Datasets:
Yingli Shen
commited on
Add files using upload-large-folder tool
Browse filesThis view is limited to 50 files because it contains too many changes.
See raw diff
- .gitattributes +13 -0
- ata_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- ata_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +0 -0
- ata_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- beq_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- beq_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +19 -0
- beq_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- big_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- big_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +0 -0
- big_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- chk_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- chk_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +0 -0
- chk_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- chk_Latn/mala_000002_remove.jsonl +0 -0
- chk_Latn/mala_000002_stas.jsonl +115 -0
- cmn_Hani/fineweb-2_000051_remove.jsonl +3 -0
- cmn_Hani/fineweb-2_000202_remove.jsonl +3 -0
- cmn_Hani/fineweb-2_000209_remove.jsonl +3 -0
- cmn_Hani/fineweb-2_000234_remove.jsonl +3 -0
- cmn_Hani/fineweb-2_000251_remove.jsonl +3 -0
- cmn_Hani/fineweb-2_000301_remove.jsonl +3 -0
- cmn_Hani/fineweb-2_000308_remove.jsonl +3 -0
- cmn_Hani/fineweb-2_000324_stas.jsonl +115 -0
- cmn_Hani/fineweb-2_000371_stas.jsonl +115 -0
- cmn_Hani/new_cc_000389_remove.jsonl +3 -0
- cmn_Hani/new_cc_000516_remove.jsonl +3 -0
- cmn_Hani/new_cc_000539_keep.jsonl +3 -0
- cmn_Hani/new_cc_000575_stas.jsonl +115 -0
- cmn_Hani/new_cc_000622_remove.jsonl +3 -0
- cmn_Hani/new_cc_000688_keep.jsonl +3 -0
- cmn_Hani/new_cc_000722_remove.jsonl +3 -0
- cpy_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- cpy_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +13 -0
- cpy_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- mak_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- mak_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +0 -0
- mak_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- mak_Latn/mala_000002_keep.jsonl +0 -0
- mak_Latn/mala_000002_remove.jsonl +0 -0
- mak_Latn/mala_000002_stas.jsonl +115 -0
- mkn_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- mkn_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +0 -0
- mkn_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- mkn_Latn/mala_000002_keep.jsonl +0 -0
- mkn_Latn/mala_000002_remove.jsonl +0 -0
- mkn_Latn/mala_000002_stas.jsonl +115 -0
- pbi_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +4 -0
- pbi_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +1 -0
- pbi_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- slk_Latn/mala_000001_stas.jsonl +115 -0
.gitattributes
CHANGED
@@ -1447,3 +1447,16 @@ cmn_Hani/fineweb-2_000188_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
|
1447 |
cmn_Hani/fineweb-2_000230_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
1448 |
cmn_Hani/new_cc_000572_keep.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
1449 |
cmn_Hani/fineweb-2_000159_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1447 |
cmn_Hani/fineweb-2_000230_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
1448 |
cmn_Hani/new_cc_000572_keep.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
1449 |
cmn_Hani/fineweb-2_000159_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
1450 |
+
cmn_Hani/fineweb-2_000308_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
1451 |
+
cmn_Hani/fineweb-2_000051_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
1452 |
+
cmn_Hani/fineweb-2_000234_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
1453 |
+
cmn_Hani/new_cc_000516_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
1454 |
+
cmn_Hani/new_cc_000539_keep.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
1455 |
+
cmn_Hani/fineweb-2_000202_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
1456 |
+
cmn_Hani/fineweb-2_000209_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
1457 |
+
cmn_Hani/new_cc_000622_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
1458 |
+
cmn_Hani/fineweb-2_000301_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
1459 |
+
cmn_Hani/new_cc_000722_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
1460 |
+
cmn_Hani/new_cc_000688_keep.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
1461 |
+
cmn_Hani/fineweb-2_000251_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
1462 |
+
cmn_Hani/new_cc_000389_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
ata_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
ata_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
ata_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 647.1767955801105,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06619337016574585,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.002578268876611418,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.22177716390423574,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.407939226519337,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9999907918968692,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 546.4671990911709,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.027357287356660764,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.015514409839145902,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.013671901043542049,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.05515795157093105,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.0001284126024660061,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 693.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.067,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.221,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.411,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 4347.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.146,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.317,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.274,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.615,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 48.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.188,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.231,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.998,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1346.6000000000004,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.101,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.005,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.239,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.475,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 985.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.081,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.23,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.448,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 693.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.067,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.221,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.411,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 61.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0545,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.212,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.369,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "543",
|
112 |
+
"keep size": "506",
|
113 |
+
"remove size": "37"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
beq_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
beq_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,19 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
{"text":"Biy 12:20\nLufwa lwa Erode\n20Erode waba na nkesi dzamakwa mu baatu ba ku Tiro na bari ku Sidoni. Mu nyukusunu mosi, bo baba haho ha busu bwa nde. Bu bayukusa Balasto, kisari kya mbyaasi mu mitariri kihekiri kya tolo, baloombo kiyeengi, bukuri mansi ma bo maba taambulaa byalaka mu nsi Erode.","id":"<urn:uuid:ff7454d8-5c3e-4090-a410-18b1d0859d90>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/Acts\/12\/20","date":"2019-01-21T10:19:38Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547583771929.47\/warc\/CC-MAIN-20190121090642-20190121112642-00441.warc.gz","language":"beq","language_score":0.9999909401,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 0.9999909400939941}","num_words":51,"character_repetition_ratio":0.0,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.224,"stopwords_ratio":0.275,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
2 |
+
{"text":"Lom 5:15\n15Kasi, kikabu kya bweese kyahele kuba bunu buri kiteesu kya lumvuki. Ngo mbuti heki mu lumvuki lwa muutu mosi, lufwa luri lwakoto mu baatu balaka, lo dibvuriri mufunu diri bweese bwa Nzaambi, na kikabu kya bweese, mu muutu mosi, ngo Yesu Kiristo, bari baheele byo kwa mansaalisi kuri baatu balaka.","id":"<urn:uuid:20e569f1-2725-4f92-8729-d3716295f9c2>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/Rom\/5\/15","date":"2019-01-23T07:18:18Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547584203540.82\/warc\/CC-MAIN-20190123064911-20190123090911-00536.warc.gz","language":"beq","language_score":1.0000063181,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 1.0000063180923462}","num_words":51,"character_repetition_ratio":0.107,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.215,"stopwords_ratio":0.176,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
3 |
+
{"text":"Yow 14\nYesu ngo nzila yinata kuri Taata\n1«Yaa lubviimfuka mitima myeene ko. Siilee kanyi mu Nzaambi, na siilee kanyi mu me se. 2Mu nzo Taayi dyaami, muri bihekiri byalaka; mbuti kari bubwo ko, nkani me nyahele kululeele ti: me nyeensi kuluyirikila bibeendu? 3Mu ntaangu yiri me mwaa kweende na mwa kuluyirikila kibeendu, me sa nyiisa lukimi, na sa nyaluholo hateke me, mpisi heki, haho ha nyiri meenu, beenu se luba. 4Beenu luyaari nzila yiyo yinata kukwo ku nyiri mu kweende meenu.» 5Toma waleele kuri nde ti: «Mfumu, beetu twahele kuyaaba ku wuri mu kweende. Dyaburi beetu tuyaabila nzila?» 6Yesu waleele kuri nde ti: «Me ngo nzila, ngwanwa na bumwooyo; kuri muutu wukweende kuri Taata, mbuti ka mu me ko. 7Mbuti beenu luyaari me, lo sa lwayaaba se Taata. Kuholosono kilookolo kimaki, beenu lumwaamuyaaba, na lumwaamumono.»\n8Filipo waleele kuri nde ti: «Mfumu, soongo beetu Taata, haho lo bukukiri mu beetu.» 9Yesu waleele kuri nde ti: «Me dzakiri na beenu mu mantaangu malaka, na ye wahele kuyaaba me, Filipo? Wunde wumono me, lo Taata kamwiini. Dyaburi ye wuleele ti: \"soongo beetu Taata\"? 10Buri ye wahele kusiila kanyi ti me nyiri mu Taata, na Taata wuri mu me? Maampu ma nyiri mu kululeele me, me nyahele kuleele mo mu me-meene, ngo Taata wasa kikuundi mu me wuri mu kwesa biyiriki bya nde-meene. 11Siilee kanyi ti: me nyiri mu Taata, na taata wuri mu meenu; Siilee kwandi ti kanyi mu ntoono biyiriki byo-meene. 12Mu ngwanwa mu ngwanwa me nyiluleeriri, wusiila kanyi mu me, nde se sa kasa biyiriki binyiri mu kwesa me. Nde sa kasa na bibvuriri ti na bimabi, bukuri me nyikweende kuri Taata, 13na mamo ma luloombo mu nkuumbu ya me, me sa nyayirika mo, mpisi heki Taata kaba wakeembusu mu Mwaana. 14Mbuti beenu luloombiri kitotolo kuri me, mu nkuumbu ya me, lo me sa nyakiyirika.»\nLusiilulu lwa mpeekulu Mpeeve Yangisi\n15«Mbuti beenu lutiiri me, lo sa lwakebe ntumu dzaami; 16na me sa nyingukila Taata, mu kuluha muboondi wakaka, mpisi heki kaba na beenu kwakinkulu. 17Mpeeve ya ngwanwa yiri, nsi lo yahele kubangisina kuyitaambula, bukuri nsi yahele kuyimono, na yahele kuyiyaaba; ngo kasi beenu luyiyaari, bukuri yo yiri ha kakati dya beenu, na sa yanamitina kuba mu beenu. 18Me ka nyilusiisa bisaani ko, me sa mbweese kwiisa kuri beenu. 19Mwaa-ntaangu yantele yisiiri, na nsi ka yibweese kumono me se; ngo kasi beenu sa lwamono me, bukuri me nyiri mwooyo, na beenu se sa lwaba mwooyo. 20Mu kiluumbu kikyo, beenu sa lwabakula ti me nyiri mu Taayi dyaami, na beenu, mu me, na me, mu beenu.»\n21«Wunde wuri na ntumu dzaami, na wukebaa dzo, lo wunde tiiri me. Wunde wutya me, Taayi dyaami sa kamutya. Na me sa nyamutya na sa nyamonokono kuri nde.»\n22Yuda, kari Iskaryote ko, waleele kuri Yesu ti: «Mfumu, dyaburi ye wumonokono kuri beetu, ngo kasi, kari kuri nsi ko?» 23Yesu wabvutula, waleele kuri nde ti: «Mbuti muutu tiiri me, lo sa kakebe Maampu maami; na Taayi dyaami sa kamutya, na kuri nde sa tweende, na beetu sa twadzakala kuri nde. 24Wunde wuri katii me ko, lo ka kobe maampu ma me ko. Maampu ma luyuka, mari ma me ko, ngo ma Taata wampeeke. 25Me nyiluleeriri mamo, mu ntaangu yi nyakiri na beenu. 26Muboondi, Mpeeve yangisi, yiyo mbasi-tsuku yiheeke Taata, mu nkuumbu meenu, sa kaluyikisa momanso, na sa ka lulubula momanso ma nyiri nyaluleele.»\n27«Me nyilusisikiri kiyeengi, kiyeengi kyaami me nyiluheeri; ngo kari bunu buheelaa nsi ko. Yaa lubviimfuka mitima myeene ko, na yaa luba na boomo ko. 28Beenu lwayukiri me nyaleeriri ti: \"Me nyiri mu kweende, ngo sa mbweese kwiisa kuri beenu\". Mbuti beenu lutiiri me, nkani lo beenu luri na kiminu bu luyaa ti me nyiri mu kweende kuri Taata, bukuri Taata bvuriri bunene na me. 29Me nyiluleeriri misamu mimyo, tekesele mikwiisa, Mpisi heki ha mikwiisa, beenu lusa kanyi. 30Me ka nyibweese kudzoonso kwalaka na beenu ko, bukuri mutumi nsi wiisiri, ngo nde wahele na lutumu ti lumosi mu me, 31kasi mu kuri ti nsi yiyaaba ti me ntiiri Taata, na me nyiri mu kweyirika bunu bwa ntumini Taata. Telemeenu, na tweendeenu!»","id":"<urn:uuid:9f907f78-8363-4574-a6c0-ca855540c1af>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/John\/14\/","date":"2019-01-17T17:27:41Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547583659056.44\/warc\/CC-MAIN-20190117163938-20190117185938-00355.warc.gz","language":"beq","language_score":1.0000083447,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 1.0000083446502686}","num_words":675,"character_repetition_ratio":0.064,"word_repetition_ratio":0.003,"special_characters_ratio":0.227,"stopwords_ratio":0.37,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
4 |
+
{"text":"Luk 1\nNkotulu\n1Mu bukuri baatu balaka basiiri kisalu kya kutina kikulu kya misamu mimyo mayirimini ha kakati dya beetu, 2bunu bwa tuyaabisiri babo bari kuholosono kunu mbandukulu baba bambaangi bamono mu miisu, na bayeki bisari bya Maampu. 3Me bu nyafyongokini misamu myominso kunu mbandukulu mu bunkete na deredee, nyamwiini ti bwabubwete me se ntina mu ntoono ye Tehofile, muutu walukiinsu, 4mpisi heki ye se yaaba ngwanwa ya maampu ma wuri wataambula.\nNyaabusulu mbutukulu ya Yowane Mubotiki\n5Mu ntaangu yiri Erode waba mbyaasi mu Yudaya, kwaba ngaanga-nzaambi mosi, nkuumbu yaandi Dzakariya, mu kabu dya Abya, na mukasi waandi waba mosi, mu baala ba bakyeetu bapalila mukaanda dya Aaloni, nkuumbu yaandi Elidzabeti. 6Boboolo baba baatu basuunguma ha busu bwa Nzaambi, bakwedyaatila kunsa mangisi na ntumu dza Mfumu kwahele maseembu. 7Bo baba bahele na baala, bukuri Elidzabeti waba kisita, na boboolo mibvu myaba myeki myatoomboko. 8Ntaangu Dzakariya yatubuka, ya kusala kisalu kyaandi kya bungaanga-nzaambi, bunu bwaba muloongo wa kabu dya nde ha busu bwa Nzaambi. 9Bunu bwaba kifu kya bungaanga-nzaambi, wari ha yulu nde, dyabwa, mu kukoto mu nzo yangisi ya Mfumu na kuyoko mananaasi. 10Fundu-fundu dyodinso dya baatu, dyaba ha mbasi mu kusaambila, mu kilookolo kya nyokulu mananaasi. 11Mbasi ya Mfumu yamumonokono, yateleme ha lubakala lwa dziku dya mananaasi. 12Dzakariya bu kayimono, mutima wasa mambaawu na wabwilikila kinkuuka. 13Mbasi yaleele kuri nde ti: «Yaa ba na boomo ko Dzakariya, bukuri ndoombulu dza ye dzibakiri mvutu, na mukasi waaku, Elidzabeti sa kakubutila mwaana wa mubakala, na ye sa wamuteele nkuumbu Yowane. 14Nde sa kaba kuri ye ntoono ya kiminu na ya nkeembu, na baatu balaka sa baba na kiminu mu mbutukulu yaandi. 15Mukwongo, nde sa kaba muutu wamunene ha busu bwa Mfumu, nde mbasi-tsuku bviinya na malu makookolaa kunwa pe. Sa kaba waluula mu Mpeeve Yangisi, kuri wakiri mu mwooyo nguri yaandi. 16Nde sa kabvutula baala balaka ba Isaheli kuri Mfumu, Nzaambi bo. 17Nde sa keyende ku mankula ha busu bwa Nzaambi, mu mpeeve na mu mpinu dza Eliya, mu kubvutula mitima mya bataayi ha yulu baala, na bangaa-tungu, ku madyeele ma baatu basuunguma, na kusa kuri ti baatu baba bayirima mu kutaambula Mfumu.» 18Ngo Dzakariya waleele kuri mbasi ti: «Dyaburi me nyiyaabila mamama? Me ti nyeki kinuni, na mukasi me mibvu myeki myatoomboko». 19Mbasi yabvutula kuri nde yaleele ti: «Me ngo mbasi Ngabileri, wukootelemaa ha busu bwa Nzaambi. Me bampeekirye mu kudzoonso kuri ye, na mu kuyaabisa ye mukeensu wumawu. 20Mono, ye busii bubwo, bweese kuba na mbeembu ko na bweese kudzoonso ko, natee kiluumbu kiyirima misamu mimami, bukuri ye sii sa kanyi mu maampu ma me ko, mbasi-tsuku mayirima mu ntaangu yasoolu.» 21Baatu baba kiingaana Dzakariya, bakimuka mu kumono ti nde wuri mu kudziingila mu nzo yangisi. 22Kamana kupala, nde waba weki kubangisina pe kudzoonso na bo; bo babakula kuri ti mamono-miisu kabwanikinyee na mo mu nzo yangisi. Nde waba weki baba, na kwedzoonsolo mu bidiimbu. 23Biluumbu bya kisalu kyaandi bimanaa kukuka, Dzakariya wabvutuka ku nzo yaandi. 24Ha mambisa ma biluumbu bibyo, Elidzabeti, mukasi waandi wabaka yimi, na wasweeme mu mangoondo mataanu. Nde waleele ti: 25«Mamama Mfumu kayirikiri mu ntoono me, mu biluumbu bi kasyeetiri kisoosi kyaandi kuri me, mu kumana nsoni dza me ha kakati dya baatu.»\nNyabusulu mbutukulu ya Yesu\n26Mu ngoondo ya masaamunu, Nzaambi waheeke mbasi yiri nkuumbu Ngabileri, ku bula bumosi, bwa mu nkoonsi ya Ngalili, buri nkuumbu Nadzareti, 27wamuheeke kuri mwa ntuumba mosi yanswaasa, yaba kunsa lulelusunu lwa makweele, bo na bakala dimosi diri nkuumbu Yosefi, wapalila mu kaanda dya Davidi, mwaa-ntuumba yiyo nkuumbu yaandi Mariya. 28Mbasi yakoto mu nzo Mariya na yamuha mboto ti: «Ba na kiminu, ye wuri na bweese, Mfumu wuri na ye.» 29Mariya bu kayuka mamo, mutima wasa mambaawu na wafuula kunsa mutima ti: Sa mboto ya bubwo lo mambangukulu ti kwe? 30Mbasi yaleele kuri nde ti: «Yaa ba na boomo ko Mariya, bukuri ye bakiri bweese kuri Nzaambi. 31Mono, ye sa baka yimi, sa wabuta mwaana wa mubakala, na sa wamuteele nkuumbu Yesu. 32Nde sa kaba muutu wamunene, sa bamuteele Mwaana Mwa-Yulu, na Mfumu Nzaambi sa kamuha mboloko ya Davidi taayi dyaandi. 33Nde sa katuma kaanda dya Yakobe kwakinkulu, na kimfumu kyaandi kiwa ko.» 34Mariya waleele kuri mbasi ti: «Sa mimyo buri miyirimina, bukuri me nyakiri babakala kuyaaba pe?» 35Mbasi yabvutula kuri nde ti: «Mpeeve Yangisi sa yiisa ha yulu ye, na mpinu dza Mwa-Yulu sa dzakufuka mu mposi yaandi. Hango-nkuumbu, mwaana wubutuka sa kaba wangisi, na sa bamuteele ti Mwaana Nzaambi. 36Mono, Elidzabeti mwisi kaanda waaku se weki na yimi dya mwaana wa mubakala kunsa bununi bwaandi, na nde wu babeleelaana ti kisita, yimi dyeki mu ngoondo ya masaamunu. 37Bukuri Nzaambi kakoonaa dyaambu ko.» 38Na Mariya wabvutula ti: «Mono, me nyiri kisari kya Mfumu. Hemese ma leeriri ye mayirima mu me.» Ha mambisa haho, mbasi yamusiisa.\nMariya wayende kweemono Elidzabeti\n39Mu biluumbu binibyo, Mariya wayende, mu mawasu, ku bula bu mosi mu nkoonsi ya milaandu ya Yudaya. 40Nde wakoto mu nzo Dzakariya na waha Elidzabeti mboto. 41Elidzabeti kamana kuyuka mboto ya muheeri Mariya, mwaana waba mu mwooyo waandi wanyiŋina, na Elidzabeti waluula mu Mpeeve Yangisi. 42Elidzabeti wadzoonso mu mbeembu yadzaangama, waleele ti: «Ye babvuri kusakumuna mu bakyeetu bobanso, na mwaana waaku se wasakumunu. 43Mi kuri mifumini, ti nguri Mfumu yaami, kiisa ku nyiri me? 44Bukuri, mono, mboto ye bu yiyukini mu makutu ma me, mwaana wuri mu mwooyo me niŋini mu kiminu. 45Kiminu kuri wunde wasa kanyi ti, misamu myaleele Mfumu mu nde, sa myayirima.»\nMukuunga Mariya\n46Mariya waleele ti:\n«Muheebulu waami wusiika Mfumu,\n47na mutima waami waluula mu kiminu\nmu ntoono Nzaambi, mubvuukisi waami;\n48bukuri nde syeeturyee kisoosi kyaandi\nha yulu nkulukulu ya kisari kyaandi.\nMono, kuholosono mu lumalu,\nbiseendu byobinso sa byaleele me ti nyiri mu lwambwe,\n49bukuri Mwa-mpuungu wayirikiri misamu myansisi kuri me.\nNkuumbu yaandi yiri yangisi,\n50na ngebe dzaandi kuri babo\nbamubvuminaa dziri mu biseendu ngo biseendu.\n51Nde sariryee mu makwa ma myooko myaandi,\nlutumu lwa kooko kwaandi.\nNde tsyamikisyee bangaa-butuutu-ntulu,\nmu bitsimi bya mitima mya bo.\n52Nde sononyee bambyaasi mu mamboloko,\nna dzaangisiri ba mafuunsi.\n53Babo bari na nzala, nde wubaluulusiryee mu bitotolo,\nna babisina nde wubabvutiryee na myooko mya mukangala.\n54Nde wiisiri mu kubakisa Isaheli, kisari kyaandi,\nna wumubambukiri mwooyo mu kumusiila ngebe.\n55Bunu bu kabaleele kuri bataayi beetu,\nmu ntoono Abalaami na kaanda dyaandi kwakinkulu.»\n56Mariya wadzakala kuri Elidzabeti kidzika kampe kya mangoondo matatu,\ntumi ha kabvutuka ku bula bwaandi.\nMbutukulu Yowane Mubotiki\n57Ntaangu Elidzabeti ya kubuta yatubuka, na nde wabuta mwaana wa mubakala. 58Ba bari manzo bebele, na ba bari mu kaanda, bayuka ti Mfumu soongiryee bunene bwa ngebe dzaandi kuri Elidzabeti, bakeembe mu kintwaari na nde. 59Kiluumbu kya mpoomo bu kyatubuka, bo bayende mu kweteende mwaana bubakala. Baba batiiri kuluka mwaana nkuumbu ya taayi dyaandi, Dzakariya, 60kasi nguri yaandi ha kaleeriri ti: «Pele, nkuumbu yaandi Yowane.» 61Bamuleele ti: «Mu kaanda dya beenu kwahele muutu wuri na nkuumbu yiyo.» 62Ha beki fuulaana mu nzoonsulu ya bidiimbu kuri taayi dya mwaana kari nkya nkuumbu katiiri baluka mwaana. 63Dzakariya waloombo mwaa-baya dyantele na watina ti: «Nkuumbu yaandi Yowane.» Bobanso bamono dyo dyankimukunu. 64Ha nsi na nsi, munwa Dzakariya wadzibuma, ludima lwaandi lwanyanguka, na nde wabeke mu kudzoonso na kudumusa Nzaambi. 65Bobanso baba mu loondo didyo bamono boomo, na badzoonsolo mu misamu mimyo mu nkoonsi ya milaandu ya nsi ya Yudaya. 66Bobanso bayukiri misamu mimyo, bamikebe kunsa mitima myaaku, na baleele ti: «Mwaana wu na kaba?» Mukwongo, kooko kwa Mfumu kwaba ha yulu nde.\nMukuunga wa mbikululu wa Dzakariya\n67Taayi dyaandi Dzakariya, waluula mu Mpeeve Yangisi, na wabikula waleele ti:\n68«Kaba wadumusu Mfumu Nzaambi ya Isaheli,\nbukuri nde wayisiri mu kuyilimina na mu kukuula kaanda dyaandi.\n69Na watelemisi Mubvuukisi wampinu mu kaanda dya Davidi, kisari kyaandi.\n70Bunu bu kayaabisiri, na kidzika mu minwa mya babikiri baandi bangisi.\n71Sa katubvuukisa mu myooko mya bataatu beetu,\nna mu myooko mya bobanso batuberiri,\n72mu kusiila bataayi beetu ngebe,\nna kubambukila mwooyo mu lulelusunu lwaandi lwangisi,\n73bunu bu kalabiri maalu kuri Abalaami,\ntaayi dyeetu, mu kutubvuukisa,\n74mu kutukuula mu myooko mya bataatu,\nmpisi heki tumusalila kwahele kuba na boomo,\n75kunsa bungisi na nsungumunu, ha busu bwaandi,\nmu biluumbu byobinso bya kidziingu kyeetu.\n76Ye mwaa-mwaana, sa ba kuteele ti mubikiri Mwaa-yulu,\nbukuri ye sa weende ku mankula ma Mfumu,\nmu kuyirikila manzila maandi,\n77mu kuha kuri kaanda dyaandi,\nnyaabulu ya mvuukulu mu mpemusunu ya masumu ma bo,\n78mu ntoono mutima wangebe wa Nzaambi yeetu,\nmu didyo, buungi bwaandi sa bwaseme ha yulu beetu,\nbunu ntaangu ya ku yulu,\n79mu kuha nsyeemunu kuri babo badzakala kunsa mampimbisi,\nna kunsa mposi ya lufwa,\nna mu kutwaalisa miilu myeetu mu nzila ya kiyeengi.»\n80Mwaa-mwaana waba kwebuukaana, na kwebaka makwa mu kimpeeve. Nde wadzakala ku nsi yankatu natee kiluumbu ki kamonikini nde kuri Isaheli.","id":"<urn:uuid:1e56861d-8c77-4dc4-b882-5347bc9dcac3>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/Luke\/1\/","date":"2019-01-18T09:25:27Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547583660020.5\/warc\/CC-MAIN-20190118090507-20190118112507-00047.warc.gz","language":"beq","language_score":1.000005126,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 1.0000051259994507}","num_words":1430,"character_repetition_ratio":0.046,"word_repetition_ratio":0.001,"special_characters_ratio":0.204,"stopwords_ratio":0.274,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
5 |
+
{"text":"Luk 6:42\n42Buri ye wutsiitsa kuleele kuri mbaasi yaaku ti: \"Mbaasi me, hemese me nyisila kisesengu kiri mu diisu dya ye\"; koomosoko wahele kumono mubaangu wuri mu diisu dya ye-meene? Ye ngaa-bumpitu-bumpyoongo! Yisileeti mubaangu wuri mu diisu dyaaku, tumi ye mono na kensekelee mu kuyisila kisesengu kiri mu diisu dya mbaasi yaaku.»","id":"<urn:uuid:feafa7bd-4247-4b0e-aa38-6f02b64508a6>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/Luke\/6\/42","date":"2019-01-17T20:00:10Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547583659063.33\/warc\/CC-MAIN-20190117184304-20190117210304-00584.warc.gz","language":"beq","language_score":0.9999873638,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 0.9999873638153076}","num_words":51,"character_repetition_ratio":0.139,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.21,"stopwords_ratio":0.196,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
6 |
+
{"text":"Yow 16\n1«Me nyiluleeriri mamo, mpisi heki luhele kubumina makya. 2Bo sa balubingisa mu manzo-mankutukunu; na ntaangu yiri mu kwiisa yiri baatu badzusa beenu lo bubatsima ti, Nzaambi bari mu kusalila mu kiteesu kya bubwo. 3Sa bayirika mamo, bukuri bahele kuyaaba Taata, na me. 4Ngo nyiluleeriri mamo, mpisi heki ha tubuka ntaangu yiyo, beenu lubaambukila dyo mwooyo, ti me nyaluleeriri.»\nKisalu kya Mpeeve Yangisi\n«Me nyasii kululeele dyo ha mbandukulu ko, bukuri me nyabeeri nyakiri na beenu. 5Mu lumalu, me nyeki mu kweende kuri wunde wampeekiri, na kuri ti mosi mu beenu ko wufuula me ti: \"Kuri wuri mu kweende?\" 6Ngo, ngebe dziluuriri mu mitima myeenu, bukuri me nyiluleeriri mamo. 7Ngo me nyiluleele ngwanwa; kuri ndaandu kuri beenu ti me nyeende. Bukuri, mbuti me nyahele kweende, lo Mukariri kakwiisa kuri beenu ko. Ngo mbuti me nyeensi, lo me sa nyamuheeke kuri beenu. 8Na nde bu kakwiisa, sa kasa kuri ti baatu baba na mbakukulu mu mitariri masumu, nsungumunu na mutsuundu. 9Mu mitariri masumu, bukuri bo bahele kusiila kanyi mu me; 10mu mitariri nsungumunu, bukuri me nyiri mu kweende kuri Taata, na lubweese kumono me ko; 11mu mitariri mutsuundu, bukuri Mfumu ya nsi yimayi weki watsuundusu.»\n12«Me nyakiri na myalaka mya kululeele, ngo lubangusina kukuunda myo mu lumalu ko. 13Mu ntaangu yi kakwiisa, Mpeeve Yangwanwa, sa kalutwaalisa kunsa ngwanwa yoyinso, bukuri nde kadzoonsolo mu nde-meene ko, ngo sa kadzoonsolo mu momanso ma kari kayuka, na sa kaluyaabisa, misamu mikwiisa. 14Nde sa kakeembese me, bukuri sa kaholo mya me, na sa kaluyaabisa myo. 15Byobinso bya Taata, bya me; hango nkuumbu me ndeeriryee ti nde sa kaholo mya me, na sa kaluyaabisa.»\nNgebe sa dzakituka kiminu\n16«Mwaa-ntaangu yantele, ka lubweese kumono me ko; mwaa-ntaangu yikimi, sa lwabweese kumono me.» 17Ngo babamosi mu bayiki baandi, balelesene bo na bo ti: «Ti nki kari mu kuleele kuri beetu: \"Mwaa-ntaangu yantele, ka lubweese kumono me ko; mwaa-ntaangu yikimi, sa lwabweese kumono me?\" Na ti: \"Me nyikweende kuri Taata?\" 18Hango bo baleele ti: Bukari mu kuleele ti: \"Mwaa-ntaangu yantele\" lo mambangukulu ti kwe? Twahele kuyaaba mu nki kari mu kudzoonsolo.» 19Yesu kayaaba ti, bo baba na nzala kumuha bifuuri, waleele kuri bo ti: «Beenu lufulusina beenu na beenu mu mimyo mi ndeeriri me ti: \"Mwaa-ntaangu yantele, ka lubweese kumono me ko; mwaa-ntaangu yikimi, sa lwabweese kumono me?\" 20Ngwanwa mu ngwanwa, me nyiluleeriri: beenu sa lwadila na sa lwayaya, ngo nsi bu yiba mu kiminu, beenu sa lwaba mu ngebe, ngo ngebe dzeenu sa dzakituka kiminu. 21Mukyeetu habaana weki mu kubutaa, lo wuri na ngebe, bukuri ntaangu ya kumono mpasi yi mwaatubuka mu nde; ngo mbuti mwaana mwabutuka, lo nde dzimbikini misoongo, mu kiminu kya muutu wu mwaakwiisa mu nsi. 22Hango nkuumbu, beenu mu lumalu luri na ngebe; ngo me sa nyabweese kulumono, na mitima mya beenu sa myamono kiminu; na kiminu kya beenu kuri muutu wuyisila kyo ko.»\n23«Mu kiluumbu kikyo, beenu lubweese kuha me kifuuri ti mu musamu mosi ko. Ngwanwa mu ngwanwa, me nyiluleele: bibyo biluloombo kuri Taata mu nkuumbu me, sa kaluha byo. 24Natee mu lumalu, beenu ka lwaloombiri kitotolo ti kimosi ko, mu nkuumbu me. Loombeenu na beenu sa lwataambula mpisi heki kiminu kyeenu kiba kyakuka.»\nYesu wabwiisa nsi\n25«Me nyiluleeriri myominso mimyo mu mankuma. Kilookolo kiri mu kwiisa kiri me mbweese kuludzoonsolo mu mankuma ko, ngo me sa nyaluyaabisa mi tariri Taata kwa bupwelelee. 26Mu kiluumbu kikyo, beenu sa lwaloombo mu nkuumbu yaami, ngo me nyahele kululeele ti, me sa nyaloombo kuri Taata mu ntoono beenu; 27mukwongo nde-meene Taata wulutiiri, bukuri beenu lutiiri me, na luri na kanyi ti me nyapalila mu Nzaambi. 28Me nyapalila mu Taata, na nyayisa ha nsi; me nyeki bweese kuyisika ha nsi, na kweende kuri Taata.» 29Bayiki baandi bamuleele ti: «Mono, mu lumalu ye weki dzoonso kwa bupwelelee, ye wahele kuta nkuma ti mosi. 30Mu lumalu, beetu tuyaari ti ye yaari myominso, na wahele na nzala ti, muutu kakufuula. Mu didyo, beetu turi na kanyi ti, ye wapalila mu Nzaambi.» 31Yesu wabvutula kuri bo ti: «Hango ha lweki sa kanyi? 32Mono, kilookolo kiri mu kwiisa na kimwaatubuka, kiri sa lwaba lwatsamikisa, muutu-muutu ku nzo yaandi, na beenu sa lwasiisa me, me-kaka. Ngo me nyahele kuba me-kaka, bukuri Taata wuri kintwaari na me. 33Me nyiluleeriri misamu mimyo, mpisi heki luba na kiyeengi mu me. Beenu luri na mpasi ha nsi, ngo lwaatee kibakala, me nyabwiisiri nsi!»","id":"<urn:uuid:2f4b9267-c673-4e1a-8362-031fdb95b4fa>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/John\/16\/","date":"2019-01-16T12:31:57Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547583657470.23\/warc\/CC-MAIN-20190116113941-20190116135941-00417.warc.gz","language":"beq","language_score":1.0000088215,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 1.0000088214874268}","num_words":717,"character_repetition_ratio":0.068,"word_repetition_ratio":0.017,"special_characters_ratio":0.219,"stopwords_ratio":0.368,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
7 |
+
{"text":"Yow 6\nYesu wadiisila mafuunda mataanu ma babakala\n(Mat 14.13-21; Mal 6.30-44; Luk 9.10-17)\n1Ha mambisa haho, Yesu wayende ku simu dya mubu wa Ngalili, wu baleela se ti wa Tiberya. 2Mpuumbu yayinene yaba kwemunamaana, bukuri baatu baba kwemonaana bidiimbu bi kaba kweyirikaana mu babeeru. 3Yesu wanwaata ku yulu mulaandu, na wadzakala na bayiki baandi. 4Paaka, munkeembu wa Bayudayo, waba weki bele. 5Yesu, kasyeetulaa miisu, wamono mpuumbu baatu yayinene yaba kwiisa kuri nde, nde wafuula kuri Filipo ti: «Kuri tusumbukilee mampa, mpisi heki baatu ba badya?» 6Nde waleele mamo mu kumutsiitsa; mukwongo nde-meene waba yaari ma kaba katsima kuyirika. 7Filipo wabvutula kuri nde ti: «Ti hayuku tusuumbiri mampa ma nkama dzoolo dza bidenali, lo makukula, kuri ti mpisi muutu kabaka mwaa-kitsuri ko.» 8Mosi mu bayiki baandi, Andere mpaangi Simoni Petelo, waleele kuri nde ti: 9«Hari mwaa-kilesi kimosi hamaha, wuri na mampa mataanu na bansu boolo; ngo lo bibyo nki, mu mburi baatu ba?» 10Yesu waleele ti: «Dzakisee baatu.» Kwaba bitiiti byalaka ha kibeendu kikyo. Baatu badzakiri baba kampe mafuunda mataanu. 11Yesu waholo mampa, bu katoondo, wakabula kuri baatu baba badzakala; wasa bunubwo se mu bansu, bunu bwa tiiriri baatu. 12Bamanaa kuyukuta, nde waleele kuri bayiki baandi ti: «Kutukisee bitini bisaariri, mpisi kuhele kuba ti kimosi kifuukila.» 13Hango bo bakutukisa na baluulusa, mitooto kuumi na myoolo mu bitsuri bya mampa byasaariri mu ma badya baatu. 14Baatu bu bamono bidiimbu bi kayirikiri nde, baleele ti: «Ngwanwa, wumawu Mubikiri wiisiryee ha nsi.» 15Yesu kayaabaa ti bee biisiri kumuholo mu mpisi bamusa mbyaasi, nde wabweese kweende ku yulu mulaandu nde-kaka.\nYesu wayende ha yulu maampa\n(Mat 14.22-33; Mal 6.45-52)\n16Nsinsika bu yatubuka, bayiki baandi bakulumuka ku mubu, 17bu banwaata mu bwaatu, bo bayende ku simu dya mubu dyakaka, ku Kafarnawumi. Mampimbisi maba mamwaabwa, na Yesu waba wakiri wahele kutubuka kuri bo. 18Mubu waba waningusu mu kiteembu kya makwa. 19Bo baba ba mwaatekesele, kampe mu mafuunda mataanu, bunu pe masaamunu ma bitaki, ha batalila Yesu wuri mu kwiisa dyaata ha yulu mubu na weki kokosolo bebele na bwaatu. Bo bamono boomo. 20Ngo nde wabaleele ti: «Wu me; yaa luba na boomo ko!» 21Bo baba batiiri bamuholo mu bwaatu, ngo hanaho bwaatu bwatubuka ha simu di babakweende.\nMpuumbu yasaka Yesu\n22Kiluumbu kyanama, mpuumbu baatu basii saala ku simu dya mubu dyakaka, bamono kuri ti, bwaatu bwaba bumosi kitsu, na Yesu se kasii kweende mu bwaatu kintwaari na bayiki baandi ko, ngo bo bakaka bayensi. 23Mabwaatu makaka, manangukini ku Tiberya mayisa ha kibeendu ki babadya mampa, haho Mfumu kabvutiri matoondo. 24Mpuumbu baatu bu yamono ti Yesu wahele haho, bayiki baandi se bo pe, ha banwaata mu mabwaatu na bayende ku Kafarnawumi mu kwesaka Yesu.\nYesu ngo mpa ya bumwooyo\n25Bo bu bamono Yesu ku simu dya mubu dyakaka, bamuleele ti: «Labi, nkya ntaangu ye wiisiryee ku?» 26Yesu wabvutula kuri bo ti: «Ngwanwa mu ngwanwa me nyiluleele ti, beenu luri mu kwesaka me kari bukuri lwamwiini bidiimbu ko, ngo bukuri lwadiiri mampa na lwayukutiri. 27Salee, kari mu ntoono byandya bibolaa ko, ngo mu ntoono byandya binamitinaa mu kidziingu kyahele manunu, mbasi-tsuku biluha Mwaana muutu, bukuri nde Taayi Nzaambi, kari kasa kinyemu kyaandi.» 28Haho bo baleele kuri nde ti: «Nki beetu tusa mpisi heki tusala kisalu kya Nzaambi?» 29Yesu wabvutula waleele kuri bo ti: «Kisalu kya Nzaambi kiri kuri ti beenu lusa kanyi mu wunde wu kari kaheeke.» 30Haho bo baleele kuri nde ti: «Heki ye nkya kidiimbu wusa, mpisi heki beetu tumono na tusiila kanyi mu ye? Nkya kiyiriki wusa? 31Bataayi ba beetu badiiri maana mu nsi yankatu, bunu bu diri dyatinu ti: \"Nde wabaha mpa ya ku yulu ya kudya.\"» 32Yesu waleele kuri bo ti: «Ngwanwa mu ngwanwa me nyiluleele, Moose kasii ha beenu mpa ya ku yulu ko, ngo Taayi dyaami wuha beenu mpa ya ku yulu yangwanwa. 33Bukuri mpa ya Nzaambi, ngo yisundukaa ku yulu na yihaanaa bumwooyo kuri nsi.» 34Haho bo baleele kuri nde ti: «Mfumu, tuha mpa yiyo mantaangu momanso.» 35Yesu waleele kuri bo ti: «Me ngo mpa ya bumwooyo. Wunde wukwiisa kuri me, kari mbakila nzala ko, na wunde wusa kanyi mu me, kari mbakila mpwiisu ko. 36Ngo me nyiluleeriri ti: Beenu lwamwiini [me], na lwahele kusa kanyi. 37Mpisi wumpa Taata, sa kiisa kuri me, na me nyiri mbingila wunde wukwiisa kuri me ko, 38bukuri me nyafumuna ku yulu, kari mu kuri ti nyirika kutya kwa me-meene ko, ngo kwa wunde wampeeke. 39Kutya kwa wunde wampeeke kuri ti, me mpele kudziimbisa ti mosi mu ba kari kampa, ngo me sa nyamufulukisa [mu] kiluumbu kya manunu. 40Kutya kwa Taayi dyaami kuri ti, wunde wumono Mwaana na wusa kanyi mu nde, kabaka kidziingu kyahele manunu, na me sa nyamufulukisa mu kiluumbu kya manunu.»\n41Haho, Bayudayo babeke kumunguta mu ntoono ya nde, bukuri waleeriri ti: «Me ngo mpa yafumuna ku yulu.» 42Na bo baleele ti: «Buri wumawu kari Yesu, mwaana Yosefi, wu tuyaari taayi na nguri ko? Buri mu lumalu nde keki leele ti: me nyafumuna ku yulu?» 43Yesu wabvutula waleele kuri bo ti: «Yaa lumunguta beenu na beenu ko. 44Kuri muutu ti mosi wukwiisa kuri me, mbuti Taata wampeeke wahele kumutwaala, na me sa nyamufulukisa mu kiluumbu kya manunu. 45Dyatinu mu babikiri ti: \"Bobanso sa baba bayikusu kuri Nzaambi\". Ngo mpisi wumwaayuka ma Taata, na wumwaayika ma nde, lo wiisiri kuri me. 46Kuri wu mwaamono Taata ko, mbuti ka wunde wafumuna kuri Nzaambi ko; wunde wumwaamono Taata. 47Ngwanwa mu ngwanwa, me nyiluleele ti: wusa kanyi, lo wuri na kidziingu kyahele manunu. 48Me ngo mpa ya bumwooyo. 49Bataayi ba beenu badiiri maana ku nsi yankatu na bafwiiri. 50Yimayi ngo mpa yafumuna ku yulu, mpisi wudya yo, lo kafwa ko. 51Me ngo mpa ya mwooyo yafumuna ku yulu; mbuti muutu diiri mpa yiyo, lo nde sa kaba mwooyo mu bibvu ngo bibvu. Na mpa yi nyiha me, ngo muswinyi waami, mu ntoono kidziingu kya nsi.»\n52Haho, Bayudayo bakalikisa bo na bo baleele ti: «Dyaburi nde katsiitsa kutuha muswinyi [waandi] mu kudya?» 53Ha ngo Yesu wabvutula kuri bo ti: «Ngwanwa mu ngwanwa me nyiluleele, mbuti beenu lwahele kudya muswinyi Mwaana muutu, na lwahele kunwa makila maandi, lo lwahele kubaka kidziingu mu beenu-meene. 54Wunde wudya muswinyi waami, na wunwa makila maami, wuri na kidziingu kyahele manunu; na me sa nyamufulukisa mu kiluumbu kya manunu. 55Bukuri muswinyi waami byandya byangwanwa, na makila maami malu mangwanwa. 56Wunde wudya muswinyi waami, na wunwa makila maami, wasa kikuundi mu me, na me mu nde. 57Bunu buri Taata wampeeke wuri mwooyo, na me nyiri mwooyo mu nde; bunu bubwo se wunde wudya me, sa kaba mwooyo mu me. 58Yimayi ngo mpa yafumuna ku yulu, yahele kuba bunu ya diiri bataayi ba beenu, na bo bafwiiri. Wunde wudya mpa yi, sa kaba mwooyo mu bibvu ngo bibvu.» 59Nde waleele mamo mu ntaangu yi kaba yikisa mu nzo-nkutukunu ku Kafarnawumi.\nMaampu ma kidziingu kya bibvu ngo bibvu\n60Balaka mu bayiki baandi bu bayuka mamo, baleele ti: «Maampu mamo mamakwa, na wunde wabangusina kumayuka?»\n61Yesu bu kayaaba mu nde-meene ti bayiki baandi baba kwemunguta mu ntoono yiyo, nde waleele kuri bo ti: «Buri mamo ma lubumisini makya? 62Heki mbuti, beenu lumwiini Mwaana muutu toombikiri ku yulu ku kaba? 63Mpeeve yikooha bumwooyo, muswinyi wahele mufunu. Maampu ma nyiluleeriri me ngo Mpeeve na kidziingu. 64Ngo babamosi, ha kakati dya beenu bahele kusa kanyi.» Mukwongo, Yesu waba yaari, kuholosono kunu mbandukulu, babo bahele kusa kanyi, na wunde wumuyekele. 65Nde wabweese kuleele ti: «Me ndeeriri bubwo kuri beenu ti, kuri muutu ko wubangisina kwiisa kuri me, mbuti Taata wahele kumuha miswa.»\n66Kubaandika haho, balaka [mu] bayiki baandi, babvutuka mambisa na basii bweese kweyende na nde ko. 67Haho Yesu waleele kuri bo kuumi na boolo ti: «Buri beenu se lubvutukiri kweenu?» 68Simoni Petelo wabvutula ti: «Mfumu, kuri na beetu tukweende? Ye wuri na maampu ma kidziingu kya bibvu ngo bibvu, 69na beetu twasa kanyi, na tuyaari ti ye ngo Wangisi, wa Nzaambi.» 70Yesu wabvutula kuri bo ti: «Buri beenu bo kuumi na boolo, kari me nyalusoolo ko? Ngo mosi mu beenu dyabulu kari.» 71Nde mu Yudaya, mwaana Simoni Iskaryote kabadzoonsolo, bukuri nde waba mosi mu bo kuumi na boolo, watsimini kumuyekele.","id":"<urn:uuid:3f54ee13-4730-4591-8485-4e1a06a39190>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/John\/6\/","date":"2019-01-20T10:54:14Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547583705737.21\/warc\/CC-MAIN-20190120102853-20190120124853-00098.warc.gz","language":"beq","language_score":1.000007391,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 1.0000073909759521}","num_words":1324,"character_repetition_ratio":0.062,"word_repetition_ratio":0.005,"special_characters_ratio":0.225,"stopwords_ratio":0.341,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
8 |
+
{"text":"Biy 27:7\n7Mu biluumbu byalaka, beetu twaba kweyende buke-buke mu maampa; na mu mpasi dzalaka beetu twatubuka ku teke bvula dya Kinido, ngo twasii bangusina kusunduka haho ko, mu ntoono kiteembu kyaba tukakisila. Beetu twayendekele mu teteke dya simu, twabwa ha kakati dya maampa dya Salemone, mu kutubuka ku Kerete.","id":"<urn:uuid:ce8bae09-de0e-4e35-9d93-19132eeafc50>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/Acts\/27\/7","date":"2019-01-17T19:13:03Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547583659063.33\/warc\/CC-MAIN-20190117184304-20190117210304-00512.warc.gz","language":"beq","language_score":0.9999079704,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 0.9999079704284668}","num_words":49,"character_repetition_ratio":0.013,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.2,"stopwords_ratio":0.245,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
9 |
+
{"text":"Luk 15\nNkuma ya kimeeme kyadziimbila\n(Mat 18.12-14)\n1Batori ba mpaku bobanso na bangaa-masumu bakokosolo kuri Yesu mu kumuywiila. 2Bafarisi na batini ba mangisi bamunguta na baleele ti: «Muutu wumawu wukwetaambula bangaa-masumu na wukwedya kintwaari na bo.» 3Nde wabateele nkuma yimayi, waleele ti: 4«Nkya muutu mu beenu, habaanaa wuri na nkama bimeeme, ngo dziibisiri kimosi mu byo, lo wahele kusisa makuumi wa na wa ku nsi yankatu, na weensi ku kweesaka kya dziimbila natee wukidzuukiri? 5Bu kayidzuukiri, wukiteetikiri ha yulu maheembu maandi na wuri na kiminu. 6Bu kabvutukiri ku nzo, teeriri banduku na bambaasi, na wubaleeriri ti: \"Keembee kintwaari na me, bukuri me dzuukiri kimeeme kyaami kyabee kyadziimbila.\" 7Me nyiluleele ti, bwobumosi, kiminu sa kyabvula mu mayulu mu ntoono ngaa-masumu mosi wuyiingiri madyeele ti na mu makuumi wa na wa basuunguma, bahele na nzala nyiingulu madyeele.»\nNkuma ya mupata wadziimbila wu badzuukiri\n8«Bunu pe nkya mukyeetu wuri habaanaa wuri na mipata kuumi, ngo kadziimbisiri mupata mosi, lo wahele kunamuka mwiinda, na kukoombolo nzo mu kusaka nde mu bunkete, natee ku kamudzuukiri? 9Bu kamudzuukiri, teeriri banduku na bambaasi na kuleele ti: \"Keembe kintwaari na me, bukuri me dzuukiri mupata wubee nyadziimbisa.\" 10Bwobumosi, me nyiluleele ti, kuri kiminu, ha busu bwa bambasi ba Nzaambi, mu ntoono ngaa-masumu mosi wuyiingiri madyeele.»\nNkuma ya mwaana wadziimbila wu bweesiri kumonoko\n11Yesu wabweese kuleele ti: «Muutu mosi waba na baala boolo. 12Wubvuriri bulesi mu bo, waleele kuri taayi ti: \"Taata, ha me kikuuku kya lubaku kya me!\" Taayi wabakabula bya mbakulu bya kidziingu. 13Biluumbu byalaka bu byaluta, wubvuriri bulesi wayarika bya nde byobinso, wayende ku nsi ya la. Wamana kubvuka lubaku lwaandi, mu kidziingu kya mawaamba. 14Bu kamana lubaku lwaandi lwolunso, nzala ya makwa yayisa mu nsi yiyo, na nde wabaandika kutikila. 15Wasa kimbaasi na mosi mu bangaa-nsi yiyo, na muutu wunde wamuheeke ku manseke ma nde mu kwediisila bangulu. 16Nde waba na nzala kuyukuta mu byandya bya bangulu, ngo wumuha nde pe. 17Wakoto mu kwetsima nde-meene na waleele ti: \"Bangaamba ba taata balaka bari na byandya bya buukula, kasi me nyiri mu kufwa mu nzala hamaha. 18Me ntelemaana, bvutukiri kuri taata na nyemuleele ti: Taata, me nyasii masumu kuri Nzaambi na kuri ye. 19Me nyahele kubweese kuyelemene ti banteele mwaana ye. Hololo me bunu mosi mu bangaamba baaku!\" 20Nde bu kateleme, wayende kuri taayi dyaandi.»\n«Bu kaba wakiri la, taayi dyaandi wamutalila, wamono ngebe kunsa mutima, nde wadzumuna, wadumukina mwaana mu nkiingu, na wamunyumutina. 21Mwaana waleele kuri nde ti: \"Taata, me nyasii masumu kuri Nzaambi na kuri ye. Me nyahele kubweese kuyelemene ti banteele mwaana ye.\" 22Taayi waleele kuri bisari byaandi ti: \"Mawasu, twaalee dzweele dibvuriri bubwete, na mulwiike dyo, mulwiikee se lungele mu kooko, na masapaatu mu miilu. 23Twaaleenu mwaana ngoombo watoloko, mudzusee na tusee munkeembu, 24bukuri mwaana me wumawu, wabee wafwa, ngo bweesiri kuba wamwooyo, wabeeri wadziimbila, ngo bweesiri kumonoko.\" Bo babeke kukeembe.»\n25«Mwaana waandi wa mukuutu waba ku manseke. Bu kabvutuka, wakokosolo bebele na nzo, wayuka baatu bari mu kuyimbila na kukina. 26Nde wateele mosi mu bisari, na wasaka kuyaaba bibyo ka byaba nki. 27Nde waleele kuri nde ti: \"Mpaangi ye mwaakwiisa, ngo taayi dya ye kadzusiri mwaana ngoombo watoloko, bukuri nde taambiri mwaana kuri wamutsiina.\" 28Nde wabaka nkesi na wabisa kukoto. Taayi dyaandi wapala na wamuyingukila. 29Nde wabvutula na waleele kuri taayi ti: \"Mono, mibvu myalaka me nyiri mu kusalilaa ye, me nyahaakuri lutumu ti lumosi lwa ye ko. Na ye wakiri kumpa pe, ti mwaa-mwaana ntaba, mpisi me tsa munkeembu na banduku baami. 30Ngo kasi mwaana ye wu, wumeenye kwebvuka lubaku lwa ye lwa kidziingu, bo na bakyeetu ba biyala, ye mwaamudzusila mwaana ngoombo yatoloko.\" 31Taayi waleele kuri mwaana ti: \"Mwaana waami, ye wuri na me mu mantaangu momanso, byobinso bya me bya ye! 32Bu bee bwayelemene mu kusa munkeembu na kumono kiminu, bukuri mpaangi ye yi wabee wafwa na bweesiri kuba wamwooyo; wabee wadziimbila ngo bweesiri kumonoko!\"»","id":"<urn:uuid:24d5226d-82c4-4946-8f5b-edf2570b0420>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/Luke\/15\/","date":"2019-01-15T23:58:27Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547583656530.8\/warc\/CC-MAIN-20190115225438-20190116011438-00154.warc.gz","language":"beq","language_score":1.000005126,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":9,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 1.0000051259994507}","num_words":636,"character_repetition_ratio":0.051,"word_repetition_ratio":0.029,"special_characters_ratio":0.208,"stopwords_ratio":0.299,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
10 |
+
{"text":"Luk 13\nMufunu mu kuyiinga dyeele\n1Mu ntaangu yiyo, baatu bayisa kuri Yesu mu kumuyaabisa mamo mayirimini mu bari Ngalili, bari Pilato kabadzusaana, ha kasaangiri makila ma bo na ma bibulu byaha mu kikabu. 2Nde wabvutula, waleele kuri bo ti: «Beenu bu lutsima ti bari Ngalili babo, bukuri bamwiini mpasi, bo babvuriri masumu ti na baatu bobanso bari Ngalili? 3Pele, me nyileele kuri beenu ti, mbuti beenu luyiingiri madyeele ko, lo beenu-banso se sa lwafwa bunu bo. 4Heki bo kuumi na mpoomo, babwiirikiri nzo ku Silowa baba fwa, beenu bu lutsima ti bo baba babvuriri lumvuki ti na baatu bobanso bari Yerusalemi? 5Pele, me nyileele kuri beenu ti, mbuti beenu luyiingiri madyeele ko, lo beenu-banso se sa lwafwa bunu bo.»\nNkuma ya mungenge wuri wahele kubuta\n6Yesu wabweese kuta nkuma yimayi: «Muutu mosi wakuna mungenge munsa nseke yaandi ya bviinya, ngo bu kayisa mu kusaka bimbutu mu nde wahele kubaka. 7Nde waleele kuri kisari kya bviinya ti: \"Mono, mibvu myeki mitatu me nyiri mu kwiisa kusaka bimbutu mu mungenge wumawu, ngo nyahele kubaka. Hango, mutabula kwaandi, bukuri wuri mu kukala butoto kwa buunu.\" 8Kisari wabvutula kuri nde ti: \"Mfumu, muhemeseeti mu mubvu wu, natee me nyimuhaka mu teteke na nziika bitiiti, 9kampe lo bee butiri bimbutu mu mantaangu makwiisa; mbuti pele tumi wamutabula.\"»\nYesu watsinikisa mukyeetu mosi, waba na kipfuumi, mu kiluumbu kya mpuumunu\n10Yesu waba yikisaana mu nzo-nkutukunu mu kiluumbu kya mpuumunu. 11Mono, munumwo mwaba mukyeetu mosi, wuri kipilu kya mibvu kuumi na mpoomo, waba na mpeeve yamusa kipfuumi, kuri nde wakoromo na wahele kubangisina kusuunguma. 12Yesu bu kamumono, wamuteele mbila na wamuleele ti: «Mukyeetu, ye kuulukiri mu kipfuumi kyaaku.» 13Nde wamutetekele myooko, na hanaho, nde wasuunguma na wabeke kukeembese Nzaambi.\n14Ngo mukuutu nzo-nkutukunu wabaka nkesi, bukuri Yesu watsinikisi mubeeru mu kiluumbu kya mpuumunu. Nde waleele kuri mpuumbu ti: «Turi na biluumbu bisaamunu bi tuyelemini kusala. Wasamee mu biluumbu bibyo, mu kutaambula butsiina, nkani ka mu kiluumbu kya mpuumunu ko.» 15Mfumu wabvutula kuri nde, waleele ti: «Beenu bangaa-bumpitu-bumpyoongo, buri mpisi muutu mu beenu mu kiluumbu kya mpuumunu, kakoonyangunaa ngoombo yaandi ko, bunu pe mpuunda ko mu kidiilulu na kweemunwiisa maampa? 16Ngo mwaana Abalaami wa mukyeetu wumawu, wuri Satana wabee wamukaanga bikonyi, mu mibvu kuumi na mpoomo, buri habee lo kumunyaanguna pe mu kiluumbu kya mpuumunu?» 17Yesu bu kaleele mamo, bataatu ba nde bobanso bafwa nsoni; ngo mpuumbu yakeembe mu momanso mankimukunu ma kaba yirikaana.\nNkuma ya lusaangi lubvuriri mu buntele\n(Mat 13.31-32; Mal 4.30-32)\n18Yesu ti: «Kimfumu kya Nzaambi kyafwanikina na nki? Na nki me nyitsitsa kukifwanikisa? 19Kyafwanikina na lusaangi lwa muti wuri nkuumbu sinapi, luri muutu kaholaana, kunini munsa munyaka waandi. Bu lumenini lweki muti, na banoni ba yulu bakwiisa kutuunga madzaansa kunsa bimpaala byaandi.»\nNkuma ya lufunusu\n(Mat 13.33)\n20Yesu wabweese kuleele ti: «Na nki me nyifwanikisa Kimfumu kya Nzaambi? 21Kyo kyafwanikina na lufunusu luri wa mukyeetu kaholaana saangiri na fufu dyakuka bisa bitatu, natee ku ditoomboko dyodinso.»\nMweelu wasweeteme\n(Mat 7.13-14, 21-23)\n22Yesu waba kwelutaana mu mabvula na mu mabula, na wukweyikisa kuri wuri mu kweende ku Yerusalemi. 23Muutu mosi wumufuula ti: «Mfumu, buri lutaangu lwa baatu babvuuka mwa-lwantele?» Yesu waleele kuri bo ti: 24«Nwanikinee mu kukoto mu mweelu wasweeteme, bukuri me nyiluleele ti, balaka sa basaka kukoto, ngo ka babangusina ko.»\n25«Mu ntaangu yiri ngaa-nzo, mwaateleme na mwaakaanga mweelu, haho beenu lubaandika kuteleme ku mbasi, na kukomboto ha mweelu, na kuleele ti: \"Mfumu, wutudzibukila.\" Nde bu kabvutula sa kaleele kuri beenu ti: \"Me nyahele kuyaaba beenu kari ba kuri!\" 26Haho, beenu lubaandika kuleele ti: \"Beetu twadiiri ha busu bwa ye, na ye wayikisiri mu manzila ma beetu.\" 27Nde sa kabweese kuleele kuri beenu ti: \"Me nyahele kuyaaba beenu kari ba kuri. Sasikeenu ha teke me, beenu lukwesalilaa kunsa bubayi!\" 28Kukwo kuba bidilu na nkweetulu miinu, mu ntaangu yilumono beenu Abalaami, Isaki, na Yakobe, na babikiri bobanso mu Kimfumu kya Nzaambi; ngo kasi beenu balutubiri ku mbasi. 29Baatu balaka bafumuna ku este na ku weste, ku node na ku sude, sa biisa badzakala mu kudya mu Kimfumu kya Nzaambi. 30Na mono, basyeelele sa batekesele, na batekesele sa basyeelele.»\nYesu na Yerusalemi\n(Mat 23.37-39)\n31Mu kilookolo kikyo, Bafarisi babamosi bakokosolo kuri Yesu na bamuleele ti: «Yisika ha, weende kwaaku, bukuri Erode tiiri kudzusa ye.» 32Yesu wabvutula kuri bo ti: «Bu luri mu kweende leelee kuri mubaku wunde ti: \"Mono, me nyiri mu kwebingisa mampeeve mamabi, na nyiri mu kwetsinikisa babeeru lolo di, na bweepari, na mu kiluumbu kya bitatu lo me meeni.\" 33Ngo me nyelemini kunama nzila yaami lolo di, bweepari na mbasi bweepari, bukuri bwahele kuyelemene ti mubikiri kahele kufwiila ku Yerusalemi. 34Yerusalemi, Yerusalemi, ye wudzusaa babikiri, na wudzusila mu matari babo babaheeke kuri ye. Mantaangu makwe me nyaba nyatya kwaandi kukutukisa baala ba ye, bunu bu fukaa nguri nsusu baala baandi kunsa mapaapu, ngo kasi beenu lusii tya ko. 35Mono, nzo yeenu bee bayiyekiri. [Ngo] me nyileele kuri beenu ti, ka lubweese kumono me ko, natee [kutubuka kilookolo] ki luleele beenu ti: \"Kaba wasakumunu wunde wukwiisa mu nkuumbu ya Mfumu!\"»","id":"<urn:uuid:3e2a7410-e7fc-4251-ba79-392af3041eba>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/Luke\/13\/","date":"2019-01-16T16:51:50Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547583657555.87\/warc\/CC-MAIN-20190116154927-20190116180927-00092.warc.gz","language":"beq","language_score":1.0000071526,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 1.000007152557373}","num_words":818,"character_repetition_ratio":0.06,"word_repetition_ratio":0.025,"special_characters_ratio":0.213,"stopwords_ratio":0.32,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
11 |
+
{"text":"Mat 15:32\nYesu wadiisulu mafuunda mana ma baatu\n(Mal 8.1-10)\n32Yesu wateele bayiki baandi mbila na waleele kuri bo ti: «Me nyiri na ngebe mu mpuumbu baatu yi, bukuri biluumbu byeki bitatu bari ha teke me, ngo bahele na bya kudya. Me nyahele kutya ku babvutula kuri bari nzala bu, bakwiisa kweebwa mu nzila.»","id":"<urn:uuid:e5f24202-6e2c-4a51-baea-5713e73e9b7d>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/Matt\/15\/32","date":"2019-01-23T11:24:53Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547584331733.89\/warc\/CC-MAIN-20190123105843-20190123131843-00426.warc.gz","language":"beq","language_score":1.0000089407,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 1.0000089406967163}","num_words":52,"character_repetition_ratio":0.0,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.248,"stopwords_ratio":0.365,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
12 |
+
{"text":"Mal 1:45\n45Ngo kasi muutu wunde, bu kapala, wabaandika mu kwebikisa kwalaka na kwetsamikisa musamu wunde, mu kiteesu kiri Yesu waba weki ti bwa kukotolo pe, mu bunsaalisi kunsa bvula; ngo nde waba weki kwebaanaa ku mbasi, mu bibeendu bya nde mukaka. Baatu baba fumunaa mu mampele ngo mampele mu kweende kuri nde.","id":"<urn:uuid:3fd33dbc-7884-4835-ba5b-7e201e785d44>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/Mark\/1\/45","date":"2019-01-17T15:55:45Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547583658988.30\/warc\/CC-MAIN-20190117143601-20190117165601-00134.warc.gz","language":"beq","language_score":0.9999978542,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 0.9999978542327881}","num_words":52,"character_repetition_ratio":0.013,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.212,"stopwords_ratio":0.346,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
13 |
+
{"text":"Yow 8\n1Yesu wayende ku mulaandu wa Mi-olive. 2Mu minkya mya bwiisi, nde wabweese kubvutuka ku Nzo-nzaambi, baatu bobanso bayisa kuri nde, na bu kadzakala, wabeke mu kubayikisa. 3Batini ba mangisi na Bafarisi batwaala mukyeetu mosi wu badzuukiri mu kuta kimpala, bu bamusuusa ha kakati dya baatu, 4baleele kuri Yesu ti: «Muyikisi, mukyeetu wu bamudzuukiryee kuri wuri mu kuta kimpala; 5mu mangisi, Moose watutuma mu kudzusa ba bu mu matari; heki ye buri leeriri?»\n6Bo baleele bubwo mu kumutekele mweete, mpisi heki bamufuunda. Ngo Yesu bu kaba wayilima, wabeke kutyalikisa ha nsi mu muleembu. 7Babaanaa banamitina mu kumuha bifuuri, nde wateleme, na wabaleele ti: «Wunde wahele na masumu mu beenu, kaba watete mu kumulata tari.» 8Nde wabweese kuyilima, na wanamitina kutyalikisa ha nsi. 9Bo bu bayuka bubwo, bayende mosi na mosi, kubandikila mu babvuriri bukuutu. Nde wasaala nde mukaka na wa mukyeetu ha kakati. 10Yesu wabweese kuteleme, na waleele kuri nde ti: «Mukyeetu, bo hari bari? Kwahele muutu ti mosi wukubwiisiri?» 11Wa mukyeetu waleele ti: «Kwahele muutu, Mfumu», Yesu waleele ti: «Me se nyahele kubwiisa ye, ha yende kwaaku, kuholosono lumalu, yaa bweese kusa masumu ko.»]\nYesu, ngo buungi bwa nsi.\n12Haho Yesu wabweese kudzoonso kuri bo waleele ti: «Me ngo buungi bwa nsi, wunde wunama me, kari ndyaatila kunsa mampimbisi ko, ngo sa kabaka buungi bwa kidziingu.» 13Ngo Bafarisi baleele kuri nde ti: «Ye kimbaangi kuta mu ye-meene, haho kimbaangi kya ye kiri kyangwanwa.» 14Yesu wabvutula, waleele kuri bo ti: «Ti ha yuka me nyita kimbaangi mu me-meene, lo kimbaangi kya me kyangwanwa, bukuri me nyaari ku nyiri nyafumuna, na ku nyiri mu kweende, ngo kasi beenu, lwahele kuyaaba ku nyiri nyafumuna me, na ku nyiri mu kweende me. 15Beenu mu kimuutu luri mu kutsuundisa, me nyahele kutsuundisa muutu. 16Mbuti heki me nyitsuundisa, lo mutsuundu me, wuri wangwanwa, bukuri me nyahele me mukaka, ngo me beetu na Taata wampeeke. 17Na mu mangisi ma beenu myatinu ti: Kimbaangi kibaanaa kya baatu boolo lo kyangwanwa. 18Me nyita kimbaangi mu me-meene, na Taata wampeeke se wuta kimbaangi mu me.» 19Ngo bo bamuleele ti: «Taayi dya ye wuri kuri?» Yesu wabvutula ti: «Beenu lwahele kuyaaba me, na lwahele kuyaaba se Taayi dya me. Mbuti lubee luyaa me, nkani luketyee kuyaaba se Taayi dya me.»\n20Nde waleele maampu mamo, ha kibeendu ki basuusa busina, kuri wuri mu kuyikisa mu Nzo-Nzaambi; ngo muutu ti mosi kasii musiimba ko, bukuri kilookolo kyaandi kyaba kyakiri kutubuka pe.\nKu nyikweende me, beenu lo lubangusina kweende ko.\n21Yesu wabweese kuleele kuri bo ti: «Me nyiri mu kweende, na beenu sa lwasaka me, beenu sa lwafwiila kunsa masumu meenu; kukwo ku nyikweende me, beenu lubangusina kwiisa ko.» 22Bayudayo baleele ti: «Buri nyutu keki kweedzusa, bukuri wuleele ti: \"Ku nyikweende me, beenu lubangusina kwiisa ko\"?» 23Nde waleele kuri bo ti: «Beenu luri ba ku nsuku, me nyiri wa ku yulu. Beenu luri ba nsi, me nyiri wa nsi yi ko. 24Hango me nyileele kuri beenu ti: Beenu sa lwafwiila kunsa masumu meenu. Mukwongo, mbuti lwahele kusiila kanyi ti \"me nyiri\", lo sa lwafwiila kunsa masumu meenu.» 25Hango bo baleele kuri nde ti: «Ye na wuri?» Yesu waleele kuri bo ti: «Wunde wu nyiri mu kululeelaana kuholosono kunu mbandukulu. 26Me nyiri na myalaka mya kuleele na mya kutsuundisa mu ntoono beenu; ngo wunde waheeke me wuri wangwanwa, na mamo ma nyiri nyayuka kuri nde, mamo me nyileele kuri nsi.»\n27Bo baba bahele kuyaaba ti, Yesu waba badzoonsolo mu ntoono Taayi. 28Hango, Yesu waleele [kuri bo] ti: «Mu ntaangu yiba Mwaana muutu wadzaangusu, haho beenu lwayaaba ti \"me nyiri\"; na ti mu me-meene nyahele kusaa kitotolo ti kimosi, ngo mamo ma yikisa me Taata, mamo me nyiri mu kweleele. 29Wunde wampeeke, wuri kintwaari na me; nde wahele kusiisa me, me mukaka, bukuri me kooyirikaa ma katiiri nde, mu mantaangu momanso.» 30Nde bu kaleele mamo, baatu balaka basiila kanyi mu nde.\nBaatu bari na bunsaalisi na bankutu\n31Hango Yesu waleele kuri Bayudayo basiiri kanyi mu nde ti: «Mbuti beenu lunamitini mu maampu maami, lo ngwanwa, beenu luri bayiki ba me; 32beenu sa lwayaaba ngwanwa, na ngwanwa sa ya luha bunsaalisi.» 33Bo babvutula kuri nde ti: «Beetu twapalila mu Abalaami, na beetu ka twabeeri mu bunkutu kuri muutu ko. Dyaburi ye wuleele ti: \"Beenu sa lwaba mu bunsaalisi\"?» 34Yesu wabvutula kuri bo ti: «Ngwanwa mu ngwanwa, me nyiluleele, mpisi wusa masumu, lo nde weki nkutu masumu. 35Nkutu kakoonamitinaa kuba munsa nzo kwakinkulu ko, ngo mwaana wunamitina kuba kwakinkulu mu nzo. 36Mbuti Mwaana wulukuuriri, lo ngwanwa beenu sa lwaba mu bunsaalisi. 37Me nyaari ti beenu lwa palila mu Abalaami, ngo beenu lusaka me kudzusa, bukuri maampu maami mahele mu beenu. 38Ma nyidzoonsolo ma nyiri nyamono kuri Taata, ngo kasi beenu, ma luyirika ma luri lwayuka kuri taayi dyeenu.» 39Bo babvutula baleele kuri nde ti: «Taayi dya beetu, Abalaami.» Ngo Yesu waleele kuri bo ti: «Mbuti beenu lubeeri baala ba Abalaami, nkani beenu luketyee kusa biyiriki bya Abalaami. 40Ngo mu lumalu, beenu lusaka me kudzusa, me muutu nyiluleeriri ngwanwa yi nyiri nyayuka kuri Taata. Abalaami kasii yirika, mamo ko. 41Beenu luri mu kwesa biyiriki, bya taayi dyeenu.» Hango bo baleele kuri nde ti: «Beetu turi baala babutuka kunsa buyala ko, beetu Taayi dimosi turi na dyo, wunu Nzaambi.» 42Yesu waleele kuri bo ti: «Mbuti Nzaambi beeri Taayi dya beenu, nkani beenu luketyee kutya me, bukuri me nyapalila mu Nzaambi, na kuri nde me mfumini, me nyahele kwiisikila mu me-meene, ngo nde wampeeke. 43Bukuri nki beenu lwahele kubakula ma nyiluleele me? Buri beenu luri nzoonsulu me, kubakula pe? Bukuri beenu lwahele kubangisina kuyuka maampu maami. 44Taayi dya beenu ngo dyabulu, na beenu kutya kuyirika ma tiiri taayi dyeenu. Kuholosono kunu mbandukulu, nde mudzusi kari, na kasii ba kunsa ngwanwa ko, bukuri ngwanwa yahele mu nde. Habaanaa wudzoonso mya mpya, lo nde kusa bunu wudzoonso myamibwe, bukuri nde ngaa-mpya na taayi dya mpya. 45Ngo kasi bukuri me ngwanwa nyileele, lo beenu lwahele kusiila kanyi mu me? 46Na mu beenu, wuri lo bwiisiri me mu mana mu ntoono masumu? Mbuti ngwanwa me nyileele, buri luri kusiila pe kanyi mu me? 47Wunde wuri wa Nzaambi, wuyukaa Maampu ma Nzaambi; ngo beenu lwahele mu kuyuka, bukuri beenu luri ba Nzaambi ko.»\nYesu bo na Abalaami\n48Bayudayo babvutula, baleele kuri Yesu ti: «Buri beetu twahele na buungu mu kuleele kuri ye ti, ye Musamariya wuri, na ye wuri na mpeeve yayibi?» 49Yesu wabvutula ti: «Me nyiri na mpeeve yayibi ko, ngo me nyiri mu kukiinsa Taayi dyaami, na beenu lwahele kukiinsa me. 50Me nyahele kusaka nkeembu ya me-meene, kuri wusaka, na wutsuundisa. 51Ngwanwa mu ngwanwa me nyiluleele: Mbuti muutu kebiri maampu maami, lo nde kamono mfwiilu ya mibvu ngo mibvu ko.»\n52Haho Bayudayo baleele kuri nde ti: «Mu lumalu beetu tumwayaaba ti ye wuri na mpeeve yayibi. Abalaami wafwa, babikiri se bafwa, ngo ye wuleele ti: \"Mpisi wukebe Maampu, lo nde kamono mfwiilu ko mu mantaangu momanso.\" 53Buri ye bvuriri bukuutu, na taayi dya beetu Abalaami, wafwiiri? Na babikiri se bafwiiri. Heki, ye na wuri?» 54Yesu wabvutula ti: «Mbuti heki me nyikeembese me-meene, lo nkeembu yaami yabuunu. Ngo Taata wuri mu kunkeembese, wu luri mu kuleele beenu ti: \"Nzaambi yeetu.\" 55Beenu lwahele kumuyaaba, ngo kasi me nyimuyaari. Na mbuti me ndeeriri ti me nyahele kumuyaaba, lo me nyeki ngaa-mpya, nyafwanikina na beenu. Ngo me nyimuyaari, na nyakebe maampu maandi. 56Taayi dya beenu Abalaami wakeembiri mu nsiitu ya kumono kiluumbu kya me; nde wakimono, na wakeembe.» 57Bayudayo baleele kuri nde ti: «Wubaanaa ye wakiri ti makuumi mataanu ma mibvu kukukisa pe, ti ye wamwiini Abalaami?» 58Yesu waleele kuri bo ti: «Mu ngwanwa mu ngwanwa me nyiluleele, tekesele Abalaami kaba, lo \"me nyiri.\"» 59Haho bo banaanguna matari mpisi heki bamulata. Yesu wasweeme na wapala mu Nzo-nzaambi.","id":"<urn:uuid:f8ddc633-c256-424d-ac95-c5282780aa1d>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/John\/8\/","date":"2019-01-21T22:14:44Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547583814455.32\/warc\/CC-MAIN-20190121213506-20190121235506-00160.warc.gz","language":"beq","language_score":1.0000089407,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 1.0000089406967163}","num_words":1270,"character_repetition_ratio":0.069,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.221,"stopwords_ratio":0.375,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
14 |
+
{"text":"Yow 18:37\n37Pilato waleele kuri nde ti: «Ngo ye mbyaasi wuri?» Yesu wabvutula ti: «Ye wuri mu kuleele ti me mbyaasi nyiri. Mu bubwo me nyiri nyabutuka, na mu bubwo me nyiri nyayisa ha nsi, mpisi heki me nta kimbaangi mu mitariri ngwanwa. Mpisi wunde wuri mu ngwanwa, lo wuyukaa mbeembu me.»","id":"<urn:uuid:a954a9aa-9408-4d2d-8cd6-4e60b8eb6aac>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/John\/18\/37","date":"2019-01-16T18:54:02Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547583657557.2\/warc\/CC-MAIN-20190116175238-20190116201238-00003.warc.gz","language":"beq","language_score":1.0000092983,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 1.000009298324585}","num_words":51,"character_repetition_ratio":0.093,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.245,"stopwords_ratio":0.373,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
15 |
+
{"text":"Mat 25\nNkuma bantuumba kuumi banswaasa\n1«Kimfumu kya mayulu kya fwanikina na bantuumba kuumi banswaasa, bari bu baholo miinda mya bo, bayende mu kweebwaana mulumi. 2Bataanu mo bo maba biwulu, na bataanu bari na madyeele. 3Bantuumba ba biwulu bu baholo miinda, bahele kuholo maasi. 4Ngo bari na madyeele baholo miinda myaaku na maasi mu mayuku. 5Mulumi bu kaba dziingila mu kwiisa, bobanso miisu mya baleme na babwa tolo. 6Mu kakati dya butsuku, mbeembu yabikisa: \"Monee mulumi, yookee [lu] mubwaana.\" 7Hanaho, bantuumba babo bobanso basiimbuka, na bayirika miinda myaaku. 8Ngo bantuumba ba biwulu baleele kuri bari na madyeele ti: \"Heenee beetu mwaa-maasi mu ma beenu, bukuri miinda mya beetu, miri mu kudzima.\" 9Bari na madyeele babvutula, baleele: \"Pele! Makukula mu beenu na mu beetu ko. Ngo kasi yendee lwelusaka bayariki na lusuumba ma beenu-meene.\" 10Babo bu baba kweesuumba maasi, mulumi wayisa; na baba bayirima bakoto na nde, mu munkeembu wa makweele, na bakaanga mweelu. 11Mwa-mantaangu bu maluta, bantuumba bakaka se biisiri, baleele: \"Mfumu, Mfumu, tudzibukila mweelu.\" 12Nde wabvutula, waleele ti: \"Mu ngwanwa me nyiluleeriri ti, me nyahele kuluyaaba.\" 13Ngo beenee naana, bukuri lwahele kuyaaba kiluumbu na kilookolo.»\nNkuma ya bisari bitatu\n(Luk 19.11-27)\n14«Mukwongo, sa dyaba bunu muutu wuri kabaanaa wukweende ku budyeengi, nde wateele bisari byaandi na wabayakisa lubaku lwaandi. 15Kuri wamosi, nde waha bitalanta bitaanu; kuri wakaka byoolo; kuri wakimi kimosi, muutu-muutu bunu bwaba makwa maandi. Tumi nde wayende ku budyeengi. 16Hanaho, kisari kyataambiri bitalanta bitaanu wayende kweebisalila, na wabaka bitaanu bikimi. 17Bwobumosi kuri wunde wataambiri byoolo, wabaka byoolo bikimi. 18Ngo wunde wataambiri kimosi, bu kayende, wahaka bulu, wasweeke mboongo dza Mfumu yaandi. 19Mantaangu malaka bu maluta, Mfumu bisari bibyo wayisa mu kutambikisa lubaku na bo. 20Wunde wataamburi bitalanta bitaanu, wakokosolo, watwaala bitalanta bitaanu bikimi, waleele ti: \"Mfumu bitalanta bitaanu wanyakusiri, mono bitalanta bitaanu bikimi, me nyabakiri.\" 21Mfumu yaandi wamuleele ti: \"Bwabubwete! Ye kisari kyakibwete na kyakwiikama. Ye wabeeri wakwiikama mu byantele, ngo me nyikusuusiri ha yulu byalaka. Koto mu kiminu kya mfumu yaaku.\" 22Wunde se wataambiri byoolo, wakokosolo, waleele ti: \"Mfumu, bitalanta byoolo ye wayakisiri me. Mono byoolo byakaka, me nyabakiri.\" 23Mfumu yaandi wumuleeriri ti: \"Bwabubwete! Ye kisari kyakibwete na kyakwiikama. Ye wabeeri wakwiikama mu byantele, ngo me nyikusuusiri ha yulu byalaka. Koto mu kiminu kya mfumu yaaku.\" 24Ngo kasi, wataambiri kitalanta kimosi, nde se bu kakokosolo, waleele ti: \"Mfumu, me nyabee nyaari ti ye muutu wuri na mutima wakuba, ye kootolaa kwaaku kuri wahele kukuna, na wukutukisaa biri wahele kunyaka. 25Na me nyabee na boomo; ngo nyayeensi kweesweeke kitalanta kya ye kunsa butoto. Mono kyaaku kyoki.\" 26Mfumu yaandi wabvutula, waleele kuri nde ti: \"Ye wuri kisari kyakibi na kiri na bubolo. Ye wayaari ti me kootolaa hari nyahele kukuna; na nkookutukisaa hari me nyahele kunyaka. 27Habee nkani wasuusiri, mboongo dza me, kuri bakebi ba mboongo, kuri me habee bu nyikwiisa, me bweese kuholo dzaami na ndaandu. 28Ngo yisilee kitalanta kuri nde, na luha kyo, kuri wunde wabeeri na byo kuumi. 29Mukwongo, kuri wunde wuri na byobinso, sa bamuha, na sa kaba wabuukula mu bitotolo. Ngo kasi kuri wunde wahele na kitotolo, na ki kari na kyo sa bayisila. 30Kisari kyahele mufunu, muloose kunsa mampimbisi ma ku mbasi; kukwo kuba bidilu na nkweetulu miinu.\"»\nNsundusulu yampotulu\n31«Mbasi-tsuku ha kwiisa Mwaana muutu kunsa nkeembu yaandi, na bambasi bobanso kintwaari na nde, haho nde kadzakala ha yulu mboloko ya nkeembu yaandi. 32Makaanda momanso sa makutukina ha busu bwaandi, na nde sa kahaambila babamosi na bakaka, bunu bu haambula mutari bimeeme na bataba. 33Nde sa kasuusa bimeeme ku lubakala lwaandi, na bataba ku lumoso. 34Haho, mbyaasi sa kaleele kuri bari ku lubakala lwaandi: \"Waseenu, beenu bari taayi dya me walusakumuna; taambuleenu saala ngo kimfumu kibari baluyirikila tekesele nyirikulu nsi. 35Bukuri me nyaba na nzala, na beenu lwampeeri bya kudya; nyaba na mpwiisu, na beenu lwampeeri bya kunwa; nyaba munzeense, na beenu lwantaamburi; 36Nyaba mpene, na beenu lwandwiikiri; nyaba nyabeele, na beenu lwayisa kumono; nyaba mu boroko, na beenu lwayisa kuri me.\" 37Hanaho, basuunguma sa babvutula kuri nde, sa baleele ti: \"Mfumu, nkya ntaangu beetu twamwiini ye kuri wuri na nzala na twakudiisiri, wuri na mpwiisu, na twakuheeri bya kunwa? 38Mu nkya ntaangu twakumwiini kuri wuri munzeense, na twakutaambiri, bunu pe wuri mpene, na twakulwiikiri? 39Nkya ntaangu twakumwiini kuri ye wabeele, bunu pe wuri mu boroko na twayisiri ku wuri ye?\" 40Mbyaasi sa kabvutula, sa kaleele kuri bo ti: \"Mu ngwanwa me nyiluleele ti: Mamo ma lwayirikiri kuri mosi, mu bampaangi bamaba, babvuriri buntele, lo kuri me lwayirikiri.\"»\n41«Haho mbyaasi sa kaleele kuri bari ku lumoso ti: \"Tatukeenu la na me, beenu ba bari babulila mpopi, yendeenu ku mbaawu yahele manunu, yibari bayirikila mu ntoono dyabulu na bambasi baandi. 42Bukuri me nyaba na nzala, na beenu lwasii mpa bya kudya ko; nyaba na mpwiisu, na lwasii mpa bya kunwa ko; nyaba munzeense, na lwasii ntaambula ko; 43nyaba mpene, na lwasii ndwiika ko; nyaba nyabeele, na nyaba mu boroko, na lwasii kwiisa kumono me ko.\" 44Bo se sa babvutula, sa baleele ti: \"Mfumu nkya ntaangu beetu twamwiini ye, kuri wuri na nzala, bunu pe mpwiisu, bunu pe wuri munzeense, bunu pe wuri mpene, bunu pe wabeele, bunu pe wuri mu boroko, na beetu twasii kubakisa ye ko?\" 45Haho, nde sa kabvutula kuri bo, sa kaleele ti: \"Mu ngwanwa me nyiluleele ti: mamo ma lwaheriri kuyirika beenu kuri mosi mu babvuriri buntele bamaba, lo kuri me lwaheriri kumayirika.\" 46Na babo, sa beende ku nseembulu dzahele manunu, ngo kasi basuunguma ku kidziingu kyahele manunu.»","id":"<urn:uuid:1455ee05-6724-4b7d-8bf0-4219e98d8f00>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/Matt\/25\/","date":"2019-01-17T12:15:53Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547583658928.22\/warc\/CC-MAIN-20190117102635-20190117124635-00588.warc.gz","language":"beq","language_score":1.0000061989,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 1.0000061988830566}","num_words":897,"character_repetition_ratio":0.06,"word_repetition_ratio":0.043,"special_characters_ratio":0.212,"stopwords_ratio":0.279,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
16 |
+
{"text":"Mal 12:14\n14Bu bayende, baleele kuri nde ti: «Muyikisi, beetu tuyaari ti ye ngaa-ngwanwa, na ye wabataa muutu ko; bukuri ye wamonaa kinzeri kya baatu ko, ngo ye wukweyikisa nzila ya Nzaambi mu ngwanwa. Buri kuri na miswa mu kufuta mpaku kuri Kayisari hoti pele? Beetu tufuta hoti yaa tufuta ko?","id":"<urn:uuid:1632db96-041a-401b-8940-b0a70e34e624>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/Mark\/12\/14","date":"2019-01-21T04:25:27Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547583755653.69\/warc\/CC-MAIN-20190121025613-20190121051613-00074.warc.gz","language":"beq","language_score":0.9999890327,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 0.9999890327453613}","num_words":50,"character_repetition_ratio":0.0,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.231,"stopwords_ratio":0.34,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
17 |
+
{"text":"Mat 6\nBwa kuheele kikabu kuri bawelu\n1«Seenee madyeele, mu kuhele kusalila nsungumunu yeenu ha busu bwa baatu, mu nzala kumonoko kuri bo. Mbuti ka bubwo ko, lo beenu lutaambula museendu ko, kuri Taayi dyeenu diri mu mayulu. 2Habaanaa wuha kikabu kuri bawelu, lo yaa sika mvumvuri ko ha busu bwa ye, bu koosaana bangaa-bumpitu-bumpyoongo, mu manzo mankutukunu, na mu manzila, mpisi baatu babasiika. Ngwanwa me nyiluleele ti: bo bakootaambula museendu waaku. 3Ye habaanaa wuha kikabu kuri bawelu, lo kooko kwa ye kwalumoso yaa kuyaaba ma yirika kooko kwa ye kwa lubakala ko, 4mpisi heki kikabu kya ye kiba kya nsweeki; na Taayi dyaaku, wumonaa mu nsweeki, sa kakubvutukila.»\nNyikusulu mu dyaambu dya lusaambulu\n(Luk 11.2-4)\n5«Habaanaa lusaambila, lo yaa luba bunu bangaa-bumpitu-bumpyoongo ko, bukuri bo batiiri kwesaambila mu mutele, mu manzo mankutukunu na mu makuumbu ma manzila, mpisi baatu beebamono. Mu ngwanwa me nyiluleele ti: bo bakootaambula museendu waaku. 6Ngo kasi ye, habaana wusaambila, lo koto kunsa kihekiri kyaaku, kaanga mweelu, na saambila Taayi dyaaku mu nsweeki, na Taayi dyaaku, wumonaa mu nsweeki, sa kakubvutukila.»\n7«Habaanaa lusaambilaa, lo yaa lulandukinaa bitoolo ko bunu bangooyi; bukuri bo kutsima ti mu bitoolo byalaka bo bataambula mamvutu. 8Yaa lufwanikina na bo ko; mukwongo, Taayi dyeenu yaari bi luri na nzala byo, tekekesele beenu lumuloombo. 9Hango beenu bumabu luyelemini kusambikila:\n\"Taayi dyeetu diri mu mayulu,\nhemese nkuumbu yaaku yiduma;\n10hemese kimfumu kyaaku kiisa;\nhemese kutya kwa ye kuyirima ha butoto, bunu buri ku yulu.\n11Tuha byandya byeetu bya kiluumbu ki, lolo dimadi.\n12Tuhemesene bubi bweetu,\nbunu bu twahemisini beetu se babee tuyirikila mamabi.\n13Yaa tunata mu nsindukulu ko;\nngo ye tukuula kuri Ngaa-bubi.\"»\n14«Mbuti beenu luhemisinaana baatu mamabi maaku, lo Taayi dyeenu diri ku yulu se sa kaluhemesene. 15Ngo mbuti beenu lwahele kuhemesene baatu, lo Taayi dyeenu se ka kaluhemesene mamabi meenu ko.»\nNyikusulu mu ntoono loomi\n16«Habaana luri kunsa loomi, lo yaa luba na kidziri kya ngebe ko, bunu bangaa-bumpitu-bumpyoongo. Bo bakitula kidziri mpisi heki bamonokono kuri baatu ti bari kunsa loomi. Ngwanwa me nyiluleele ti: bo bakootaambula museendu waaku. 17Ngo kasi, ye habaanaa wuri kunsa loomi, lo swaaka kidziri kyaaku, kwasa mananaasi ku mutu waaku, 18mpisi hele kumonokono kuri baatu ti ye wuri kunsa loomi, ngo monokono kuri Taayi dyaaku mu nsweeki, na Taayi dyaaku, wumonaa mu nsweeki, sa kakubvutukila.»\nBusina bwa ku yulu\n(Luk 12.33-34)\n19«Yaa lwekutukisa busina bweenu ha butoto ko, hari bubwiilila bansyelisi na bisekisi, na hari bangaa-kwiibi babula na bayiba. 20Ngo kutukiseenu busina bweenu ku yulu, kukwo kuri lo bansyelisi na bisekisi bahele kudya, na kukwo se kuri bangaa-kwiibi bahele kubula na kuyiba. 21Bukuri haho ha sweeku busina bwa ye, hanaho se haba mutima waaku.»\nMwiinda wa nyutu\n(Luk 11.34-36)\n22«Diisu ngo mwiinda nyutu. Mbuti diisu dya ye dyaditsiina, lo nyutu ye yoyinso yiri kunsa buungi. 23Ngo mbuti diisu dya ye dyabeele, lo nyutu ye yoyinso yiri kunsa mampimbisi. Ngo mbuti buungi buri mu ye bweki kuba mampimbisi, lo mampimbisi mamo nkati ma bubokoro.»\nNzaambi hoti mboongo\n(Luk 16.13)\n24«Kuri muutu ko wuri lo bangusini kusalila bamfumu boolo; mukwongo nde lo sa kabele wamosi, na kutya wakaka; bunu pe sa kakaangama mu wamosi, na kunyaafuna wakaka. Ka lutsiitsa kusalila Nzaambi kiteesu kimosi na mboongo ko.»\nKusa nsiitu mu Nzaambi\n(Luk 12.22-31)\n25«Hango-nkuumbu, me nyileele kuri beenu ti: Yaa lwenyoongo mu ntoono kidziingu kyeenu ko, mu bi ludya, [bunu pe bi lunwa], na mu ntoono nyutu ko, mu bi lulwaata. Buri kidziingu kyahele kubvula na byandya, na nyutu yahele kubvula na binkuta? 26Talee banoni ba yulu: Bo bakookunaa ko, bakootolaa ko, bakookutikisaa mu matalaka ko, ngo Taayi dyeenu, dya ku yulu wudiisilaa bo. Buri beenu lwahele kubvula mufunu na bo?» 27«Nani mu beenu, wuri mu minyoongi myaandi, lo bangusini kunonono mibvu myaandi, mwaa-kwantele?» 28«Ngo buri luri mu kwenyoongo mu ntoono ya binkuta? Taleenu bu kwebuukula bifulu bya manseke: byo byasala ko, byatuunga ko. 29Me nyiluleele ti: Solomo, kunsa nkeembu yaandi yoyinso, kasii lwaata bunu kitiiti ti kimosi mu byo ko. 30Mbuti Nzaambi wulwiikaa bitiiti bya manseke bubwo, biri lumalu biri, ngo bweepari babitubiri ku muduku wa mbaawu, lo dyaburi nde kahele kubvula kulwiika beenu, baatu bari kanyi mwaa-dyantele? 31Ngo yaa lweenyoongo na kweleele ti: \"Nki tudya? Bunu pe ti nki tunwa? Bunu pe ti nki tulwaata?\" 32Bukuri byobinso bibyo bangooyi bakwesakaana. Mukwongo, Taayi dya beenu, dya ku yulu, yaari ti beenu luri na nzala byobinso bibyo. 33Tekeselee meti kusaka Kimfumu [kya Nzaambi] na nsungumunu yaandi; tumi byobinso bibyo balubweese ha yulu. 34Hango-nkuumbu, yaa lunyoongo mu kiluumbu kya bweepari ko: bukuri kiluumbu kya bweepari sa kyanyoongo kyo-meene. Mpisi kiluumbu na mpasi dzaandi.»","id":"<urn:uuid:d4680811-aa72-41dc-941e-b4a26c696593>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/Matt\/6\/","date":"2019-01-20T22:10:42Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547583739170.35\/warc\/CC-MAIN-20190120204649-20190120230649-00057.warc.gz","language":"beq","language_score":0.9999980927,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 0.9999980926513672}","num_words":747,"character_repetition_ratio":0.052,"word_repetition_ratio":0.014,"special_characters_ratio":0.214,"stopwords_ratio":0.237,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
18 |
+
{"text":"Mat 5\nNyikusulu ha yulu mulaandu (kik. 5–7)\n1Yesu bu kamono mampuumbu, watoomboko ku yulu mulaandu, na bu kadzakala, bayiki baandi bakokosolo kuri nde. 2Bu kabaangula mbeembu, wayikisa, waleele ti:\nBari mu kiminu\n(Luk 6.20-23)\n3«Kiminu kiri na ba bawelu mu mpeeve,\nbukuri Kimfumu kya mayulu kya bo!\n4Kiminu kuri bari mu ngebe,\nbukuri sa bababoondo!\n5Kiminu kuri bari na bundeembu,\nbukuri bo sa bataambula butoto bunu saala!\n6Kiminu kuri bari na nzala na mpwiisu ya nsungumunu,\nbukuri sa bayukuta!\n7Kiminu kuri bari na mutima wangebe,\nbukuri sa bababakila ngebe!\n8Kiminu kuri batsyeemeke mu mitima,\nbukuri bo sa bamono Nzaambi!\n9Kiminu kuri basalila kiyeengi,\nbukuri sa babateele ti baala ba Nzaambi!\n10Kiminu kuri ba bari mu kwekwaamisa mu ntoono ya nsungumunu,\nbukuri Kimfumu kya mayulu kya bo!\n11Kiminu kuri beenu mbuti baatu balutuka, balukwaamisa, na baleele momanso mamabi [mampya], mu beenu, mu ntoono me. 12Monee kiminu na keembeenu kweenu, bukuri museendu weenu wuri wamunene mu mayulu; mukwongo, bunubwo se bakwaamisini babikiri batekisiri na beenu.»\nMungwa butoto na buungi bwa nsi\n(Mal 9.50; Luk 14.34-35)\n13«Beenu luri mungwa butoto; mbuti mungwa weki wahele nyeke, lo mu nki babweese kumubvutukila nyeke? Lo kasii mufunu ko, bisiiri lo kunu kumulooso ku mbasi, ku kaba wadyaatu kuri baatu.»\n14«Beenu luri buungi bwa nsi. Bvula diri ha yulu mulaandu dikoobaanaa dyasweeme ko. 15Bakoonamukaa mwiinda mu kumufuka kunsa mpiri ko, ngo mu kumusuusa ha yulu kitetukulu kya mwiinda, mpisi kaseme kuri bobanso bari munsa nzo. 16Hemesee buungi bwa beenu buseme ha busu bwa baatu, mpisi bamono biyiriki byeenu byabibwete, na bakeembese Taayi dyeenu diri mu mayulu.»\nNyikusulu mu ntoono mangisi\n17«Yaa lutsima ko ti me nyayisa mu kunyanguna mangisi bunu pe babikiri; me nyahele kwiisa mu kunyanguna, ngo mu kukukisa. 18Mu ngwanwa me nyiluleele, natee buluta yulu na butoto, lo ti kisoni kiri nkuumbu i, bunu pe ti mpita mosi yiyaaluka mu mangisi ko, natee momanso mayirimini. 19Ngo mbuti muutu sinini lutumu ti lumosi mu ntumu dzibvuriri buntele, na yikisiri se kuri baatu mu kusa bubwo, lo sa bamuteele ti wubvuriri buntele mu Kimfumu kya mayulu. Ngo wunde wumasalila, na wumayikisa, lo sa bamuteele ti mukuutu mu Kimfumu kya mayulu. 20Mukwongo, me nyiluleele ti: mbuti nsungumunu yeenu yahele kubvula ti na ya batini ba mangisi na Bafarisi, lo beenu luri nkotulu mu Kimfumu kya ma mayulu ko.»\nNyikusulu mu ntoono ya nkesi\n21«Beenu lwayuka ti, baleele kuri bakuutu ti: \"Yaa dzusa ko; ngo wunde wudzusa, lo yelemini kuba watsuundusu.\" 22Ngo me nyiluleele ti: mpisi wunde wubakila mpaangi yaandi nkesi, lo yelemini kuba watsuundusu. Wunde wuleele kuri mpaangi yaandi ti: \"kiwulu!\", lo yelemini kuba watsuundusu kuri kikuutu; Wunde wuleele kuri mpaangi yaandi ti: \"Kilawuku!\", lo mukesu, lubila lwa mbaawu. 23Ngo mbuti ye wuri mu kuha kikabu ha yulu dziku, na baambukiri mwooyo ti mpaangi yaaku wuri na kooti mu ye, 24lo suusa kikabu kyaaku ha teke dziku haho, na yende tekesele kuyukusuna na mpaangi yaaku, tumi wiisa ha kikabu kyaaku. 25Wasula na kuyukusuna na wunde wu luri lwabakana, mu ntaangu yi lwakiri mu nzila, mu kubata kuri ti wunde wu luri lwabakana kakwiisa kukuyekele kuri mutsuundisi; na mutsuundisi kuri muyongolo, na bakusoko mu boroko. 26Ngwanwa me nyikuleele ti, ye wuri mpalila mumwo ko, natee wakiri kufuta mwaa-mupata wampotulu.»\nNyikusulu mu ntoono kimpala\n27«Beenu lwayuka ti dyaleelu ti: \"Yaa ta kimpala ko!\" 28Ngo me nyileele ti: mpisi wunde wutala wa mukyeetu mu kumunyiima, lo mwaata kimpala na nde kunsa mutima waandi. 29Mbuti diisu dyaaku dya lubakala dibwiisa ye mu masumu, lo yisila dyo na looso dyo la na ye, bukuri bubvuriri bubwete kuri ye, mu kufuukisa kinamu kimosi mu binamu byaaku, mpisi heki nyutu yaaku yoyinso yihele kuba yatubu ku lubila. 30Mbuti kooko kwaaku kwa lubakala kubwiisa ye mu masumu, lo taabala kwo na looso kwo la na ye, bukuri bubvuriri bubwete kuri ye, mu kufuukisa kinamu kimosi mu binamu byaaku, mpisi heki nyutu yoyinso yihele kweende ku lubila.»\nNyikusulu mu ntoono nzusulu makweele\n(Mat 19.9; Mal 10.11-12; Luk 16.18)\n31«Dyaleelu se ti: \"Mbuti muutu wubinga mukasi waandi, lo kamuha mukaanda wa nzusulu makweele.\" 32Ngo me nyiluleele ti: mpisi wunde wubinga mukasi waandi, mbuti ka kuri wabwa mu mvuutunu yadika ko, lo nde wumusinda mu kuta kimpala; na mbuti muutu kweeriri mukyeetu wu bamwaabinga, lo nde teeri kimpala.»\nNyikusulu mu ndabulu maalu\n33«Beenu lwabweese kuyuka ti dyaleelu kuri bakuutu ti: \"Yaa sinina maalu maaku ko, ngo ye yelemini kubvumina maalu maaku ha busu bwa Mfumu.\" 34Ngo me nyiluleele ti: Yaa lulaba maalu ti mu ntaangu mosi ko, ti mu yulu, bukuri yulu ngo mboloko Nzaambi, 35ti mu butoto, bukuri butoto ngo nkata miilu myaandi; ti mu Yerusalemi, bukuri didyo ngo bvula dya Mbyaasi yayinene. 36Yaa laba maalu mu mutu waaku ko, bukuri ye lo wubangisina kuhembekese, bunu pe kupiindisa lufu ti lumosi ko. 37Nzoonsulu yaaku yiba mbuti \"heehe\", lo \"heehe\", mbuti \"pele\", lo \"pele\"; mi babweese kuleele ha yulu haho, lo mya Ngaa-bubi.»\nNyikusulu mu ntoono ya kubvutula kitete\n(Luk 6.29-30)\n38«Beenu lwayuka dyaleelu ti: \"Diisu mu diisu, na diinu mu diinu.\" 39Ngo me nyiluleele ti: yaa lutuungukila ngaa-bubi ko. Ngo muutu kakulata mbata ha tama [dya ye] dya lubakala, lo taamba se na dya kaka. 40Kuri muutu wutiiri kunata ye ku muyalu, na kuholo kinkuta kya ye, lo hemese kaholo se na kiyuungu kyaaku. 41Mbuti muutu wukukwiikisa mu kudyaata fuunda dimosi dya bitaki na nde, lo dyaata mafuunda moolo na nde. 42Kuri muutu wukuloombo, lo muha; na kuri wunde wutiiri kusoombo kuri ye, lo yaa mutekele mbisa ko.»\nNtiilu mu bataatu\n(Luk 6.27-28, 32-36)\n43«Beenu lwayuka, dyaleelu ti: \"Tya mbaasi yaaku, na bele mutaatu waaku.\" 44Ngo me nyiluleele ti: Tyeenee bataatu beenu, na saambilee mu babo bakwelunwaanisa, 45mpisi luba baala ba taayi dyeenu diri ku mayulu, bukuri nde wuteekisaa mwiini waandi ha yulu bababi, na ha yulu bababwete, na wunokisaa mvula ha yulu basuunguma, na ha yulu bahele kusuunguma. 46Bukuri mbuti beenu kutya bani ba koolutyaana, lo nkya museendu beenu lutaambula? Buri batori ba mpaku bo se kari bunubwo bakoosaanaa ko? 47Na mbuti beenu mboto kweha kunu kuri bampaangi beenu kitsu, lo nki beenu lusiiri bibvuriri? Buri bangooyi se kari bunubwo bakoosaanaa ko? 48Hango beenee bayirima kwakuka, bunu buri Taayi dyeenu diri ku mayulu nde wayirima kwakuka.»","id":"<urn:uuid:650d4ccd-636f-4594-909f-860ccf99e034>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/Matt\/5\/","date":"2019-01-19T16:19:30Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547583671342.16\/warc\/CC-MAIN-20190119160425-20190119182425-00026.warc.gz","language":"beq","language_score":1.0000071526,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":7,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 1.000007152557373}","num_words":1009,"character_repetition_ratio":0.06,"word_repetition_ratio":0.018,"special_characters_ratio":0.221,"stopwords_ratio":0.271,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
19 |
+
{"text":"Biy 28:17\nPawulo wayikisa ku Loma\n17Ha mambisa ma biluumbu bitatu, Pawulo wateele bakuutu batete ba Bayudayo ba ku Loma, ku nzo yi kaba. Bu bakutukuna, nde waleele kuri bo ti: \"Bampaangi baami, me nyahele kuyirika lumvuki ti lumosi kuri kaanda, bunu pe kuri bifu bya bataayi beetu. Bu nyabee mu boroko ku Yerusalemi, me banyekele mu myooko mya bari Loma.","id":"<urn:uuid:74df09cb-494e-47b3-85eb-68aacdb927c4>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/bibles.org\/beq-NTB\/Acts\/28\/17","date":"2019-01-19T03:31:41Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547583661083.46\/warc\/CC-MAIN-20190119014031-20190119040031-00604.warc.gz","language":"beq","language_score":1.0000066757,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"beq_Latn_score\": 1.0000066757202148}","num_words":60,"character_repetition_ratio":0.0,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.22,"stopwords_ratio":0.317,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
beq_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 644.6071428571429,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.05153571428571428,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0019642857142857144,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.2103333333333333,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.30157142857142855,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 335.6241526674466,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.019895229404589043,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0068023917862473525,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.010481654419273673,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.03843927979674589,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.0,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 670.5,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.052,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.2095,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.305,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 1430.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.139,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.043,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.248,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.375,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 48.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.188,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.176,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1048.7,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06770000000000001,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0037000000000000028,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.221,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.3448,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 834.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06125,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.2155,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.32525000000000004,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 670.5,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.052,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.2095,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.305,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 490.25,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.044,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.203,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.27875000000000005,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "84",
|
112 |
+
"keep size": "65",
|
113 |
+
"remove size": "19"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
big_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
big_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
big_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 835.8561151079136,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06520863309352518,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0013525179856115107,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.1585179856115108,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.18318705035971225,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9999928057553956,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 381.30654902992296,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.01288157170140636,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.004137672701696832,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.004886263991881135,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.02512946859802345,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 8.451323830554489e-05,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 752.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.062,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.158,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.178,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 2190.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.108,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.024,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.171,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.252,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 54.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.038,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.144,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.117,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.999,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1332.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.08220000000000001,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.004200000000000003,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.1652,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.217,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 1091.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.073,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.161,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.198,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 752.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.062,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.158,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.178,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 552.5,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.056,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.155,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.166,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "139",
|
112 |
+
"keep size": "119",
|
113 |
+
"remove size": "20"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
chk_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
chk_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
chk_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 745.1871838111299,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.09000927487352446,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.020801011804384487,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.21045868465430015,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.23925548060708263,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9246197301854974,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 1176.4726140056225,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06520351392092362,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.08350633383085387,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.02120534143844731,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.09167208032681992,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.1938959916127774,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 562.5,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.075,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.214,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.271,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 31227.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.717,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.976,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.387,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.429,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 45.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.136,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.087,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1358.5,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.1375,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0405,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.228,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.33,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 894.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.099,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.005,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.22275,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.304,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 562.5,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.075,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.214,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.271,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 293.75,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.057,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.2,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.19,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "1186",
|
112 |
+
"keep size": "1039",
|
113 |
+
"remove size": "147"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
chk_Latn/mala_000002_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
chk_Latn/mala_000002_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 55.83555695405916,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.029623599748269357,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0002758338577721838,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.2216098489616111,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.28983417243549403,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9995990560100692,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 199.83172882031988,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.04786289335942782,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.004004654467898754,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.025641897500053336,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.08961830361387423,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.01021765518096567,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 25.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.219,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.293,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 11295.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.2,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.191,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.397,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.818,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 10.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.133,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.237,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 44.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.11310000000000218,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.254,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.4,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 34.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.048,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.236,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.35,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 25.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.219,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.293,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 18.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.204,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.232,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "31780",
|
112 |
+
"keep size": "29702",
|
113 |
+
"remove size": "2078"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
cmn_Hani/fineweb-2_000051_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,3 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
version https://git-lfs.github.com/spec/v1
|
2 |
+
oid sha256:4364dfff2dd100407ae23abb06986dd6c97b8170f978fe05e3bfa5d9c456a98e
|
3 |
+
size 1795181569
|
cmn_Hani/fineweb-2_000202_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,3 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
version https://git-lfs.github.com/spec/v1
|
2 |
+
oid sha256:71a7043e3cb69022255b32297816157c398d3bf1773e9b82132c0d5635b91d5c
|
3 |
+
size 1954950632
|
cmn_Hani/fineweb-2_000209_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,3 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
version https://git-lfs.github.com/spec/v1
|
2 |
+
oid sha256:80d014f90acb7787e20c0ab12424ef2d4a36ea3e32e6bd1a78b48dff12a631d5
|
3 |
+
size 1929119190
|
cmn_Hani/fineweb-2_000234_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,3 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
version https://git-lfs.github.com/spec/v1
|
2 |
+
oid sha256:a01f908a4788161c7b9098bdf65bdd4d8809392e2c5c945fae36b91627babb77
|
3 |
+
size 2186009232
|
cmn_Hani/fineweb-2_000251_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,3 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
version https://git-lfs.github.com/spec/v1
|
2 |
+
oid sha256:8a2a21b2fc92cf014d110c7e475b71b1992b3eb3eccbce430c2abb1be0e1e1b4
|
3 |
+
size 2241401920
|
cmn_Hani/fineweb-2_000301_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,3 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
version https://git-lfs.github.com/spec/v1
|
2 |
+
oid sha256:e098b25d240f026b4298da3c714ff2fa4d6d0e19050d5c0919bd95be39af6c04
|
3 |
+
size 254710107
|
cmn_Hani/fineweb-2_000308_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,3 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
version https://git-lfs.github.com/spec/v1
|
2 |
+
oid sha256:452358e55a8d88af6f525d6df1ee3d55f6d383fc1eca0a4e4939c5d871bf8998
|
3 |
+
size 196581077
|
cmn_Hani/fineweb-2_000324_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 1221.148483997754,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.04622641774284111,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.04068806850084222,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.1820743121841662,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.07016549691184727,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0010368332397529476,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.957454183043234,
|
11 |
+
"perplexity_score": 989.1553509264456
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 2336.4494593205395,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.027082890491096457,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.05324242258105496,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.04268611995775635,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.02291099113435937,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0026893622181914647,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.0553233758801278,
|
23 |
+
"perplexity_score": 525.7852666047335
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 735.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.044,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.017,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.18,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.07,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 0.972,
|
35 |
+
"perplexity_score": 863.9
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 112020.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.185,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.536,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.59,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.218,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.083,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 10507.5
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 52.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.043,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.103,
|
59 |
+
"perplexity_score": 18.9
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 2164.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.082,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.123,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.237,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.099,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.003,
|
70 |
+
"lang_id_score": 0.994,
|
71 |
+
"perplexity_score": 1747.5
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 1349.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.063,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.063,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.208,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.086,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.001,
|
82 |
+
"lang_id_score": 0.987,
|
83 |
+
"perplexity_score": 1293.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 735.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.044,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.017,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.18,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.07,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 0.972,
|
95 |
+
"perplexity_score": 863.9
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 403.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.026,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.151,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.054,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.948,
|
107 |
+
"perplexity_score": 605.4
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "35620",
|
112 |
+
"keep size": "32561",
|
113 |
+
"remove size": "3059"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
cmn_Hani/fineweb-2_000371_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 1283.0294211094872,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.04571646438330051,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.04126942873482876,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.182275656097096,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.07038368176907923,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0010904873864141832,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.958202579907225,
|
11 |
+
"perplexity_score": 999.1027006417995
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 2783.4390428188863,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.02667690804598067,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.053696183698174776,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.042515527407984796,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.02292926610618866,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0031094412102709544,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.052903862984106834,
|
23 |
+
"perplexity_score": 552.6579905726186
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 772.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.043,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.018,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.18,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.07,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 0.971,
|
35 |
+
"perplexity_score": 867.3
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 115332.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.195,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.438,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.582,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.217,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.106,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 16002.7
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 63.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.042,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.184,
|
59 |
+
"perplexity_score": 44.7
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 2236.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.081,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.125,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.236,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.099,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.003,
|
70 |
+
"lang_id_score": 0.994,
|
71 |
+
"perplexity_score": 1766.6399999999999
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 1385.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.062,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.063,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.209,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.086,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.001,
|
82 |
+
"lang_id_score": 0.987,
|
83 |
+
"perplexity_score": 1314.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 772.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.043,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.018,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.18,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.07,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 0.971,
|
95 |
+
"perplexity_score": 867.3
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 410.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.026,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.152,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.055,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.948,
|
107 |
+
"perplexity_score": 604.2
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "15737",
|
112 |
+
"keep size": "14459",
|
113 |
+
"remove size": "1278"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
cmn_Hani/new_cc_000389_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,3 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
version https://git-lfs.github.com/spec/v1
|
2 |
+
oid sha256:07d02e91c72824d68330ad12b7ab91e26d679d63e5c98a87e11720dd846332a2
|
3 |
+
size 2289744090
|
cmn_Hani/new_cc_000516_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,3 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
version https://git-lfs.github.com/spec/v1
|
2 |
+
oid sha256:1056598304b83c4de7152925ade6b76de16fd4a0d8a5efe718a4156cea06760b
|
3 |
+
size 2964946829
|
cmn_Hani/new_cc_000539_keep.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,3 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
version https://git-lfs.github.com/spec/v1
|
2 |
+
oid sha256:e3096539b0ba3c3385ded803bb2f0c5b01e1e11156679a0287ca72caaf1e706b
|
3 |
+
size 1555180397
|
cmn_Hani/new_cc_000575_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 1980.011916116288,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.026573065027834866,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0626029890057266,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.18597315282239563,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.04103168385976814,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.001410585230560489,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9084681664904124,
|
11 |
+
"perplexity_score": 125044.48666600161
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 7840.1134851007755,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.04013664826266167,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.18326606707545803,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.08984159418307489,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.028921501744346108,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.004008325744069539,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.15968841041338205,
|
23 |
+
"perplexity_score": 1447200.2975532778
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 311.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.006,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.163,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.04,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 0.975,
|
35 |
+
"perplexity_score": 3138.6499999999996
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 274572.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.972,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 1.0,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.991,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.983,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.202,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 52869687.1
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 2.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.0,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.025,
|
59 |
+
"perplexity_score": 3.3
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1969.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.078,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.158,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.292,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.075,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.004,
|
70 |
+
"lang_id_score": 0.997,
|
71 |
+
"perplexity_score": 61023.27000000002
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 751.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.043,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.014,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.218,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.059,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.001,
|
82 |
+
"lang_id_score": 0.992,
|
83 |
+
"perplexity_score": 13878.150000000001
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 311.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.006,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.163,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.04,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 0.975,
|
95 |
+
"perplexity_score": 3138.6499999999996
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 111.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.13,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.02,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.912,
|
107 |
+
"perplexity_score": 1643.5
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "501170",
|
112 |
+
"keep size": "455008",
|
113 |
+
"remove size": "46162"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
cmn_Hani/new_cc_000622_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,3 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
version https://git-lfs.github.com/spec/v1
|
2 |
+
oid sha256:5dcd77049ee9ec080a929534d9b09e4d93a1b8198a6584f933a58893ea485da2
|
3 |
+
size 2888755609
|
cmn_Hani/new_cc_000688_keep.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,3 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
version https://git-lfs.github.com/spec/v1
|
2 |
+
oid sha256:39a1beec365a7468e1258fa6c08c05c57941de47b9ee90347f5f6f0cb108afb8
|
3 |
+
size 1943614238
|
cmn_Hani/new_cc_000722_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,3 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
version https://git-lfs.github.com/spec/v1
|
2 |
+
oid sha256:50e640267758fc89ef7e7d05a9315df186b4ffdf66c7f5e4bbe9d356eab8f023
|
3 |
+
size 2493971178
|
cpy_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
cpy_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,13 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
{"text":"KAMEETHARI ÑAANTSI ROJANKINA-TAKIRI MATEO\n1\nIcharini-yitari Jesús\n(Lc. 3.23-38)\n1 Iroka iwaero-paeni ikaatzi icharini-takari Jesús, Jeepatziitoetani. Tema irika Jesús riitaki icharini David eejatzi Abraham. 2 Ikanta paerani Abraham, itzimaki itomi iitakiri Isaac. Ikanta Isaac tzimanaki itomi rirori, iitakiri Jacob. Ikanta Jacob tzimanaki itomi rirori, iitakiri Judá. Tema osheki rirentzi tzimaen-tsiri Judá. 3 Ikanta Judá rowakaakiro Tamar, iitakiri Fares, riima itsipa iitakiri Zara. Ikanta Fares tzimanaki itomi rirori, iitakiri Esrom. Ikanta Esrom tzimanaki itomi rirori, iitakiri Aram. 4 Ikanta Aram tzimanaki itomi rirori, iitakiri Aminadab. Ikanta Aminadab tzimanaki itomi rirori, iitakiri Naasón. Ikanta Naasón tzimanaki itomi rirori, iitakiri Salmón. 5 Ikanta Salmón rowakaakiro Rahab, iitakiri Booz. Ikanta Booz rowakaakiro Rut, iitakiri Obed. Ikanta Obed tzimanaki itomi rirori, iitakiri Isaí. 6 Ikanta Isaí tzimanaki itomi rirori, iitakiri David. Tema irika David riitaki pinkathari-teentsiri.\nIkanta pinkathari David rowakaakiro iina Urías, iitakiri Salomón. 7 Ikanta Salomón tzimanaki itomi rirori, iitakiri Roboam. Ikanta Roboam tzimanaki itomi rirori, iitakiri Abías. Ikanta Abías tzimanaki itomi rirori, iitakiri Asa. 8 Ikanta Asa tzimanaki itomi rirori, iitakiri Josafat. Ikanta Josafat tzimanaki itomi rirori, iitakiri Joram. Ikanta Joram tzimanaki itomi rirori, iitakiri Uzías. 9 Ikanta Uzías tzimanaki itomi rirori, iitakiri Jotam. Ikanta Jotam tzimanaki itomi rirori, iitakiri Acaz. Ikanta Acaz tzimanaki itomi rirori, iitakiri Ezequías. 10 Ikanta Ezequías tzimanaki itomi rirori, iitakiri Manasés. Ikanta Manasés tzimanaki itomi rirori, iitakiri Amón. Ikanta Amón tzimanaki itomi rirori, iitakiri Josías. 11 Ikanta Josías tzimanaki itomi rirori, iitakiri Jeconías. Tema tee apaani ikanta Jeconías osheki rirentzi tzimaen-tsiri. Aripaete inoshikae-takiri rahaeta-nakiri maawoeni janta Kompitaariki.\n12 Ikanta ipiyaawo inoshikan-teeta-kariri Kompitaariki. Ari itzimapaeri itomi Jeconías, iitakiri Salatiel. Ikanta Salatiel tzimanaki itomi rirori, iitakiri Zorobabel. 13 Ikanta Zorobabel tzimanaki itomi rirori, iitakiri Abiud. Ikanta Abiud tzimanaki itomi rirori, iitakiri Eliaquim. Ikanta Eliaquim tzimanaki itomi rirori, iitakiri Azor. 14 Ikanta Azor tzimanaki itomi rirori, iitakiri Sadoc. Ikanta Sadoc tzimanaki itomi rirori, iitakiri Aquim. Ikanta Aquim tzimanaki itomi rirori, iitakiri Eliud. 15 Ikanta Eliud tzimanaki itomi rirori, iitakiri Eleazar. Ikanta Eleazar tzimanaki itomi rirori, iitakiri Matán. Ikanta Matán tzimanaki itomi rirori, iitakiri Jacob. 16 Ikanta Jacob tzimanaki itomi rirori, iitakiri José. Riitaki José oemithori María. Tema iroka María rootaki tzimakiriri Jesús, riijatzi iiteetziri Jeepatziitoetani.\n17 Riitaki irika-paeni iwaejatzitetakari retanakawo Abraham roojatzi David, ikaateeyini 14. Ipoñaana David roojatzi inoshikan-teeta-kariri Kompitaariki, ikaateeyini 14. Ikanta ipiyaawo inoshikan-teeta-kariri Kompitaariki, roojatzi itziman-takari Jeepatziitoetani, ikaateeyini 14.\nItziman-takari Jesús\n(Lc. 2.1-7)\n18 Iroka okanta itziman-takari paerani Jesús, Jeepatziitoetani. Eenitatsi iinathori José oeta María, rootaki ikashiyakari iinantyaawo. Teemaeta iñiiro rontsirokyaawo. Roo kanteencha, motzitaki María okantakaakawo Ishire Tajorentsi. 19 Tema tampatzika-shireri rirori José, ikowawitaka romanakayaawomi rokiromi María, tee ikoyi rowashironkayiro ikemakoe-tero itzimashi-waetaka eentsite. 20 Ikanta ikenkishiryaa-waeta José tsireniriki, roñaahakari Ronampiri Tajorentsi imishiwaeroki, ikantakiri: \"José, icharini pinkatharini David. ¿Iitaka pikenkishiryaan-tari pookiro María? Payiroota, tema Ishire Tajorentsi kantakaawori omotzitan-takari. 21 Aririka itzimaki eenchaa-niki, piiteri \"Rowawijaa-kotee Tajorentsi\". Tema riitaki owawijaa-koteerini isheninka-paeni ikaariperotakira. Tema iroka waerontsi \"Rowawijaa-kotee Tajorentsi\", rootaki ikantziri iñaaniki riroripaeni \"Jesús\". 22 Tema omatanta-yitakari iroka-paeni, ari omonkaatari okaatzi rojankina-takaakiriri Tajorentsi paerani Kamantan-taniri, ikantaki:\n23 Ari otzimaanitaki tsinani kaari ñeerini shirampari, itzimi otomi,\nIiteeteri Emanuel, rootaki owaetakaan-teerini ikanteeteri: \"Itsipatee Tajorentsi.\"\n24 Ikanta ikakitanee José, imatakiro okaatzi ikantakiriri Ronampiri Tajorentsi, iinantakawo María. 25 Teemaeta rontsirokityaawo roojatzi itziman-takari omapokani otomi. Iiteetakiri JESÚS.","id":"<urn:uuid:bca0971e-0ad6-41bc-afe7-dbce901bd71d>","dump":"CC-MAIN-2019-13","url":"https:\/\/ebible.org\/cpy\/MAT01.htm","date":"2019-03-22T11:20:14Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-13\/segments\/1552912202642.32\/warc\/CC-MAIN-20190322094932-20190322120932-00135.warc.gz","language":"cpy","language_score":0.999802649,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":3,"top_langs":"{\"cpy_Latn_score\": 0.9998026490211487}","num_words":487,"character_repetition_ratio":0.224,"word_repetition_ratio":0.008,"special_characters_ratio":0.173,"stopwords_ratio":0.088,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
2 |
+
{"text":"JOB\n1\nRashironkaa-waetaka Job\n1\nEenitatsi janta Kaminaa-weniki apaani atziri iitachari Job. Kameetha-shireri irika atziri, tampatzika-shireri, ipinkathatziri Tajorentsi, iwinkani rirori kaaripero-tatsiri. 2\nEenitatsi ikaatzi 7 itomi, mawa rishinto. 3\nRiroperori irika atziri rawijiri ikaatzi inampiteeya-woni ishitowa-piin-tzira ooryaa. Itzimi-motziri osheki ipira-paeni, osheki eejatzi rompera-tani-paeni.* 4\nTema roetziñaarikotakawo rowawae-teeyani itomi-paeni ipankoki, retanakawo apaani itomi, otsipa kiteejeri itsipa itomi, imatakiro maawoeni itomi. Ikaemakaan-tziro mawa ritsiro akiyoteri roemoshirenkae-yani, eejatzi rirawae-teeyini. 5\nIkanta imonkaa-takiro roemoshirenka-waeta ikaateeya-kini, ikaemiri Job itomi-paeni, rowetsika-shire-takaeyaari. Okiteeje-tamanee ipiriinta. Kachaamaetatsi itaawentziri itomi, retanakari apaani, eejatzi ikantakiri itsipa, ari ikantziri maawoeni ikaateeyinira. Tema ikanta-shire-tatzii Job: \"Aamaashityaa kaariperotaki notyomi-paeni, ikijima-shire-tawae-takiri Tajorentsi.\" Ari ikantapiin-tatziiro.\n6 Okanta paata riyaateeya-kini ronampiripaeni Tajrentsi ikemijanteri oeta ikanteriri, eejatzi jatzitanaka Yakatantaniri rirori. 7 Rojampi-tawakiri Tajorentsi irika Yakatantaniri, ikantziri: \"¿Jempema pipoñaana-kawoka?\" Ikantzi Yakatantaniri: \"Nopoñaakawo janta nokinakina-waetzi nanashi-tawo maawoeni kepatsi.\" 8 Ikantzi Tajorentsi: \"¿Piñaakirima nompera-tani Job? Tekatsi oshiyaarini rirori janta kepatsiki, kameetha-shireri irika notyomyaayi, tampatzika-shireri, ipinkathatana naaka, iwinkani rirori kaariperori.\" 9 Rakanaki Yakatantaniri, ikantzi: \"¡Jha! ¿Poshiyakaan-tzima, ipinkatha-tashi-tzimi Job?\" 10 ¿Tema piñiiro osheki paminako-wenta-kiri rirori, eejatzi ikaatzi jeeka-panko-tziriri, maawoeni okaatzi tzimimo-tziriri? Pitajonka-wentakiniri maawoeni rantawaero, rootaki oshenitan-takari otzimi-motziri oeta-rikapaeni janta kepatsi-kinta. 11 Ajatyaa, pakotashiteri eeroka nimaeka, paapithateri okaatzi tzimimo-takiriri, aritaki ikijima-waetanakimi eeroka.\" 12 Ikantzi Tajorentsi: \"Piñaakiro eeroka okaatzi tzimimo-takiriri, pimatiro okaatzi pikowakiri. Eerowakya pikosheka-waetari iwathaki rirori.\" Piyanaka Yakatantaniri ikenkitha-waetakaerira Tajorentsi.\n13\nOkantaka ijeekaeyini itomi-paeni Job itsipa-teeyawo ritsiro rowawae-teeyani, rirawae-teeyini imiri ipankoki rantariti rirentzi.† 14\nAri rareetapaaka kamanterini Job, ikantapaa-kiri: \"Nojeeka-mintheetzi owaantsiki noshewa-takaeri kepatsi piwaakate, ari rowawae-teeyani eejatzi piyawayo-tepaeni okaakiini.‡ 15\nAri romapoka-shitaka rareeteeya-paakani koshintzipaeni, ithonkapaakiri rowamaapaakiri pompera-tani-paeni, raanakiri maawoeni pipira-paeni. Apatziro noshiyaka naaka namimiro iroka ñaantsi.\"§ 16\nTekiraatami ithonkiro ikenkitha-waetzi shiyeenchari ikamantantzi, areetapaaka itsipa, ikantapaaki: \"Ayiitaki ookatha-rentsi, othonkapaakiri otaapaakiri pipira-paeni eejatzi ikaatzi aminakowen-tziriri, othonkakiri maawoeni. Apatziro noshiyaka naaka namimiro iroka ñaantsi.* 17\nTekiraatami ithonkiro ikenkitha-waetzi shiyeenchari ikamantantzi, areetapaaka itsipa, ikantapaaki: \"Ipokaeya-kini mawa rapato-yitzirira rowayirite Oshewa-weni-jatzi, rowayiri-tapaa-kina, ithonkanakiri raanakiri ikyaakoe-tari pipira-paeni, rowamaana-kiri ikaatzi aminakowen-tziriri rowamaantakari iyotsiroshithakite. Apatziro noshiyaka naaka namimiro iroka ñaantsi.† 18\nEekiro ikinkitha-waewitatya shiyeenchari ikamantantzi, areetapaaka itsipa, ikantapaaki: \"Ijeekaeyini pitomi-paeni itsipa-teeyawori ritsiro rowawae-teeyani, rirawae-teeyini imiri ipankoki pantarite pitomi, 19\nomapoka-shitaka antawo tampyaa okinapaa-kiro ochempi-mashiki, othonkakiro eewokapaa-kiro pankotsi, opetaryaa-nakiro, anawiyaa-kiri maawoeni pitomi-paeni, kamaki. Apatziro noshiyaka naaka namimiro iroka ñaantsi.\"\n20 Katziyanaka Job, itzijaa-nakiro iithaari okatsi-tzimo-neentana-kiri, rameetana-kiro iishi. Ari rotziwerowa-naka kepatsi, amananaka, 21 ikantzi:\n\"Nokaanki-mereki-tzitapaaka otzimantakinari ashitanari,\nNokankimerekitanee eejatzi nopiyeero janta.\nRiitaki Tajorentsi pakinawori, riijatzi Tajorentsi aapitha-taanawori.\n¡Ikimoshirewenteetero iwaero Tajorentsi!\n22 Okantawitaka maawoeni iroka-paeni, tee ikaaripero-waetanaki Job, tee iñaawaetzi apaani ñaantsi karipero-tatsiri ikijimateri Tajorentsi.","id":"<urn:uuid:b6a9ffbd-569c-4dc3-a70d-b7415f7ab970>","dump":"CC-MAIN-2019-13","url":"https:\/\/ebible.org\/cpy\/JOB01.htm","date":"2019-03-25T17:50:05Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-13\/segments\/1552912204086.87\/warc\/CC-MAIN-20190325174034-20190325200034-00420.warc.gz","language":"cpy","language_score":0.9999910593,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"cpy_Latn_score\": 0.9999910593032837}","num_words":365,"character_repetition_ratio":0.063,"word_repetition_ratio":0.028,"special_characters_ratio":0.159,"stopwords_ratio":0.118,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
3 |
+
{"text":"50\n1 Ikanta rawithakitanakiri José ikamakira ipaapate, rirayimankakiini ithowootanakiri. 2 Ikantanakiri aawintantzinkari itsipatakarira, itziritantyaari yeenkantsi ipaapate Israel. Ari itziritantakari yeenkantsi iwathaki. 3 Okaatzi 40 kitejeri rojamanitaki itziritantakariri okine eero ishitzitanta. Tema omaperotatya okowaperota iroka. Osheki Egipto-jatzipaeni owashiretakotakotakariri Israel, okaatzi 70 kitejeri ojamanitaki rowashiretakotari.\n4 Okanta awijaki rowashiretakoetari, ikenkithawaetakaakiri José ikaatzi jeekatsiri ipankoki Faraón, ikantakiri: \"Kyaariperorika nokameethatzimotzimi eerokaete, nokoyi pinkantenari Faraón, pikanteri: 5 Tema ikamimatakira paerani nopaapate, ikantakina eero namatawitziri, otzimatye nokitateeri jempe rowetsikaantaka rirori, jantaha Canaán-ki ojeekiri. Rootaki nokowantari pishinetena niyaate nokitateeri nopaapate, aririka nokitatakiri, ari nopiyeero.\" 6 Ari rakanaki Faraón, ikantanakiri: \"Piyaate pikitateeri pipaapate, pimatero okaatzi ikantakimiri paerani.\" 7 Jataki José inkitateeri ipaapate, ari royaateeyanakirini jeekanampiyitziriri iwinkatharipankoteki Faraón, ikaatzi pinkathariyitatsiri eejatzi Egipto-ki. 8 Ari iyaatzitanakari isheninkapaeni Jacob, rashi José, eejatzi rashi rirentzipaeni. Apatziro rookaeyanakirini eencheeriki eejatzi ipirapaeni janta Hosén-ki. 9 Eenitatsi atziripaeni kinakoyitaneentsi ishiyakomentoki, itsipa kinakoyitaneentsiri iyawayoteki royaateeyanakirini José. Osheki ikaateeyini atziri. 10 Ikanta rareeteeyapaakani Atad-ki, intatsikeronta Jordán, ari ranteeyapaakironi rameteeyarini riroripaeni ikenkithashiretakotari kamayitatsiri. Ari rowashiretakowaetanakari José ipaapate okaatzi 7 kitejeri. 11 Ikanta iñahaeyakirini Canaán-jatzi nampiyitawori janta, ikanteeyanakini: \"Ikitatatziiri Egipto-jatzi iriroperorite kaminkari.\" Rootaki iitantakawori riroripaeni Abel-mizraem intatsikero Jordán-ki.* Iroka waerontsi \"Abel-mizraem,\" iñaaniki riroripaeni oshiyawitawo akantziri aaka \"rowashiretakowaetanta Egipto-jatzi.\" 12 Imatakiro itomipaeni Jacob okaatzi ikoyiri ranteniriri. 13 Raaneeri Canaán-ki, ikitateeri omooiki jeekatsiri Macpela-ki, ramanantakiri paerani Abraham rashiwitari Efrón Het-jatzi jempe ikitayiteeya isheninkapaeni. Iroka kepatsi eejatzi omooha omontetari Mamre. 14 Ikanta ithonkakiri ikitatakiri ipaapate, piyaanawo José Egipto-ki itsipataari rirentzipaeni eejatzi ikaatzi oyaatanakiriri, maawoeni.\n15 Kamakira Jacob, ikenkithashireteeyaakani rirentzipaeni José, ikantashireteeyini: \"Aamashitya ari ikijaneentakae nimaeka José, ipiyawenteeya owaariperowaetakirira paerani.\" 16 Rotyaantaki kanterini José: \"Tekira ikamanakiita pipaapate, ikantakina nokamantemi: 17 'Nokoyi pariperoteeri pirentzipaeni, rowaariperowaetakimira, ikemaatsitakaawaetakimi.' Rootaki nokowantari pipeyakoteero rowaariperowaetakimira, tema naaka romperatane Itajorentsite pipaapate.\" Ikenkithawaetakayirira José rotyaantane rirentzipaeni, iraawaetacha rirori José. 18 Ari rareeteeyapaani rirentzi, rotziwerowashitapaakari, roeyootapaaka kepatsiki, ikanteeyini: \"Irikateeyakinani, naakataki pomperatane.\" 19 Riitaki kantacha José rakanakiri, ikantziri: \"Eero pithaawashiteeyani. ¿Naakama Tajorentsi.? 20 Pikenkithashirewiteeyakani eerokapaeni powaariperotenami, riitaki kantacha Tajorentsi riyotakiro okaatzi kaariperori pantawitakari, ikantakaakawo Tajorentsi kameethari okantzimotanteeya, rootaki nomatantakawori okaatzi añaayitziri nimaeka, rowawijaakotanteeyaariri osheki atziri. 21 Eero pithaawashiwaeta. Aritaki nopayitakimi poyaari eeroka eejatzi pitomipaenira.\" Ari ikantakiri José ikenkithawaetakaakiri kameetha rirentzipaeni rinimotakahaeri.\n22 Ikanta José eejatzi isheninkapaeni ipaapate, eeniro inampiteeyaawoni Egipto-ki. Okaatzi 110 rojarentsite rañaaki José. 23 Iñaayitanakiri itomi Efraín. Iñaanakiro eejatzi ishekinkatari itomipaeni icharini Maquir, itomira Manasés. 24 Okanta paata, ikantakiri José rirentzipaeni: \"Iyotapaaka eepichokiini nokamantyaari, roo kantacha ari ipokaki Tajorentsi ineshironkateemi, raayiteemi pijeekayiwitakaha jaka nampitsiki, rookaemi otsipaki kepatsi ipakiriri paerani Abraham, Isaac eejatzi Jacob.\" 25 Ikanta José ikantayitakiri itomipaeni Israel: \"Aritaki ipokaki Tajorentsi ineshironkateemi. Nokowatzi pikantaperotena, eero pamatawitana, paayitaneerowa eerokapaeni notonkipooki.\" 26 Ari ikamaeri José janta Egipto-ki okaataki 110 rojarentsite. Itziritanteetakari yeenkantsi iwathaki, rowaetakiniri.\n*50:11 Iroka waerontsi \"Abel-mizraem,\" iñaaniki riroripaeni oshiyawitawo akantziri aaka \"rowashiretakowaetanta Egipto-jatzi.\"","id":"<urn:uuid:94771cf3-5dad-41a4-a823-8d13fd43f0fc>","dump":"CC-MAIN-2019-18","url":"https:\/\/ebible.org\/cpy\/GEN50.htm","date":"2019-04-26T09:42:50Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-18\/segments\/1555578765115.93\/warc\/CC-MAIN-20190426093516-20190426115516-00513.warc.gz","language":"cpy","language_score":0.6814873815,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"cpy_Latn_score\": 0.6814873814582825, \"cjo_Latn_score\": 0.31810611486434937}","num_words":400,"character_repetition_ratio":0.055,"word_repetition_ratio":0.005,"special_characters_ratio":0.144,"stopwords_ratio":0.125,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.694,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
4 |
+
{"text":"29\nItahae-tziri kiteejeriki\n38 \"Iroka poetziñaariko-tyaari kiteejeriki: Pitayi taapokimentotsiki apite piratsi tzimatsiri apaani rojarentsite. Eero poshiteero.* piratsi = owisha 39 Pitayi apaani okitejiityaama-neerika, riima itsipa pitayiri otsireniityaa-neerika. 40 Irika piratsi petyaari pitayiri, pitsipa-teeri ramiroka-patheetani pankirentsi-pane ijeekiteetakiro apite pajoki, itsipateetiro eejatzi oyeenka inchakitho ijeekitee-takiro apaani pachakaki, ijeetan-takyaari eejatzi imiriteetziri apaaniki pachaka.† pankirentsi-pane = harina; apite pajoki = 1\/10 efa = apite kilo; oyeenka inchakitho = olivo; apaani pachaka = 1\/4 hin = apaani litro; imiriteetari = vino. 41 Ari pikanteriri eejatzi itsipa pitayiri aririka otsireniityaanee. Pitsipa-teeri itahae-tziri pashita-kaariri pankirentsi-pane, eejatzi imiriteetziri. Pitayiro okaatzi rashita-kaetariri Tajorentsi okachaa-maeti okantya iñaawenaa-tyaawori. 42 Rashi rowaero itahaenawo ikaati picharini-teeyaari opatzimooki Tajorentsi-thaante, janta notsipa-teemira naaka, nokenkitha-waetakaemi. 43 Ari nopiyota-piintee-yaari notsipa-tyaari pisheninka-paeni Israel-paeni. Tema otajorentsitatye okantakae-yaawo janta nowaneenkawo. 44 Tema tajorentsi nokantakaeyaawo tajorentsi-thaante, eejatzi taapokimentotsi. Ari nokemiteeriri Aarón eejatzi itomi-paeni, tema riitaki nompera-tajorentsi-ti naaka. 45 Tema ashi noyiro notsipa-teeyaari icharini-teeyaari Israel-paeni, naakataki Itajorentsi-teeyaa. 46 Rootaki riyotanteeyaari Naaka Itajorentsite, naaka amaeriri ijeekawitaka Apitantoniki notsipa-taari. Tema naaka Itajorentsite.\"\n*29:38 piratsi = owisha\n†29:40 pankirentsi-pane = harina; apite pajoki = 1\/10 efa = apite kilo; oyeenka inchakitho = olivo; apaani pachaka = 1\/4 hin = apaani litro; imiriteetari = vino.","id":"<urn:uuid:fa4040f1-4d06-42f5-be55-e0fcb6871264>","dump":"CC-MAIN-2019-22","url":"https:\/\/ebible.org\/cpy\/EXO29.htm","date":"2019-05-20T05:21:34Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-22\/segments\/1558232255562.23\/warc\/CC-MAIN-20190520041753-20190520063753-00057.warc.gz","language":"cpy","language_score":0.9999674559,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"cpy_Latn_score\": 0.9999674558639526}","num_words":157,"character_repetition_ratio":0.075,"word_repetition_ratio":0.108,"special_characters_ratio":0.186,"stopwords_ratio":0.159,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
5 |
+
{"text":"25\nRashita-kaetawori tajorentsi-thaante\n1 Ari rapiiteero Tajorentsi iñaanateeri Moisés, ikantziri: 8 \"Pamini wetsikinani tajorentsi-thaante ari nojeekiri notsipa-tyaari pisheninka-paeni. 9 Pimatiro maawoeni jempe okantajaantyaa noñaayimiri. Tema ari pikantiro powetsikiro tajorentsi-thaante, eejatzi okaate tzimatsini inthomoeki.\"\n10 \"Powetsiki inchanaki, awijaneentiro apikonati ojanthate, awijaneentiro apaani akonaki okimiinati, eejatzi okaate ojenokiti.* inchanaki = owetsikae-tzirori inchato acacia † awijaneentiro apikonati = apaani metro eejatzi 10 centímetro; awijaneentiro apaani akonaki = 75 centímetros 11 Pitziri-tantyaawo ooro inthomoeki eejatzi jakakiroki. Powashi-nampi-tantyaawo ooro onampi-naki. 16 Ari potetiro inchanakiki nopimiri nokanta-kaantani. 17 Powetsiki otapa piyoshii-takiri ooro. Rootaki iiteeteri iroka otapa \"neshironka-mentotsi\". Awijaneentiro apikonate ojanthati, rooma okimiiti awijaneentiro apakonate. 18 Powetsiki apiti roshiya-kaawo shiwankiri Onampiri tajorentsi, riitaki powakiri apitekiti opatziyaakiki otapa. Riitaki piyoshiiteri ooro, eentsikeroeni pikantiri pompojeri powetsikan-tyaariri. 19 Apaani okantyaa otapa powetsikiro. Ari ikatziyeri apitekiti opatziyaakiki apite shiwankiri ronampiri tajorentsi powetsikakiri. 20 Ari itzinaa-shiwanki-tyaa ikatziya-yitaki imonteta-wakaeya, riitaki pamankan-takyaawoni ishiwanki neshironka-mentotsi. 21 Rootaki pitapatan-tyaawori inchanaki, ari potetakirori nokanta-kaantani nopimiri. 22 Ari noñiimiri eeroka janta, ari nokenkitha-waetakaemiri nojeekaki neshironka-mentotsiki, nojatekan-takyaari apite shiwankiri ronampiri tajorentsi jeekaen-tsiri otapaki Tajorentsi-naki. Ari nokaman-timirori okaate piyotaa-yiteeriri Israel-paeni.\"\n*25:10 inchanaki = owetsikae-tzirori inchato acacia\n†25:10 awijaneentiro apikonati = apaani metro eejatzi 10 centímetro; awijaneentiro apaani akonaki = 75 centímetros","id":"<urn:uuid:7fde5fa1-e856-4b70-af76-fb06db98f113>","dump":"CC-MAIN-2019-22","url":"https:\/\/ebible.org\/cpy\/EXO25.htm","date":"2019-05-20T16:27:12Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-22\/segments\/1558232256082.54\/warc\/CC-MAIN-20190520162024-20190520184024-00293.warc.gz","language":"cpy","language_score":0.9996783733,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"cpy_Latn_score\": 0.999678373336792}","num_words":165,"character_repetition_ratio":0.092,"word_repetition_ratio":0.064,"special_characters_ratio":0.166,"stopwords_ratio":0.158,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
6 |
+
{"text":"1\nIcharini-yitari Jesús\n(Lc. 3.23-38)\n1Iroka iwaero-paeni ikaatzi icharini-takari Jesús, Jeepatziitoetani. Tema irika Jesús riitaki icharini David eejatzi Abraham. 2Ikanta paerani Abraham, itzimaki itomi iitakiri Isaac. Ikanta Isaac tzimanaki itomi rirori, iitakiri Jacob. Ikanta Jacob tzimanaki itomi rirori, iitakiri Judá. Tema osheki rirentzi tzimaen-tsiri Judá. 3Ikanta Judá rowakaakiro Tamar, iitakiri Fares, riima itsipa iitakiri Zara. Ikanta Fares tzimanaki itomi rirori, iitakiri Esrom. Ikanta Esrom tzimanaki itomi rirori, iitakiri Aram. 4Ikanta Aram tzimanaki itomi rirori, iitakiri Aminadab. Ikanta Aminadab tzimanaki itomi rirori, iitakiri Naasón. Ikanta Naasón tzimanaki itomi rirori, iitakiri Salmón. 5Ikanta Salmón rowakaakiro Rahab, iitakiri Booz. Ikanta Booz rowakaakiro Rut, iitakiri Obed. Ikanta Obed tzimanaki itomi rirori, iitakiri Isaí. 6Ikanta Isaí tzimanaki itomi rirori, iitakiri David. Tema irika David riitaki pinkathari-teentsiri.\nIkanta pinkathari David rowakaakiro iina Urías, iitakiri Salomón. 7Ikanta Salomón tzimanaki itomi rirori, iitakiri Roboam. Ikanta Roboam tzimanaki itomi rirori, iitakiri Abías. Ikanta Abías tzimanaki itomi rirori, iitakiri Asa. 8Ikanta Asa tzimanaki itomi rirori, iitakiri Josafat. Ikanta Josafat tzimanaki itomi rirori, iitakiri Joram. Ikanta Joram tzimanaki itomi rirori, iitakiri Uzías. 9Ikanta Uzías tzimanaki itomi rirori, iitakiri Jotam. Ikanta Jotam tzimanaki itomi rirori, iitakiri Acaz. Ikanta Acaz tzimanaki itomi rirori, iitakiri Ezequías. 10Ikanta Ezequías tzimanaki itomi rirori, iitakiri Manasés. Ikanta Manasés tzimanaki itomi rirori, iitakiri Amón. Ikanta Amón tzimanaki itomi rirori, iitakiri Josías. 11Ikanta Josías tzimanaki itomi rirori, iitakiri Jeconías. Tema tee apaani ikanta Jeconías osheki rirentzi tzimaen-tsiri. Aripaete inoshikae-takiri rahaeta-nakiri maawoeni janta Kompitaariki.\n12Ikanta ipiyaawo inoshikan-teeta-kariri Kompitaariki. Ari itzimapaeri itomi Jeconías, iitakiri Salatiel. Ikanta Salatiel tzimanaki itomi rirori, iitakiri Zorobabel. 13Ikanta Zorobabel tzimanaki itomi rirori, iitakiri Abiud. Ikanta Abiud tzimanaki itomi rirori, iitakiri Eliaquim. Ikanta Eliaquim tzimanaki itomi rirori, iitakiri Azor. 14Ikanta Azor tzimanaki itomi rirori, iitakiri Sadoc. Ikanta Sadoc tzimanaki itomi rirori, iitakiri Aquim. Ikanta Aquim tzimanaki itomi rirori, iitakiri Eliud. 15Ikanta Eliud tzimanaki itomi rirori, iitakiri Eleazar. Ikanta Eleazar tzimanaki itomi rirori, iitakiri Matán. Ikanta Matán tzimanaki itomi rirori, iitakiri Jacob. 16Ikanta Jacob tzimanaki itomi rirori, iitakiri José. Riitaki José oemithori María. Tema iroka María rootaki tzimakiriri Jesús, riijatzi iiteetziri Jeepatziitoetani.\n17Riitaki irika-paeni iwaejatzitetakari retanakawo Abraham roojatzi David, ikaateeyini 14. Ipoñaana David roojatzi inoshikan-teeta-kariri Kompitaariki, ikaateeyini 14. Ikanta ipiyaawo inoshikan-teeta-kariri Kompitaariki, roojatzi itziman-takari Jeepatziitoetani, ikaateeyini 14.\nItziman-takari Jesús\n(Lc. 2.1-7)\n18Iroka okanta itziman-takari paerani Jesús, Jeepatziitoetani. Eenitatsi iinathori José oeta María, rootaki ikashiyakari iinantyaawo. Teemaeta iñiiro rontsirokyaawo. Roo kanteencha, motzitaki María okantakaakawo Ishire Tajorentsi. 19Tema tampatzika-shireri rirori José, ikowawitaka romanakayaawomi rokiromi María, tee ikoyi rowashironkayiro ikemakoe-tero itzimashi-waetaka eentsite. 20Ikanta ikenkishiryaa-waeta José tsireniriki, roñaahakari Ronampiri Tajorentsi imishiwaeroki, ikantakiri: \"José, icharini pinkatharini David. ¿Iitaka pikenkishiryaan-tari pookiro María? Payiroota, tema Ishire Tajorentsi kantakaawori omotzitan-takari. 21Aririka itzimaki eenchaa-niki, piiteri \"Rowawijaa-kotee Tajorentsi\". Tema riitaki owawijaa-koteerini isheninka-paeni ikaariperotakira. Tema iroka waerontsi \"Rowawijaa-kotee Tajorentsi\", rootaki ikantziri iñaaniki riroripaeni \"Jesús\". 22Tema omatanta-yitakari iroka-paeni, ari omonkaatari okaatzi rojankina-takaakiriri Tajorentsi paerani Kamantan-taniri, ikantaki:\n23Ari otzimaanitaki tsinani kaari ñeerini shirampari, itzimi otomi,\nIiteeteri Emanuel, rootaki owaetakaan-teerini ikanteeteri: \"Itsipatee Tajorentsi.\"\n24Ikanta ikakitanee José, imatakiro okaatzi ikantakiriri Ronampiri Tajorentsi, iinantakawo María. 25Teemaeta rontsirokityaawo roojatzi itziman-takari omapokani otomi. Iiteetakiri JESÚS.","id":"<urn:uuid:a355aaa8-2f74-45bc-9ca8-4e15de9e7a17>","dump":"CC-MAIN-2019-39","url":"https:\/\/www.bible.com\/de\/bible\/1350\/MAT.1.CPYB","date":"2019-09-17T06:58:23Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-39\/segments\/1568514573053.13\/warc\/CC-MAIN-20190917061226-20190917083226-00521.warc.gz","language":"cpy","language_score":0.9998112321,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":4,"top_langs":"{\"cpy_Latn_score\": 0.9998112320899963}","num_words":483,"character_repetition_ratio":0.228,"word_repetition_ratio":0.008,"special_characters_ratio":0.168,"stopwords_ratio":0.089,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.999,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
7 |
+
{"text":"The Tower of Babel (Genesis 11: 1-9)\nAshéninka\nSouth Ucayali Ashéninka\n- Paerani apaani okanta ñaantsi iñaawaeteetziri kepatsiki.\n- Ikanta rowahanaka atziripaeni inampityaawo ishitowapiintzira ooryaa, areetaka janta iiteetziri Sinar, iñaapaakiro owintenipathatzi kepatsi, ari inampitapaakawo.\n- Ari ikantawakahaeyakani atziripaenni: \"Jame owetsikaeyeni kepatsipatha atayimaetyaawo.\" Arira retanteetanakawo rotantoteetawo kepatsipatha, tee apatziro rotantoteetawo mapi. Retanteetanakawo eejatzi otsirekanteetawo tsirepathari, tee apatziro rahaetziro otsirekanteetari paerani.\n- Ari ikantawakahaeyakani eejatzi: \"Pipokaeyeni, jame owetsike anampi, owetsiki eejatzi antawo ateementotsi areetachani jenokinta. Jame anampiteeyaawo kameetha eero añaantawo akinakinawaetee jemperikapaeni.\"\n- Riitaki kantacha pokaki Tajorentsiraminero nampitsi eejatzi ateementotsi rowetsikakiri atziripaeni.\n- Ikantashiretanaki Tajorentsi: \"Apaani okanta inampiite, apaani okanta iñaani eejatzi, okaate ikenkithashireteeyaari rantero, ari imatakiro.\n- Nimaeka nowashiñaapithateri iñaanipaeni, eero ikemathatawakaanta iñaanatawakaeya.\"\n- Ari ipakaakaakiri Tajorentsi rowetsikawitakawowa antawo inampi, ipookayiteero ikinayiteero jemperikapaeni.\n- Ikompitakaayitakari iñaanipaeni eejatzi, opoñaantyaari eero ikemathatawakaanta. Jatayitanaki inampiteeyaawo jemperikapaeni. Rootaki iitanteetakawori Babel iroka antawo nampitsi rowetsikakiri atziripaeni.*\n* 11:9 Iroka waerontsi \"Babel\" iñaani ini riroripaeni, roo oshiyawori añaaniki aaka akantziri: \"Kompitaantsi\"\nSource: ETANTA-NAKARI. Las Escrituras en Ashéninka Ucayali del Sur del Perú. South Ucayali Ashéninka Bible. Wycliffe Bible Translators, Inc., 2008.\nAshéninka Perené\nAntaroiti atimintotsi Kompishariki\n- Pairani aparoni okanta ñaantsi iñaawai-taitziri kipatsiki.\n- Ikanta ikinapajiro atziri-payi isitowa-piintzi ooryaatsiri, iñaapaakiro owintinitzi ipaitai-tziro Apijaari, ari inampitaka-rori anta.\n- Ipoñaa ikantawakaajiitani atziri-payi: \"Thami antayi kipatsi onkiso-nakiti.\" Ari itanakaro itanto-taitaro kipatsi-naki, ti apatziro itantotaityaaro mapinaki. Aripaiti itanakaro aajatzi itsirikan-taitaro tziritatsiri, tira apatziro intsirikan-taityaaro pitzi-thatatsiri.\n- Ipoñaa ikantawakajiitani aajatzi: \"Thami awitsiki anampitsiti, awitsiki aajatzi antaroiti atiimintotsi ariitacha-ni inkitiki. Inthonkyaa inkimakoi-tajai. Aritapaaki akinakina-waiyitaki tsikari-payi.\"\n- Ikanta ipokaki Pawa yaminiro nampitsi aajatzi atiimintotsi iwitsika-kiri atziri-payi,\n- ikantasiri-tanaki: \"Aparoni okanta inampi, aparoni okanta iñaani, irootaki imatantarori iwitsika-yitziro inintziri. Tima okaratzi ikinkithasiritari yantiri, tikatsi washaan-takai-rini.\n- Thami ankompi-takai-yaari iñaani, airo ikimatha-tawakaanta iñaana-tawakaiyaarika.\"\n- Ari iwashaantakaa-kiri Pawa yoka atziri-payi otzimawitaka antaroiti inampitsiti, yoiwaraa-kiri ikinayi-tanaki tsika-rikapayi.\n- Ikompi-takaa-yita-nakari Pawa iñaani-payi atziripayi ikaratzi nampitarori kipatsiki. Irootaki owaitakaan-tzirori iroka inampi Kompijaari. Aripaiti yoiwaraa-kiri Pawa atziri-payi, jataki inampityaaro maaroni kipatsiki.\nSource: Las Escrituras en Ashéninka Perené del Perú. Wycliffe Bible Translators, Inc., 2015.\nContributed by Wolfgang Kuhl\nInformation about Ashéninka |\nTower of Babel in Ashéninka\nTower of Babel in Ashéninkaan languages\nArawak,\nAshéninka,\nGarifuna,\nMachiguenga,\nNanti,\nWayuu,\nYucuna\nOther Tower of Babel translations\nBy language |\nBy language family\nIf you need to type in many different languages, the Q International Keyboard can help. It enables you to type almost any language that uses the Latin, Cyrillic or Greek alphabets, and is free.\nIf you like this site and find it useful, you can support it by making a donation via PayPal or Patreon, or by contributing in other ways. Omniglot is how I make my living.\nNote: all links on this site to Amazon.com, Amazon.co.uk and Amazon.fr are affiliate links. This means I earn a commission if you click on any of them and buy something. So by clicking on these links you can help to support this site.","id":"<urn:uuid:f13589a6-d646-443e-8d75-438a2a3bf3e2>","dump":"CC-MAIN-2019-51","url":"https:\/\/www.omniglot.com\/babel\/asheninka.htm","date":"2019-12-08T02:38:18Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-51\/segments\/1575540504338.31\/warc\/CC-MAIN-20191208021121-20191208045121-00422.warc.gz","language":"cpy","language_score":0.7112256289,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":21,"top_langs":"{\"cpy_Latn_score\": 0.7112256288528442, \"prq_Latn_score\": 0.19542819261550903, \"cni_Latn_score\": 0.018553411588072777, \"cjo_Latn_score\": 0.015686355531215668, \"cpb_Latn_score\": 0.014580819755792618}","num_words":445,"character_repetition_ratio":0.051,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.164,"stopwords_ratio":0.052,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.744,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
8 |
+
{"text":"1eenitatsi 7 rojarentsite Joás retantanakawori ipinkatharitzi. Tema 40 ojarentsi okaatzi ipinkatharitaki Jerusalén-ki. Iroka owaero riniro, oeta Sibia, opoñaawo roori iiteetziro Beerseba.\n2Maawoeni rantakiri Joás kameethari okantaka iñaakiro Tajorentsi, ari ikaatakiri omperatajorentsitaarewo iiteetziri Joeada.\n3Irika Joeada, apite okaatzi iina, rootaki rowaeyakaakari. Tzimaki itomipaeni eejatzi rishintopaeni.\n4Okanta ojamanitaki, ikenkithashiretaka Joás rowetsikaero itajorentsipankote Tajorentsi.\n5Ipiyotakiri maawoeni omperatajorentsitaarewo, eejatzi isheninkapaeni Leví. Ikantakiri: \"Panashitero maawoeni inampitsite Judá, pikowakoteri iyorikite Israel-paeni, jame owetsikaero itajorentsipankote Tajorentsi. Pishintsite, eero pojamaninkiro.\" Roori kantacha, tee ithaamenta isheninkapaeni Leví, tee ithaankiwentziro ikantziriri Tajorentsi.\n6Ikanta pinkathari Joás, ikaemakiri omperatajorentsiperori iiteetziri Joeada, ikantakiri: ¿Iitaka kaari pithaamentanta ramantyaari koriki isheninkapaeni Leví eejatzi Judá eejatzi rashi Jerusalén-jatzi. Rootaki ikantakiri paerani Moisés, rompera-tanewo Tajorentsi, ikantakiri etakawori paerani pisheninkapaeni Israel riyoye rowetsikaetantyaari jempe ijeekaeyeni aawakaachari.\n7Tema iroka iiteetziri Atalía, rootaki owaero kaariperori, eenitatsi osheki oyaatakirori, ikyaayitaki itajorentsipankoteki Tajorentsi. Ikyaaki tajorentsipankoki raakiro okaatzi rashitakayitariri Tajorentsi.\n8Ikanta irika pinkathari, rowetsikakaantaki ashironaki, rowakiro opatzimooki tajorentsipanko, eejatzi roshiyakahaero otsipaki nampitsi.\n9Ari ikamanteetakiri maawoeni isheninkapaeni Judá, ari roshiyeetakiri Jerusalén-jatzi, otzimatye rashitakahaeyaari Tajorentsi, rootaki iñaani paerani Tajorentsi, ikantakiriri Moisés, ijeekantakari ochempimashiki Israel.\n10Ari imatakiro, maawoeni jewaripaeni, maawoeni atziri, ipokaeyakini ramayitaki iyorikite, rotetakiri rowetsikashitakiriri ashironaki, riyeekitakiro.\n11Ikanta isheninkapaeni Leví, riitaki ayirori ashironaki jempe ijeeki pinkathari, okine raminero rirori. Ikanta iñaakiro tzimaki osheki koriki, ipokaki jankinatatsiri iyaemakaantani pinkathari itsipatakari aminerini antawaeyitatsini, riitaki owakiriri omperatajorentsiperori, rosokakiri koriki jaekiteentsiri. Aririka ithonkakiri raminakiri, rotetaneeri. Ari ikantatziiro maawoeni kitejeri. Osheki koriki raakiri.\n12Ikanta pinkathari itsipatakari Joeada, ipapiintakiri koriki aminakaantzirori rowetsikaero tajorentsipanko, riitaki aminatsini amitakoterini rowetsikaero tajorentsipanko. Otzimatye eejatzi ramine owetsikayitzirori oetarika, rootaki rowetsikanteeyaawori tajorentsipanko.\n13Ari retanakawo rantawaetanaki ikaatzi rowaetakiri rantawaete. Thaamenta ikanteeyani, rowetsikaero tajorentsipanko rashi Tajorentsi, imateero jempe okanta rowetsikaetakiro paerani. Kameethari ikanteero rowetsikaero.\n14Ikanta ithonkari, ikaemaetakiri pinkathari itsipatakari Joeada, ipaeri koriki tzimahaantapaentsiri. Riitaki rowetsikaetakiri jemperika ikowaeyirini ashi tajorentsipanko. Rootaki imatantapiintyaawo ipinkathateeri Tajorentsi, pitayeeniri patsipetakaani, pimateero eejatzi okaatzi rowetsikanteetakariri ooro eejatzi koriki. Eeniro rañi Joeada, osheki rowamaapiinteetaki ratsipetakaani kameethatzimotziriri Tajorentsi.\n15Roori kantacha, antyashiparitapaaki Joeada, ikanta imaperotaka, kamaki. Osheki okaatzi rojarentsite, okaatzi 130 ojarentsi.\n16Ikitaetakiri nampitsiki jempe inampitawo paerani pinkathari David, itsipataari jempe ikitata paashinijatzipaeni pinkathari. Riitaki pinkathariwentakiriri kameethaeni maawoeni Israel, raakameethatakiri Tajorentsi, aritaki roshiyakaahaeri ikaatzi antawaetatsiri tajorentsipankoki.\n17Tema kamaki Joeada, areeteeyakani reewaritepaeni Judá, owanaana ikimoshirewenteetakiri pinkathari. Ikowapiintaki ikaminaeteri rantantyaawo kameethari.\n18Ikanta ipiyapithatanaari tajorentsipankoki ijeekaki Tajorentsi, itajorentsite icharinipaeni paerani, osheki piyowentawaariri Asera, imatzitakawo eejatzi tajorentsiniropaeni. Rootaki ikijantanakari Tajorentsi, ikijanakiri Judá eejatzi Jerusalén.\n19Roori kantacha, rotyaantaki Tajorentsi osheki kamantantaniri, riitaki kantakahaeyaawoni ipiyayitee ikemijanteeri Tajorentsi. Roori kantacha, tee ikowaeyeni ikeme okaatzi ikaminaantawitari kamantantaniri.\n20Ikanta Zacarías, itomi omperatajorentsitaarewo Joeada, ijeekashiretantakari ishire Tajorentsi, ikatziyaka tonkaariki ochempiki, ikaminaakiri atziripaeni, ikantziri: \"Iroka ikantzi Tajorentsi: '¿Iitaka kaari pikemijantanta eerokapaeni nonintakaani? ¿Iitaka pikowakowatantawori pashironkaawaetya? ¡Niyotzi pipakaakina eerokapaeni, ari noshiyaari eejatzi naaka, aritaki nowawijaakoteemi eeroka!'\"\n21Roori kantacha irikapaeni, ikowaeyakini nopithokashiteri. Ishemyakiri, rootaki ikoyiri, ari okantzi Inintakaantani Tajorentsi.","id":"<urn:uuid:cbbd73d9-10b6-4747-876a-bed797518149>","dump":"CC-MAIN-2021-25","url":"https:\/\/breakeveryyoke.com\/2-cr%C3%B3nicas-24---las-escrituras-en-ash%C3%A9ninka-ucayali-del-sur-del-per%C3%BA","date":"2021-06-15T10:10:49Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2021-25\/segments\/1623487620971.25\/warc\/CC-MAIN-20210615084235-20210615114235-00286.warc.gz","language":"cpy","language_score":0.7269659042,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"cpy_Latn_score\": 0.7269659042358398, \"cjo_Latn_score\": 0.2729780077934265}","num_words":435,"character_repetition_ratio":0.095,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.129,"stopwords_ratio":0.159,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.76,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
9 |
+
{"text":"8Ari otzimaki 18 rojarentsite Joaquín retantanakawori ipinkatharitzi, ipinkatharitaki mawa kashiri Jerusalén-ki. Oeta riniro Nehusta, rootaki rishinto Elnatán, Jerusalén-jato ini.\n9Roori kantacha, eenitatsi rantayitziri tee okameethatzi iñeero Tajorentsi rirori. Ari roshiyari jempe ikanta icharinipaeni paerani.\n10Ikanta rowayiritepaeni Nabucodonosor, pinkatharitatsiri Babilonia-ki, jateeyakini rowayiriteri Jerusalén-jatzi. Othonka itapotakiro ipankopaeni rowayirityaari.\n11Ikanta rowayiriteetari Jerusalén-jatzi, areetapaaka pinkathari Nabucodonosor.\n12Ikanta Joaquín, iwinkatharite Judá-paeni, itsipatakawo riniro, eewatziriri rowayiritepaeni, jewaripaeni, maawoeni atziri aapatziyariri, ishinetaka rayeri iwinkatharite Babilonia-jatzi. Raanakiri inampiki ikemaatsitakaawaetyaari. Rootaki awijeentsiri paerani ipinkatharitantari Nabucodonosor, tekira awijeeta osheki ojarentsi, okaatzi 8.\n13Ikanta pinkathari Nabucodonosor, ithonka raakiri korikipaeni pinatachari itajorentsipankoteki Tajorentsi, ikyaaki ipankoki pinkathari, raakiro maawoeni tzimatsiri. Monkaataka okaatzi ikamantantakiri paerani Tajorentsi. Ithonka ijataakiro ooronaki rowetsikakaantakiri paerani Salomón, pinkatharitatsiri Israel-ki, okaatzi owaneenkatari itajorentsipankote Tajorentsi.\n14Ithonka raanakiri nampitawori Jerusalén-ki, maawoeni jewaripaeni, ñaaperoripaeni owayiri, ikaatzi yotzirori rowetsikawaetzi, osheki atziri raanaki, ikaatzi 10,000. Roowiteencha raperaaterimi raanakiri maawoeni, apatziro ijeekamatsitanaki ashironkaenkaripaeni.\n15Imatakiri Nabucodonosor raanakiri eejatzi pinkathari Joaquín, itsipataanakiri iina, eejatzi reewarite rowayiritepaeni, riroperori atziripaeni nampitawori Jerusalén-ki. Raanakiri inampiki Nabucodonosor iiteetziro Babilonia.\n16Irika ikaatzi riroperori atziripaeni raanakiri iwinkatharite Babilonia-jatzi, ikaateeyini 7,000 atziri; itsipa ikaatzi 1,000 riyoyahaetziro rowetsikayitziro oeyitarika, itsipa riroperori atziripaeni, ñaaperotachari rowayiritya.\n17Ikanta iwinkatharite Babilonia-jatzi rowakiri ipinkatharite Matanías, riitaki poyaataariri itominthori Joaquín, rowashiñaahaeniri iwaero iiteeri Sedequías.\n18Iroka okaatzi rojarentsite Sedequías retantanakawori ipinkatharitzi, okaatzi 21 ojarentsi. Ipinkatharitaki Jerusalén-ki okaatzi 11 ojarentsi. Iroka owaero riniro, oeta Hamutal, rishinto Jeremías, opoñaawo roori nampitsiki iiteetziro Libna.\n19Tee okameethatzi iñeero Tajorentsi okaatzi rantayitziri, ari roshiyakari jempe ikanta paerani Joacim rirori.\n20Rootaki opoñaantari rowatsimaeri Tajorentsi, ikijakiri Jerusalén-jatzi, ari roshiyakaakiri eejatzi Judá. Tee ikoyi iñahaeri.","id":"<urn:uuid:42170e62-357d-46ec-aac9-9d27a77547ae>","dump":"CC-MAIN-2022-05","url":"https:\/\/breakeveryyoke.com\/2-reyes-24---las-escrituras-en-ash%C3%A9ninka-ucayali-del-sur-del-per%C3%BA","date":"2022-01-22T05:48:42Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2022-05\/segments\/1642320303747.41\/warc\/CC-MAIN-20220122043216-20220122073216-00536.warc.gz","language":"cpy","language_score":0.9322503209,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"cpy_Latn_score\": 0.9322503209114075, \"cjo_Latn_score\": 0.06685589998960495}","num_words":237,"character_repetition_ratio":0.089,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.142,"stopwords_ratio":0.114,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.917,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
10 |
+
{"text":"25\nIthonkaetantakariri Jerusalén-jatzi\n1 Aritaki awijaki 9 ojarentsi ipinkatharitaki Sedequías, rootaki kitejiteri 10, irijatzi kashiri 10. Ari ipokakiri pinkathari Nabucodonosor ramaki osheki rowayirite roma-nateri Jerusalén-jatzi, itzimashitapaakiri ookaakiini. Ipankoshetateeyapaani intatsikero, rowatzikapaakiro jempe roma-nateeyaani.\n2 Tee thaankiini rapakaero itzimashitakiri, ojamani ikanteeyakani, roojatzi okaatantakari ipinkatharitzi Sedequías, okaatzi 11 ojarentsi.\n3 eenitatsi awijeentsiri ojarentsiki, rootaki kitejeri 9, ari rawijaki 4 kashiri. Ari iñahaetaki antawo tashetsi. Tekatsi rowaeyaani atziripaeni.\n4 Ikanta atziripaeni imoontakiro otantotari nampitsi, okantawitaka itzimashitziri Babilonia-jatzi. Ari ishiyeeyakani maawoeni, pinkathari eejatzi rowayirite, tsireniriki ishiyaka. Ikineeyakini ishitowanaki jempe otzimawita apite otanto nampitsi jempe itzimashiwiteetakari, ikineeyakini jempe ikinapiintziro pinkathari, ipampithatanakiro awotsi jatachari Jordán.\n5 Roori kantacha, rowayirite Babilonia-jatzi ipatzimatanakiri pinkathari Sedequías, royaatawaeri owintenipathatzira Jericó-ki. Ari ithonkari iporokanaki rowayirite pinkathari Sedequías, rookawentanakiri apaniroeni.\n6 Ikanta irikaete Babilonia-jatzi rotaeyakiri pinkathari Sedequías, raanakiniri iwinkatharite Babilonia-jatzi, ijeekiro rirori iiteetziro Ribla, ojeeki iipatsite iiteetziri Hamat. Aripaete riyakowentakiri pinkathari Nabucodonosor rowamayiteri Sedequías,\n7 Iñaakowentakiri jempe ikanta rowamayitakiri itomipaeni. Riima pinkathari Sedequías, ikantaki pinkathari: \"Pikithokireeniri roki Sedequías. Poojoteri, paanakiri nampitsiki Babilonia-ki.\"\nItzimpookaetakiro tajorentsipanko\n8 Okanta awijaki 19 ojarentsi ipinkatharitzi Nabucodonosor, awijaki eejatzi 5 kashiri, ari maakotaki 7 kitejeri. eenitatsi itsipanampiro pinkathari iita Nabuzaradán, ramakiri ikaatzi rowayiriteeyani. Areeteeyakani Jerusalén-ki.\n9 Itaakiro tajorentsipanko, ipanko pinkathari, ithonkari itaakiro maawoeni ipanko Jerusalén-jatzi. Rootaki riyoshiitaki itaakiro ipankopaeni riroperori atziri.\n10 Imatanakiro otanto nampitsi Jerusalén, itzimpookanakiro rowayirite Babilonia-jatzi.\n11 Ikanta Nabuzaradán itsipanampiri pinkathari, raanakiri inoshikani nampitsiki Babilonia. raperaatanakiri raanakiri, maawoeni aapatziyakariri iwinkatharite Babilonia-jatzi, ithonka raanakiri yotzirori rowetsikayitziro oetarika.\n12 Apatziro rootamatsitanakiri atziri ashironkaayitachari. Riitaki thamaetakoteeroni pankirentsipaeni imiriteetari, maawoeni owaantsipaeniki.\n13 Ikanta owayiripaeni, ithonka ijataanakiro rowetsikaetzinirori tajorentsipanko: otzinkami, okonompiropaeni, rowetsikashitziro jempe ishitowaatapiintzi nijaa. Ithonka raanakiri koriki Babilonia-ki.\n14 Ithonkari raanakiro eejatzi okoekimento, itsikomento jamampo, rowantapiintawori ipaamarimenkite, ikitantapiintari samampo, maawoeni okaatzi rowetsikaetziri ashi tajorentsipanko.\n15 Imatakiro eejatzi reewarite owayiripaeni, raanaki rirori ikaatzi rowetsikaetziri ooro eejatzi koriki: omarentsi eejatzi riraamentopaeni.\n16 Ikantakoetziri otzimi apite otantotari nampitsi, rootaki janta jempe oshitowaatzi nijaa, eejatzi tzinkamintsipaeni okaatzi rowetsikaantakiri paerani pinkathari Salomón. Rootaki okaatzi rowetsikaantakiri ashi tajorentsipanko, tekatsi yotatsini jempe okaatzi otenatzi.\n17 Janthari okantayita tzinkamintsi, okaatzi 18 ojanthatzi ojenokitzi. eenitatsi korikipata rowatzikaetakiri opatzikaakiki, ikaatzi ijanthatzi 3 ijenokitzi. Irijatzi rowetsikanteetantaka otantotsi, kameethari rowaneenkaetakiro. Iroka apite tzinkamintsi, tee ojamawaka ojenokitzi.\nIthonkaetantakariri isheninkapaeni Judá\n18 Ikanta eewatziriri owayiripaeni, rotaeyakiri eejatzi iitachari Seraías, omperatajorentsitaarewo rini, eejatzi roshiyakaakiri Sofonías, irijatzi omperatajorentsitaarewo, eejatzi mawa kempoyaawentzirori tajorentsipanko.\n19 Imatanakiri atziripaeni nampitawori nampitsiki, eewatziriri owayiripaeni, raanaki 05 atziri rompera-tanewo pinkathari ipankoki ikaatzi oñaapaakiri ijeeki nampitsiki. Tema royiitatzi atziri riyoteeri jempe ikanta rowayiriteeta. Raanaki ikaatzi 60 riroperori atziri, riitaki iñahaetapaaki ijeeki nampitsiki.\n20 Ikanta irika Nabuzaradán, raanakiri ikaatzi rotaeyakiri ijeeki iwinkatharite Babilonia-jatzi, ari inampitawori rirori iiteetziro Ribla,\n21 Rootaki iipatsite Hamat. Ari ikantakiri iwinkatharite Babilonia-jatzi: \"Pompojeri.\" Ari okanta raapithaetantakariri iipatsite Judá, raakiro itsipa atziri.","id":"<urn:uuid:c94d4c46-44b4-4aef-90c0-2f822cece934>","dump":"CC-MAIN-2022-49","url":"https:\/\/ebible.org\/study\/content\/texts\/cpy\/K225.html","date":"2022-12-03T13:37:29Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2022-49\/segments\/1669446710931.81\/warc\/CC-MAIN-20221203111902-20221203141902-00669.warc.gz","language":"cpy","language_score":0.92650491,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"cpy_Latn_score\": 0.926504909992218, \"cjo_Latn_score\": 0.07277397811412811}","num_words":396,"character_repetition_ratio":0.084,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.138,"stopwords_ratio":0.091,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.88,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
11 |
+
{"text":"EZEQUIEL\n18\nAntayiteeri apawopaeni\n1 Ipokaki Tajorentsi nojeekira naaka, ikantakina:\n2 \"¿Iitaka kaari okoñaatanta inampiki Israel ikenkithawaeteetziri paerani ikanteetziri: 'Arika ithotero ashitanari kachori chochoki, riitaki itomipaeni tsiyaekitee raekiki.'?\n3 Naaka Tajorentsi, pikemena nopaeriiro nowaero, eero papiiteero eerokaete pikenkithawaeteero ikenkithawaetziri paerani Israel-paeni.\n4 Naaka ashitari maawoeni atziri, nashitari ipaapateetari eejatzi itomipaenipaeni. Ikaate kaariperotatsini, otzimatye ikame.","id":"<urn:uuid:146c8e8d-97a9-47c3-ac7d-d5f36cd33cc9>","dump":"CC-MAIN-2022-49","url":"https:\/\/ebible.org\/study\/content\/texts\/cpy\/EK18.html","date":"2022-11-27T07:53:00Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2022-49\/segments\/1669446710218.49\/warc\/CC-MAIN-20221127073607-20221127103607-00394.warc.gz","language":"cpy","language_score":0.7191255093,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"cpy_Latn_score\": 0.719125509262085, \"cjo_Latn_score\": 0.280818372964859}","num_words":49,"character_repetition_ratio":0.079,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.149,"stopwords_ratio":0.163,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.906,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
12 |
+
{"text":"3\nIkamantantziri Juan omitsiryaatan-taniri\n(Mt. 3.1-12; Mr. 1.1-8; Jn. 1.19-28)\n1 Tema okaataki 15 ojarentsi ipinkathari-wentantzi wirakocha Tiberio César maawoeni janta. Rowakiri inampina iitachari Poncio Pilato reewarite iipatsiteki Judá-paeni. Riitaki owakiriri Herodes reewarite Tepokiweniki. Ari ikimitakiri Felipe rirentzi Herodes, rowakiri reewarite Iturea-ki eejatzi Traconite-ki. Eejatzi ikimitakiri Lisanias, rowakiri reewarite Abilinia-ki.\n2 Riitakira Ompera-tajorentsi-perori-paeni janta irika Anás eejatzi Caifás. Aripaete ikenkitha-waeta-kaakiri Tajorentsi itomi Zacarías iitachari Juan janta ochempi-mashiki.\n3 Rootaki riyaatan-takari Juan intatsikiro Pareenkaarini, ithonka ranashitakawo nampitsi okaatzi tzimatsiri janta, ikenkithata-kotakiro omitsiryaataantsi, ikantzi: \"Pookaero pantayitziro kaari-perori, pomitsiryaa-wentee-yaari Awinkatharite Tajorentsi, aritaki ipeyakoe-teemiro pikaaripero-waetaki.\"\n4 Ari omonkaatari rojankinatakiri paerani Kamantantaniri Isaías, ikantaki:\nEenitatsi cheraapaen-tsini ochempi-mashiki, ikantan-tapaaki:\nPowameethateeniri Awinkatharite jempe ikinapaaki,\nPikimita-kaantero itampatzikae-tziro awotsi.\n5 Omameri-pathatee otenkanaa-yitzi,\nOwinteni-yitee ochempi,\nOtampatzikayitee awotsi okaatzi tzipiwita-chari,\nKameetha omameri-tyaayite.\n6 Ari iñahaero maawoeni atziri jempe ikanta Tajorentsi rowawijaa-kotantzi.\n7 Ikantayita-wakiri atziri pokayiteen-tsiri romitsiryaatyaa: \"Tee pikameetha-shiretee-yanitzi eeroka, pikimita-shitakari maanki. ¿Poshiyakaantaki eero rowajankitahae-teemi?\n8 Kyaari-pero-rika pookaero pikaaripero-shire-waetzi, pikameetha-shire-yitee, pikimityaawo pankirentsi kithokita-tsiri. Eero pikanta-shire-waetzi: 'Naaka icharini nowae-jatziteni Abraham.' Pikemi nokantemi: Eero pikantakaa-pero-waeta-shita pikimita-kaantyaa eeroka ikowa-perotani Tajorentsi, tema kantacha ratzirita-kaero iroka mapi, rootaki poyaatee-yaarini icharini-yitee-yaari awaejatziteni Abraham.\n9 Eerorika oshiyaawo pankirentsi kithokita-tsiri, ari ichekantetakyaawo shachaki oponkitziki pankirentsi kaari kithokita-tsini, rahaetakiro itahaetero.\n10 Ikanta atziri-paeni rojampita-nakiri, ikantziri: \"¿Oetaka nanteeri?\"\n11 Ari rakanakiri, ikantzi: \"Eenitatsi-rika apite pithaari, pipiri apaani kaari otzimi-motzi. Eenitatsi-rika powanawo, ari pikimitakiro eejatzi.\"\n12 Ikanta ipokaeyakini shintsitan-tatsiri ramaeteniri koriki ikoyi rirori romitsiryaatyaa, ikantapaakiri: \"Yotaantaniri, ¿oetaka nanteeri naaka?\"\n13 Ikantakiri: \"Eero pawijakaero ikantee-takimiri okaate pikowa-kotanteri.\"\n14 Ikanta rojanpitakiri owayiri-paeni rirori: \"Naaka, ¿iitaka nanteeri?\" Rakanakiri, ikantzi: \"Eero pajarii-matanta, eero pitheeya-kotanta okantyaa paapithatan-tyaariri atziri jempe-rika oeyityaa. Pikimo-shire-wenteri ikaatzi ipineetzimiri eeroka.\"\n15 Tema osheki ikenkishiryaa-kaakari Juan maawoeni atziri-paeni, ikanta-shireteeyini: \"¿Kaarima irika Jeepatzii-totaa-rewo?\"\n16 Rootaki ikantan-tanakariri Juan maawoeni atziri, ikantziri: \"Apatzirowa nomitsiryaatantawo naaka nijaa. Roo kanteencha, awotsikitaki matzirori ipinkatha-rentsitzi, nopinkathatzi-tari naaka. Tee nokaneentya roshiya-kaantena romperatani nothopaan-tyaanariri ikyaantari iitziki. Tema riitaki kimitakaan-tyaawoni romitsiryaatan-teeromi Ishire tajorentsi, roete-shiretan-teeromi paamari.\n17 Tema roteeyakiro rirori rotekaki-mento, rooteentsi ikaatero roteka-kiwaete. Rowakoyiteero kameethari okithoki pankirentsi, itaayi-teero otakee-reki.\"\n18 Rootaki iroka-paeni ñaantsi ikantakiri Juan ikenkithata-kaeri maawoeni atziri-paeni Kameethari Ñaantsi.\n19 Ari ikimitaa-kiriri eejatzi Herodes pinkatha-ritatsiri, ikaminaa-witakari, raakirowa Herodías iinanta-witari Felipe rirentzi. Tema eenitatsi eejatzi osheki otsipa kaari-perori rantayitakiri.\n20 Rootaki owatsita-perota-kirori rantakiri Herodes romonkyaa-kaantakiri Juan.\nRomitsiryaataka Jesús\n(Mt. 3.13-17; Mr. 1.9-11)\n21 Ikanta romitsiryaatziri Juan maawoeni atziri-paeni, ari romitsiryaata-kiriri eejatzi Jesús. Jamanamintheeta Jesús, kimiwitaka ashitaryaa-nakityeeyaami inkite.\n22 Ari iñahaetaki oshaawiin-kashita-paakari Ishire tajorentsi okimita-paakari jamomo. Ikemaetatzii inkiteki ikantee-tanaki: \"Eerokataki Notyomi netako-perotani. Osheki nokimo-shire-wentakimi.\"\nIcharini-yitari Jesús\n(Mt. 1.1-17)\n23 Ikanta retanta-nakawo Jesús rantayitakiri, tem okaataki 30 rojarentsite. Ikanteetzi riitaki tomintakari José. Tominta-nakariri José iita Elí,\n24 tominta-nakariri Elí iita Matat, tominta-nakariri Matat iita Leví, tominta-nakariri Leví iita Melqui, tominta-nakariri Melqui iita Rana, tominta-nakariri Rana iita José,\n25 tominta-nakariri José iita Matatías, tominta-nakariri Matatías iita Amós, tominta-nakariri Amós iita Nahum, tominta-nakariri Nahum iita Esli, tominta-nakariri Esli iita Nahae,\n26 tominta-nakariri Nahae iita Maat, tominta-nakariri Maat iita Matatías, tominta-nakariri Matatías iita Semei, tominta-nakariri Semei iita José, tominta-nakariri José iita Judá,\n27 tominta-nakariri Judá iita Joana, tominta-nakariri Joana iita Resa, tominta-nakariri Resa iita Zorobabel, tominta-nakariri Zorobabel iita Salateel, tominta-nakariri Salateel iita Neri,\n28 tominta-nakariri Neri iita Melqui, tominta-nakariri Melqui iita Adi, tominta-nakariri Adi iita Cosam, tominta-nakariri Cosam iita Elmodam, tominta-nakariri Elmodam iita Er,\n29 tominta-nakariri Er iita Josué, tominta-nakariri Josué iita Eliezer, tominta-nakariri Eliezer iita Jorim, tominta-nakariri Jorim iita Matat,\n30 tominta-nakariri Matat iita Leví, tominta-nakariri Leví iita Simeón, tominta-nakariri Simeón iita Judá, tominta-nakariri Judá iita José, tominta-nakariri José iita Jonán, tominta-nakariri Jonán iita Eliaquim,\n31 tominta-nakariri Eliaquim iita Melea, tominta-nakariri Melea iita Mainán, tominta-nakariri Mainán iita Matata, tominta-nakariri Matata iita Natán,\n32 tominta-nakariri Natán iita David, tominta-nakariri David iita Isaí, tominta-nakariri Isaí iita Obed, tominta-nakariri Obed iita Booz, tominta-nakariri Booz iita Salmón, tominta-nakariri Salmón iita Naasón,\n33 tominta-nakariri Naasón iita Aminadab, tominta-nakariri Aminadab iita Aram, tominta-nakariri Aram iita Esron, tominta-nakariri Esron iita Fares, tominta-nakariri Fares iita Judá,\n34 tominta-nakariri Judá iita Jacob, tominta-nakariri Jacob iita Isaac, tominta-nakariri Isaac iita Abraham, tominta-nakariri Abraham iita Taré, tominta-nakariri Taré iita Nacor,\n35 tominta-nakariri Nacor iita Seruh, tominta-nakariri Seruh iita Ragau, tominta-nakariri Ragau iita Peleh, tominta-nakariri Peleh iita Heber, tominta-nakariri Heber iita Sala,\n36 tominta-nakariri Sala iita Cainán, tominta-nakariri Cainán iita Arfaxad, tominta-nakariri Arfaxad iita Sem, tominta-nakariri Sem iita Noé, tominta-nakariri Noé iita Lamec,\n37 tominta-nakariri Lamec iita Matusalén, tominta-nakariri Matusalén iita Enoc, tominta-nakariri Enoc iita Jared, tominta-nakariri Jared iita Mahalaleel, tominta-nakariri Mahalaleel iita Cainán,\n38 tominta-nakariri Cainán iita Enós, tominta-nakariri Enós iita Set, tominta-nakariri Set iita Adán, tominta-nakariri Adán riitaki Tajorentsi.","id":"<urn:uuid:8b00abd3-3827-47f8-8da2-550cbba24270>","dump":"CC-MAIN-2022-49","url":"https:\/\/ebible.org\/study\/content\/texts\/cpy\/LK3.html","date":"2022-11-26T20:05:21Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2022-49\/segments\/1669446708046.99\/warc\/CC-MAIN-20221126180719-20221126210719-00087.warc.gz","language":"cpy","language_score":0.9992343187,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"cpy_Latn_score\": 0.9992343187332153}","num_words":673,"character_repetition_ratio":0.152,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.174,"stopwords_ratio":0.091,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
13 |
+
{"text":"2 Reyes\n17\n6 Ikanta Oseas pinkatharitee, okaatzi 9 ojarentsi rowawijaakiri ipinkatharitantakari. Roojatzi ipokantakari yotzinkariite Asiria-jatzi, roma-natakiri Samaria-jatzi. Inoshikanakiri Israel-paeni Asiria-jatzi, ijeekakahaeri nampitsiki iitachari Halah. Ari inampitaawori inampiki Habor, jempe oshiyaata nijaa Gozán. Eejatzi ari ijeekaero inampitsiteki Medos-satziite.\n7 Rootaki awijeentsiri tema Israel-paeni rantzimotakiri kaariperori Pinkathari Tajorentsi okantawitaka Tajorentsi rowawijaakoteeri Israel-paeni, okantawitaka rowawijaakoteeri Faraón, eejatzi Egipto-jatziite maawoeni Israel-paeni, roori kantzimaetacha ramanaari tajorentsiniro.\n8 Ranteero eejatzi ramanakari itsipajatzipaeni, okantawitaka Tajorentsi ikantakaantawitaka ijeekanteeyaawo iipatsite itsipajatzipaeni. Ari roshiyakotanakari Israel-paeni yotzinkariite antakirori kaariperori.\n9 Eejatzi Israel-paeni ithaenkimatakiri Pinkathari Tajorentsi, rowetsikanaki iyaapapankote maawoeniki inampi. Rowetsikitanaka eejatzi jempe ojeeki ateementotsi antawo jempe raminakoteri ikijaneentani okine imateeri rowayirityaari.\n10 Ari ipewiryaanakiro mapipaeni, oshiyawo taapokimentotsi, rowetsikashiwaetaka itajorentsinirote Aser. Rootaki rantakiri tonkaari, eejatzi rantzitakawo jaawi antawoki inchato inthomoetatsiri.\n11 Ari okanta, ari ikantzitakawo ikantakirowa itsipajatzipaeni, tema Tajorentsi ikashaakaantaki rashiteeyaawo kepatsi. Itaayitakiniri kajankaenkari tajorentsiniro janta ochempiki. Rantayitakiro maawoeni kantawaetachari kaariperori ithaenkimawaetakiro iyatsimankari Pinkathari ikaemakoteeyironi.\n12 Ramanayitari tajorentsiniro, okantawitaka ikantawitakari Pinkathari: \"Eero pamanari tajorentsiniro\".\n13 Tema ikamantawitakari Tajorentsi, ikantawitakari: Aritaki notyaantaki kamantantaniri; eejatzi ñaawyaantzinkari nokantawitakari, nokantziri: \"Pookaero pikaariperowaetzi. Pimonkaatenawo nonintakaantani, okaatzi nopinkakayimiri, maawoeni nonintakaakiriri picharini, okaatzi nokantakiriri arika ikamantakiri kamantantaniri, riitaki nomperatani.\n14 Roori kantacha, tee ikemijantziri picharini, kijoshiretaki. Roshiyakari ipaapate rirori, tee ikemijantziri Iwinkatharite Tajorentsi.\n15 Ipakaakiro ikowakaanteetziri. Imaemanetakiro ikashaakaantani Tajorentsi. Ipiyathatakawo okaatzi ikantakaanteetakiri, Inintziro tajorentsiniro kaari kameethatatsiri. roshiyakaakiri icharini tee ipantari. Roshiyakiri itsipajatzipaeni, okantawitaka ikantawitakari Pinkathari: \"Eero poshiyari itsipapaeni.\"\n16 Ipakaakiro inintakaantani Awinkatharite Tajorentsi, rowetsikaki roshiyakaakiri apite iryaani, rowetsikantakari kijokiri. Rowetsikakiri eejatzi roshiyakaakiri tajorentsiniro Asera, ramanawaetashitakari ompokiropaeni maawoeni, eejatzi ramanawaetashitakari tajorentsiniro Baal.\n17 Eejatzi reentsite, roshiyakaakiri riimi ratsipetakaani. Sheripiyaritanaki, takisantanaki, ishinetaantziro kaariperori, riyowitaka Tajorentsi rini, rootaki opoñaantari ikijaneenantariri.\n18 Rootaki ikijaneenantanakariri Tajorentsi Israel-paeni, roojatzi rookantakariri jempe janta noñaahari. Apatziro nojeekakaakiri Judá-paeni inampiki.\n19 Roori kantacha, ipiyaathatanakari eejatzi rirori, ipakaakiro inintakaantani Awinkatharite Tajorentsi, aritaki ranteero eejatzi ikantakirowa Israel-paeni.\n20 Roojatzi rapakaantanakariri Tajorentsi maawoeni icharinipaeni Israel-paeni. Rowajankitakiri, ishinetakiri inoshikeri ikijaneentani.\n21 Tema paerani, Tajorentsi, rinashiyitakari apaanipaeni Israel-paeni, tee roshiyakayiri maawoeni ipinkathariwentantakariri icharini pinkathari David. Ikanta riroripaeni riyoyaaki pinkathariwenteroni Jereboam, itomi Nabat. Riitaki antakirori okaatzi rantakiri Israel-paeni rapakaakiri Pinkathari, kaariperotaki kameethaeni.\n22 Aritaki ikantari Israel-paeni tema rantakiro eejatzi kaariperori roshiyakotakari okaatzi rantakiri Jeroboam, tee rookiro.\n23 Okaatapaakira iroka, rookawentanakiri okaatzi royaakowitariri Israel-paeni, tema ikamantawitakari maawoeni kamantantaniriite, rompera-tanewo Tajorentsi, ari ikanta Israel-paeni inoshikanteetaariri Asiria-ki, jempe ajeeki nimaeka.\n24 Ikanta iwinkatharite Asiria-jatzi, atzirite Babilonia, Cuta, Ava, Hamat eejatzi Sefarvaim, ari ijeekakiri janta nampitsiki Samaria-ki, inampiiteki Israel-paeni. Roowa raantakawori maawoeni Samaria jeekaeyakini inampiiteki.\n25 Tema irika atziri tee ipinkathatziri Tajorentsi, okanta riyotanakirowa ijeeki kameethari, rootaki rotyaantantanakariri Tajorentsi manitzi, roowa rowamaantakariri apaanipaeni riroriite.\n26 Roojatzi riyatashitantakariri ikamantziri pinkatharitatsiri Asiria-ki, ikantziri: Irikahanki atziri paanakiriranki nampitsiki jeekatsiri Samaria-ki okine ijeeke janta, tee riyotziro ipinkathateri itajorentsite nampiwitawori ketziroeni jaka nampitsiki, okanta tee riyotashitawo, rootaki rotyaantantakinariri manitzipaeni, riitaki owakariri nimaeka.\n27 Ari okanta nimaeka, iwinkatharite Asiria-jatzi ikantakaantaki, ikantzi: \"Poepiyayiteeri sheripiyaripaeni anoshikawitakari chapinki. Okine riyatee inampiteeyaawo janta, riyotahaeri atziriite jempe ikanta itajorentsite riyotziri rirori jaka nampitsiki.\n28 Ikanta apaani omperatajorentsitaarewo inoshikaetakiri Samaria-ki, ijeekanee nampitsiki Betel. Ari riyotaakiri atziripaeni owakira nampitanaawori janta, ipinkathatakaakiri Tajorentsi riyotakaakiri eejatzi roma-mpaawentari Pinkathari.\n29 Roori kantacha, irikaete atziri poñaayitachari otsipaki nampitsi, rowetsikaeyakini apaanipaeni itajorentsitetashityaari janta nampitsiki antawoki rowetsikakiri Samaria-jatzi ochempiki inampiki rirori.\n30 Ikaatzi poñaayitachari Babilonia-ki, rowetsikaki roshiyakaawenteetziri itajorentsinirote iitachari Sucot-benot. Ikanta poñaayitachari Cuta-ki, rowetsikaki roshiyakaawenteetziri itajorentsinirote iitachari Nergal. Riima ikaatzi poñaayitachari Hamat-ki, rowetsikaki roshiyakawenteetziri itajorentsinirote iitachari Asima.\n31 Ikaatzi poñaayitachari Ava, rowetsikaki roshiyakawenteetziri itajorentsinirote iitachari Nibhaz, itsipa rashi Tartac. Ikaatzi poñaachari Sefarvaim-ki, itaayitziri reentsite roshiyakayiri ratsipetakahaetani ipaetziriri Adramélec eejatzi Anamélec, iwawaniroteeyarini.\n32 Ikowawita eejatzi riweshiryaawentyaari Tajorentsiperotatsiri, roori kantzimaetacha pokaki isheripiyarite ikaateeyinira rirori, okine ipawakaeyaari janta riweshiryaawenteetarira itajorentsintsitashiitari.\n33 Ari okanta, okantawitaka riweshiryaawentawitakari Tajorentsi, roori kantzimaetacha riyaatakaakiro ramanari itajorentsinirotetashitari, rootaki rametapiintari inampiiteki jempe janta inoshikaetakiriranki.\n34 Roojatzi ikantziro nimaeka rantziro roshiyakayiro paerani, rootaki kaari ipinkathatantari Tajorentsi tee imonkaatziro inintakaantani eejatzi iwinkakaantani tee ikemijantziro riyotaawitakariri eejatzi inintakaantani okaatzi ikantawitakariri Pinkathari riyomaatero icharinipaeni Jacob, riitaki owakiniriri iwaero Israel-paeni.\n35 Ikowapaetetakira Tajorentsi raapatziyawakaeya itsipatyaari ikaateeyinira, inintakaakiri ikantakiri: Eero pithaamentawaetari tajorentsiniro, eero pawentaari, eero pashitakaari eejatzi pipirapaeni.\n36 Naaka piweshiryaawentya, tema naakataki Piwinkatharite Pitajorentsite. Tema noñaahakimiro notajorenka nowawijaakotanteemiri nomishitowanteemiri Egipto-ki. Apatziro nokantakaawo naaka piweshiryaawentaana, pipinkathateena eejatzi, pipaena patsipetakaani pitaayinari.\n37 Otzimatye pikyaaryoote pimonkaatero nonintakaantani eejatzi nowinkakaantani, niyotaantakiri eejatzi nokantakaantakiri okaatzi jankinateenchari. Eero pajahaawentawaetari itsipa itajorentsintsitashiteetari.\n38 Eero pipeyakotziro aapatziyawakaani jempe okaatzi nokantakimiri eerokaete. Eero pajahaawentawaetari itsipa itajorentsintsitashiitari.\n39 Tema apatziro nokantakaawo naaka, piweshiryaawentaana tema naaka Piwinkatharite Pitajorentsite. Naakataki oshetapithateerini pikijaneentani kowawitachari roetsinampaemimi.\n40 Ari ikantzi Tajorentsi. Roori kantaetaachani ikemijantziri irika atziri poñaachari otsipaki nampitsi royaatakiro etawori aapatziyawakahaantsi.\n41 Apawojatzi riweshiryaawentawitari Tajorentsi, roori kantzimaetacha riyotakaakiri eejatzi riweshiryaawentari itajorentsinirote. Ari ikantakiro itomipaeni eejatzi icharinipaeni rantakiro eejatzi okaatzi rantakiri paerani etanakawori, roori kantzimaetacha roojatzi ikantziro nimaeka rantziro ikimitzirowa paerani icharinini.","id":"<urn:uuid:bde4d907-4c26-45b4-85b0-6148d892c9f5>","dump":"CC-MAIN-2022-49","url":"https:\/\/ebible.org\/study\/content\/texts\/cpy\/K217.html","date":"2022-12-03T11:41:39Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2022-49\/segments\/1669446710931.81\/warc\/CC-MAIN-20221203111902-20221203141902-00090.warc.gz","language":"cpy","language_score":0.5448237062,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"cpy_Latn_score\": 0.5448237061500549, \"cjo_Latn_score\": 0.4548960030078888}","num_words":707,"character_repetition_ratio":0.089,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.125,"stopwords_ratio":0.167,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.629,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
cpy_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 364.8130081300813,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.07657317073170733,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0009674796747967481,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.1519430894308943,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.16658130081300812,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9935609756097561,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 166.3804216512187,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.021869920588146317,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.008209586860018506,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.008180187062293624,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.03744795162935771,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.03928613945808026,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 353.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.072,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.15,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.1695,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 921.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.228,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.108,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.186,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.254,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 42.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.042,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.125,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.052,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.629,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 572.5,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.101,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.163,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.212,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 455.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.08549999999999999,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.156,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.191,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 353.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.072,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.15,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.1695,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 244.25,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.063,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.147,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.14325,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "246",
|
112 |
+
"keep size": "233",
|
113 |
+
"remove size": "13"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
mak_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
mak_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
mak_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 549.7608142493639,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.14707888040712466,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.03806106870229008,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.17646310432569973,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.1313384223918575,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.663676844783715,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 1589.3370131169347,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.10994757662110331,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.11246602579284334,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.024987412353298974,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.1356955504681328,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.29630593312196124,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 169.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.101,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.172,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.091,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 0.641,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 24351.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.642,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.973,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.28,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.5,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 47.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.088,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.132,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1086.6000000000001,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.32920000000000005,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.136,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.211,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.26480000000000004,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 368.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.207,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.19,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.206,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 0.995,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 169.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.101,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.172,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.091,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 0.641,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 86.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.069,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.159,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.019,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.364,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "393",
|
112 |
+
"keep size": "355",
|
113 |
+
"remove size": "38"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
mak_Latn/mala_000002_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
mak_Latn/mala_000002_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
mak_Latn/mala_000002_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 810.8882882882883,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06827927927927928,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0023315315315315314,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.18995495495495496,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.1422036036036036,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9999981981981982,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 1658.0982828072713,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.016648984045605664,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.009897401442402387,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.012856930957527135,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.05748566594217938,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 4.2409377643026415e-05,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 584.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.065,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.19,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.158,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 22753.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.144,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.103,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.238,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.258,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 104.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.03,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.155,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.03,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.999,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1037.6,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.09,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.003600000000000023,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.206,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.21,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 762.5,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.076,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.199,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.195,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 584.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.065,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.19,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.158,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 454.5,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.057,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.182,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.086,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "555",
|
112 |
+
"keep size": "511",
|
113 |
+
"remove size": "44"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
mkn_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
mkn_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
mkn_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 833.7522123893805,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06780088495575222,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.019858407079646017,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.22291592920353984,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.38311946902654864,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9729424778761061,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 597.1620869331263,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.02032109935172974,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.03270175423744065,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.009606736817367994,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.09494534464898491,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.06029566723791552,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 762.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.066,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.223,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.422,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 5977.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.283,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.124,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.243,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.53,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 59.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.162,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.14,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.452,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1467.5,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.085,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0785,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.2355,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.474,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 1098.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.07475,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.031,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.228,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.45675,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 762.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.066,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.223,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.422,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 433.25,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.059,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.218,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.28225,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.9764999999999999,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "226",
|
112 |
+
"keep size": "206",
|
113 |
+
"remove size": "20"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
mkn_Latn/mala_000002_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
mkn_Latn/mala_000002_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
mkn_Latn/mala_000002_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 1119.1047381546134,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06991521197007482,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.019179551122194514,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.23299002493765586,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.42860598503740643,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9999501246882794,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 564.2288573741681,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.011442921039344571,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.04219439256451364,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.01565382683285764,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.03637199553148575,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.0003963753912479909,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 1043.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.067,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.23,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.429,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 5885.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.118,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.259,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.295,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.519,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 175.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.049,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.203,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.305,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.993,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1807.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.087,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.062,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.254,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.474,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 1434.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.076,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.017,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.244,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.455,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 1043.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.067,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.23,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.429,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 743.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.061,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.221,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.405,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "401",
|
112 |
+
"keep size": "357",
|
113 |
+
"remove size": "44"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
pbi_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,4 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
{"text":"1À həŋa ɓawi mudə gɨde Yesəwə Kərisətəwə həla ndi də jɨba sləwandala Davidə menə səda də ujə huɗə bamamə Abərahama. 2Həla Abərahamə Izaka. Həla Izakə Zhakuba. Həla Zhakubə Zhuda narə ndá ŋgɨɗə damaki daŋa. 3Həla Zhuda Faresə narə Zara, Tamarə ɓawi matata. Həla Faresə Esəruma. Həla Esərumə Arama. 4Həla Aramə Aminadaba. Həla Aminadabə Nasaŋwa. Həla Nasaŋu Saləmuna. 5Həla Saləmunə Buza, Rahabə ɓawi mata. Həla Buzə Ubeda, Rutə ɓawi mata. Həla Ubedə Zhese. 6Həla Zhese sləwandala Davida. Həla Davidə Salamaŋwa, mata laki, sa nəsə Uriya. 7Həla Salamaŋu Rubəwama. Həla Rubəwamə Abiya. Həla Abiya Asafa. 8Həla Asafə Zhuzafata. Həla Zhuzafatə Zhurama. Həla Zhuramə Uziyasa. 9Həla Uziyasə Zhəwatama. Həla Zhəwatamə Akaza. Həla Akazə Ezekiyasa. 10Həla Ezekiyasə Manase. Həla Manase Amuna. Həla Amunə Zhuziyasa. 11Həla Zhuziyasə Zhekuniyasə narə damaki daŋa. Də zamanə məna menə ce ndá məndə Babilunə sa mezhə jɨba məna ndá məndə Isərayilə tá mbahatə da naslə Babiluna. 12Də guhu menə mbahatə ndi ndá məndə Isərayilə da naslə Babilunə laki, həla Zhekuniyasə Salatiyela. Həla Salatiyelə Zurubabela. 13Həla Zurubabelə Abiyuda. Həla Abiyudə Eliyakima. Həla Eliyakimə Azura. 14Həla Azurə Saduka. Həla Sadukə Akima. Həla Akimə Eliyuda. 15Həla Eliyudə Eliyazara. Həla Eliyazarə Matana. Həla Matanə Zhakuba. 16Həla Zhakubə Zhuzefə nəwaləŋa Mari, mata Yesəwə menə məndə farə Zətə dzakwa. 17Ndekə mbavu a Abərahamə ha da Davidə laki, ujə huɗə akə jɨmə parə ufaɗa. Mbavu a Davidə ha da Zhekuniyasə də zamanə mbahi ndá məndə Isərayilə da naslə Babilunə gumə kəni, ujə huɗə akə jɨmə parə ufaɗa. Mbavu də zamanə kəŋa ha da Yesəwə Kərisətəwə menə məndə farə Zətə dzaku laki, ujə huɗə akə jɨmə parə ufaɗə zlaɓa. 18À həŋa da kəla hi Yesəwə Kərisətəwa. A nda ndə ŋgɨɗə dəhələ dəwə məndəwi Zhuzefa, Mari ɓawi məna. Haya zla ba da bata laki, a saha sə ndzəɗi Mɨshɨshə Zətə sa harə məna a ɗaba ŋə́ kənə gwatsarə akə huɗa. 19Ba menə nəŋa Zhuzefə À huɗə Mari laki, «A ɓakəla mabila,» ŋə́ kənə də mudarə məna. Ndekə a ɗaba menə nda ŋa akə məndə À zlayə laki, a ŋgwa ŋgu tá kwala kwala. Ama jeməla ŋa ba ina: «A ŋgwa yə ŋə́ ndi tsaməla ŋa akə ɓakəla hayəpə dəwa nəŋa dɨgiyə la, ndekə À kəsasə ba də neshirə ya shɨge,» ŋə́ kəna. 20Kuɗa jemə vala ndekəŋa laki, tahəda melika Səfələ Zətə a səhwana. «Zhuzefə udzərə Davida, À dzaka na akə shege tá kɨshə nəsatəkə la, a ɗaba dadə a ndzəɗi Mɨshɨshə Zətə menə gwatsarə ŋa akə huɗə kəŋa. 21À da həla ujə zəguna, ŋə́ ka da faləvala ɓawi Yesəwaf1. A ɗaba ina menə da varəla jɨba məna səda də hayəpə məta,» ŋə́ kənə tekina. 22Menə ɓakə ba kəla mekəŋa betete laki, a ɗaba ŋə́ gwaɗi Səfələ gəvə ŋa ba səka menə sa waləla bata bɨrə kwara Zəta: 23«À həŋa dəhələ dəwə da gwatsarə akə huɗa ŋə́ kənə da həla ujə zəguna, ŋə́ ndi da faləvala ɓawi Imanəwela,» ŋə́ Zəta. (ŋə́ ndi taka mekəŋa ɓawi laki, «A nda ndə Zətə À wama,» ŋə́ nda.) 24Guhu mekəŋa gwaɗi laki, ŋgəzlu Zhuzefa, mbavu ŋa tá ɓekə nazənə walaləda melika Səfələ Zəta. Kɨshə ŋa Mari sa daŋa. 25A taka hənava ŋa À ina ba wele wele ha ba da sarətənə həla ŋa udzərə la. Menə mazlaməna tɨte həla hə udzərə kəŋa laki, faləvala Zhuzefə ɓawi Yesəwa.\nMatthew 1","id":"<urn:uuid:bd2eccc7-39f3-4f8a-96ab-8f10c2767cda>","dump":"CC-MAIN-2013-48","url":"http:\/\/www.bible.is\/PBIWYI\/Matt\/1","date":"2013-12-08T13:39:08Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-48\/segments\/1386163065790\/warc\/CC-MAIN-20131204131745-00086-ip-10-33-133-15.ec2.internal.warc.gz","language":"pbi","language_score":0.999966383,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":32,"top_langs":"{\"pbi_Latn_score\": 0.9999663829803467}","num_words":534,"character_repetition_ratio":0.052,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.219,"stopwords_ratio":0.296,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
2 |
+
{"text":"17Ndekə mbavu a Abərahamə ha da Davidə laki, ujə huɗə akə jɨmə parə ufaɗa. Mbavu a Davidə ha da Zhekuniyasə də zamanə mbahi ndá məndə Isərayilə da naslə Babilunə gumə kəni, ujə huɗə akə jɨmə parə ufaɗa. Mbavu də zamanə kəŋa ha da Yesəwə Kərisətəwə menə məndə farə Zətə dzaku laki, ujə huɗə akə jɨmə parə ufaɗə zlaɓa.\nMatthew 1:17\nOne App.\n815 Languages.","id":"<urn:uuid:8c3e198d-932f-4cf8-a953-378d758f351a>","dump":"CC-MAIN-2013-48","url":"http:\/\/www.bible.is\/PBIWYI\/Matt\/1\/17","date":"2013-12-07T16:37:33Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-48\/segments\/1386163054974\/warc\/CC-MAIN-20131204131734-00027-ip-10-33-133-15.ec2.internal.warc.gz","language":"pbi","language_score":0.9997746348,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":27,"top_langs":"{\"pbi_Latn_score\": 0.9997746348381042}","num_words":62,"character_repetition_ratio":0.14,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.227,"stopwords_ratio":0.306,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
3 |
+
{"text":"ba1v1entrelacerÀ bɨ təməzalə ndi à kəbətə tá pɨlə kaya.On entrelace les tiges avec la corde pour couvrir la maison.bəlá bal'entrelacerA bəla bə ndi təməzala.On a entrelacé les tiges.balədə baentrelacer et mettre autourA balədə bə ndi pani akə kaya.On a entrelacé les tiges pour couvrir (l'extérieur du mur de) la case.\nba2conjsi, quandBa da merəce təra laki, à rəhi nda.Quand la nouvelle lune apparaîtra, on dansera.\nbá1n.vocpapa\"Ba\" ŋə́ ŋgayə taka bala.Je dis \"Papa\" à mon père.\nbá2part.emphBa ina kutərə də ɓaki sləri dada.Il est seul dans le travail au champ.\nbábabatan2pèreBaba menə gezlə səɗava tá udzaraki daŋa.C'est le père qui distribue les habits à ses enfants.\nbábarə́va,-an2gifleÀ ceperə məndə ndi à babarəva sə gwaɗi mətsəra.On gifle quelqu'un à cause du vol.\nbádzadzáŋwa,-un2rive ou pente raideA ɗəfətələ ɗəfətələ ndi saha a badzadzaŋwa.On est tombé de la rive.\nbádzaŋgára,-an2épauleÀ pəhwi badzaŋgwara mayə sarətə zləga.J'ai mal à l'épaule pendant la saison des semailles.","id":"<urn:uuid:d303c112-6f8e-472b-a370-bbba389bca50>","dump":"CC-MAIN-2024-10","url":"https:\/\/www.webonary.org\/parkwa\/browse\/browse-vernacular-french\/?key=pbi&letter=b&lang=en","date":"2024-02-29T14:08:04Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2024-10\/segments\/1707947474843.87\/warc\/CC-MAIN-20240229134901-20240229164901-00380.warc.gz","language":"pbi","language_score":0.9087350368,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":3,"top_langs":"{\"pbi_Latn_score\": 0.9087350368499756, \"kpe_Latn_score\": 0.022982517257332802, \"tly_Latn_score\": 0.013339564204216003}","num_words":149,"character_repetition_ratio":0.055,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.203,"stopwords_ratio":0.174,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.909,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
4 |
+
{"text":"á1prépsurA pəla pə ya pani a kura.J'ai déposé les tiges sur un rocher.2prépà, dansA ŋgwaɗa ŋgwaɗə ndi mətsərə a daŋgaya.On a mis le voleur en prison.À shə zlaɗa ndi a duniya.On souffre dans le monde.\nà11prépavecÀ da sə Mura nanə à mala.Je vais à Mora avec ma mère.À tɨɗə kundəɗəku à shepe.Il verse la boisson avec une calebasse.2prépà (temps)À sləri ndi à viyə viya.On cultive en saison pluvieuse.\nà2part.vnon-passéÀ uzhə ɗafə ta.Ils mangent la boule.\na ɗába1conjparce queÀ zərəka ya, a ɗaba à ji nava.Je maigris parce que je suis malade.2conjpour queÀ slehə udzərə bata a ɗaba ŋə́ kənə jekə gwaɗa.Le papa gronde son enfant pour qu'il apprenne.\nagə́dzakayawa,-ən3serviteur du chefÀ va ɗafə agədzakayawə akə sləwandala.Le serviteur donne le repas au chef.\nakə́1advpuisAkə daha ŋgɨɗə mənda.Puis une certaine personne est descendue.\nakə́2prépàA va və ya kuwə akə mala.J'ai donné la calebasse à ma mère.A saha sə akə ŋgɨɗə vaka.Il est venu un jour.Il est venu à un jour.À ndehə wakita akə səra ta.Ils lisent le deuxième livre.Ils lisent le livre à deux.\nakə́3part.négÀ tsəwi banda akə du ka da dzaŋa.C'est bien si tu ne montes pas la montagne.\nakúpart.imp.plAku kəsada kəsə səkala!Choisissez un chant!\nalíbasa,-an4marmite en aluminiumÀ tɨ ɗafə ndi də alibasa.On prépare la boule dans une marmite en aluminium.\namáconjmaisWayə laki, à dada ya, ama waka à da Namba ka.Moi, je vais aux champs, mais toi, tu vas à Namba.Sa ŋgwa da ladə ya, ama a təɗaha təɗə nabəga.J'ai voulu aller au marché du dimanche, mais il a plu.","id":"<urn:uuid:8ac63538-5da8-4027-9ed3-ffc97a49e332>","dump":"CC-MAIN-2024-10","url":"https:\/\/www.webonary.org\/parkwa\/browse\/browse-vernacular-french\/?key=pbi&letter=a&lang=en","date":"2024-03-05T03:19:59Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2024-10\/segments\/1707948217723.97\/warc\/CC-MAIN-20240305024700-20240305054700-00143.warc.gz","language":"pbi","language_score":0.7397297025,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":3,"top_langs":"{\"pbi_Latn_score\": 0.7397297024726868, \"kpe_Latn_score\": 0.1682690978050232, \"kvj_Latn_score\": 0.010066053830087185}","num_words":250,"character_repetition_ratio":0.032,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.216,"stopwords_ratio":0.148,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.789,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
pbi_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1 @@
|
|
|
|
|
1 |
+
{"text":"1A hənə hənə kuji laki, kəlavə Yesəwə da Kaperənahuma. Ba menə tsənasə ndi akə ba à ce Yesəwə laki, 2ŋə ndi jehi da sa məna ba kuda. A təma vaga ba wele wele ma ba duda hawə vəŋu kayə akə məndə kəla jehaha ndi la. Ŋə Yesəwə welətə gwaɗi Zəta. 3Kuɗa Yesəwə welətə gwaɗi Zətə laki, akə ce ndá ŋgɨɗə ndá məndə à ŋgɨɗə məndə dəra. A kɨshece ndá məndə ufaɗə a həlawə məna. 4À usala usalə ta akə tɨvə tá kɨshɨləkwa vala da sa Yesəwə kəni, a dzəgwa ta akə məndə la. Mazlaməna du məta da zəgurə zlərəɓə zlərəɓa mudarə məna à rəɓɨsle. Zləlada məta vɨgə harə Yesəwa, telədɨləkwa məta məndalə ŋa hənə həna a həlawə məna ŋgwaɗə ŋgwaɗa à saka. 5A tsamə Yesəwə ba akə fətarə fə ta à ina. Ndekə «Udzərə maya, a pɨzhaha pɨzhə hayəpə maka,» ŋə́ kənə taka dərə kəŋa. 6- 7Ndá bata jekətə kwari Zətə akə ndá məndə kəni, a ndzawə ndzawa ta hekəŋa. Ba menə tsənasə məta akə gwaɗi Yesəwə laki, «A ɗaba tawə welə umalə nəŋa gwaɗi ndekəŋa na? A nda ndə na məndə kurə pɨzhəla hayəpə akə məndə ba ju jə məna akə Zətə kutərə na? Ndekə ‹Zətə ya waya,› ŋə́ kənə má, à ŋgɨrewə Zətə kiya la?» ŋə́ ŋgita də mudarə məta. 8A tsamə Yesəwə ba watsə watsə menə tekweshə cɨku məta də mudarə məta: «A ɗaba tawə menə cɨku ku gwaɗi kəŋa də mudarə maku na? 9Mətsa buti mawə ma ga? ‹A pɨzhaha pɨzhə hayəpə maka,› ŋə́ ŋgayə na má na? Mbavu mbava, kɨshəlu kɨshə həlawə maka, ŋə́ ka dəda ŋa à shɨgə maka,› ŋə́ ŋgayə la. 10À həŋa menə ɓekə mayə ŋə́ ku tsaməla ŋa ba akə nda ndə ya wayə Udzərə Məndə à haməkwa henə də hala tá pɨzhəla hayəpə mənda,» ŋə́ kənə tekita. Ndekə ŋə́ kənə taka dərə kəŋa laki, 11«Mbavu mbava, kɨshəlu kɨshə həlawə maka, ŋə́ ka da ce maka, à walakada waya,» ŋə́ kəna. 12Ba menə walaləda Yesəwə meka gwaɗi laki, vərətə! ŋə́ kənə mbavu ŋa. Kɨshəlu ŋa həlawə məna, kənə sa uda a di ndá məndə betete. Ba kəla ndá məndinə ŋa heka laki, a jə nejipəwə məna ta, ŋgita gelə Zəta: «A nda tekweshə naka mananə ma ba shɨgə kutərə səka menə ba wele wele la,» ŋə́ ŋgita. 13Guhu məna zla laki, kəlavə Yesəwə da hawə dərəvə Galile. Jehə ndá məndə ba kudə sa məna kənə welətə gwaɗi Zəta. 14Harə tɨvə Yesəwə də guhu menə mbavu ŋa hekəŋa laki, gwatsarə ŋa akə ŋgɨɗə məndə jehə hadama, Levi ɓawi məna, udzərə Aləfa. A ndzə ndza dayə də vaga jehə səli hadama. «Ce ce, ŋə́ ka ɗebi ŋa,» ŋə́ Yesəwə tekina. «Aya,» ŋə́ kəna. Mbavu ŋa kənə ɗebə ŋa. 15Mazlaməna ŋə ndá Yesəwə narə pukaraki daŋa da uzhə tamayə da Levi. Kwete ndá bata jehə hadama narə ndá ŋgɨɗə ndá məndə hayəpə ɗebə vala. Uzhəlu məta tamayə betete məta narə ndá Yesəwa. 16A nda ndə ndá ŋgɨɗə ndá bata jekətə kwari Zətə akə ndá məndə ndzawə ndzawa hekəŋa ɓawatə ndi à Farisaka. Naka məta Yesəwə də uzi tamayə tɨte tɨte à ndá bata jehə hadama narə ndá məndə hayəpa. «Tá tawə menə uzhə ŋa tamayə akə məndə kutərə à ndá bata jehə hadama narə ndá ŋgɨɗə ndá məndə hayəpə na? À tsəwi na na?» ŋə́ ŋgita taka pukaraki da Yesəwa. 17Ba menə tsənasə Yesəwə akə gwaɗi kəŋa məta laki, «Ndá məndinə lapiya menə tá da sa dakutarə la. Sayə ba ndá məndinə kwa dzatə nava. Wayə laki, a taka yə saha ŋa sa ushelə ndá məndinə wele vala laki, ‹Ndá məndə zlayə nana,› ŋə́ ŋgita la, ama a saha sa ushelə ndá məndə hayəpə ya,» ŋə́ Yesəwə tekita. 18Də ŋgɨɗə sarətə laki, kwala pukaraki da Zhaŋə narə Farisaki tamayə səka menə də laɗa məta. Ndekə ce ndá ŋgɨɗə ndá məndə sa sa Yesəwa: «A ɗaba tawə menə kwalə pukaraki da Zhaŋə akə tepə tamayə narə pukaraki da Farisaki ama pukaraki datəkə waka laki, a zlavə ta la na?» ŋə́ ŋgita taka Yesəwa. 19«A dzəgwa ndalə kwelə tamayə la, a ɗaba ba səka də umbərə kəsi məndəwi ta. À kwelə kwelə na garaki da nəwaləŋa məndəwi tamayə ba nda məta akə məndə kutərə də umbərə na? A dzəgwa ta kwala tamayə banda ba hekəŋa nəwaləŋa məndəwi la. 20Ama à da nda ndə ŋgɨɗə sarətə ŋə́ ndi da kəsatadasə nəwaləŋa məndəwa. À da kwala də meka ta tamayə kəla menə da dzatə ŋa a rəva. 21Ba səka mudə səɗava à ɓiwa məna. A cɨ ndi səɗava ɓiwa da hawə mudəŋa la. A ɗaba banda tsalu ndi akə mudəŋa laki, à da tɨɗə mudə səɗava, ndekə à da mata. À da ju jə mati məna harə menə sa ndziŋa. 22Həŋa gwaɗi da pɨhi zlaɓa: a tsamə ku laki, à tɨɗə ba da kwiha kəɗafə nawə ndi səɗəla ndi à səɗa. Banda zlaɓa akə tawə ŋa laki, a tɨɗə ndi da mudə kwiha la. Banda tɨɗɨləkwa ndi da mudəŋa laki, à da məta, a ɗaba a tawə tawa. Ndekə a ɓəzaha ɓəzə kwiha. Pɨhi kəni, a padava pa. Ndekə banda zlaɓa pɨhi akə tawə ŋa laki, à tɨɗə ba da kwiha ɓiwa nda,» ŋə́ Yesəwə tekita. 23Patsa vaki pi rəwi laki, dəda ndá Yesəwə dadə vəhwa. Kalada pukaraki daŋa hiyə harə tɨve. 24A nakatə nakə Farisaki də kali hiyə kəŋa. «Jɨrəla jɨrə menə sləri ɓekə pukaraki datəkə patsa vaki pi rəwi cɨɗe. A ɗaba tawə ɓekə məta menə tekweshə ŋgəlalu kwari akə ndá məndə patsa vaki pi rəwi na?» ŋə́ ŋgita taka Yesəwa. 25Ŋə́ kənə tekita laki, «A taka ku ndahəla ŋa də wakita Zətə menə tekweshə sa ɓakəla Davidə də menə sarətə sa dzatə mayə narə ndaŋa akə nda tamayə la na na? 26Də meka zamanə laki, Abiyatarə menə mətsəhatata ndá bata ɓekə udəra da sa Zəta. Dəkwa Davidə da kayə da Zəta, pada ŋa tamayə ŋa sa ɓekədə udəra ndi da sa Zəta. Ndekə uzhəlu ŋa. Gezlətə ŋa akə ndaŋa zlaɓa. Mbəra sayə ba ndá bata ɓekə udəra da sa Zətə kwa menə vatə Zətə kwari tá uzhə vala. 27Ndekə laki, a taka Zətə ndarəla məndə tá ɗebə kwari vaki pi rəwi kaləla la. Ama menə fəla ŋa vaki kəŋa laki, ba tá məlalu akə mənda. 28Ndekə ba wayə Udzərə Məndə menə kwerə ma ba vaki pi rəwa,» ŋə́ Yesəwa.\nCopyrighted Material","id":"<urn:uuid:c6f1c3bb-f3c8-4cea-b44a-39eebe99665e>","dump":"CC-MAIN-2019-04","url":"http:\/\/listen.bible.is\/PBIWYI\/Mark\/2","date":"2019-01-21T18:16:43Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-04\/segments\/1547583804001.73\/warc\/CC-MAIN-20190121172846-20190121194846-00602.warc.gz","language":"pbi","language_score":1.0000010729,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"pbi_Latn_score\": 1.000001072883606}","num_words":1035,"character_repetition_ratio":0.059,"word_repetition_ratio":0.002,"special_characters_ratio":0.235,"stopwords_ratio":0.406,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
pbi_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 406.0,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0676,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0004,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.22000000000000003,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.26599999999999996,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9395999999999999,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 352.34812330988797,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0373769982743398,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0008,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.010770329614269,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.09432709048836396,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.08313988212644999,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 250.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.219,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.296,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 1035.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.14,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.002,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.235,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.406,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 62.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.032,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.203,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.148,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.789,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 834.6,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.10760000000000002,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0012000000000000001,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.2318,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.366,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 534.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.059,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.227,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.306,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 250.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.219,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.296,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 149.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.052,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.216,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.174,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.909,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "5",
|
112 |
+
"keep size": "4",
|
113 |
+
"remove size": "1"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
slk_Latn/mala_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 441.17511469669097,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.04748925434222094,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.005136284048848601,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.21804845704322642,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.007316947036355711,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 7.789031967316062e-05,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9959508041697142,
|
11 |
+
"perplexity_score": 903649.0576364724
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 1128.0804834474166,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.03775422668294429,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.023995229881017266,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.05134240583240144,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.011352022378830212,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0007423638829397183,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.03841134365851915,
|
23 |
+
"perplexity_score": 513927.15711160895
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 173.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.044,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.204,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.004,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 861226.5
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 126999.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.2,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.467,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.4,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.453,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.071,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 7729925.9
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 10.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.069,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.057,
|
59 |
+
"perplexity_score": 233.1
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 974.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.094,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.004,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.296,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.019,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 1519273.82
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 429.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.068,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.251,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.01,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 1214209.7
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 173.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.044,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.204,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.004,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 861226.5
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 60.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.019,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.181,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 532447.1
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "135357",
|
112 |
+
"keep size": "127665",
|
113 |
+
"remove size": "7692"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|