\" tae de emas Remus.\\n\"Co'o wi kali caran kudu pande rejek ka'eng lino dite ho'o ga,\" rei de Pondik? Denge rei hitu emad Pondik kole teing rewengn. \"Eme nuk dakun nenggo'o, one mai ka'eng cama dite ho'o neka manga sibuk urus kilo data, neko urus imbi data. Urus kaut one kilo de ru. Ata perlun kali ga one ka'eng cama ho'o nenggo'o. Eme don kopi agu tete dite benta ase ka'e mai inung cama-cama, lonto cama agu tawa cama-cama, neka manga pande susa camatau. Neka manga nuk woleng imbi. Nuk kali dite ga cama- cama manusia ata dedek le morin. Remeng mose one lino ho'o pande di'a-di'a cama tau,\" tae de emad Pondik. Poli hitu wear taung kole ise ended Remus, emad Remus agu Remus ga. (kanis jehola)","num_words":508,"character_repetition_ratio":0.068,"word_repetition_ratio":0.048,"special_characters_ratio":0.231,"stopwords_ratio":0.156,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.467,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
7 |
+
{"url":"","collection":"madlad400","source":"CC 20220801","original_code":"mqy","text":"Lukas 11 (MANGGARAI)\\nPaté Ngaji (Mat 6:9-13; 7:7-11)\\n1Manga cengkalin Mori Yésus lari ngajin oné ca osang. Du emog ngajin, mai taé de cengata oné mai ata nungkun ngong Hia: “Mori, toing koé ami ngaji, ai hi Yohanés toing ngaji latang te ata nungkun.”\\n2Mai walé de Mori Yésus agu isé: “Émé ngaji méu, nenggo’o kaut: Ema, nggeluk kali ngasang Dité, Cai koéy Perénta Dité.\\n3Mosé dami leso-leso, téing koé ami leso ho’o,\\n4agu ampong koés ndékok dami, ného ami ampong ata pandé sala agu ami; agu néka dadé ami nggere-oné damang.”\\n5Itug kali taé Diha ngong isé: “Émé cengata oné mai méu le wié mésé, ngo oné mbaru de cengata haé reban, agu mai taén ngong hia: késa, téing koé aku telun rotim,\\n6ai cengata haé rebag ata rémé lakon, cénggo oné mbaru dakuy, agu aku toé manga paéng apag te téing hia;\\n7ba’ang néng hia hitut oné mbaru hitu te walé: Néka cégong aku, para polig tadun, aku agu anakg tokokm ga; aku toé kong to’og, te téingd agu hau.\\n8Aku taé agu méu: Koném po hia toé gorin te to’o, agu téingd oné hia ai ata hitu haé-reba, maik ali gaukn hitut toé pecing ritaky, hia te to’o kin, agu téing oné hia roti situt tegi diha.\\n9Landing hitu, Aku taé agu méu: tegi ga, manga kali téingn agu méu; kawé ga, manga kali haéngn le méu; nontong ga para te céngka latang te méu.\\n10Ai néténg ata situt tegi, te tiba, agu néténg ata situt kawé, te haéng, agu néténg ata situt nontong, latang te hia céngkay para.\\n11Ema nia dé’it oné mai méu, émé anakn tegi ikang agu hia, mai hia téing ular luing ikang?\\n12Ko émé hia tegi ruha, te téing letik agu hia?\\n13Jari, émé méut da’at pecing téing ata di’an agu anaks, apan kolé Emas hitu éta Surga! Hia te téing Nai Nggeluk oné isét tegin agu Hia.”\\nMori Yésus Agu Hi Bélzébul (Mat 12:22-30; Mr 3:22-27)\\n14Manga cengkalin Mori Yésus mbér jing da’at oné mai cengata ata dopel. Du pé’angn jing da’at hitu, hiat dopel ngancéng curupy. Wiga lenget taung ata do.\\n15Maik manga oné mai isé ata curup: “Hia mbér jing, le kuasa de Bélzébuly, tu’ad jing da’at.”\\n16Manga kolé ata tegi can tanda éta mai Surga oné Hia, te kapa Hia.\\n17Maik Mori Yésus pecing nuk disé, mai taén: “Néténg pemerénta hitut biké gi, toét-toé murengy, agu néténg ka’éng kilo ata bega gi, toét-toé boroky.\\n18Émé jing situ kolé bikés agu lawang weki rud, co’og néng ngancéng makengn perénta diha? Ai le taé de méu, Aku mbér jing le kuasa de Bélzébul.\\n19Jari, émé Aku mbér jing le kuasa de Bélzébul, le kuasa diong isét lut méu mbér hia? Ali hitu, isé situ kéta ata ciri beté bicar laing méun.\\n20Maik émé Aku mbér jing le kuasa de Mori Keraéng, jari moron kéta, Adak de Mori Keraéng polig mai cé’é méun.\\n21Émé cengata laki mésé, hitut jajem taung haratn lami mbaru run, melers dé sanggéd cao-can.\\n22Maik émé manga cengata, ata céwé mberes oné mai hia, mai puraky, agu kodan, ata hitu dé te rampok taungs harat, situt deming laing diha, agu pati péars ceca rampokn.\\n23Céing ata toé cama laing agu Aku, hia lawang Akuy, agu céing ata cégot gori Daku, hia ata pandé mbihi-mbehar.”\\nMai Kolén Jing Da’at (Mat 12:43-45)\\n24“Émé jing da’at pé’ang oné mai manusian, itug de lako mbéo-mbaot oné sanggéd osang situt tana rencé, kawé wejang te asi, agu ali toé dumpu liha, maig taén: Aku te kolé oné mbaru hiot poli legon laku.\\n25Itug ngon hia, agu ita mbaru hitu polig roi di’an, agu iruk di’an.\\n26Itug kali kolé pé’angn, agu ngo awar jing bana ata céwé da’atd oné mai hia; agu isé ngo bonés agu ka’éng nitus. Cemoln dé ga, ata hitu céwé da’at oné mai hitu be bolon.”\\nCéing Ata Mosé Di’a\\n27Du ngai curupn Mori Yésus, rodo kepokn cengata inéwai oné mai lawa do situ, agu mai taén ngong Hia: “Mosé di’a endé hitut poli lonto tuka Itén, agu cucu situt poli mecol Lité.”\\n28Maik mai taé Diha: “Ata mosé di’a, isét situt séngét curup de Mori Keraéng, agu tinus néngd.”\\nTanda Di Nabi Yunus (Mat 12:38-42)\\n29Lété ata do rentum oné Hias, maig taé de Mori Yésus: “Ata uwa te ho’on, ata da’at. Isé soléng kéta can tanda, maik oné isé toé kéta téing tanda, hanang tanda di nabi Yunus.\\n30Ai cama ného hi Yunus ciri tanda latang te ata Ninivé, nenggitu kolé néng Anak Manusia te ciri tanda latang te uwa ho’o.\\n31Du leso beté bicar, raja inéwai sili mai hitu, te tua cama agu ata uwa ho’o agu hia te wahéng iséy. Ai raja inéwai ho’o, mai oné mai comong linon te séngét nggalas nai di Salomon; agu moro matan, ho’ot manga cé’é ho’o céwé mésé oné mai hi Salomony.\\n32Du leso beté bicar, isét Ninivé te to’o agu ata uwa ho’os agu isé te wahéngsy. Ai isét Ninivé, situt tesers du dengé tombo di Yunus; agu moro matan, ho’ot manga cé’é ho’o, céwé mésé oné mai hi Yunus.”\\nCulu De Weki\\n33“Toé dé’it manga cengatan ata, hitut tutung culu, poli hitu na’a wa ngaung ko be wa mai gumbang; maik pésék lobo tongka culuy, kudut sanggéd ata situt ngo boné, ngancéng ita gérakn.\\n34Matam hitu culu de wekim. Émé di’ad matam, gérak taung wekim; maik émé da’atd matam, nendep dé wekim.\\n35Landing hitu lélo di’a, kudut gérak hitu manga oné hau, néka ciri nendepy.\\n36Émé sanggéd taung wekim géraky, agu toég manga ata nendepn, gérak de sanggén kéta wekim, cama ného du culu pandé gérak hau le néran.”\\nMori Yésus Maja Isét Parisi Agu Isét Pecing Taurat (Mat 23:1-36; Mr 12:38-40; Luk 20:45-47)\\n37Du poli taung’g toing de Mori Yésus, cengata ata Parisi bénta Hia te hang oné mbarun. Itu kali ngon Hia oné mbaru hitu, agu lonto te hangy.\\n38Ata Parisi hitu leder kétay ita hang de Mori Yésus, ai toé olong samo limén.\\n39Mai taé de Mori Yésus ngong hia: “Méut Parisi weli ga, nawis bé pé’angd gelas agu pirings, maik bonéd penong kanang purak agu da’at.\\n40Oé méut bapa-béngot, toé weli Hiat pandé be pé’angn, Hia kolé te pandé bonén?\\n41Maik téing koé ici oné main ného reco, agu moro matan, sanggén taung situ te ciri nggélok latang te méu.\\n42Maik copél da’at méu, oé ata Parisi, ai méu bo woko lia, nggurus agu uté situt cepujut bajars, maik kebangs le méu agil agu momang latang te Mori Keraéng. Hitu ca paka pandéy, agu hitut cebana néka kebangy.\\n43Calang da’at dé méu, oé ata Parisi, ai méu nanang te lonto osang taki olon kéta oné mbaru ngaji, agu ngoéng te hiangm oné amba.\\n44Calang da’at dé méu, ai méu cama ného boa hiot toé manga tandan; isét lako bétan, toé pecing lisé.”\\n45Cengata oné mai ata pecing Taurat hitu wantil, mai taén ngong Hia: “Tuang Guru, le curup nenggitu, Ité lenci ami kolét.”\\n46Maik mai walé Diha: “Calang da’at kolém, oé ata pecing Taurat, ai méu na’a mendo situt toé ngancéng polad lobo ata, alang weki rus méu, tadan te cadi koé le limé rempas mendo situ.\\n47Copél da’at dé méu, ai méu pandé liké taung boa de sanggéd nabi, maik empos poli mbelé taung iséd.\\n48Ali hitu méu néng, te laing molorn situt pandé de empos, ai isé poli ala taung nabi situ agu méu ga, tena liké boad.\\n49Landing hitu, nai ngalis de Mori Keraéng, taéN: Aku te wuat oné isé nabi-nabi agu ata nungku, maik iwod nabi-nabi agu ata nungku situ te mbelé agu kélo-balés lisé,\\n50kudut oné ata uwa ho’os soléng dara de sanggéd taung nabi situt poli bowod, wangka du mangan lino ho’o,\\n51pu’ung oné mai dara di Habél dengkir agu dara di Zakaria ata mbelé oné be réha compang agu Mbaru de Mori Keraéng. Ngot Aku taé agu méu: sanggéd taung situ soléng laings latang te ata uwa te ho’on.\\n52Calang da’at dé méu, oé ata pecing Taurat, ai poli emin le méu kunci sanggéd pecing do; méu weki rus toé ngo boném, agu ata situt uling ngo bonés, panggas le méu.”\\n53Agu du Mori Yésus kolé oné mai osang hitun, ata pecing Taurat agu ata Parisi lémét mtaung lisé, agu tundung kéta réi do agu Hia.\\n54Latang te hitu, isé hidut kéta te serénté Hia, kudut pala ngancéng deko Hiad landing kaut can curup Diha.","num_words":1323,"character_repetition_ratio":0.047,"word_repetition_ratio":0.005,"special_characters_ratio":0.252,"stopwords_ratio":0.35,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
8 |
+
{"url":"","collection":"madlad400","source":"CC 20220801","original_code":"mqy","text":"Pande De HaPe - Pos Kupang\\nPande De HaPe\\nSUA ntaung wa ga, ka'eng kilo dise emad Remus toe keta manga neho biasan.\\nSabtu, 27 Juni 2015 09:32\\nPOS KUPANG.COM -- SUA ntaung wa ga, ka'eng kilo dise emad Remus toe keta manga neho biasan. Lete leso eme manga lingad kengkel weki lonto cama cangga tombo-tombo agu lao keta tawa eme manga te lucun. Nenggitu kole eme manga perlu cama tau mbajik keta tombo cama tau.\\nLanding du pu'ung kaut manga HaPe dise ga toe keta manga itan te nggo'o di'a-di'a koe reman lonto cama lete leso. Wela kaut mata le gula wieng kole HaPe. Konem po lai cas kaeng'd one mbaru landing neteng weki sibuk urus de rud kali. Neteng keta weki toe keta manga ledo wa HaPe. Co'o keta maen facebook ho'o. Ngoeng te imus hanang koe eme poli baca tulis one HaPe. Toe keta manga imus ali di'an tombo cama tau one mai mbaru.\\nAta da'at laingn ga eme manga cai meka. Tegi apa-apa kau de emad Remus agu ended Remus ko agu hi Remus toe keta manga tombo dungka. Sanggen keta taung tegi pake eS eM eS. Eme kudu tae ended Remus musi dapur pande kopi eS eN eS kaut le emad Remus olo mai pendopo bate lejong. Nggitu kole eme tae hi Remus emi rongko one kios eS eM eS kaut le emad Remus. Nenggitu kole ended Remus. Eme taung gola agu ci'e one dapur eS eM eS kaut kole liha emad Remus agu hi Remus.\\nNenggitu terus kaut pande dise lete leso.\\nCa leso ga emad Pondik ngo lejong one mbaru dise Remus. Cai one mbaru dise Remus toe keta manga dengen ngaok atan one mbaru. Lik tu'u-tu'ung keta one mbaru hitu. Bo keta cengka kin para mbaru be olo.\\n\"Manga ko co'o atan one mbaru ho'o ga? Eme manga atan co'o tara toe keta manga ngaok'd. Eme toe manga atan, co'o tara toe tadun para mbaru ho'o. Damang de ngo lelo laku de,\" nggitu ki wa nain emad Pondik cangga agu pa wain ngo lelo ata one mbaru dise emad Remus.\\nKaling ko tu'ung keta pangong diha. Hi emad Remus, ended Remus agu hi Remus mangas one mai mbaru hitu. Landing toe lonto lai cas. Toe kole manga tombo taud. Lik keta. Emad Remus lonto one para kilo. Ended Remus lonto one para dapur. Hi Remus wi kali ga lonto one lobo kursi. Sangged taung ise te telu wieng HaPe taung one limed. Remeng maen facebook taungs.\\n\"Ole kali ko manga taung meu e.... Bet daku bo toe manga atan one mbaru ho'o,\" nggitu bentang de emad Pondik. Landing toe wale dungka bentang de emad Pondik le emad Remus. Walen wi kali liha ga pake inbox one facebook de emad Pondik. \"Mai ga lonto cama-cama maen facebook,\" nenggitu wale de emad Remus agu emad Pondik.\\nBeheng wa lonton emad Pondik toe keta manga cengatan koe ata bentang hia. Kaling ko bentang one facebook lise emad Remus bo. Emon wa ali toe tara manga te bentangn, emad Pondik kole emi HaPe'n buka facebook. Lelo nggo'o liha ga manga ca pesan masuk. Nenggitu buka, lelo nggo'o liha ga kaling ko pesan one mai emad Remus.\\n\"Ole.... nenggitu taung pande de meu eme bentang meka mai lejong ko? Pake facebook. Kudut bae le meu e, neka sala gunad barang so'o. Tara mangan HaPe ho'o toet kudu boto lejong tau ko boto tegur taud ite, landing kudu campe ite eme manga perlu agu ase ka'e tadang dite. Toet nggo'o manga hape ho'o kudut toe tombo taud ite,\" nggitu waheng de emad Pondik. Pu'ung nitu mai dise ga toe danga pake HaPe eme tegur meka. Nenggitu kole one ca mbaru dise pu'ung kole lejong taud. (kanis jehola)","num_words":602,"character_repetition_ratio":0.087,"word_repetition_ratio":0.01,"special_characters_ratio":0.229,"stopwords_ratio":0.125,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.551,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
9 |
+
{"url":"","collection":"madlad400","source":"CC 20220801","original_code":"mqy","text":"Tapa Latung Ngoel - Pos Kupang\\nTO'O kaut toko hi Pondik lampu wa sapo bupi api cama agu enden ata to'o tekolo teneng nda'uk hang gula.\\nSabtu, 4 Februari 2017 09:30\\nLaporan Wartawan Pos Kupang, Kanis Jehola\\nPOS KUPANG.COM, KUPANG - TO'O kaut toko hi Pondik lampu wa sapo bupi api cama agu enden ata to'o tekolo teneng nda'uk hang gula. Toe beheng hi Pondik wa sapo agu enden, cai kole eman lampu wa sapo cama-cama bupi api. Gula hitu leok keta lise sapo bupi api cama-cama kasap te mame nda'uk teneng de ended Pondik.\\nTara toe makakd ise one mai mbarud gula hitu ae leng keta jekn usang gula hitu pu'ung wie main. Tambang kole gula hitu toe hanang usang kaut, landing lai ca agu buru warat kole. Lelo kali pe'ang tana ga nendep keta cenggap le rewung kanang. Hitu keta tara tambang menes wekid ise to'o toko.\\nEmon keta lonto wa bupi api dise ga, mame tong nda'uk teneng de ended Pondik. Bo keta nda'uk ga manga, landing co'o kole uten parengn. Le toe manga ute ga ngo kaut hi Pondik olo kios emi Indomie kudut teneng pareng nda'uk hang gula hitu.\\nToe beheng teneng Indomie hitu ga kobe nda'ukn hi ended Pondik kudu tei hang ise Pondik agu eman. Landing hi emad Pondik ga toe gorin te hang Indomie tei de ended Pondik. Emad Pondik wi kali ga tegi kaut ci'e mongko one buku agu ended Pondik kudu pareng nda'uk. Nuk keta mose di remeng uwa dise danong.\\n\"Co'o bo tara toe gori hang Indomie ite ta ema,\" rei de Pondik agu eman cangga pao nda'uk agu Indomie one mu'un.\\n\"Dami danong, eme usang jek nenggo'o pe'ang tana agu toe nganceng ngo duat, one mbaru hitu toe hema bo mu'u. One mai mbaru hitu hujik keta tapa agu tunu latung ngoel pareng agu ute londek ndesi, wela ndesi agu gentok ngoel. Tambang kole iwon agu saung tago. Nira keta rasan lite eme hang latung ngoel pareng agu ute situ remeng cekeng dureng nenggo'o,\" tei tombon emad Pondik.\\nHi Pondik toe danga rimba cala liha tombo de eman. Landing hi ended Pondik wi kali ga rimba cengkali kaut. \"Ina bo keta hitu ata di'an. Landing co'oy woko toe mangan, nasut emi nia main laku. Emi latung nia agu ute londek nia mose de uwa weru ho'o ga,\" nggitu wale de ended Pondik.\\nLe wale nggitu ended Pondik, tambang kole tombon emad Pondik. \"Ae bom nganceng te manga bon kaut latung ngoel agu ute londek ndesi, saung tago agu gentok ngoel hitu eme toe weri lite. Dite danong pu'ung wulang cepulu, wulang cepulu ca nang wulang cepulu sua hitu ciwal uma ga agu weri latung agu ndesi. Cupu mai mbaru kole toe manga puar bon, weri latung agu ndesi taung. Landing de uwa weru ho'o ga toe manga geget koe cekoen te ciwal uma. Bo tae petani landing toe bae ciwal uma agu po'ong. Ngoeng ojek agu ngo pala one proyek kaut kudu gelang delek seng. Toe nganceng keta te olong paitn ciwal uma,\" nggitu ta de emad Pondik.\\nEme hi Pondik wi kali ga toe danga senget liha tombo de eman. Sekut kin hangn agu tegi coga kole Indomie agu nda'uk one mai dea dolog tei de enden. \"Tombo dite hitu ema, tombo danong. Dion kawe mose dami te uwa weru ho'o ga,\" rimba de Pondik agu eman cangga togep kaut Indomie wa mangkon. Eme emad Pondik wi kali ga jelet kaut le wale nggitu hi Pondik. (*)","num_words":563,"character_repetition_ratio":0.067,"word_repetition_ratio":0.032,"special_characters_ratio":0.224,"stopwords_ratio":0.142,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.887,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
10 |
+
{"url":"","collection":"madlad400","source":"CC 20220801","original_code":"mqy","text":"1 Korintus 12 (MANGGARAI)\\nDod Widang Maik Ca Kali Nai Nggeluk\\n1Ho’o ga latang te sanggéd widang de Nai Nggeluk. Ngoéng daku asé-ka’én, kudut pecing le méu ata molorn.\\n2Baé le méu, du méu toé di pecing Mori Keraéng, méu belut agu nanang kétam te io pina-naéng hitut toé manga ba mosé tédéng lén.\\n3Landing hitu, méu paka pecing te atat titong le Nai Nggeluk toé ngancéng taé: “Lésu hi Kristus hitu!” Nenggitu kolé toé manga cengatan ngancéng taé: “Hi Yésus hitu Mori Keraéngy,” émé ata hitu toé titong le Nai Nggeluk.\\n4Manga dod widang maik ca kali Nai Nggeluk.\\n5Manga dod gori keturu, maik hanang ca kali Mori Keraéng.\\n6Manga kolé dod pandé tanda lenget, maik hitu kin Mori Keraéng ata pandéd oné sangggén ata.\\n7Latang te di’a sanggéd taung ité, Nai Nggeluk gori oné néténg ata.\\n8Ai oné hiat cengata Nai Nggeluk téi widang mu’u luju agu lema emas, agu latang te ata iwod téi widang nggepuk te tombo si’ang latangt Mori Keraéng.\\n9Oné hiat cengata Nai Nggeluk téi imbi, agu oné ata iwod téi widang latang te pandé di’a ata beti.\\n10Oné hiat cengata Nai Nggeluk téi kuasa latang te pandé tanda lenget, agu latang te ata iwod téi widang latang te ba pedé agu latang te ata iwod kolé téi widang latang te pecing nias widang onémai Nai Nggeluk agu nias widang onémai jing da’at. Oné hiat cengata téi widang mu’u luju agu lema emas, agu oné ata iwod téi widang latang te pecing betuad mu’u luju agu lema emas hitu.\\n11Landing hitu kin Nai Nggeluk ata pandéd sanggéd taung so’o, téi petok widang oné néténg ata lorong ngoéng de ru’N.\\nDod Nggota Maik Ca Kali Weki\\n12Ai cama ného weki hitut cay kali maik dod nggotan. Sanggéd nggota weki hitu koném po dod léléng ca wekiy kali, nenggitu kolé hi Kristus.\\n13Ai oné ca Nai Nggeluk, sanggéd taung ité, ata Yahudi ko ata Yunani, ata mendi ko ata toé mendi, ai poli cebong le waé serani ciri ca weki, agu sanggéd taung ité tiba inung oné-mai ca Nai Nggeluk.\\n14Ai weki kolé toé hanang ca nggotay, maik oné-mai do nggotay.\\n15Émé nggo’o taé de wa’i, “Ai aku toé limék, aku toé nggota de weki.” Jari, tu’ung hia toé nggota de wekiy?\\n16Émé nggo’o taé de tilu, “Ai aku toé matak, aku toé nggota de wekik,” jari, tu’ung hia toé nggota de wekiy?\\n17Émé sanggén taung weki hitu ciri mata te lélo, nia tilu latang te séngét? Émé sanggén taung hitu ciri tilu, nia isung latang te isuk?\\n18Maik Mori Keraéng poli téi oné néténg nggota petok muing ca osang oné weki lorong ngoéng Diha.\\n19Émé sanggén taung ciri ca nggota, niag weki?\\n20Bo tu’ung dod nggota, maik ca kanang kali weki.\\n21Jari, mata toé ngancéng taé agu limé, “Aku toé manga sékék agu haug.” Nggitu kolé sa’i, toé ngancéng curup agu wa’i, “Aku toé manga sékék agu haug.”\\n22Ngot nggota de weki siot les kéta émé lélos, kali sékék laings.\\n23Latang te nggota weki siot lorong ita dité toé danga hiang calas, ité paka téi hiang di’a-di’as, agu latang te nggota dité siot toé patun te lélos lité, paka lélo di’a-di’as.\\n24Sanggéd situ, toé manga sékék le nggota dité situt patun te lélos. Mori Keraéng poli jepek dédék weki dité, wiga latang te nggota siot toé danga mengit, hiang di’a-di’as lité.\\n25Néka manga biké oné weki, maik kudut nggota situt woléng tarad, ngancéng hiang taud.\\n26Landing hitu émé ca nggota hena kéloy, sanggéd nggota bana kolé kélo taungs; émé téi hiang oné ca nggota, nisang taung kolés sanggéd nggota bana.\\n27Sanggés taung méu weki di Kristus, agu néténg méu kolé ciri nggota Diham.\\n28Mori Keraéng poli wérét pisa taus ata oné-mai weki serani: laring cain ciri rasul, te suan ciri nabi, te telun ciri guru. Rudan ga, isét manga tiba widang latang te pandé tanda lenget, pandé ina ata beti, latang te keturu laing, latang te titong ata, agu latang te mu’u luju agu lema emas, ko latang te pecing betuan mu’u luju agu lema emas hitu.\\n29Asa weli isé situ ga, rasuls? ko nabi, ko gurus? Asa weli sanggéd isé situ tiba widang latang te pandé tanda lenget,\\n30ko latang te pandé ina beti, ko latang te mu’u luju agu lema emas, ko latang te pecing betuan mu’u luju agu lema emas hitu?\\n31Jari, wuli koé wekis te tiba widang situt céwé mengit. Maik aku toi salang ata céwé mengitn kolé.","num_words":702,"character_repetition_ratio":0.098,"word_repetition_ratio":0.023,"special_characters_ratio":0.231,"stopwords_ratio":0.326,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
11 |
+
{"url":"","collection":"madlad400","source":"CC 20220801","original_code":"mqy","text":"Empo Rua - Banera.Id\\n(Pencinta Tombo Turuk)\\nDanong one ca beo manga sua ase kae ngasang hi Nabas agu hi Mias. Ise cua anak lalo, ai poli mata ende agu ema dise. Hi Nabas agu hi Mias ho’o seber te ngo riang kode one uma dise ata lupi puar mese. Hitu kanang uma dise ata reding le ende agu ema de.\\nCa wie, du tiong cekeng gok latung, ise toko one uma, one sekang dise. Du hitu ise toe kong kole musi mbaru ai penong keta kode ata ngo one uma dise.\\nRapak de du wie mese keta tana, ise toko one ca wongka one sekang hitu. Laring keta lemot dise toko, cain kat empo rua. Mai empo rua hitu cengka para sekang, poli hitu cambol hi Nabas agu hi Mias. Bo ciek di Nabas agu hi Mias, landing toe manga can ata denge ise. Cait ise kanang ata toko one uma du wie hitu.\\nBaca Juga : Jalan Sekam Padi\\nO de empo rua ho’o wendo ise ba one puar mese. Cai one sekang diha ata lupi ngampang, hi empo rua pongo hi Nabas agu hi Mias one ca haju mese. Hi Mias agu hi Nabas du hitu cebong keta retang agu ciek. Landing ceing di ata denge ise one puar mese hitu tong.\\nWoko poli pongo hi Nabas agu hi Mias, hi empo rua ngo dali piso agu ngo teneng wae kud kakur nuru di Nabas agu hi Mias. Pas keta remeng nggitun hi empo rua, mai tae di Nabas kud hi Mias: “Oe Mias emo retang agu ciek ge! Ite paka pikir co caran kud nganceng losi!” “Ole Nabas co di cara losin tong ta, poli taung pongo dite cua li empo rua ga”, tae di Mias. “Gereng kat e Mias manga kat laku caran tong”, wale di Nabas.\\nDu poli dali pison’ hi empo rua, mai tae di Nabas “Oe empo olong hang aku ite ye, ai nuru daku ata mecik keta.”Tu’ung ko?”, rei di empo rua. “Landing laku toi cara panden ne empo kud tambang mecik ne tong nuru daku”, tae di Nabas kole. “Eng ta co cara ne?”, rei di empo rua. “Landing caca di kaku kali lite ye empo.” O lorong kad li empo rua te caca hi Nabas.\\n“Emi lite nggurus ca dako ne empo agu emi can tidek ata lewe keta”, tae di Nabas. Mai hi empo rua emi nggurus agu tidek hitu. “Tapa muing lite tidek situ empo, kong laku keco de nggurus”, jera di Nabas. Lorong kat kole li empo rua.\\nDu poli keco de nggurus situ, mai hi Nabas na one leke, poli hitu haor agu wae. Mai tae di Nabas: “Ho’os nggurus so empo.” Pas du los limen hi empo rua kud tiba nggurus situ, mai kad hi Nabas siram one mata di empo rua. Ciek di empo rua hot nggo’o. Remeng keta ciek agu kecol matan hi empo rua, mburuk kat hi Nabas ngo emi tidek hot laring tapa, poli hitu ceka du nua bontong di empo rua. Tambang keta ciek ne hi empo rua agu sangge wencok. Toe noing liha du wencok cala one longka sot tulu talak kid watu ici. O de pa’u nitu wan hi empo rua. Bike taung sa’in’ le watu ici.\\nBaca Juga : Kafe Kenangan\\nWoko ita li Nabas poli matan hi empo rua, o de hia ngo caca hi Mias. Retang di Mias kole hot nggo’o agu nggao hi Nabas. Poli hitu ise kole one sekang lut hele salang di empo rua.***\\nEditor : Edid Teresa\\nManggarai Nunduk Tombo Tombo Turuk","num_words":574,"character_repetition_ratio":0.093,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.243,"stopwords_ratio":0.183,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.993,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
12 |
+
{"url":"","collection":"madlad400","source":"CC 20220801","original_code":"mqy","text":"Melep One Tiwu Lonto Ulu - Pos Kupang\\nENDE de Remus jejer terus kaut wekin du poli denge tombo hi Dorotea Nastika Moeng, anak sekola one mai SD Tanggar, Desa Compang Laho.\\nMinggu, 18 Desember 2016 14:44\\nPOS KUPANG.COM, KUPANG - ENDE de Remus jejer terus kaut wekin du poli denge tombo hi Dorotea Nastika Moeng, anak sekola one mai SD Tanggar, Desa Compang Laho, Kecamatan Poco Ranaka, mata ali melep one embung Lonto Ulu, Desa Golo Wune, leso Seneng (12\/12\/2016) pas remeng pedek leso.\\nTara leluk bail keta wekin ended Remus ae toe keta manga campitn rowa hitu. Eme olong beti pe cala laos kin sakong de ende agu ema. Ho'o wi ga rodo-rodo kaut. Pa'u one tiwu mese kaut mata muing wa.\\n\"Ole anak toe keta manga wuat kudu ngo one tiwu mese hitu meu lata tu'a. Wuat data tu'a wi kali ga meu ngo kawe haju api, co'o keta tara ngo cebong one tiwu mese hitu kole, ceing keta ata susungs meu ngo nitu?\" nggitu papi mu'u de ended Remus hanang koen.\\nPapi mu'u de ended Remus musi mai dapur denge kole lise Remus agu hi Pondik ata remeng lejong cang ge gereng kopi olo pendopo. Ali denge lise nggut de ended Remus ga agu caro ngasang de Dorotea ata pa'u agu mata one tiwu mese le Lonto Ulu, ise te sua kole pu'ung tombo hitu.\\n\"Bo kali tu'ung papi mu'u de inang e, hitu muing nai data ngasang ende. Ae iset ngasang ende te nai koen dading anak ho'o, landing woko tu'a ciri atas ga rowa nggitu kauts,\" nggitu tae de Pondik ngong hi Remus.\\nHi Remus na'ang kole one nai liha papi mu'u de enden. \"Landing nuk daku kesa nenggo'o, toe poli kaut le papi mu'u nenggitu. Ata polin, poli kaut ga, bom nganceng te pande mose kole ata poli matan lite. Landing ata nuk diten wi kali ga co'o nggere olon boto manga kole ata rowa ali melep one tiwu mese hitu,\" tae de Remus agu Pondik.\\n\"Hitu ata tu'ung ne kesa,\" wale de Pondik agu Remus. \"Bo nuk daku kesa, poli manga ata rowa ho'o, pemerenta le Poco Ranaka ko pemerenta Desa Compang Laho na'a lise tanda benang ko tulis riong lise nitu boto ngo cebong nitu anak koe. Ae bom toe bae lite anak koe dite so'o tamat lelak cebong kaut. Apan kole anak koe dite ce'e tana golo ho'o toe bae anging. Eme wencok one tiwu mese nenggitu cama neho pa'u de watu, melep nang wa riti tiwu,\" nggitu tae de Pondik agu hi Remus. \"Hitu ata tu'ungn ge kesa,\" wale de Remus. (kanis jehola)\\nDorotea Nastika Moeng","num_words":422,"character_repetition_ratio":0.069,"word_repetition_ratio":0.063,"special_characters_ratio":0.238,"stopwords_ratio":0.147,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.667,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
13 |
+
{"url":"","collection":"madlad400","source":"CC 20220801","original_code":"mqy","text":"Yohanes 17 (MANGGARAI)\\nNgaji de Mori Yésus Latang te Ata NungkuN\\n1Nenggituy curup de Mori Yésus. Itu kali congan nggere-éta awang, mai taéN: “Ema caig leson; bong koé Anakm, kudut Anakm bong itéy.\\n2Cama ného Ité poli téing oné Hia kuasa latang te sanggéd situt mosé, nenggitu kolé Hia, te téing mosé tédéng lén oné sanggéd situt poli téing Lité agu Hia.\\n3Ho’oy mosé tédéng lén hitu, ngong isé pecing Ité, Mori hitut ca kanang kali ata tu’ungn, agu pecing hi Yésus Kristus ata wuat tu’ung Litéy.\\n4Aku poli bong Ité oné lino ho’o, ali poli pandéd gori situt téing Lité agu Aku te wintuks.\\n5Landing hitu yo Ema, bong koé Aku oné ranga Rud Ité, ali bong hitut nipu Laku oné ranga Dité be bolon mangan lino ho’o.\\n6Aku poli toi ngasang Dité oné sanggéd ata situt téing Lités agu Aku oné mai lino ho’o. Isé situ, Dités morid, agu Ité poli téing isé oné Aku, agu isé lut tu’ung curup Dités.\\n7Te ho’on pecing lisé, te sanggéd situt téing Lité agu Aku, mai oné mai Itéd.\\n8Ai sanggéd curup situt caings Lité agu Aku, polis Laku caingd agu isé, agu polisg tibad lisé. Pecing kéta tu’ung lisé, te Aku mai oné mai Itég, agu imbi lisé, te Ité ata wuatg Aku.\\n9Aku ngaji te isék. Toé latang te lino ho’o ngaji Daku, maik latang te isé situt poli téing oné Akud Lité, ai isé, Dités morid,\\n10agu sanggéd paéng Daku, paéng Dité, agu sanggéd paéng Dité, paéng Daku, agu Aku poli bong oné isé.\\n11Aku toég manga kolé oné lino, maik isé, manga kid oné lino ho’o, agu Aku ngo oné Iték. Yo Ema ata Nggeluk, tinu koé isé le ngasang Dité, ngong ngasang Dité hitut poli téing oné Akuy, kudut isé ciri ca cama ného Ités.\\n12Lawang cama laing agu iség Aku, Aku tinu isé le ngasang Dité, ngong ngasang Dité hitut poli téing oné Akun; Aku poli lami iség, agu toé kéta cengatan oné mai isé ata ampus, bom hia hiot ata ngoéng te ampusy, kudut rapakn apa ata poli tulis oné buku nggeluk.\\n13Maik te ho’on Aku ngo oné Iték, agu curup taung situ Laku, rémé ngai manga kig Aku oné lino ho’o, kudut penong nisang nai Daku oné weki disé.\\n14Aku poli téing oné isé curup Dité, agu lino ho’o kodo isé, ai isé toé oné mai linod, cama ného Aku toé oné mai lino ho’og.\\n15Toé tegi Laku, kudut Ité toé emi isé oné mai linod, maik kudut Ité képé isé oné mai situt da’atd.\\n16Isé toé oné mai linod, cama ného Aku, toé oné mai lino’G.\\n17Nggeluk koé isé oné molor; reweng Dité hitu dé kolé molorn.\\n18Cama ného Ité poli wuat Aku mai oné lino ho’o, nenggitu kolé Aku poli wuat isé ngo oné lino;\\n19agu Aku pandé nggeluk weki Rug latang te isé, kudut isé ciri nggeluks oné molor.\\n20Toé latang te isé so’o kanang ngaji Daku, maik latang kolé te ata situt imbi Akus ali tombo disé;\\n21kudut isé ciri cas, cama ného Ité yo Ema oné Aku, agu Aku oné Iték, kudut isé kolé oné Ités, kudut imbi le lino ho’o, Ité ata wuatg Aku.\\n22Agu Aku poli téing néra oné isé, hitut téing Lité agu Aku, kudut isé jiri cas kali, cama ného Ité, cat kali:\\n23Aku manga oné Ité, Ité manga oné Akut, kudut isé jepek ciri cas, te pecing le lino, te Ité ata wuatg Aku agu Ité momang isé cama ného Ité momang Aku.\\n24Yo Ema, ngoéng Daku, poro nia kaut mangag Aku, isé kolé manga cama laing agu Akus, isé situt poli téing Lité agu Aku, kudut isé lélo néra Dakus, hitut poli téing Lité agu Aku, ai Ité momang tu’ung Aku, du toéd mangan lino ho’o.\\n25Yo Ema ata agil, bo muing lino ho’o, toé baé itéy, maik Aku baé Iték agu pecing lisé so’o, te Ité ata wuatg Aku;\\n26agu Aku poli toin ngasang Dité oné isé, agu Aku te toin, kudut mohas hitut téing Lité oné Aku, manga oné iséy, agu Aku oné isék.”","num_words":646,"character_repetition_ratio":0.092,"word_repetition_ratio":0.009,"special_characters_ratio":0.245,"stopwords_ratio":0.415,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
14 |
+
{"url":"","collection":"madlad400","source":"CC 20220801","original_code":"mqy","text":"Naka Ntaung Weru - Pos Kupang\\nGULA-GULA hi emad Remus ngo poka pering one uma kudu pande kolo. Ae lasengd ise eme kudu ntaung weru ga rame keta tapa kolo olo mai para mbaru.\\nSabtu, 31 Desember 2016 10:12\\nNASI BAMBU - Makan nasi bambu merupakan salah satu tradisi masyarakat Manggarai Raya saat merayakan Tahun Baru.\\nPOS KUPANG.COM, KUPANG - GULA-GULA hi emad Remus ngo poka pering one uma kudu pande kolo. Ae lasengd ise eme kudu ntaung weru ga rame keta tapa kolo olo mai para mbaru. Ae du hitu ise kengkel lai ca taung weki ase ka'e lawang weta pe'ang agu likang one kudu cama-cama one mbaru hang kolo ntaung weru.\\nToe di bur leso gula cain kole emad Remus ga pola agu pering te pande kolo agu ba muing leka tuak. Wes cengkali nolakn, nggirik keta one rangan agu baca keta taung baju paken. \"Ole emad Remus bet daku ite bao cala ngo lulu one mbaru de ase ka'e so'o. Kaling ko gula-gula ngo poka pering te pande kolo,\" nggitu bentang de ended Remus cangga ba wae kudu inung de emad Remus.\\nPoli keta inung di wae tei de ended Remus po wale le emad Remus reis de ended Remus. \"Ta ended Remus tara gula ngo poka pering ae kudut demi ceing kole to'ong ngo poka pering hitu, leng ho'o kin wekig. Bom deming laing lite hi Remus. Lelo kaut gula ho'o toe manga ita kole rangan ga, gula-gula ngo lolu,\" nggitu tae de emad Remus.\\nGula hitu hi Remus agu Pondik merep kid selengka one mbaru dise Pondik cangga inung kopi. Bo kole lasengd ise tesua, eme lonto cama inung kopi toe manga lonto bod. Manga kin tombo-tombo.\\n\"Lete ntaung kaut dite pande nenggo'o. Eme ntaung weru ga do kole gori. Poka pering kudu tapa kolo, benta taung ase ka'e agu weta pe'ang kudu lai ca. Eme manga weta te toe mai ngo podo kolo. Landing di'an wi kali ga eme kole pedeng doi eme toe kekep manuk lise latang ite te ngo podo kolo,\" nggitu tae de Pondik.\\n\"Hitu kaut di'an eme ntaung weru nenggo'o e.... Eme ngasang anak rona, cewen kole eme do weta do keta tiba manuk agu tuak. Lelo kali ranga de nara ga imus terus kaut tiba manuk agu tuak ba de weta,\" nggitu tae de Remus. \"He he he,\" tawa daler de Pondik ae nuk liha hia do weta agu wa'un ata ba tuak agu manuk.\\nLe tawa daler hi Pondik ga bae kole le Remus. Hitu tara pedeng kole tombo le Remus agu hi Pondik. \"Landing te tu'ungn rame ntaung weru e toet kudu tiba manuk agu tuak ba de weta. Toe kole kudu lonto cama kaut. Landing te tu'ungn wi kali ga kudu wali di'a agu morin ge ngaran ata dedek ite one lino ho'o sanggen taung di'a de morin agu ngaran ata poli tiba lite one ntaung ata polin, berkak dite agu mose dite, da'at agu di'an mose lete ho'o. Poli hitu kole ga tegi berkak, rejeki agu lewe umur one ntaung weru kudu eme one ntaung weru ite, sembeng terus koe le mori agu ngaran sanggen taung gori dite one lino ho'o, titong koe mose dite, wa'i agu lime dite eme lako ko pande apa kaut one lino ho'o,\" nggitu tae de Remus agu hi Pondik. Ngetuk kaut ulu de Pondik woko denge pedeng reweng de Remus. Kaling ko wa nain Remus ga boto deming bail hi Pondik manuk agu tuak ba de wetan. (kanis jehola)\\nMelep One Tiwu Lonto Ulu","num_words":569,"character_repetition_ratio":0.073,"word_repetition_ratio":0.061,"special_characters_ratio":0.229,"stopwords_ratio":0.137,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.839,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
15 |
+
{"url":"","collection":"madlad400","source":"CC 20220801","original_code":"mqy","text":"Wahyu 3 (MANGGARAI)\\nLatang Te Weki Serani Oné Sardis\\n1“Tulis koé latang te malékat de weki serani oné Sardis: Ho’oy reweng Diha, ata paéng pitud nai de Mori Keraéng agu pitud ntala situ: Pecing Laku sanggéd gori de méu: Taés méu mosém, kalim po matam!\\n2To’o ga agu mberes koé apa ata ngai mangad situt tiong kudut matas, ai toé kéta manga ita can Laku gori de méu ata jepekn oné ranga de Mori Keraéng.\\n3Landing hitu nuk dé titong ata poli tiba agu dengé le méu; lorongs le méu agu teserm ga! Ai émé toé wela matas, Aku kudut mai oné méu ného ata takok, agu ného weter kaut, ai toé pecing le méu du nia leson.\\n4Maik oné Sardis manga pisa taus ata siot hedis kin wéngko wekid; isé kopn te lako cama agu Akus déméng ceca bakokd.\\n5Céing ata ontong, ata hitu te paké le juba bakoky. Aku toé koso ngasang diha oné Buku Data Mosé. Aku kudut tura ngasangn oné ranga de EmaG agu oné ranga de sanggéd malékat Diha.\\n6Céing ata manga tilun, poro séngét apa ata taé le Nai Nggeluk oné sanggéd ata serani.”\\nLatang Te Weki Serani Oné Filadélfia\\n7“Tulis koé latang te malékat de weki serani oné Filadélfia: Ho’oy pede oné-mai Hiat Nggeluk, Hiat Molor ata cau kunci de Raja Daud. émé céngka Liha toé manga ata ngancéng tadun; émé tadu Liha, toé kolé manga ata ngancéng céngkan.\\n8Pecing Laku sanggéd gori de méu: Lélo ga, Aku poli céngka para latang te méu, ata toé ngancéng tadun le céing kaut. Pecing Laku te méu toé danga mberes, maik méu lorong curup Daku agu toé pali ngasang Daku.\\n9Lélo dé, pisa taus oné-mai ro’éng de jing da’at, ngong isé situt ata caro weki rud ata Yahudi, kalim po toé. Isé situ ata nggopéts. Isé situ te téings Laku oné méu, kudut isé suju olo-mai wa’i de méu agu kudut baé lisé te Aku momang méuk.\\n10Méu poli lorong curup Daku kudut gepek te géréng Aku. Wiga ali hitu, Aku kolé te sémbéng méu oné cekeng susa hitut kudut hena temu tana lino. Cekeng susa hitu te damang sanggén ata oné lino.\\n11Aku ruis te maik! Landing hitu, cau kid apa ata manga oné méu, kudut néka cengatan koé te emi koso-nolak oné-mai ontong de méu.\\n12Céing ata ontong, hia hitu te pandé siri laingy Laku oné Mbaru Nggeluk de Mori Keraéng. Hia hitu te ka’éng tédéng lén oné osang hitu. Ngasang de Mori Keraéng agu ngasang de béndarN, ngong Yérusalém weru ata wa’u éta-mai Surgan, tulis Laku oné weki data hitu. Nenggitu kolé ngasang ata werun Daku te tulis oné hiay.\\n13Céing ata manga tilun, poro séngét apa ata taé le Nai Nggeluk oné sanggéd ata serani.”\\nLatang Te Weki Serani Oné Laodikia\\n14“Tulis koé latang te malékat de weki serani oné Laodikia: Ho’oy pedé oné-mai hi Amin, Saka-si hitut junggu agu molor, pu’ud sanggéd dédék de Mori Keraéng.\\n15Pecing Laku sanggéd gori de méu. Méu toé ces agu toé kolang. Céwé di’an méu paka ces ko kolang!\\n16Jari, woko mut kaut méu agu toé ces ko kolangm, Aku te roa kolé méu oné-mai mu’uG.\\n17Ai taé de méu: Ami boragm agu toé manga géong’gm. Maik toé pecing le méu te méu do géongs, agu hindi-haés mosés, lénggé, buta agu lacom.\\n18Itu tara toings méu Laku, kudut méu weli oné Aku emas gicing, wiga méu ciri boram. Wéli kolé baju bakok oné Aku te pakés, kudut méu néka mbolangm te pandé ritak laing. Weli kolé rewos te luma oné matas, wiga méu ngancéng itam.\\n19Céing ata momangn Laku, hia rondong agu boboly Laku. Landing hitu, wingker agu teser koém ga!\\n20Lélo dé, Aku hesé bolo-mai para agu nontong. Émé manga ata dengé nontong Daku hitu, céngka dé liha para, Aku ngo bonék kudut cumang agu hang cama-cama agu hia.\\n21Céing ata ontong, hia te lonto cama-cama agu Akuy lobo seriga Daku, ného Aku kolé poli ontong’g agu lonto cama-cama agu EmaG lobo seriga Diha.\\n22Céing ata manga tilun, poro séngét apa ata taé le Nai Nggeluk oné sanggéd ata serani.”","num_words":651,"character_repetition_ratio":0.053,"word_repetition_ratio":0.039,"special_characters_ratio":0.228,"stopwords_ratio":0.412,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
16 |
+
{"url":"","collection":"madlad400","source":"CC 20220801","original_code":"mqy","text":"Markus 14 (MANGGARAI)\\nBantang Kudut Ala Mori Yésus (Mat 26:1-5; Luk 22:1-2; Yoh 11:45-53)\\n1Ramé Paska agu ramé Roti Toé Manga Ragin ného cesuan kali ga. Sanggéd imam kepala agu ata pecing Taurat bantang kawé co’o nawan kudut deko agu ala Mori Yésus,\\n2ai nggo’o taé disé: “Néka du leso raméy, boto raha laing le ro’éng.”\\nMori Yésus Luma Ali Minay (Mat 26:6-13; Yoh 12:1-8)\\n3Du Mori Yésus manga oné Bétania, oné mbaru di Simon ata hena dé’it le boké, agu lari lonto hangn, mai cengata inéwai ba agu ca kuntul watu mina bengé ata wegit kétay. Woko poli pandé bikén liha mu’un kuntul watu hitu, loli mina hitu liha lobo sa’i de Mori Yésus.\\n4Manga ata rabo agu mai curup cama taud: “Te co’on kéta tara woro-waés bon mina bengé ho’o?\\n5Ai mina ho’o émé pikay ngancéng réci oné mai telu ratus dinar, agu séngn ngancéng téing ata lénggé.” Itu kali rabon lisé inéwai hitu.\\n6Maik mai taé de Mori Yésus: “Kongn ga, co’o tara pandé susa hias méu? Hia poli pandé ca ata di’an latang te Aku.\\n7Ai ata lénggé manga mtaungs agu méu, agu méu ngancéng campé isém, émé ngoéngs méu, maik Aku toé manga mtaung agu méuk.\\n8Hia poli pandé apa ata ngancéng pandé liha. Weki Daku luma pado liha tanda latang te améng boak Aku.\\n9Aku taé agu méu: Nia-nia kaut wan wéron Keréba Di’a oné temu tana lino, apa ata pandé diha ho’o, kudut caro koléy latang te nuk hia.”\\nHi Yudas Pika Mori Yésus\\n10Itu kali ngon hi Yudas Iskariot, cengata ata nungkun oné mai isét campulu sua, ngo oné imam-imam kepala kudut te pika Mori Yésus oné isé.\\n11Isé naka kétas du dengén lisé agu reké lisé kudut téing séng agu hia. Poli hitu hia kawé salang ata di’an kudut condo Mori Yésus.\\nMori Yésus Hang Paska Agu Ata nungkun (Mat 26:17-25; Luk 22:7-14,21-23; Yoh 13:21-30)\\n12Du leso laring cain ramé Roti Toé Manga Ragin, du leso mbelé lisé domba Paska, ata nungku de Mori Yésus réi agu Hia: “Nia kéta wan ngoéng Dité kudut améng lami hang Paska latang te Ité?”\\n13Og wuat Liha sua taus ata nungkun agu pedén: “Ngo méu oné béndar, cai nitu méu, manga kali cumang agu méu cengata ata pola gumbang. Lut kaut hia méu,\\n14agu taé kaut le méu agu hiat ngara mbaru hitut ocok diha: Nggo’o pedé de tuang Guru, nia wan legang ata améng latang Aku kudut hang Paska cama-cama agu ata nungku Daku?\\n15Manga kali toin lata hitu agu méu ca legang éta lobo ata ngéngga kétay, ata poli kenanud agu poli mengkekd taung. Nitu kaut le méu wédin hang Paska latang te ité!”\\n16Itu kali ngod ata nungku situt sua agu du caid oné kota dumpu lisé sanggéd kéta taung cama ného hitut poli curup de Mori Yésus oné isé. Og kali wédi di’an lisé te adak hang Paska.\\n17Woko manég tana, cain Hia cama-cama agu ata nungku situt campulusua.\\n18Du rémé lonto situt agu hangd, mai taé de Mori Yésus: “Aku taé agu méu, moro matan, cengata oné mai méu te condo Akuy, ata rémé hang agu Akun.”\\n19Og susa nai laing kéta lisé, agu ca-cas réi agu Hia: “Mori, cala toép aku?”\\n20Mai walé Diha: “Ata hitu cengata oné mai méut campulusua ho’o, hia hitu lembo roti oné mangko cama laing agu Akuy.\\n21Bo kali Anak Manusia kudut te ngo ného apa ata poli tulisn latang te Hia, landing copél da’at hiat condo Anak Manusia. Céwé di’an latang te ata hitu néka loasy danong.”\\nPedé Du Recap Hang Wié (Mat 26:26-29; Luk 22:15-20; 1Kor 11:23-25)\\n22Du Mori Yésus agu ata nungkun lari hangd, Mori Yésus emi roti, ngaji berkak, pu’ils Liha, agu téing oné isé, agu mai taén: “Emim ga, ho’o de weki Daku.”\\n23Poli hitu emi kolé Liha piala, ngaji wali diay, itu kali téing agu isén, agu sanggén taung isé inung oné mai piala hitus.\\n24Agu mai taé Diha agu isé: “Ho’o de dara Daku, dara baté reké, ata bowo latang te ata do.\\n25Aku taé agu méu: Moro matan, Aku toé kéta inung kolék waé oné mai pu’u anggor, dengkir du leso inungn Laku anggor weru oné Adak de Mori Keraéng.”\\nHi Pétrus Pali Mori Yésusy (Mat 26:30-35; Luk 22:31-34; Yoh 13:36-38)\\n26Du polis déréd isé, déré naring Morin, og dé ngod isé éta Golo Zaitun.\\n27Itu kali Mori Yésus taé agu isé: “Sanggés méu te gégé-goa taung imbis. Ai manga ata poli tulis: Aku kudut ongga ata lami jimbal agu sanggéd jimbal kudut mbi-mbar taungs.\\n28Maik du poli to’o kolég Aku, olo Aku kolé cai oné Galiléa itu po méu.”\\n29Mai taé di Pétrus ngong Hia: “Koném po gégé-goa imbi disé, aku kali toé.”\\n30Mai taé de Mori Yésus ngong hia: “Aku taé agu hau, moro matan, leso ho’o, léléng wié ho’o to’ong, toé di sua mu’us kakord lalong, hau poli pali Akum telu ngkalin.”\\n31Maik tambang kéta tu’ungn curup di Pétrus: “Koném po paka matak aku cama-cama agu Ité, aku toé kéta pali Iték.” Sangggéd isét do curup nenggitu kolés.\\nOné Uma Mina (Mat 26:36-46; Luk 22:39-46)\\n32Itu kali cai Mori Yésus agu ata nungkun oné uma mina, ngasangn Gétsémani. Mai taé de Mori Yésus agu ata nungkun: “Lonto cé’é ho’o méu, Aku ngo ngajik.”\\n33Agu Hia dadén hi Pétrus, hi Yakobus agu hi Yohanés. Hia rantang da’aty agu jejery,\\n34itu kali mai taén ngong isé: “Wéong kéta nai Daku, cama ného kudut matak ga. Ka’éng cé’é ho’o méu agu wela koém.”\\n35Hia lako nggere-olo cekoén, cembar kaut nggere-wa tanay agu ngajiy, kudut émé ngancéng susa pa’it ho’o hésing koé oné mai hian.\\n36Mai taé Diha: “Ema, yo Ema, sanggéd cao-ca ngancéng taungs Lité, emi koé Lité piala susa ho’o oné mai Akun, maik néka lorong ngoéng Daku, lorong baté ngoéng Dité kali.”\\n37Poli hitu Hia mai koléy agu repéng isét telu rémé tokod. Agu mai taé Diha ngong hi Pétrus: “Simon, toko kim hau ko? Toé nganceng ta’ong wela koé ca jamn?\\n38Wela ga, agu ngaji koém, kudut méu néka hena le damangm; bo kéta nai lorong kauty, maik weki leme-léngkus.”\\n39Og kali ngo kolén, agu ngajin ného bao.\\n40Agu du mai kolén Hia, repéngs Liha isé lari toko kid, ai mbau tuju kid matad, agu toég pecing lis�� co’o kéta walén lisé curup Diha.\\n41Poli hitu Hia mai kolé te telu ngkalin agu taé oné isé: “Toko kis méu agu asi maéls ko? Emo dé’it. Ho’og redun, lélo, Anak Manusia condo oné limé data ndékoky.\\n42To’om ga, ngo tité ga. Hiat condo Aku ruis gi.”\\nDekon Mori Yésus (Mat 26:47-56; Luk 22:47-53; Yoh 18:1-11)\\n43Rémé kéta di’an curupn Mori Yésus, itu wan hi Yudas, cengata oné mai ata nungkun situt campulusua, agu cama laing agu hia do kéta ata, ata ba sempilang agu semambu, ata jera le imam-imam kepala, isét pecing Taurat agu le tu’a do.\\n44Ata hitut condo Hia, poli toi tanda ho’o agu isé: “Ata hitut omo laku, hitu dé Hia, deko le méu Hia, agu todang Hia le méu jerék koém.”\\n45Agu du cai nitun hia, hidi-hadan ngo cumang Mori Yésus agu mai taén: “Io Guru”, itu kali omo Hian.\\n46Og caun lisé Mori Yésus agu deko Hias.\\n47Cengata oné mai isét hesé nitu werus sempilangn, agu paki mendi de Imam Mésé wiga campuk muing tilun.\\n48Mai taé de Mori Yésus ngong isé: “Nuk de méu Aku ho’o empo-déhongk wiga mai ba muing sempilang agu semambus latang te deko Aku?\\n49Kali po Aku lété leso manga oné bahi-réha méuk, toing oné Mbaru de Mori Keraéng, agu méu toé deko Akum. Landing paka helek kin apa ata poli tulis oné Surak Nggeluk.”\\n50Og pencangn Hia le ata nungkun agu losi kéta taungs.\\n51Manga cengata ata reba, du hitu hia wéngko kaut ngggebary, lut Hia. Isé kudut deko hias,\\n52maik lego kaut nggebarn agu losi wekin kanang.\\nMori Yésus Oné Ranga De Adak Agama (Mat 26:57-68; Luk 22:54-55,63-71; Yoh 18:12-14,19-24)\\n53Poli hitu todang lisé Mori Yésus nggere-oné ranga de Imam Mésé. Nitus lipurd sanggéd imam kepala, taung ata tu’ad, agu ata pecing Taurat.\\n54Agu hi Pétrus lut kin déu main, dengkir cai oné natas de Imam Mésé, agu nitu hia lonto oné bahi-réha ata lami nitu cang agu pisu apis.\\n55Sanggéd imam kepala agu sanggéd adak de agama kawé ata sakasi te dungkang Mori Yésus, kudut Hia ngancéng alay, maik toé laong dumpun lisé.\\n56Do kolé ata, ata téing sakasi nggopét latang te Hia, maik sanggéd sakasi situ toé laing ca torokd.\\n57Og hesé pisa taus ata téing sakasi kudut dungkang Hia, ali sakasi nggopét ho’o:\\n58“Ami poli dengé curup data ho’o: Aku kudut pandé renco Mbaru Nggeluk ho’ot pandé de manusia agu oné telu leso kaut wa, kudut hesé Mbaru Nggeluk bana, ata toé pandé le limé de manusia.”\\n59Sakasi ho’o disé, léléng toé kolé manga laing cad.\\n60Itug kali hesén Imam Mésé oné bahi-réha lonto-léok hitu agu réi oné Mori Yésus, taén: “Toé kéta walés le Hau buang disét sakasi so’o?”\\n61Maik Hia hema kin, agu toé manga walé koé cekoén. Imam Mésé hitu réi cengkalin kolé agu Hia, taén: “Asa weli ga, hi Mesias Hau ko, Anak de Mori Ata Naring Laing?”\\n62Mai walé de Mori Yésus: “Tu’ung, Aku ho’oy, agu kudut ita le méu Anak Manusia lonto oné racap wanang de Mori Pu’un Kuasa, agu mai lobo rewung éta awangy.”\\n63Og kali Imam Mésé hitu wirot ceca pakén agu mai taén: “Te co’on kolé di kawéd ata sakasi?\\n64Polig dengén le méu loér Diha kamping Mori Keraéng. Co’o kali nuk de méu ga?” Itu kali ca nai kauts isé beté kudut Hia paka ala mata muingy.\\n65Itu kali pu’ung pisa taus ata situ iso Hia agu tadu rangan, agu racuk Hia cang agu mai taéd: “Oé nabi, céing ata ho’ot ongga Hau?” Nenggitu kolé isét mendi lami, ongga Hias.\\nHi Pétrus Pali Mori Yésus (Mat 26:69-75; Luk 22:56-62; Yoh 18:15-18,25-27)\\n66Du hitu hi Pétrus wa natas kin. Itu kali mai cengata mendi inéwai de Imam Mésé,\\n67agu du itan le inéwai hitu hi Pétrus lari pisu apin, jeténg kéta lélon agu mai taén: “Hau kolép ca ata laséng cama-cama agu Mori Yésus, ata Nasarét hitu.”\\n68Maik pali liha agu mai taén: “Toé pecing laku, agu toé pamot laku apa hitut curup de hau.” Itu kali ngon hia nggere-pé’ang lewang [agu kakor lalong].\\n69Du ita kolé le mendi inéwai hitu hi Pétrus, mai kolé taé diha ngong ata situt manga nitu: “Ata ho’o de haé lako disé.”\\n70Maik pali kolé li Pétrus. Remon wa ga, sanggéd ata situt manga nitu curup kolés agu hi Pétrus: “Hau ho’o kolé toét-toé cengata oné mai isé, céwén kolé hau ata Galiléah!”\\n71Itug kali mawang agu sumpan hi Pétrus: “Aku toé pecing ata ho’ot curup de méu!”\\n72Agu du hitu muing kakor lalong te suang kalin. Itug kali nukn li Pétrus, te Mori Yésus poli dé’it curup agu hian: “Toé di sua mu’un kakor lalong, hau poli pali Akum telungkalin.” Og kali nenut kéta rétangn.","num_words":1714,"character_repetition_ratio":0.053,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.263,"stopwords_ratio":0.32,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
17 |
+
{"url":"","collection":"madlad400","source":"CC 20220801","original_code":"mqy","text":"KREBA DI'A LESO HO'O 23 JULI 2012 - Blog Fransis Borgias\\nHO’O DḖ INJIL DE MORI YḖSUS ATA TUNTI LIHA MATIUS 12:38-42\\nPAKA NARING GA LITḖ MORI KRAẺNG (23-07-12)\\n38 Cang du hitu mai taé de pisa tau’d ata mbeko getok Taurat agu ata Farisi ngger oné Mori Yésus, “Tuang Guru e, ami ho’o ngoéng kéta te lélo ca’n tanda oné mai Ité hitu.”\\n39 Maik mai walé Diha ga ngger oné isé situ, “Olé sanggé’d méu wa’u so’ot toé manga di’ad agu toé manga setia’d ho’o nanang te tegi ca’n tanda. Maik ngger oné isé ce pisa ga toé kéta manga téing can tanda hitu be pé’ang mai tanda nabi Yunus.\\n40 Ai ného hia Yunus danong ka’éng boné mai tuka de ikang mésé lawang kaut telu leso agu telu wié, ne nggitu kolé dé Anak Mensia ce pisa manga kaut Hia ka’éng’n oné mai tuka dading de tana lino ho’o lawang telu leso agu telu wié.\\n41 Cang du leso penghakiman tayi, sanggé’d taung ata Niniwé cepisa manga kaut to’o kolé’d cama-cama agu sanggé’d ata leso ho’o agu pandé téing penghakiman kolé latang te isé. Ai sanggé’d taung ata Niniwé situ dé mosé teser’s cang du poli dengé’n lisé kréba ata ba liha Yunus, agu bo setu’u’n tah ata ho’o’t manga cé’é ho’o dé céwé mésé oné mai hia Yunus!\\n42 Cang dulu leso penghakiman tayi, hia ratu hio’t mai Lau mai tana Selatan ga manga kaut to’o kolé’n tayi cama-cama agu sanggé’d taung ata leso ho’o agu hia kolé tayi manga kaut pandé téing penghakiman latang te isé. Ai hia ratu hitu dé mai kéta tadang mai’n mai sina mai biting’n tana lino ho’o latang te séngét kaut hikmat diha Salomo, agu bo setu’u’n tah ata ho’o’t manga cé’é ho’o dé céwé mésé oné mai hia Salomo hitu!”\\nKREBA DI'A LESO HO'O 24 JULI 2012\\nPUISI-PUISI JULI 2012 III","num_words":298,"character_repetition_ratio":0.065,"word_repetition_ratio":0.042,"special_characters_ratio":0.259,"stopwords_ratio":0.302,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
mqy_Latn/mala_000002_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 801.8611111111111,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06637962962962964,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.004805555555555555,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.23888888888888893,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.3341666666666666,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9833333333333334,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 298.7717591125538,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.014867138503095784,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.012822476167329318,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.012746338133066654,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.06297228961423634,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.07739592773285704,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 742.5,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.064,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.237,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.344,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 1714.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.112,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.063,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.278,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.432,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 298.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.044,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.216,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.125,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.467,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1238.4,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.08849999999999998,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.014399999999999977,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.256,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.3995,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 998.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0735,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.25,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.3725,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 742.5,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.064,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.237,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.344,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 568.75,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.056,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.229,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.31375,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "108",
|
112 |
+
"keep size": "91",
|
113 |
+
"remove size": "17"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
ndz_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,3 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
{"text":"Kòlósìyà 1:23\n23 náa yo má ùnje gítí yúcó ta njembí yo gbaànjé, yo 'ví 'dò kò yo mí to tí kpoò toko ta Bìndi-Mbíṛì, yo 'ví koṛo có ta njembí yo sósò'ô gítí i tí nó náa Banga-Ngú-Có ci yo gítí~ nó lá nò, Banga-Ngú-Có tí nó náa à ma ji ndâ 'duù muu to tí nó 'dáá gî, náa ye tí Páwòlò a bòò mbe kû ma~ nô.\nGet the App!\nDownload the FREE Bible.is app for your iPhone, iPad, or Android device.View in the\nApp Store","id":"<urn:uuid:50cd07c3-379d-43a4-b9e4-e349783fcb3d>","dump":"CC-MAIN-2013-20","url":"http:\/\/www.bible.is\/NDZWBT\/Col\/1\/23","date":"2013-05-19T11:34:00Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-20\/segments\/1368697442043\/warc\/CC-MAIN-20130516094402-00069-ip-10-60-113-184.ec2.internal.warc.gz","language":"ndz","language_score":0.9989437461,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"ndz_Latn_score\": 0.9989437460899353}","num_words":87,"character_repetition_ratio":0.07,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.286,"stopwords_ratio":0.402,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.999,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
2 |
+
{"text":"1Páwòlò giì njè nó bìndi bà 'dè có mì wó á ji ndâ 'duù pí gú Àrèyòpágùsù á gbí gbata Àtínà ya gí gbí gbata Kòríndì. 2Yí mâ giì yee kà, yí giì 'de 'bí 'dakò tí Jùdéyà náa à jò yí mí gbí to Póndùsù ta ṛè wó a Àkùyílà. Ndú gì ta niì mì wó Pìrìsílà 'do Ìtálìyà, tacó Kìláwúdìyò tí ngáángbá gba mì ndâ 'duù Ìtálìyà mòkò ndâ Jùdéyà 'dáá gî 'do Rómà gî. Páwòlò bà-i-nò giì co wiṛi ya gí mì ndú. 3Yí mâ giì 'de ndú tí ndâ mbe cu kémà delè á go yí, yí giì dù á mì ndú ta ndú kû bàkà nèté toko gbaànjé. 4Yí giì dù kû ya gí bà 'vii kí gbí có mì Mbíṛì ta ndâ 'duù kû jè ta bà 'vìsì muu ndâ Jùdéyà ta ndâ Ìgìrígì 'do tí ndâ vò kpokèjì mì ndú gítí kpokèjì mì Bìndi-Mbíṛì ta ndi tí ndâ bàndò bà kili ndâ 'duù tacó bà ùlù Mbíṛì ta ndâ ṛi bà wotí gbí tàkìì mì ndâ Jùdéyà 'dáá gî. 5Ndâ Sìlìvánò ta Tìmàtéyò mâ giì yee 'do Mèsìdónìyà gî, o mì Páwòlò giì dù kpolo ma ká gítí bà ma có mì Mbíṛì, kû 'dè có ji ndâ Jùdéyà ngbáṛángà'i énó máa, Jézù a Bìndi-Mbíṛì. 6Ndâ Jùdéyà mâ giì 'bìtà bà jòò gbí có ta yí, ta bà go yí, yí giì gù gbí bòngo tí wó mí kùṛo ndú, ta bà 'dè có ji ndú máa, «Có ku yo 'ví dù ká tí miṛi yo. Ye 'do tí kpónó bà ya 'do mì yo gí mì ndâ 'duù ŋìnó ta ŋa ndú me ndâ Jùdéyà lá nó ta ngbáṛángà njembí ye.» 7Páwòlò giì njè nó 'do bàndò bà kili ndâ Jùdéyà tacó bà ùlù Mbíṛì á bìndi bà jòò gbí có mì ndú ta ndâ Jùdéyà nò ya gí 'bá mì 'bí 'dakò ta ŋa wó me Jùdéyà lá, ta ṛè wó a Títò Júsìtò, tí mbe ùnje gítí có mì Jézù, ta 'bá mì wó ká dê ta bàndò bà kili ndâ Jùdéyà tacó bà ùlù Mbíṛì. 8Kìrísìpù tí kùṛo ndâ 'duù á bàndò bà kili ndâ Jùdéyà tacó bà ùlù Mbíṛì, giì je ndâ 'viì mì wó, giì je ndâ 'duù me mbè gbí gbata Kòríndì mbe 'di có mì Páwòlò, giì ùnje gítí có mì Mbe tí ndoo gî. Bìndi~ à giì caka tí ndú gî. 9Ta 'bí bèbìlì gbaànjé, Mbíṛì giì 'dè có ji Páwòlò gbí ṛiì, máa, «Páwòlò, cì gúku bà 'dè có lá. Dù ngbìì lá. 10Tacó ye kuu tàkò lo. À má énò, 'bí 'duù gbí gbata tí nó gbaànjé mbe tee 'bì wó mítí lo bà dù wálá. Tacó ndâ 'duù mì ye gbí gbata tí nó me mbè.» 11Páwòlò giì dù kû ma có mì Mbíṛì á ji ndâ 'duù gbí gbata Kòríndì á bìndi có tí nò náa Mbíṛì 'dè ji yí gbí ṛiì nò ta ndoò gbaànjé ta pì vô-nje~gbaànjé pí~. 12Ta 'bí o gbaànjé, ndâ Jùdéyà giì toko có mì ndú gbaànjé gî. Bìndi~ ndú giì ya ta Páwòlò gí gbí ngbàngà kùṛo Gálìyò tí gbolò 'duù náa à tuu yí 'do Rómà, mbe kû zèè to Àkáyà á 'bá mì ndâ Ìgìrígì. 13Ndú bà-i-nò giì kpì ngbàngà tí wó ji Gálìyò máa, «Có mì ze ta 'dakò tí nó a ŋìnô: Yí kû pèè ta bà ya gí gbí muu ndâ 'duù tacó bà solo nje ndú gítí bà bàkà i-Mbíṛì gbí 'bí ŋa kpokèjì náa à me yí~ gbí tàkìì mì ndâ Jùdéyà lá.» 14Káa Gálìyò giì 'vìsì có ji ndâ Jùdéyà á kùṛo bà 'vìsì có mì Páwòlò gí tàkò có mí ndú nò, máa, «Yo 'di có tí nô, ndí yo ndâ Jùdéyà: 'Dakò tí nó kùtàá má bàkà a 'bí i mbe lè gî, yí kùtàá má bàkà a 'bí ŋa gbolò vò i, ye kùtàá bà me kpììkì-kpììkì gítí bà tè gí tàkò có mì yo wálá. 15Káa, à má ká gítí có ta nje sínò, ta có gítí ndâ ṛè ndâ 'bí ŋa 'duù mì yo, ta có gítí 'dóó tàkìì mì yo, yo 'dè ŋìnò gbí 'dóó ŋa kpokèjì mì yo. Ye biya bà dù tí gba mbe waa có gítí ŋa ndâ có tí nò gî.» 16Gálìyò mâ giì 'dè có tí n�� ji ndâ Jùdéyà gî, yí giì mòkò ndú 'do gbí ngbàngà kùṛo wó gî. 17Káa ndâ mbè 'duù tí nó mbe kaa ya gí bà 'di ngbàngà tí nò nó giì zèè 'bí 'dakò ta ṛè wó a Sòsìténè, tí kùṛo ndâ 'duù tí bàndò bà kili ndâ Jùdéyà tacó bà ùlù Mbíṛì. Ndú giì kili mítí 'dakò tí nò, bìndi~ ndú giì gbì yí ká mí gbí ngbàngà kùṛo Gálìyò nò. Káa Gálìyò giì 'vee bà tí ndú ta ndâ i mì ndú náa ndú kû me nò gbaànjé lá. 18Páwòlò giì bàkà bìndi bà ya ta yí mì ndâ Jùdéyà gí gbí ngbàngà nò káa 'dóó o, má kózò gî, yí bà giì 'dè có ji ndâ mbe ùnje gítí có mì Jézù gbí gbata Kòríndì, máa, ndú si yì 'ví ya gí gbí to Sírìyà. Ndú bà-i-nò giì o gbâ ta ndâ Pìrìsílà ta Àkùyílà, tí ndâ mbe ko yí. Páwòlò giì waa nje se muu wó kùṛo bà njè nó mì ndú 'do gbí gbata Kèngèréyè, tacó bà 'bìtà bà gee tí wó kùṛo bà ya yí gí bà ci i ji Mbíṛì á Jèrùzàlémè. 19Ndú mâ giì yee gbí gbata Éfàsù, yí giì jee ndâ Pìrìsílà ta Àkùyílà á mí bàndò, bìndi~ yí giì ya ta kpéétí wó gí bà 'viiki gbí có mì Mbíṛì ta ndâ Jùdéyà á tí bàndò bà kili ndú tacó bà ùlù Mbíṛì. 20Káa si yí kû giì njè nó, ndâ Jùdéyà giì tii yí, máa, yí dù gàà gi. Káa yí giì ya gí gbí có mì ndú nò lá. 21Ta kùṛo bà o gbâ mì wó 'do gbí gbata Éfàsù, yí giì ci ndâ 'duù kà, máa, «Ye bà dele ndi ye gì gí mì yo gî, náa Mbíṛì má ùnje gî nò.» 22Páwòlò giì o gí to á 'do gbí gbâ á bìndi bà njè nó mì wó 'do gbí gbata Éfàsù á ká ngéé gbí gbata Cèzàríyà. Yí mâ giì ya gí bà 'vee ndâ mbe kû kili ta ṛè mì Jézù á bà-i-nò gî, yí giì ndii ya gí gbí gbata Àndìyókì. 23Yí giì bàkà mí Àndìyókì káa làmbu sili, bìndi~ yí giì 'bì ndi nó mì wó co gbí ndâ to Gàlátì, ta ndâ to Fìríjìyà, kû je wotí ji ndâ mbe ùnje gítí có mì Jézù gbí ndâ to tí nò. 24Ta o tí nò si ndâ Pìrìsílà ta Àkùyílà kuu gbí gbata Éfàsù nò, 'bí Jùdéyà ta ṛè wó a Àpólò, náa a jò yí mí gbí gbata Àlèsàndèríyà, tí 'dakò mbe 'dè có, mbe 'di gbí ndâ có gbí wáràgà mì Mbíṛì ngbáṛángà'i gî, giì ya gí Éfàsù. 25Àpólò ya gí Éfàsù tí 'dakò náa à yù yí ngbóó gbí kpokèjì mì Mbíṛì gî, ta cèṛéṛé bà nìbà có mì Mbíṛì ji ndâ 'duù ká tí wó, tí mbe kû ma có ta bà nìbà i gítí Jézù ta 'bí gbèe njì có mbe lè 'do gbí òkò tí ndâ có tí nò wálá, ji ndâ 'duù. Káa à caka tí wó ká ta ŋa bà caka tí ndâ 'duù mì Jòvánì tí mbe caka tí ndâ 'duù. 26Ndâ Pìrìsílà ta Àkùyílà mâ giì 'di kòcò Àpólò kû 'dè có ji ndâ 'duù ta gúku tí wó wálá á bàndò bà kili ndâ Jùdéyà tacó bà ùlù Mbíṛì, ndú giì 'daka yí ya tí~ gí 'bá mì ndú, bìndi~ ndú giì toṛo sè búlù 'do tí nèté mì wó ji yí ta bà nìbà sè ndâ 'bí i ŋìnó náa à kuu tí~ gítí «Kpokèjì mì Bìndi-Mbíṛì» nó ji yí. 27Ta o tí nó náa Àpólò kû giì bàkà có bà di ngo ya gí gbí to Àkáyà nó, ndâ mbe ùnje gítí có mì Jézù gbí gbata Éfàsù giì je wotí ji yí. Ndú giì cu wáràgà ji ndâ mbe tala có mì Jézù á Àkáyà, máa, ndú 'ví te wiṛi mítí wó. Yí mâ giì ye Àkáyà, Mbíṛì giì bàkà nambeè ji yí, ta bà je wotí bà konì ndâ mbe kû kili ta ṛè mì Jézù á kà ji yí túkà'i. 28Yí giì kpò nje ndâ Jùdéyà ta wotí ká tí~, ta bà tùbà~ ji ndú 'do gbí wáràgà mì Mbíṛì mí kùṛo ndâ 'duù 'dáá gî, máa, Jézù a Bìndi-Mbíṛì.\nNdâ Nèté 18","id":"<urn:uuid:d9da8869-2b48-4bdb-918f-bac99b9f9571>","dump":"CC-MAIN-2013-48","url":"http:\/\/www.bible.is\/NDZWBT\/Acts\/18","date":"2013-12-13T02:26:48Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-48\/segments\/1386164819343\/warc\/CC-MAIN-20131204134659-00086-ip-10-33-133-15.ec2.internal.warc.gz","language":"ndz","language_score":1.000009656,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":21,"top_langs":"{\"ndz_Latn_score\": 1.0000096559524536}","num_words":1417,"character_repetition_ratio":0.08,"word_repetition_ratio":0.004,"special_characters_ratio":0.288,"stopwords_ratio":0.553,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
3 |
+
{"text":"5\nJézù nìbà i ji ndâ ꞌduù pí gú\n1Ta o tí nò, ndâ ꞌduù kili me mbè. Jézù mâ giì ŋò ndú, yí giì njè nó ya gí bà ki tí wó to pí gú ta kpéétí wó. Ndâ mbe tala có mì wó giì kaa ya gí tàkò wó pí gú kà. 2Bìndi yí giì ꞌbìtà bà nìbà i ji ndú, máa,\n3«Ndâ mbe ŋò tí ndú ni tí ndâ mbe yê kùṛo Mbíṛì gî, a ndâ mbe tó pá,\ntacó ŋìnò a ŋa ndâ ꞌduù mì Mbíṛì.\n4Ndâ mbe kû kònò séꞌi gbí njembí ndú gítí ndâ i ŋìnó náa ndú bàkà mbe kû bèè ṛo Mbíṛì á muu to tí nó a ndâ mbe tó pá,\ntacó Mbíṛì bà yì�� ndú gî.\n5Ndâ mbe ꞌdê njembí a ndâ mbe tó pá,\ntacó a ndú ká bà ꞌde ndâ tó i tí nó náa Mbíṛì ci ndâ ꞌduù mì wó gítí nô.\n6Ndâ mbe kû kònò go, delè mbe kû gee go ngo tacó bà co tí jáá kpokèjì mì Mbíṛì ta o ꞌdáá gî a ndâ mbe tó pá,\ntacó Mbíṛì bà je ndâ i ŋìnó ta go ndú gbí njembí ndú nó ji ndú gî.\n7Ndâ mbe si có gítí ndâ vò i tí nó náa ndâ ꞌbí ka ndú bàkà gítí ndú nó mí to a ndâ mbe tó pá,\ntacó Mbíṛì bà si có gítí ndâ vò i mì ndú delè mí to gî.\n8Ndâ mbe dù tí ndâ bòò mì Mbíṛì ta njembí ndú gbaànjé a ndâ mbe tó pá,\ntacó a ndú ká bà ŋò Mbíṛì.\n9Ndâ mbe dù tí ndâ mbe jukì gbí òkò tí ndâ ꞌduù a ndâ mbe tó pá,\ntacó ṛè ndú bà dù a ndâ ꞌviì mì Mbíṛì.\n10Ndâ ꞌduù ŋìnó náa à kû mèèkèꞌi tí ndú á muu có bà bàkà ndâ i ŋìnó mbe nìkì tí Mbíṛì nó a ndâ mbe tó pá,\ntacó ŋìnò a ndâ bòò-gba mì Mbíṛì.\n11«À tí yo a tó pá, ta o tí nó náa ndâ ꞌduù má kû ŋo ndi yo, à tí yo delè a tó pá ta o tí nó náa ndú má kû mèèkèꞌi tí yo, ta bà ꞌdè ndâ zu có ta ndeṛè ndú wálá mítí yo á muu ye, 12yo ꞌví dù ta líkíꞌo tí yo, yo delè ꞌví dù ta pétékè tàkòcò yo, tacó Mbíṛì bà ko mboo ndâ vò i tí nò náa á kû me mítí yo nò ji yo ta gbolò tó i. Delè tacó àá táánò kû mèèkèꞌi tí ndâ mbe ꞌdòkò có mì Mbíṛì á kùṛo bà jò yo ká go ŋa ŋìnò náa à kû me ta yo nò.\nNdâ zi ta ngbaꞌo\n13«Yo go zi gbí mbí zi mì ndâ ꞌduù á muu to tí nô. Káa gó ngo zi má cì cee ꞌdo gbí tè zi gî, à kû te tè zi nò yee ká gí ꞌdè, tacó kpokèjì bà dele ta gó zi gí gbí kákáꞌi wálá. 14Yo delè go ngbaꞌo kùṛo ndâ ꞌduù muu to tí nó ꞌdáá gî. Yo delè go ꞌbá náa à bì mí pí gú, náa ndâ ꞌduù ꞌdáá gî kû ŋò . 15Ndâ ꞌduù má òlò wu ta ꞌdíꞌdiꞌo mí tàꞌi, ndú ꞌbu i mí ṛo ngba wu lá. Ndú si ká ngbàà, tacó bà ŋò ta ndâ i tàꞌi ꞌdáá gî. 16Má énò, yo tù ngba yo ta bà bàkà tó i go ngba wu mí kùṛo ndâ ꞌduù ꞌdáá gî. Tacó ndú má ŋò ndâ tó i tí nó náa yo kû bàkà nó, ndú ꞌví ùlù Bu yo á gbíṛì.\nJézù ꞌdè có ji ndâ ꞌduù gítí có mì Mòze\n17«Ndâ ꞌbí ꞌduù gbí òkò tí yo kû koṛo có énó máa, ye gì tacó bà njaanga miṛi yo ꞌdo gbí ndâ có mì Mòze, ta ndâ i ŋìnó náa ndâ mbe ꞌdòkò có mí Mbíṛì táánò nìbà ndú ji ndâ ꞌduù nô. Káa ŋìnò me ndeṛè bà gì ye gbaànjé ká nò lá. Ye gì a i tacó wàa ndâ có mì Mòze, ta ndâ i ŋìnó ꞌdáá náa ndâ mbe ꞌdòkò có mì Mbíṛì nìbà ndú ji ndâ ꞌduù nó ꞌví dù tí tí yúcó. 18Yo te mí gbí muu yo, máa, ndâ to tí nó ta tàṛì má ká kuu bàndò mì ndú, ndâ i bà bàkà tí go ndâ có mì Mòze ta ndâ có mì ndâ mbe ꞌdòkò có mì Mbíṛì gbaànjé gbaànjé ꞌdáá gî. 19Má énò, ꞌbí ꞌduù má biya bà ꞌdi kpêtí káa ꞌbí làmbu có gbaànjé cuki ꞌdo gbí òkò tí ndâ có tí nò, bìndi yí giì nìbà ŋa kpokèjì tí nò ji ndâ ꞌbí ꞌduù, ꞌduù tí nò bà dù tí táángbà ꞌduù gbí òkò tí ndâ bòò-gba mì Mbíṛì wálá. Káa ꞌduù má ꞌdi ndâ có tí nò ꞌdáá gî ta bà mò ꞌbí gí nje seè máa, ‹Ŋìnò a làmbu có,› nò lá, bìndi yí giì nìbà ndú ji ndâ ꞌbí ka wó, ꞌduù tí nò bà dù tí gbolò ꞌduù kùṛo ndâ ꞌduù mì Mbíṛì. 20Yo koṛo muu yo delè máa, ꞌduù má dù ta go bà bàkà ndâ i ŋìnó mbe nìkì tí Mbíṛì nó me gbolò ndii ndâ mbe ꞌdi gbí-o tí ndâ mbe kû kpolo tí tàkìì mì yo tí ndâ Jùdéyà nò lá, ꞌduù tí nò jé gí bà dù tí ꞌduù mì Mbíṛì wálá.\nCó gítí bà ò kòlòwò\n21«Yo ꞌdi có tí nó náa Mòze táánò ꞌdè ji ndâ ká gù ndoo, máa, ‹Yo ꞌví zi ꞌduù lá,› nó gî; káa ꞌduù má zi ku, ndâ gba bà waa có ku mítí wó delè. 22Káa ye kû ꞌdè có ji yo, máa, ꞌbí ꞌduù má ò kòlòwò gítí ꞌbí ka wó, Mbíṛì bà ꞌvee gbí nje wó ta ꞌbí wúnò o gítí ndeṛè kòlòwò tí nò. ꞌBí ꞌduù delè má go ꞌbí ka wó máa yí a ŋónókó tí gbàꞌdá sínò, yí kû yuu a miṛi wó ta kpéétí wó gí gbí wu á bàndò mì ndâ vò ꞌduù á bìndi ku mì wó. 23Má énò, wò má kû je i-ꞌbì lo ji Mbíṛì, káa mbí lo giì ꞌva tí máa, ndeṛè kòlòwò mì ꞌbí ꞌduù ta wò kuu, 24te i-cí-ci tí nò mí to, bìndi wò ꞌví ya gí mì ꞌduù nò. Yo máa ꞌviindi gbí òkò tí yo ta yí gî, wò ꞌví giì ya ta i tí nò. 25Có má gbí òkò tí yo ta ꞌbí ꞌduù káa yí giì ꞌdè có máa yì bà ya gí bà kpì ngbàngà tí lo ji gba, à nìkì máa yo ꞌdè có tí nò cee ꞌdo gbí òkò tí yo ta kpéétí yo ta yì só, si yo yee kùṛo ndâ gba kálásê. Tacó yí má tù wò ji ndâ gba gî, ndâ gba bà je wò ji ndâ àsìkérì, bìndi ndú bà te wò á mí gbí zàà. 26Gbí énó máa, wò bà dù gbí zàà yee tí o tí nó náa wò sì có tí nó náa a waa mítí lo nò ꞌdáá gî.\nCó gítí bà bàkà bangbaya\n27«Yo ꞌdi có tí nó náa Mòze táánò ꞌdè ji ndâ ká gù ndoo, máa, ‹Yo ꞌví bàkà bangbaya lá,› nó gî. 28Káa ye kpónó kû ꞌdè có ji yo, máa, ꞌbí ꞌduù má zekeꞌo tí niì, bìndi yí giì tee njembí wó gáꞌdáá mítí wó, gbí énó máa, yí zingbà ta niì tí nò gbí njembí wó gî. 29À máa ṛo lo ŋìnó gbí kùꞌbì nó ká eendi lo gítí bà bàkà vò i, aaka ṛo lo tí nò ꞌdo gbí kù kélè, wò ꞌví ꞌva gí ꞌdè. À nìkì a bà bè gbí ꞌbí bà to tí lo gbaànjé á co tí bà ꞌva wò mì Mbíṛì ta kábà dìì lo mí gbí vò bàndò á bìndi ku mì lo. 30À máa ꞌbì lo kùꞌbì ka kû si wò ꞌví bàkà vò i, da ꞌbì lo tí nò ꞌva gí ꞌdè. À nìkì a bà bè gbí ꞌbí ꞌbì lo gbaànjé á co tí bà ya ta kábà dìì lo gí gbí vò bàndò á bìndi ku mì lo.\nCó gítí bà njè niì\n31«Mòze delè táánò ꞌdè có ji ndâ ká gù ndoo, máa, ‹ꞌDuù má bà njè niì mì wó, yí ꞌví cu ndeṛè bà njè tí ndú mí gbí wáràgà wàa yí ꞌví je mí ꞌbì niì tí nò.› 32Káa ye kpónó kû ꞌdè có ji yo, máa, ꞌbí ꞌduù má nje niì mì wó á muu ꞌbí tende có á bìndi có bà zingbà ꞌdakò, yí njaanga ji niì nò a kpokèjì bà zingbà ꞌdakò. Káa ꞌbí ꞌduù má giì kò niì tí nò á bìndi wó, ꞌduù tí nò kû zi a ngbà ta niì tí nò.\nCó gítí bà see tí ꞌduù\n33«Ndâ ká gù ndoo delè táánò ꞌdè ji ndoo gî, máa, ‹ꞌDuù ꞌví see tí wó ji Mbíṛì ta ꞌvéṛè lá. Máa, wò tí ꞌduù má see tí lo ji Mbíṛì máa wò bà bàkà ꞌbí i, kózò tí lo ꞌví bàkà ká go po ngo nje lo nò.› 34Káa ye kpónó kû ꞌdè có ji yo, máa, yo ꞌví see tí yo ngé gî lá. Yo see tí yo, máa, ‹Go gbíṛì› lá, tacó gbíṛì a bàndò bà te jàlàmbà mì Mbíṛì tí gba. 35Yo ꞌví see tí yo, máa, ‹Go to tí nó,› nò lá, tacó to tí nó a bàndò bà kaa kò Mbíṛì mí pí . Yo ꞌví see tí yo, máa, ‹Go Jèrùzàlémè› lá, tacó Jèrùzàlémè a gbolò gbata mì Gbolò Gba. 36Yo delè ꞌví si bà see tí yo, máa, ‹Go muu ye› nò mí to, tacó wotí mì yo gítí bà si ꞌbí njì se muu yo gbaànjé ꞌví dù tí béé-bè , wàa ꞌbí ꞌví tù undù nò wálá. Má énò, ye kû ꞌdè có ji yo máa, gbí ndeṛè bà see tí yo wálá. 37Wò tí ꞌduù má bàkà i gî, ꞌdè káa có máa wò bàkà gî. Káa à tà má énò lá, wò delè ꞌví ꞌdè káa có máa wò bàkà wálá cuki. Tacó ꞌbí ŋa có mbe jò ògbù ndii ŋìnò gî, gì a i ꞌdo mì Vò-ꞌduù-tí-nò.\nCó gítí bà kèèndè vò i\n38«ꞌBí có kákáꞌi náa ndâ ká gù ndoo delè táánò ꞌdè ji ndoo a ŋìnó, máa, ‹Ṛo ta ṛo, wàa tì ta tì.› 39Káa ye kû ꞌdè có ji yo máa, yo ꞌví ko mboo vò i ta vò i lá. ꞌDuù má gbì gbí tù lo ŋìnó gbí kùꞌbì nó, wò ꞌví ꞌvìsì tù lo ŋìnó gbí gàlì nó ji yí, wàa yí ꞌví gbì delè. 40ꞌDuù delè má kpì ngbàngà tí lo ji ndâ gba, máa wò ja ndò bòngo tí nó náa wò kû yuu mì gbímbí lo á tà bòngo nó ji yì, ja ꞌdóó wòòkò bòngo tí nó náa wò kû yuu mì pí ndò bòngo tí nò nó ji yí gí tàkò ndò ŋìnò kpêkù. 41ꞌBí ꞌduù delè kpêtí má zèè wò gítí có gba tí wó, máa wò te káꞌi mì yì ya tí gàà énó, te , wò ꞌví ko ta yí ndii to tí nò náa yí nì ji wò nò gî. 42ꞌBí ꞌduù mbe zì i ꞌdo tí lo sàà kùṛo gî, má yù i ꞌdo tí lo, je i tí nò náa yí yù nò ji yí. Káa ꞌbí ꞌduù delè mbe biya bà wùù i ji wò sàà kùṛo gî, má gì tacó bà wùù i ꞌdo mì lo, wò ꞌví biya lá.\nCó gítí bà bàkà tó i ji ndâ mbe bàkà vò i ji ndoo\n43«Ndâ ká gù ndoo táánò ꞌdè có máa, ndoo ꞌví zè ndâ mbe bàkà tó i ji ndoo nìkì maa, wàa ndoo ꞌví sogo ndâ mbe bàkà vò i ta ndoo. 44Káa ye kpónó kû ꞌdè có ji yo, máa, yo delè ꞌví zè ndâ mbe bàkà vò i ta yo nìkì go bà zè ndâ mbe bàkà tó i ji yo. Yo delè ꞌví ꞌdeke tí yo ji Mbíṛì máa yí ꞌví bàkà nambeè ji ndâ mbe kû mèèkèꞌi tí yo. 45Yo kpolo tí có tí nó náa ye kû ꞌdè ji yo nô, tacó wàa, yo ꞌví dù tí ndâ mbe bàkà tó i go i mì Bu yo Mbíṛì á gbíṛì, tí mbe si ṛi kû co ta ngba wó ji ndâ tó ꞌduù ta ndâ vò ꞌduù, delè mbe si mù kû nì mí gbí njí mì ndâ tó ꞌduù ta ndâ vò ꞌduù ꞌvii ká ꞌvii. 46Káa yo má zè nìkì maa káa ndâ ꞌduù ŋìnó mbe kû zè yo nìkì maa nó cuki, ndeṛè bà bàkà tó i mì Mbíṛì ji yo ꞌví dù a yè? Ŋìnò me gbèe ŋa i tí nó náa ndâ ꞌduù ŋìnó náa a kû ꞌdè máa ndú a ndâ vò ꞌduù nó kû bàkà lá? 47Yo delè má ꞌvee káa ꞌbì nd�� nambe yo cuki, ꞌbè gbí òkò tí yo ta ndâ ꞌbí ŋa tende ŋa ndâ ꞌduù ꞌví dù a yè?\n48«Má énò, yo dù ta tó muu yo, tacó Bu yo á gbíṛì a ꞌduù ŋìnó ta tó muu wó!","id":"<urn:uuid:19afdc76-ce33-4484-9d3f-d3c7433a0092>","dump":"CC-MAIN-2021-31","url":"https:\/\/www.bible.com\/bible\/1793\/mat.5.ndznt","date":"2021-08-04T08:57:47Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2021-31\/segments\/1627046154798.45\/warc\/CC-MAIN-20210804080449-20210804110449-00238.warc.gz","language":"ndz","language_score":1.0000094175,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"ndz_Latn_score\": 1.0000094175338745}","num_words":2162,"character_repetition_ratio":0.064,"word_repetition_ratio":0.015,"special_characters_ratio":0.295,"stopwords_ratio":0.5,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|