Datasets:
Yingli Shen
commited on
Add files using upload-large-folder tool
Browse filesThis view is limited to 50 files because it contains too many changes.
See raw diff
- .gitattributes +1 -0
- bib_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- bib_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +0 -0
- bib_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- bnj_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +1 -0
- bnj_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +0 -0
- bnj_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- bsq_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- bsq_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +15 -0
- bsq_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- cbc_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- cbc_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +0 -0
- cbc_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- dyi_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- dyi_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +0 -0
- dyi_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- hro_Latn/mala_000001_keep.jsonl +3 -0
- hro_Latn/mala_000001_remove.jsonl +0 -0
- hro_Latn/mala_000001_stas.jsonl +115 -0
- ian_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- ian_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +8 -0
- ian_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- ind_Latn/fineweb-2_000014_remove.jsonl +3 -0
- kgk_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- kgk_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +5 -0
- kgk_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- kwj_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- kwj_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +26 -0
- kwj_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- lav_Latn/mala_000001_stas.jsonl +115 -0
- lav_Latn/new_cc_000002_stas.jsonl +115 -0
- lav_Latn/new_cc_000003_stas.jsonl +115 -0
- lav_Latn/new_cc_000004_stas.jsonl +115 -0
- lav_Latn/new_cc_000005_stas.jsonl +115 -0
- lav_Latn/new_cc_000006_stas.jsonl +115 -0
- lav_Latn/new_cc_000007_stas.jsonl +115 -0
- lav_Latn/new_cc_000008_stas.jsonl +115 -0
- lav_Latn/new_cc_000009_stas.jsonl +115 -0
- law_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- law_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +7 -0
- law_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- mek_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- mek_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +12 -0
- mek_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- nhg_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +0 -0
- nhg_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +0 -0
- nhg_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
- ntp_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl +15 -0
- ntp_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl +4 -0
- ntp_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl +115 -0
.gitattributes
CHANGED
@@ -118,3 +118,4 @@ ind_Latn/fineweb-2_000030_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
|
118 |
ind_Latn/fineweb-2_000020_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
119 |
ind_Latn/fineweb-2_000021_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
120 |
ind_Latn/fineweb-2_000007_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
|
|
|
118 |
ind_Latn/fineweb-2_000020_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
119 |
ind_Latn/fineweb-2_000021_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
120 |
ind_Latn/fineweb-2_000007_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
121 |
+
ind_Latn/fineweb-2_000014_remove.jsonl filter=lfs diff=lfs merge=lfs -text
|
bib_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
bib_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
bib_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 434.2528735632184,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06258128078817735,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0013481116584564859,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.29388505747126437,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.43329392446633824,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9983760262725779,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 487.37844521772075,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.04141369300299259,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.005141383712914968,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.02392606132539953,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0914664903826734,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.0045335621230021,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 68.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.054,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.296,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.447,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 2149.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.152,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.043,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.347,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.641,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 49.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.231,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.196,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.948,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1146.4000000000005,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.117,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.003,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.325,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.538,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 801.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.111,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.312,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.515,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 68.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.054,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.296,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.447,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 56.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.04,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.274,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.361,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.999,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "609",
|
112 |
+
"keep size": "535",
|
113 |
+
"remove size": "74"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
bnj_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1 @@
|
|
|
|
|
1 |
+
{"text":"Afandou Bay provides comfortable 5-star accommodation in Afantou. Afandou Bay provides comfortable rooms, designed to fit the requirements of any traveller. The hotel is under a 30-minute drive from Diagoras International Airport. Rhodes City and Faliraki are located a short drive away.\nMost popular hotels in Afantou\nfaandou bay aafndou bay afnadou bay afadnou bay afanodu bay afanduo bay afando ubay afandoub ay afandou aby afandou bya qfandou bay wfandou bay sfandou bay xfandou bay zfandou bay efandou bay afandou bay fandou bay aeandou bay arandou bay atandou bay adandou bay agandou bay acandou bay avandou bay abandou bay afandou bay a andou bay afqndou bay afwndou bay afsndou bay afxndou bay afzndou bay afendou bay afandou bay af ndou bay afagdou bay afahdou bay afajdou bay afabdou bay afamdou bay afandou bay afa dou bay afanwou bay afaneou bay afanrou bay afansou bay afanfou bay afanxou bay afancou bay afanvou bay afandou bay afantou bay afan ou bay afand8u bay afand9u bay afand0u bay afandiu bay afandpu bay afandku bay afandlu bay afand;u bay afandou bay afandau bay afanduu bay afand u bay afando6 bay afando7 bay afando8 bay afandoy bay afandoi bay afandoh bay afandoj bay afandok bay afandou bay afandov bay afandoo bay afando bay afandou bay afandoucbay afandouvbay afandoubbay afandounbay afandoumbay afandou fay afandou gay afandou hay afandou vay afandou nay afandou bay afandou ay afandou bqy afandou bwy afandou bsy afandou bxy afandou bzy afandou bey afandou bay afandou b y afandou ba5 afandou ba6 afandou ba7 afandou bat afandou bau afandou bag afandou bah afandou baj afandou bay afandou ba شبشىيخع لاشغ фафтвщг ифн afandou baz োিোল্দহ বোব αφανδοθ βαυ ोिोल्दह वोब афандоу баѕ شبشدیخع ذشغ שכשמגםו נשט ोिोल्दह वोब ㅁㄹㅁㅜㅇㅐㅕ ㅠㅁㅛ ܫܒܫ܀ܝܞܥ ܧܫܜ ฟดฟืกนี ิฟั","id":"<urn:uuid:ca73572f-a1c4-4384-b5cc-6a6e1ea61274>","dump":"CC-MAIN-2020-50","url":"https:\/\/greecetravelforum.com\/Greece\/Afandou-Bay.html","date":"2020-12-04T10:42:41Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2020-50\/segments\/1606141735600.89\/warc\/CC-MAIN-20201204101314-20201204131314-00564.warc.gz","language":"bnj","language_score":0.7178256512,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":3,"top_langs":"{\"bnj_Latn_score\": 0.7178256511688232, \"wol_Latn_score\": 0.20800216495990753, \"bqj_Latn_score\": 0.017251109704375267}","num_words":292,"character_repetition_ratio":0.219,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.176,"stopwords_ratio":0.007,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.723,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
bnj_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
File without changes
|
bnj_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 292.0,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.219,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.176,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.007,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.723,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 0.0,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.0,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.0,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 292.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.219,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.176,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.007,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 0.723,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 292.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.219,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.176,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.007,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 0.723,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 292.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.219,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.176,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.007,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.723,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 292.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.219,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.176,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.007,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 0.723,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 292.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.219,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.176,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.007,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 0.723,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 292.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.219,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.176,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.007,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 0.723,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 292.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.219,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.176,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.007,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.723,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "1",
|
112 |
+
"keep size": "1",
|
113 |
+
"remove size": "0"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
bsq_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
bsq_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,15 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
{"text":"Tò Gèɖèpɔ́ɔ̀ Ɖùǔ Gbo ƉÚÚ-KƆ̃-ZÀ-KÀ KÒ-KÒ ƁĚ Tò Gèɖèpɔ́ɔ̀ Ɖùǔ Gbo Céè-ɖɛ̀ ɓě nìà ɖúú kɔ̃ɛɛ ɖé zà-kà kò-kò ɓě PDF Tòɛ̀ CÉÈ-ÐƐ̀ ƁĚ KÈ BÒÐÒSÓÒ ƁĚ Tò Gèɖèpɔ́ɔ̀ Ɖùǔ Gbo Ɓǎsɔ́ɔ̀ (Ɖàbíɖà) Tò Gèɖèpɔ́ɔ̀ Ɖùǔ Gbo https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/a\/ld\/BA\/wpub\/ld_BA_lg.jpg Tòɛ̀ Tòɛ̀ CÉÈ-ÐƐ̀ ƁĚ KÈ BÒÐÒSÓÒ ƁĚ Tò Gèɖèpɔ́ɔ̀ Ɖùǔ Gbo Ɓǎsɔ́ɔ̀ (Ɖàbíɖà) Tò Gèɖèpɔ́ɔ̀ Ɖùǔ Gbo https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/a\/ld\/BA\/wpub\/ld_BA_lg.jpg","id":"<urn:uuid:59769813-7ae2-46c5-b9b6-fdc9d018c50d>","dump":"CC-MAIN-2017-34","url":"https:\/\/www.jw.org\/bsq\/c%C3%A9%C3%A8-%C9%96%C9%9B%CC%80-%C9%93%C4%9B\/c%C3%A9%C3%A8-%C9%96%C9%9B%CC%80-%C9%93%C4%9B\/To%CC%80-Ge%CC%80%C9%96e%CC%80p%C9%94%CC%81%C9%94%CC%80-%C6%89u%CC%80u%CC%8C-Gbo\/","date":"2017-08-23T20:18:45Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-34\/segments\/1502886123359.11\/warc\/CC-MAIN-20170823190745-20170823210745-00389.warc.gz","language":"bsq","language_score":0.9852724075,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":3,"top_langs":"{\"bsq_Latn_score\": 0.9852724075317383}","num_words":56,"character_repetition_ratio":0.196,"word_repetition_ratio":0.34,"special_characters_ratio":0.227,"stopwords_ratio":0.393,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.961,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
2 |
+
{"text":"Become Jehovah's Friend ƉÚÚ-KƆ̃-ZÀ-KÀ KÒ-KÒ ƁĚ Become Jehovah's Friend Vídò ɓě dúú kɔ̃ zà-kà ɓě MP4 Tòɛ̀ VÍƉÒ DEÌN DÚÚN ƁĚ Become Jehovah's Friend Ɓǎsɔ́ɔ̀ (Ɖàbíɖà) Become Jehovah's Friend https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/a\/pk\/univ\/wpub\/pk_univ_lg.jpg Tòɛ̀ Tòɛ̀ VÍƉÒ DEÌN DÚÚN ƁĚ Become Jehovah's Friend Ɓǎsɔ́ɔ̀ (Ɖàbíɖà) Become Jehovah's Friend https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/a\/pk\/univ\/wpub\/pk_univ_lg.jpg","id":"<urn:uuid:332e06af-5f15-4037-8cf0-12ecf0a18ac2>","dump":"CC-MAIN-2017-34","url":"https:\/\/www.jw.org\/bsq\/c%C3%A9%C3%A8-%C9%96%C9%9B%CC%80-%C9%93%C4%9B\/v%C3%AD%C9%96%C3%B2-%C9%93%C4%9B\/Become-Jehovahs-Friend\/","date":"2017-08-22T15:43:24Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-34\/segments\/1502886110792.29\/warc\/CC-MAIN-20170822143101-20170822163101-00627.warc.gz","language":"bsq","language_score":0.6722406149,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"bsq_Latn_score\": 0.6722406148910522, \"gkn_Latn_score\": 0.06430196017026901, \"fon_Latn_score\": 0.05260445922613144, \"fat_Latn_score\": 0.052230801433324814, \"acf_Latn_score\": 0.020770356059074402, \"kpe_Latn_score\": 0.020651020109653473}","num_words":45,"character_repetition_ratio":0.201,"word_repetition_ratio":0.278,"special_characters_ratio":0.211,"stopwords_ratio":0.111,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.966,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
3 |
+
{"text":"1, 2. Ðɛ́ mɔ̀ dyi-diè-ɖɛ̀ ɓɛ́ m̀ ɓéɖé ɓɛ́ m̀ ké m̀ mìɔùn dyi diè kɛ́, ké ɖɛ́ kɔ̃̀ jè ɔ kpaà ɖɛ kɛ́?\nDYÌÌN Báɓòɔ̀ cɛ̃́-cɛ̃́ múɛɛ, m̀ ɖǎa cɛ̃́ kà ɓɛ́ nyɔ ɓě ɓɛ́ wa ɖá wa nì Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓièɛ̌n nyɛɛ tɛ̀mɛ̀ìn ɖɛ ɓě, mɔɔ wa nyu ɖɛ ɓě ɓɛ́ Gèɖèpɔ́ɔ̀ nyɛ́ múɛ. (2 Kɔ̀ɖéíntĩ̀ɔ̀ 6:17) Ðɛa kɔ̃̀ jè ɖé Jɛ̀hóvà cɛ̃à à gbo ɓɛ́ à kéà ɓiè-kpòò seà jǎà ɓɛ́ ɔ mɔ̀à 'Báɓèɖɔ́ùn-hwɔ̀ɖɔ̀ vɛ̀nɛ̀ɔ̀' kɛɛ mú sɔ̀ kɛ̀. (Wɛ̀ɖɛ̀ɓèɖésĩ̀ɔ̀ 18:2, 4) Ðɛ́ nì mu nyuùn wɛ̃́? À ɖò-ɖò séín ɓéɖé ɓɛ́ à ké ɖɛ ɖò gã, ké à ɓéɖé ɓɛ́ à ké à mìɔùn dyi diè, ɓɛ́ à ké níiń, 'Ḿ mɔ́ ɓɛ́ ḿ ké Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓiè kà ɔ mɔ́ ɓɛ́ ḿ kéɛ nyu kɛɛ̀, mɔɔ ḿ mɔ́ ɓɛ́ ḿ ké ɔ ɓiè kà ḿ ɖúó ɔ nyuɛń dyíɛɛ̀?'\n2 Ɔ jǔ ké m̀ ɖǎ ɓiè-kpòò ɖò ɓɛ́ ɔ se jǎà kɛɛ mú sɔ̀, mɔɔ m̀ ɖǎ ɖé nì nyɛ́nɛ́ɔ̀ dyi gbaà ní, nìí, ɔ mɔ̀ ɖɛ nɔ̀mɔ̀ dyíin. Kɛɛ xwai-nyu-ɖɛ̀ kè kpeɖe ɖíɛ́ ɓě sɔ̀àìn ɖé ɓiè-kpòò seà jǎà kɛ múɛɛ ɓɛ́ìn ɖéé ɖé nì hwòɖǒɔ̀ xwíníín nìɛ̀, ké m̀ kpáìn wa múàǔn dyi ke. Ɓěà cɛ̃ xwai-nyu-ɖɛ̀ kè kpeɖe ɓě nìà wɛ ɖíɛ́ ɓě jè, ɓɛ́ à ké xwíníín kɔ̃̀ jè ɔ kpaà ɖɛ ɓɛ́ à kéà wa dya gmɔ̀ kà Jɛ̀hóvà gmɔ̀à wa dya kɛɛ dyé.\nHWƆÌN-ÐƐ̀ SƐ-SƐ ƁĚ KÈ ƁǍ NÌÌN ƁǍ ƁĚ ƁIÈ-ƁIÈ\n3. (1) Ðɛ́ kɔ̃̀ jè ɔ kàmàà mú ɓó nyɔ ɖíɛ́ ɓě bìì ɓɛ́ wa kéà hwɔìn-ɖɛ̀ sɛ-sɛ ɓě kũ̀à-mú-nyùìn-nyùìn dyi táà ɖé waà ɓiè-ɓièɔ̀ múɛ́? (2) Ðɛ́ Báɓòɔ̀ cɛ̃ ɓá hwɔìn-ɖɛ̀ sɛ-sɛ ɓě kũ̀à-mú-nyùìn-nyùìn ɓó Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓiè jè kɛɛ jè dyíɛ́?\n3 Nyɔ ɖíɛ́ ɓě ɖǎ hwɔìn-ɖɛ̀ sɛ-sɛ ɓě mɔɔ kũùn-kpò ɓièìn-naín ɓě kũ̀à mú nyùìn ɖé wa ɓíɖí-taún ɓó zɔ̃ pàɖǎ xwíníín, ɓɛ́ wa ké Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓiè. Ɔ jǔ ké m̀ dyi nyɔ ɓě nì náa ɖò jǔ ní, nìí, ɔ ɓɛ́ìn ɖɛ ɖìè jǔɛ, mɔɔ ɔ ɓɛ́ìn ɖɛ gbà jǔɛ ɖé m̀ gbo, ɓɛ́ m̀ ké se wa kũ̀à mú nyùìn ɖe ɖé Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓiè-ɓiè mú. Kɛɛ ɔ mɛ nì m̀ hwìɖǐi kà ɓɛ́ Jɛ̀hóvà tɛ̀mɛ̀ìn à kà à ké ɔ ɓièɛ̀ nyuɛ. Báɓòɔ̀ cɛ̃ɛ à gbo wáɖáá kà ɓɛ́ Jɛ̀hóvà se mɔ́ ɓɛ́ à ké hwɔìn-ɖɛ̀ sɛ-sɛ ɓě kũ̀à mú nyùìn ɖé à ɓiè-ɓièɔ̀ múɛ.—Zà Ɛ́séɖɔ̀ 20:4, 5 wuɖuún; Wɛ́ɖɛ́ 115:4-8; Àzédyà 42:8; 1 Jɔ̃́ɔ́ 5:21.\n4. (1) Ðɛ́ kɔ̃̀ jè à mɛ ɓɔ́à à ɓǎ nììn ɓǎ ɓěɔ̀ ɓièɛ̀ kɛ́? (2) Ðɛ́ kɔ̃̀ jè Jɛ̀hóvà cɛ̃ɛ ma ɔ nyɔ ɓěɔ̀ gbo kà ɓɛ́ wa mɛ ɓɔ́ ma nyɔ ɓě ɖǎà mɛ́ɛ gbo wùɖùɛ̀ kɛ́?\n4 Nyɔ ɖíɛ́ ɓě ɓɛ́ìn gana kè ti pàɖǎ dyí ɖúɛ, ɓɛ́ wa ké vɔ̃ ɓɛ́ wa ké waà ɓǎ nììn ɓǎ ɓě ɖǎà mɛ́ɛ hwòɖǒ dyi dè. Wa ɓɛ́ìn wa ɓièɛ̀ dyɛ mɔ̀ùn. Kɛɛ à ɖǎa cɛ̃́ kà ɓɛ́ nyɔ ɓě ɖǎà mɛ́ɛ se à gbo kpáa ɓɛ́ìn, mɔɔ wa se à ɖɛ gbà bũ̌ nyuɛ ɓɛ́ìn nyɛ. Wa se dà kà kò ɖò cĩ́ɛń nì. Jǎà jɛ́ɛ́ kɛɛ, ɔ mɔ̀ nàdǐ ɓɛ́ à ké vɔ̃ ɓɛ́ à ké wa gbo wùɖù, sepóɛɖé bɔ̃̌ séín ɖò ɓɛ́ ɔ nì kà ɔ sɔ̀ìn ɖé à gbǒ-xwíníín-nyɔ̀ ɖò ɓɛ́ ɔ ɖǎ mɛ́ɛ gboɛɛ sɔ̀ìn ɖé zùù gbà ɓěɔ̀ gbo. Ðɛa kɔ̃̀ jè Jɛ̀hóvà cɛ̃ɛ ma Éézùɖùɛ̀-nyɔ̀ ɓěɔ̀ gbo kà ɓɛ́ wa mɛ ɓɔ́ nyɔ ɓě ɖǎà mɛ́ɛ gbo wùɖùɛ̀, mɔɔ wa mɛ ɓɔ́ ɖɛ séín ɖò ɓɛ́ ɔ ɓá zùù gbà ɓěɔ̀ jè dyíɛɛ sɔ̃ún poɛ kɛ.—Dìtɔ̀wáɖánámɛ̀ 18:10-12; dyé Mánáín-Hwɛ̀ìn-Wùɖù 25 kè 30.\n5. Ðɛ́ ɓɛ́ìn m̀ gbo kpáa ɓɛ́ m̀ ké hwɔìn-ɖɛ̀ sɛ-sɛ ɓě kũ̀à-mú-nyùìn-nyùìn ɓó Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓiè jè, mɔɔ nì ɓǎ nììn ɓǎ ɓěɔ̀ ɓiè-ɓiè dyi táà kɛ́?\n5 Ðɛ́ ɓɛ́ìn m̀ gbo kpáa, ɓɛ́ m̀ ké hwɔìn-ɖɛ̀ sɛ-sɛ ɓě kũ̀à-mú-nyùìn-nyùìn ɓó Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓiè jè, mɔɔ nì ɓǎ nììn ɓǎ ɓěɔ̀ ɓiè-ɓiè dyi táà kɛ́? M̀ ɓéɖé ɓɛ́ m̀ ké Báɓòɔ̀ wuɖuún zà, kè ɓɛ́ m̀ ké kà Jɛ̀hóvà nyu ɖɛ ɓěa dya gmɔ̀ɔ̀ kɛɛ jè hwìɖǐi poìn kóɖó-kóɖó. Ɔ gmɔ̀ wa dya kà 'dyi-nyàìn-ɖɛ̀' ɓě mɔɔ mú-nyɛ́-ɖɛ̀ ɓě nìà kɛ. (Dìtɔ̀wáɖánámɛ̀ 27:15) Ɓaà Jɛ̀hóvà wé séín, ɓɛ́ ɔ ké m̀ gbo kpá, ɓɛ́ m̀ ké ɖɛ dya gmɔ̀ kà ɔ nyuà ɖɛ dya gmɔ̀ɔ̀ kɛ, ɔ kè ɓɛ́ m̀ ké ɔ ɓiè kà ɔ mɔ́ ɓɛ́ m̀ kéà ɔ ɓièɛ̀ nyuɛ. (Àzédyà 55:9) M̀ ɓɛ́ìn hwòɖǒ kɔ̃ dèɛ̀ kà ɓɛ́ Jɛ̀hóvà mu m̀ kpé m̀ kɔ̃̀ m̀ ké ɓéɖéɛɛ nyíìn, ɓɛ́ m̀ ké ɖɛ séín ɖò ɓá ɓiè-kpòò seà jǎà kɛɛ jè dyíɛɛ dyi táà kɛ.\nÀ MƐ PA MƆ̀SÌ-HWƆ̀Ɔ̀?\n6. Ðɛ́ kɔ̃̀ jè wa gã ma Sè-bɛ̃̌-bàɖàǔn-dɛ̀nɛ̀ɔ̀ wé 25 ɓɛ́ wa ké ma Jízɛ̀ wóɖó-wè-hwɔ̀ pa kɛ́?\n6 Mɔ̀sì mɔ̀ fɔ̀-wè ɓěɔ̀ ɖò ɓɛ́ nyɔ pàɖǎ dyuò jè dyí ɖé ɓóɖó-kpàà dà séín nyɛ, ké nyɔ ɓáún-ɓáún poɛ̀n hwìɖǐi kà ɓɛ́ ɔ mɔ̀ Jízɛ̀ɛ̀ wóɖó-wè-hwɔ̀ kɛ. Kɛɛ jɛ́ɛ́ kɛɛ, Mɔ̀sì sɔ̀ìn ɖé ɓiè-ɓiè seà jǎà kɛɛ mú. Céè-ɖɛ̀-kpò vɛ̀nɛ̀ ɖò ɓɛ́ wa ɖáìn ìsákòɖòpíɖìà ɓɛ́ ɔ tɛ̀mɛ̀ìn ɖɛ pàɖǎ ɓěɛɛ zaìn kɔ̃in kà Wóɖóùn-nyɔ̀ ɓě ɓɛ́ wa ɓiè ma gèɖèpɔ́ɔ̀ pàɖǎ ɓěɛɛ, pa ma dyóɖóɔ̀ wóɖó-wè-hwɔ̀ ɓó Sè-bɛ̃̌-bàɖàǔn-dɛ̀nɛ̀ɔ̀ wé 25 kɔ̃ɛ. Jízɛ̀ se ma wóɖó ɓó Sè-bɛ̃̌-bàɖàǔn-dɛ̀nɛ̀ɔ̀ wé 25 kɔ̃ dyɛo, kɛɛ cɔ́cì-nàìn-nyɔ̀ ɓěɔ̀ mɔ́ ɓɛ́ nyɔ ɓě ɓiè ma gèɖèpɔ́ɔ̀ pàɖǎ ɓěɛɛ ɓáún-ɓáún ké ma Kɛ́ɖɛ́ì ɖeín-sí-nyɔ̀ ɓě jǔ jèɛɛ, wa poɛ ma gbɔ, ɓɛ́ wa ké ma Jízɛ̀ɛ̀ wóɖó-wè-hwɔ̀ pa ɓó wé nìà wɛ kɔ̃. (Ðúù 2:8-12) Jízɛ̀ɛ̀ ɖeín-nà-nyɔ̀ ɓěɔ̀ se ma Mɔ̀sì-hwɔ̀ pa. Céè-ɖɛ̀ ɖò ɓɛ́ ɔ mɔ̀à Dà Hwɛ̀ Mú Ɓɛ́ Ðɛ Kpa Ðɛ Ɓě Sɔ̀ìn Nyɛ (Xwí-wùɖù mú) zaìn kɔ̃in kà ɓó zɔ̃ 200 xwíníín ti ɓɛ́ Jízɛ̀ ɖǎ ma wóɖóɛɛ, \"nyɔ ɖò se ma ɔ wóɖó-wè dyuò, ké nyɔ ɓáún-ɓáún se ma wé jɛ́ɛ́ ɔ wóɖó ma kɛɛ jè gbo kɔ̃̀.\" Mɔ̀sì-hwɔ̀-pa-pa dè ma gbɔ ti ɓɛ́ Jízɛ̀ ɖǎ ma ɓóɖó-kpàà kɔ̃ cĩ́, ké zɔ̃ hɔ̃dɛ̀ɖɛ̀ ɓáún-ɓáún ɖà ma ziɛ.\n7. Xwíníínɔ̀ nyɛ́ kɔ̃̀ jè jǎà Kɛ́ɖɛ́ì ɖeín-sí-nyɔ̀ ɓě ní paà Mɔ̀sì-hwɔ̀ kɛ́?\n7 Nyɔ pàɖǎ dyuòɛ̀ kà Mɔ̀sì kè kpeɖe ɓě ɓá ɔ dyí ɓɛ́ wa mɔ̀à péé-nyu-nyu kè nyɔ-ɖɛ-nyí-nyí ɓěɛɛ sɔ̀ìn nyɔ ɓě ɓɛ́ wa ɓiè ma gèɖèpɔ́ɔ̀ pàɖǎ ɓěɛɛ gboɛ. Ɔ hwɔ̀ìn kà ɖé Béɖétĩ̀-ɓòɖòɔ̀ kɔ̃ ɔ kè ɖé Mɛ́ɖékà-ɓòɖòɔ̀ wáká ɖíɛ́ ɓě kɔ̃ɛɛ, ɔ nyu ma ti ɖò ɓaɖa ké wa po ma Mɔ̀sì-hwɔ̀-pa-pa ɓɔ́í, sepóɛɖé ɔ sɔ̀ìn nyɔ ɓě ɓɛ́ wa ɓiè ma gèɖèpɔ́ɔ̀ pàɖǎ ɓěɛɛ gbo jè. Wa pɛ̃́ìn ma nyɔ séín ɖò ɓɛ́ ɔ pa ma Mɔ̀sì-hwɔ̀ kɛɛ sɔ̃ kɔ̃. Kɛɛ ti ɓɛ́ ti pàɖǎ ɖǎ ma ziɛɛ, nyɔ ɓě ɖú ma Mɔ̀sì-hwɔ̀ pa kpàǐ ɖe. Xwíníínɔ̀ nyɛ́ kɔ̃̀ jè jǎà Kɛ́ɖɛ́ì ɖeín-sí-nyɔ̀ ɓě ní paà Mɔ̀sì-hwɔ̀ kɛ́? Sepóɛɖé wa mɔ́ ɓɛ́ wa ké Gèɖèpɔ́ɔ̀ hwòɖǒ dyi dè ɖé waà nyuu-ɖɛ̀ séín mú jè.\nÀ MƐ PA WÓÐÓ-WÈ-HWƆ̀Ɔ̀?\n8, 9. Ðɛ́ kɔ̃̀ jè Kɛ́ɖɛ́ì ɖeín-sí-nyɔ̀ ɓě nì ma kĩ́ín nyɛɛ se ma wóɖó-wè-hwɔ̀ pa kɛ́?\n8 Hwɔ-pa-pa ɖò ɓɛ́ nyɔ ɓáún-ɓáún ɖɛ̀ɓɛ̀ múɛɛ mɔ̀ waà wóɖó-wè-hwɔ̀-pa-pa. Kɛ́ɖɛ́ì ɖeín-sí-nyɔ̀ ɓě mɛ pa wóɖó-wè-hwɔ̀ɔ̀? Nyɔ ɓě ɓɛ́ wa pa ma wóɖó-wè-hwɔ̀, ɓɛ́ Báɓòɔ̀ cɛ̃ wa jè kɛɛ mɔ̀ nyɔ ɓě ɓɛ́ wa se ma Jɛ̀hóvà ɓiè kɛ. (Jɛ́nɛ́sì 40:20; Máà 6:21) Wa pa ma wóɖó-wè-hwɔ̀, ɓɛ́ wa ké ma kũùn-kpò gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓě dya dè. Ðɛa kɔ̃̀ jè Kɛ́ɖɛ́ì ɖeín-sí-nyɔ̀ ɓě nì ma kĩ́ín nyɛɛ \"dyéɛ ma kà ɓɛ́ nyɔ séín ɖòɛ̀ wóɖó-wè-hwɔ̀-pa-pa mɔ̀ ma nyɔ ɓě ɓɛ́ wa ɓiè ma gèɖèpɔ́ɔ̀ pàɖǎ ɓěɛɛ kpeɖeɛ.\"—Ɓóɖó-Cèè-Ðɛ̀ Ìsákòɖòpíɖìàɔ̀ (Xwí-wùɖù mú).\n9 Wóɖóùn-nyɔ̀ ɓě kè Gíɖíì-nyɔ̀ ɓě nìó zɔ̃̌ɔ̀ kɛɛ poɛ ma jǎà kà ɓɛ́ ɓó nyɔ ɖòɛ̀ wóɖó-wè ɓaɖaa, zùù ɖò gã̀ ma ɓó dyi, ké zùù nìà wɛɛ mu ma nyɔɔ̀ dyí gmɔ̀ùn ɖé ɔ fɛ̀ɛ̀-wè séín múɛ. Nyɔ ɓě ɓɛ́ wa se ma Kɛ́ɖɛ́ì ɖeín-sí-nyɔ̀ ɓě ɓó tia ɓaɖaa pa ma wóɖó-wè-hwɔ̀, sepóɛɖé wa poɛ̀n ma hwìɖǐi kà ɓɛ́ ɖɛ nìà kɛ nyu-nyu muɛ ma nyuùn ɓɛ́ wa gèɖèpɔ́ɔ̀ ké ma nyɔ kɔ̃̀ wóɖó-wè ɔ jǔ ma kɛɛ dyí gmɔ̀ kɛ.\n10. Ðɛ́ kɔ̃̀ jè Kɛ́ɖɛ́ì ɖeín-sí-nyɔ̀ ɓě nìà zɛ̃̌ɛ̀ kɛɛ mɛ ɓɔ́à wóɖó-wè-hwɔ̀ paa kɛ́?\n10 Nì hwòɖǒ ɖá Jɛ̀hóvà hwòɖǒ dèìn hwɔ-pa-pa ɓě ɓɛ́ wa ɓá ɓiè-kpòò seà jǎà kɛ dyíɛɛ múinǹ? (Àzédyà 65:11, 12) Gbào, ɔ hwòɖǒ seɛ múin dèìn. Ðɛa kɔ̃̀ jè à ní paà wóɖó-wè-hwɔ̀ mɔɔ fɔ̀-wè séín ɖòɛ̀ hwɔ ɓɛ́ ɔ ɓá ɓiè-kpò seà jǎà kɛɛ dyíɛ̀.\nƆ KPA ÐƐ CÁÀ?\n11. Ðɛ́ kɔ̃̀ jè nyɔ ɖíɛ́ ɓě paà fɔ̀-wè-hwɔ̀ ɓě kɛ́? Ðɛ́ mɛ kpa ɖɛ mìɔ ɖé m̀ gbo kɛ́?\n11 Nyɔ ɖíɛ́ ɓě dyuòɛ̀ kà ɓɛ́ Mɔ̀sì kè fɔ̀-wè tɔ̀ɔ̀ ɓě sɔ̀ìn ɖé nyɔ ɓě ɓɛ́ wa ɓiè ma gèɖèpɔ́ɔ̀ pàɖǎ ɓěɛɛ gboɛ, kɛɛ wa nì wé ɓě nìà kɛ hwɔ pauń ke kánáá pū. Wa poɛ̀n hwìɖǐi kà ɓɛ́ fɔ̀-wè ɓě mɔ̀ ti nɔ̀mɔ̀ dyíin ɓɛ́ wa ké waà xwéɖé-dù ɓě gbo hwèɖè kɛ. Kǎà mɔ̀ùn poɛ̀n hwìɖǐi ɖekèè? Ɔ se ɖɛ gbà ɓɛ́ m̀ ké nì xwéɖé-dùɔ̀ gbo hwèɖèɛ̀ mɔ́. Jɛ̀hóvà dè ma xwéɖé-dùɔ̀ dyi, ké ɔ mɔ́ ɓɛ́ à kè wa ké gbo kpɔ̃ìn. (Ìfísĩ̀ɔ̀ 3:14, 15) Kɛɛ à kè Jɛ̀hóvà gbo-kpɔ̃ìn-kpɔ̃ìn nɔ̀mɔ̀ dyíin ɓéɖé-ɓéɖé kɔ̃̀ ɔ ké ɖɛ kpa ɖé à gbo, ké ɔ zi ɓɛ́ à ké à gbǒ-xwíníín-nyɔ̀ ɓě hwòɖǒ dyi dè dyììn ɖé ɓiè-kpòò se jǎà ɓěɛ̀ fɔ̀-wè-hwɔ̀-pa-pa ɓě múɛɛ dyí. Ðɛa kɔ̃̀ jè àpɔ́sò Pɔ́ɔ̀ cɛ̃ɛ ma, ké ɔ ɖá, \"Ɓě mɛ vɔ̃ ɓɛ́ ɓě ké ɖɛ ɓě dè Bounɓoɔ̀ hwòɖǒ dyiɛɛ cɛ̃́.\"—Ìfísĩ̀ɔ̀ 5:10.\n12. Ðɛ́ muɛ nyuùn ɓɛ́ fɔ̀-wè ɖò ké se Jɛ̀hóvà hwòɖǒ dyi dè kɛ́?\n12 Nyɔ ɓáún-ɓáún hwòɖǒ ɖá kɛbì fɔ̀-wè ɖò mɛ sɔ̀ìn dà séín ɖòɛɛ se ɖɛ kpa. Kɛɛ Jɛ̀hóvà hwòɖǒ se ná nì. Ɔ hwòɖǒ se fɔ̀-wè ɓě ɓɛ́ wa sɔ̀ìn ɖé ɓiè-ɓiè se jǎà kɛ múɛ, mɔɔ ɓɛ́ wa dè nyɔ ɓě mɔɔ ɓóɖó-dù ɖòɛ̀ dyí-dyuòìn-ɖɛ̀ ɓě dya kɛɛ múin dèìn. Ɔ hwɔìn kà Íjè-nyɔ̀ ɓěɔ̀ pa ma hwɔ pàɖǎ ɓě ɓó waà kũùn-kpò gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓěɔ̀ bìì. Ti Éézùɖùɛ̀-nyɔ̀ ɓěɔ̀ sɔ̀ ma ɖé Íjè-ɓòɖòɔ̀ kɔ̃ɛɛ, wa ɖú ma Íjè-nyɔ̀ ɓě ɓɛ́ wa ɓiè ma gèɖèpɔ́ɔ̀ pàɖǎ ɓěɛɛ hwɔ-pa-pa ɓěɔ̀ ɖò dyí, ké wa ɖáìn ma \"hwɔ ɖò [ɓó Jɛ̀hóvà] bìì.\" Kɛɛ Jɛ̀hóvà zà ma wa kpeɖe ɓó ɖɛ nìà kɛ nyu jè. (Ɛ́séɖɔ̀ 32:2-10) Kà kpáá-ɖɛ̀-cɛ̃-nyɔ̀ Àzédyà nyuɛ ma cɛ̃ɛ kɛɛ, kǎà à mɛ nyuɛ. Ɔ ɖá, \"Ɓěǐn ɖá ɓɛ́ ɓě ké se-mú-hwɛ̀-ɖɛ̀ ɓěɔ̀ ɖò dyi tìnììn.\"—Zà Àzédyà 52:11 wuɖuún.\nKPƆ̃ NYƆ TƆ̀Ɔ̀ ƁĚ KPEÐEƐ̀-DYÍIN-NƆ̀MƆ̀-KÀ\n13. M̀ dyiɛ gbɔ po ɓɛ́ m̀ ké fɔ̀-wè-hwɔ̀-pa-pa ɓě dyi táà ní, ɖɛ́ mɔ̀ dyi-diè-ɖɛ̀ ɓě ɓɛ́ m̀ ɓɛ́ìn ɓéɖéɛ kɛ́?\n13 M̀ dyiɛ gbɔ po ɓɛ́ m̀ ké fɔ̀-wè-hwɔ̀-pa-pa ɓě dyi táà ní, m̀ ɓɛ́ìn dyi-diè-ɖɛ̀ pàɖǎ ɓě ɓéɖéɛ. Ɔ hwɔìn kà ɔ jǔ ké ní mǔè kũ̀à-nyu-nyɔ̀ ɖò dyi ɖɛi diè ɓó xwíníín kɔ̃̀ jè mɔ̄ ní paà Mɔ̀sì-hwɔ̀ kɛɛ ní, nìí, ɖɛ́ ḿ mɛ nyu kɛ́? Ɔ jǔ ké nyɔ ɖò dyi ḿ Mɔ̀sì-nyìǐ-ɖɛ̀ ɖò nyí ní, ɖɛ́ ḿ mɛ nyu kɛ́? Ɔ jǔ ké ní gbo-kpá-nyɔ̀ɔ̀ dyiɛ hwìɖǐi dè ɓɛ́ ḿ ké fɔ̀-wè ɖò hwɔ pa ní, ɖɛ́ ḿ mɛ nyu kɛ́? Xwɛ̌ ḿ ɓɛ́ìn ní dyú ɓěɔ̀ gbo kpáa ɓɛ́ wa hwòɖǒ ní kɔ̃̀ ɖà ɖé ɖei kpá, sepóɛɖé wa se fɔ̀-wè-hwɔ̀ ɖò mɔɔ waà wóɖó-wè-hwɔ̀ pa jè kɛ́?\n14, 15. Ɔ jǔ ké nyɔ ɖò dyi m̀ wé ɖò dya po mɔɔ wa dyi m̀ nyíí-ɖɛ̀ ɖò nyí ní, ɖɛ́ m̀ ɓɛ́ìn nyuɛ kɛ́?\n14 M̀ dyi ɖɛ m̀ ké cɛ̃ mɔɔ ɖɛ m̀ ké nyu ɖé ɖɛ ɓěa múɛɛ gbɔ po ní, ɔ kpa ɖɛ ɓɛ́ m̀ ké nì fɔ̀nɔ̀-hwòɖǒɔ̀ kũ̀à mú nyùìn. Ɔ jǔ ké nyɔ ɖò dyi m̀ wé ɖò dya po ní, m̀ se ɓéɖé ɓɛ́ m̀ ké ɔ wuɖuɔ̀ ɖùǔ dyi zàìn. M̀ mɛ jǔ ɔ gɔ̃̌ ɖé wuɖu ɓɛ̀ɖɛ̀ɛ̀-ɓɛ̀ɖɛ̀ɛ̀ mú. Kɛɛ nyɔ ɖò dyi mɔ́ ɓɛ́ ɔ ké ɖɛ pàɖǎ dyí dyuò ní, nìí, m̀ ɓɛ́ìn gbɔ poɛ, ɓɛ́ m̀ ké xwíníín kɔ̃̀ jè mɔ̀ ní paà fɔ̀-wè-hwɔ̀ kɛɛ kɔ̃in zaìn. Kɛɛ m̀ mɛ nɔ̀mɔ̀ kpeɖeín, ɓɛ́ m̀ ké wuɖu ɓɛ̀ɖɛ̀ɛ̀-ɓɛ̀ɖɛ̀ɛ̀ kè kpéín-dyé-dyé ɓéɖé ti séín. Báɓòɔ̀ ɖá, \"Kà ɓě mu nyɔ ɓě gbo wùɖùɛ̀ nyuùn wɛ̃ɛ, ɔ mɛ nɔ̀mɔ̀ dyíin ti séín, ké ɓěɛ̀ wuɖu mɛ ɖéè, ɓɛ́ nyɔ ɖò dyi ɓě gbo wùɖùǐn, ɓě ké ɖé wuɖu zàà dyuò nɔ̀mɔ̀ dyíin.\" (Kɔ̀ɖɔ́sĩ̀à 4:6) Ti ɖò ɓaɖaín, m̀ ɓɛ́ìn kɔ̃in zaìn kà ɓɛ́ m̀ kpáìn nyɔ tɔ̀ɔ̀ ɓě gbo-hwèɖè-hwèɖè kè nyíí-ɖɛ̀ ɓě tò-tò múàǔn dyíɛ, kɛɛ nì hwòɖǒ se wɔ̃́ ɓɛ́ m̀ kéɛ náa nyu ɓó fɔ̀-wè ɓě nìà kɛ ɓaɖaa.\n15 Ɔ jǔ ké nyɔ ɖò dyi m̀ nyíí-ɖɛ̀ ɖò nyí ní, ɖɛ́ m̀ mɛ nyu kɛ́? Báɓòɔ̀ se gma ɓě zɛɖɛ, kɛɛ ɔ cɛ̃ɛ kà ɓɛ́ à mɛ ɓéɖé hwòɖǒ-xwíníín-hwòɖǒ-dyùà nɔ̀mɔ̀ dyíin teeɛ. (1 Tímétè 1:18, 19) Nyɔ ɓɛ́ ɔ nìà m̀ nyíí-ɖɛ̀ɔ̀ nyíɛń nyɛɛ seɛ dyí dyuò dyɛ̀ kà ɓɛ́ mɔ̀ ní pa fɔ̀-wè-hwɔ̀ kɛ. Mɔɔ ɔ ɓɛ́ìn cɛ̃ɛ, ɓɛ́ ɔ ké níiń, \"Ḿ dyuòɛ̀ dyí kà ɓɛ́ mɔ̀ ní pa fɔ̀-wè-hwɔ̀ kɛ, kɛɛ ḿ mɔ́ ɓɛ́ ḿ ké m̀ ɖɛ nìà kɛ nyí.\" Ðé ɖɛ sɔ̃́ ɓě nìà kɛ múɛɛ, m̀ ɓɛ́ìn gbɔ poɛ kɛbì m̀ mu nyíí-ɖɛ̀ɔ̀ dyi kpɔ̃ùn, mɔɔ m̀ seɛ dyi kpɔ̃ɔ́ mu ní. Kɛɛ ɖé ɖɛ séín ɖò ɓɛ́ nì mu gbɔ poùn wɛ̃ múɛɛ, m̀ mɛ ɓéɖé hwòɖǒ-xwíníín-hwòɖǒ-dyùà nɔ̀mɔ̀ dyíin tee. À se mɔ́ ɓɛ́ à ké ɖɛ séín ɖò ɓɛ́ ɔ mu gbo-kpɔ̃ìn-kpɔ̃ìn nìà à kè Jɛ̀hóvà pṹa kɛɛ mú gbɔɔ̀ùn wɛ̃ɛ nyu.\nM̀ KÈ NÌ XWÉÐÉ-DÙƆ̀\n16. Ɔ jǔ ké nì xwéɖé-dùɔ̀ dyi mɔ́ ɓɛ́ wa ké fɔ̀-wè-hwɔ̀ pa ní, ɖɛ́ m̀ mɛ nyu kɛ́?\n16 Ɔ jǔ ké nì xwéɖé-dùɔ̀ dyi mɔ́ ɓɛ́ wa ké fɔ̀-wè-hwɔ̀ ɖò pa ní, ɖɛ́ m̀ mɛ nyu kɛ́? M̀ se ɓéɖé ɓɛ́ m̀ kè wa ké ɖɛín zà. Ɔ mɛ nì m̀ hwìɖǐi kà ɓɛ́ wa ɓéɖé kpé ɓɛ́ wa ké ɖɛ wa mɔ́ nyuɛ dyiɛɛ gbɔ po kɛ. M̀ mɛ nɔ̀mɔ̀ kpeɖeín, ké m̀ mɛ dyé waà gbɔ-po-ɖɛ̀ ɓěɔ̀ kpéín kà m̀ muà mɔ́ùn ɓɛ́ wa kéà m̀ nììnɔ̀ kpéín dyéɛ. (Zà Máfíò 7:12 wuɖuún.) Kɛɛ ɔ jǔ ké nì xwéɖé-dùɔ̀ dyi mɔ́ ɓɛ́ m̀ ké wa gbo hwèɖè ɓó fɔ̀-wèɔ̀ ɓaɖa ní, ɖɛ́ m̀ mɛ nyu kɛ́? Hwɛ̀ ɓɛ́ m̀ ké ɖɛ m̀ ké nyuɛ gbɔ poɛɛ, m̀ mɛ ɓaà Jɛ̀hóvà, ɓɛ́ ɔ ké m̀ gbo kpá, ɓɛ́ m̀ ké ɖɛ mɔ̀ ɖɛ sɛ́ɖɛ́ìn dyíɛɛ gbɔ po. Poìn ɖɛɔ̀ jè hwìɖǐi, ɓɛ́ m̀ ké ɖɛ múin ɖe ɓá ɔ jè dyí. Ɔ mɛ nì m̀ hwìɖǐi kà ɓɛ́ m̀ mɔ́ ɓɛ́ m̀ ké Jɛ̀hóvà hwòɖǒ dyi dè ti séín nyɛ.\n17. Nyɔ tɔ̀ɔ̀ ɓě dyi fɔ̀-wè-hwɔ̀ pauń nìǐn, ɖɛ́ m̀ ɓɛ́ìn nyuɛ ɓɛ́ m̀ ké nì dyú ɓěɔ̀ gbo kpá, ɓɛ́ wa ní kɔ̃̀ ɖà hwìɖǐi poìn kà ɓɛ́ wa nì ɖɛ ɖò xwa bĩɛń nyɛ́?\n17 Nì dyú ɓěɔ̀ dyi nyɔ tɔ̀ɔ̀ ɓě fɔ̀-wè-hwɔ̀ paa dyé ní, ɖɛ́ m̀ ɓɛ́ìn nyuɛ ɓɛ́ m̀ ké wa gbo kpá kɛ́? Sɔ̀ìn ti gbo ké ti gbo muɛɛ, m̀ ɓɛ́ìn ɖɛín-ɖɛ̀ ɓě páún poɛ ɓó wa bìì. M̀ ɓɛ́ìn wa nyíí-ɖɛ̀ ɓě nyíɛ ti ɓɛ́ wa seɛ hwìɖǐi dè kɛ. Ké nyíí-ɖɛ̀ kpa ɖɛ ɖò ɓɛ́ m̀ ɓɛ́ìn wa nyíɛ kɛɛ mɔ̀ nì ti kè ɖɛ̀ɓɛ̀ǐn-ɖɛ̀ɓɛ̀ǐn.\nƁIÈ GÈÐÈPƆ́Ɔ̀ JǍÀ-KÀ\n18. Ðɛ́ kɔ̃̀ jè à mɛ muà Kɛ́ɖɛ́ì ɖeín-sí-nyɔ̀ ɓěɛ̀ dyí-poìn-poìn ɓěɔ̀ mú kɛ́?\n18 Ɓɛ́ à ké Jɛ̀hóvà hwòɖǒ dyi dè ní, à ɓéɖé ɓɛ́ à ké ɓiè-kpòò seà jǎà kɛ kè kpeɖe ɓě ɔ kè fɔ̀-wè ɓě ɓá ɔ dyíɛɛ kɔ̃ín pòìn. Kɛɛ à ɓéɖé ɓɛ́ à ké Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓiè jǎà-kà. Xwɛ̌ kɛ́? Kà ɓě ɓɛ́ à ɓɛ́ìn nyuɛ kɛɛ dyúáɖò mɔ̀ Kɛ́ɖɛ́ì ɖeín-sí-nyɔ̀ ɓěɛ̀ dyí-poìn-poìn ɓěɔ̀ mú mu-mu ti séín. (Zà Híìbúɖúù 10:24, 25 wuɖuún.) Dyí-poìn-poìn ɓěɔ̀ mɔ̀ ɖɛ kpa ɖɛ ɖò cá ɖé jǎà ɓiè-ɓiè mú. (Wɛ́ɖɛ́ 22:22; 122:1) À dyi dyí poìn ní, à ɓɛ́ìn à mǔè ɖò kpéí poɛ.—Wóɖómà 1:12.\n19. Ðɛ́ kɔ̃̀ jè ɔ kpaà ɖɛ ɓɛ́ m̀ kéà jǎà-ɖɛ̀ ɓě ɓɛ́ m̀ ɖǎà cɛ̃́ ɖé Báɓòɔ̀ múɛɛ nyɔ tɔ̀ɔ̀ ɓě gbo cɛ̃ kɛ́?\n19 Kà à ɓɛ́ìn jǎà ɓiè-ɓiè gãa ɖeɛɛ mɔ̀ ɓɛ́ à ké nyɔ tɔ̀ɔ̀ ɓě gbo wùɖù ɓá ɖɛ ɓě à ɖǎà cɛ̃́ ɖé Báɓòɔ̀ múɛɛ jè dyí. Nyɔ ɓáún-ɓáún kpá wìǐn ɓá hwòɖǒ-kɔ̃in-nyìnììn-ɖɛ̀ ɓě nìà ɓóɖó-kpàà kɔ̃ kpáuń wɛ̃ɛ jè dyí. (Ìzíkìò 9:4) M̀ ɓɛ́ìn nyɔ ɖíɛ́ ɓě ɓɛ́ wa ɓéɖé hwòɖǒ nì kà wɛɛ dyí dyuòɛ̀ dyɛ̀. Cɛ̃ ɖɛ ɓě m̀ dè hwòɖǒ kɔ̃ ɖé dyúa kɛɛ jè wa gbo. Kà nì muà Kɛ́ɖɛ́ì ɖeín-sí-nyɔ̀ ɓěɛ̀ dyí-poìn-poìn ɓěɔ̀ mú muùn, ké nì muà nyɔ tɔ̀ɔ̀ ɓě jǎà nìà ɖé Báɓòɔ̀ múɛɛ jè wa gbo cɛ̃ìn nyɛɛ, nì muɛ dyéìn kà ɓɛ́ ɓiè-kpòò seà jǎà kɛɛ mú-nì-tò kè ɔ kpeɖe ɓěɔ̀ ɖò nyu-tò se m̀ nyuɛ́ mu ɖe fɔɔ kɛ. M̀ ɓɛ́ìn hwòɖǒ kɔ̃ dèɛ̀ kà ɓɛ́ nì mu múàǔn kpáùn wɛ̃, kè kà ɓɛ́ Jɛ̀hóvà mu nì dúún-ku-kuɔ̀ mana kɔ̃ poùn kà nì muà gãùn ɓɛ́ m̀ kéà ɔ ɓiè dyí-sɛ́ɖɛ́ìn-kà kɛ.—Máɖékà 3:10.","id":"<urn:uuid:f0745fff-8cc7-4263-934f-71b393dea7d1>","dump":"CC-MAIN-2017-34","url":"https:\/\/www.jw.org\/bsq\/c%C3%A9%C3%A8-%C9%96%C9%9B%CC%80-%C9%93%C4%9B\/c%C3%A9%C3%A8-%C9%96%C9%9B%CC%80-%C9%93%C4%9B\/b%C3%A1%C9%93%C3%B2-c%C9%9B%CC%83%CC%81-c%C9%9B%CC%83%CC%81\/g%C3%A3a-%C9%93%C9%9B%CC%81-m%CC%80-k%C3%A9-g%C3%A8%C9%96%C3%A8p%C9%94%CC%81%C9%94%CC%80-%C9%93i%C3%A8\/","date":"2017-08-22T00:53:27Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-34\/segments\/1502886109682.23\/warc\/CC-MAIN-20170821232346-20170822012346-00062.warc.gz","language":"bsq","language_score":1.0000090599,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"bsq_Latn_score\": 1.0000090599060059}","num_words":2707,"character_repetition_ratio":0.069,"word_repetition_ratio":0.022,"special_characters_ratio":0.278,"stopwords_ratio":0.49,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
4 |
+
{"text":"Ɖɛ́ Wa Nyu Ɖé Kĩ́dɔ̃̀ Hɔ́ɔ̀ Zɔ̃̀ Kɛ́? ƉÚÚ-KƆ̃-ZÀ-KÀ KÒ-KÒ ƁĚ Ɖɛ́ Wa Nyu Ɖé Kĩ́dɔ̃̀ Hɔ́ɔ̀ Zɔ̃̀ Kɛ́? Vídò ɓě dúú kɔ̃ zà-kà ɓě MP4 Tòɛ̀ VÍƉÒ DEÌN DÚÚN ƁĚ Ɖɛ́ Wa Nyu Ɖé Kĩ́dɔ̃̀ Hɔ́ɔ̀ Zɔ̃̀ Kɛ́? Ɓǎsɔ́ɔ̀ (Ɖàbíɖà) Ɖɛ́ Wa Nyu Ɖé Kĩ́dɔ̃̀ Hɔ́ɔ̀ Zɔ̃̀ Kɛ́? https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/a\/whkh\/univ\/wpub\/whkh_univ_lg.jpg Tòɛ̀ Tòɛ̀ VÍƉÒ DEÌN DÚÚN ƁĚ Ɖɛ́ Wa Nyu Ɖé Kĩ́dɔ̃̀ Hɔ́ɔ̀ Zɔ̃̀ Kɛ́? Ɓǎsɔ́ɔ̀ (Ɖàbíɖà) Ɖɛ́ Wa Nyu Ɖé Kĩ́dɔ̃̀ Hɔ́ɔ̀ Zɔ̃̀ Kɛ́? https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/a\/whkh\/univ\/wpub\/whkh_univ_lg.jpg","id":"<urn:uuid:bdc17961-3336-4c75-8e1e-093b372804d3>","dump":"CC-MAIN-2017-34","url":"https:\/\/www.jw.org\/bsq\/c%C3%A9%C3%A8-%C9%96%C9%9B%CC%80-%C9%93%C4%9B\/v%C3%AD%C9%96%C3%B2-%C9%93%C4%9B\/%C6%89%C9%9B%CC%81-Wa-Nyu-%C6%89e%CC%81-Ki%CC%83%CC%81d%C9%94%CC%83%CC%80-H%C9%94%CC%81%C9%94%CC%80-Z%C9%94%CC%83%CC%80-K%C9%9B%CC%81\/","date":"2017-08-22T23:58:36Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-34\/segments\/1502886116921.7\/warc\/CC-MAIN-20170822221214-20170823001214-00175.warc.gz","language":"bsq","language_score":0.9817958474,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"bsq_Latn_score\": 0.9817958474159241}","num_words":75,"character_repetition_ratio":0.177,"word_repetition_ratio":0.455,"special_characters_ratio":0.232,"stopwords_ratio":0.307,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.998,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
5 |
+
{"text":"Jɛ̀hóvà Zàse ɓěɛ̀ kpooɔ̀ dyé sáná ɓá nyɔ ɓě dyíɛɛ jè kpéín kà Báɓòɔ̀ hwìè-da-zàìn-wùɖù ɓě nyuà cɛ̃ɛ kɛ. Kpooɔ̀ dyuòɛ̀ dyí kà ɓɛ́ jǎà gbo-cɛ̃ìn-cɛ̃ìn kè ɖɛ ɓě ɓá nyɔ ɖò mìɔùn jè dyí kè sáná-ɖɛ̀ ɓě ɓá nyɔɔ̀ jè dyíɛɛ dyí-poìn-poìn kpa ɖɛ ɓɛ́ wa ké ɖɛ ɓě Jɛ̀hóvà Zàse ɓě kɔ̃̀ wa ké ɓéɖéɛɛ jè gbo gmɔ̀, ɔ kè ɓɛ́ wa ké ɖɛ ɓě ɓá waà ɓiè-ɓièɔ̀ jè dyíɛ kè jĩ́á-jè-ɖɛ̀ ɓě nyuɛ. Ké wa dyuòɛ̀ kà ɓɛ́ wa se ɓéɖé ɓɛ́ wa ké sáná-ɖɛ̀ ɓě píé poɛ, kɛɛ wa ɓéɖé ɓɛ́ wa ké wa dyí gmɔ̀ kɛ. (Nɔ́ɔ́ 15:22; 25:9) Sáná-ɖɛ̀ ɓě dyí-gmɔ̀-gmɔ̀ kpa ɖɛ mìɔ.—Nɔ́ɔ́ 20:19.\nƁóɖó-dù kò-kò ɓě ɖǎ ɖɛ-dyí-gmɔ̀-gmà ɓě páún po, ɓɛ́ wa ké kpé ɓɛ́ nyɔ ɖò kɔ̃̀ ɔ sáná-ɖɛ̀ ɓě kɔ̃ún wɛ̃ɛ jè gbo dyé. Hwɛ̀ ɓɛ́ wa ké ma ɖɛ-dyí-gmɔ̀-gmà ɓě dyi dè kɛɛ, Jɛ̀hóvà Zàse ɓěɛ̀ kpooɔ̀ ɖǎ sáná-ɖɛ̀ ɓě ɓá nyɔ ɓě jè dyíɛɛ dyí gmɔ̀ǔn hwèɖèìn. Jɛ̀hóvà Zàse ɓěɛ̀ kpooɔ̀ mu ɖɛ ɓě ɓɛ́ nyɔ ɖò cɛ̃ wa gboɛɛ dyí gmɔ̀ùn kánáá pū kà ɔ nyuà gma nìà kɛ mú céèɛ̀ kàǔn wɛ̃.\nDà Ɓě Gmaɔ̀ Nì Kũ̀à Gboɛ\nGma nìà kɛ nì kũ̀à gbo ɓó Jɛ̀hóvà Zàse ɓěɛ̀ kpoo gàná ɓɛ́ ɔ ɓéɖéà bɛ́fèò ɖɔ́ɔ́ ɓě ɖé ɓóɖó-kpàà dà séín nyɛɛ bìì.\nÐɛ Ɓě Dyí-Gmɔ̀-Gmɔ̀\nJɛ̀hóvà Zàse ɓěɛ̀ kpooɔ̀ dyé ɖɛ séín ɓě ɓá nyɔ ɖòɛ̀ mìɔùn jè dyíɛɛ jè gbo kà hwìè-da-zàìn-wùɖù ɓě nìà kɛ nyuà cɛ̃ɛ kɛ. Wa mɔ̀:\nÀ mu ɖɛ ɓě ɓá nyɔ ɖòɛ̀ mìɔùn jè dyíɛɛ jè gbo dyéìn dyí-sɛ́ɖɛ́ìn-kà.\nÀ mu ɖɛ ɓě ɓá nyɔ ɖòɛ̀ mìɔùn jè dyíɛɛ dyí poìn, ɓɛ́ à ké wa jè gbo dyé, kè ɓɛ́ à ké wa kũ̀à mú nyùìn ɓó Jɛ̀hóvà Zàse ɓěɛ̀ ɓiè-ɓièɔ̀ kè à jĩ́á-jè-ɖɛ̀ ɓě nyu jè ɖòùn.\nÀ muɛ nyuùn ɓɛ́ ɖɛ ɓě ɓá nyɔ ɖòɛ̀ mìɔùn jè dyíɛɛ ké dyí sɛ́ɖɛ́ìn tee. À mu ɖɛ-xwa-bĩ-bĩ séín ɖò dyí sɛ́ɖɛ́ìn wàɖà, ɔ jǔ ké kpooɔ̀ dyiɛ jè dyí dyuò ní.\nÀ se ɖɛ ɓě ɓá nyɔ ɖòɛ̀ mìɔùn jè dyíɛɛ da poɛ́ mu, ɔ sèìn dyɛ à kpooɔ̀ ɓɛ́ìn wa kũ̀à mú nyùɛ̀n hwɛ̀.\nÀ mu mú maùn, ɓɛ́ à ké kpé ɓɛ́ nyɔ ɖɛɔ̀ ɓáà jè dyíɛɛ ɓéɖé kɛɛ kpéín dyé.\nÀ mu ɖɛ séín ɖò ɓɛ́ à kpooɔ̀ ɓɛ́ìn nyuɛ kɛɛ nyuùn, ɓɛ́ nyɔ ɓɛ́ ɔ seà ɖɛ ɓě ɓá nyɔ ɖò jè dyíɛɛ kpé gbo ɓéɖéɛɛ ké seɛ dyé. Nɛɛ̀-kpà séín ɓě ɓɛ́ ɖɛ ɓě ɓá nyɔ ɖò jè dyíɛɛ nì kɔ̃ɛɛ ɓéɖé kaàìn-wùɖù ɓɛ́ nyɔ ɓě ɓéɖéɛ kpé gboɛɛ ɖòùn mɔ̀ nyɔ dyuòɛ̀ dyíɛ. Kũ̀à ɖǎ hwɛ̀ ní, wa gbǎ ɔ́fè ɓěɔ̀, ké nyɔ ɓě ɓéɖéɛ kpé gboɛɛ ɖòùn mɔ̀ nyɔ ɓɛ́ìn ɖé dyáa.\nÀ se ɖɛ ɓě ɓá nyɔ ɖòɛ̀ mìɔùn jè dyíɛɛ bɛ́fèò ɖɔ́ɔ́ kà kò ɖò gbo ɖoɓoɛ́ mu, ɔ sèìn dyɛ ɔ ɓéɖé ɓɛ́ ɔ ké ná nì, ɓɛ́ à ké wa kũ̀à mú nyùìn ɓó Jɛ̀hóvà Zàse ɓěɛ̀ kpooɔ̀ ɓiè-ɓièɔ̀ kè à jĩ́á-jè-ɖɛ̀ ɓě nyu jè. Jɛ̀hóvà Zàse séín ɓě ɖǎ ɖɛ nìà kɛ gbo wɔ̃́ìn hwòɖǒɛ̀-ɖé-hwɛ̀-kà, ké wa poɛ gbɔ ɓɛ́ wa ké Jɛ̀hóvà Zàse ɓě jǔ, kè ɓɛ́ wa kéɛ nyɔ ɓě dyí tɛ̀mɛ̀ìn kà wa mɔ̀ Jɛ̀hóvà Zàse ɓěɛ.\nKpé Ɓɛ́ Nyɔ Ðɛɔ̀ Ɓáà Jè Dyíɛɛ Ɓéɖé Kɛ\nKà Jɛ̀hóvà Zàse ɓěɛ̀ nyuu-ɖɛ̀ ɓě nyuà céèɛ̀ nɔ̄ gma nìà kɛ múɛɛ, à mu kpé ɓɛ́ nyɔ ɖɛɔ̀ ɓáà jè dyíɛɛ ɓéɖé kɛɛ ɔ nyíìn. Kpéa mɔ̀, ɖɛ ɓě ɓá nyɔ ɖò mìɔùn jè dyí kè sáná-ɖɛ̀ ɓě ɓá nyɔɔ̀ jè dyíɛɛ dyí-gmɔ̀-gmɔ̀ kè ɖɛ ɓěa dyí-sɛ́ɖɛ́ìn-sɛ́ɖɛ́ìn kè wa ɖé zà-zà.\nNyɔ séín ɖò ɓɛ́ ɔ mu ɖɛ ɖò jè ɖoɓoùn kà wáká nìà kɛ nyuà cɛ̃ɛ kɛɛ ní, nìí, nyɔɔ̀ mɛ zaìn ɔ mìɔùn jè kɔ̃in cá.\nƆ jǔ ké nyɔ ɖɛɔ̀ ɓáà jè dyíɛɛ dyi mɔ́ ɓɛ́ ɔ ké ɖɛ ɓě ɓá ɔ mìɔùn jè dyí kè sáná-ɖɛ̀ ɓě ɓáà ɔ mìɔùn jè dyíɛɛ dyé, mɔɔ ɓɛ́ wa ké dyí sɛ́ɖɛ́ìn, mɔɔ ɓɛ́ wa ké ɖé sɔ̀ ní, nìí, kpooɔ̀ muɛ jè hwìɖǐi poìn ɖɛ wè kɛbì wa mɛ wɔ̃́ìn gbo ɓɛ́ nyɔɔ̀ ké ɖɛ ɓěa dyé, mɔɔ wa dyí sɛ́ɖɛ́ìn, mɔɔ wa ɖé zà, ɓɛ́ ɔ ké se kpé ɓɛ́ kpooɔ̀ ɓéɖé ɓɛ́ ɔ ké ɓiè-ɓiè kè ɖɛ tɔ̀ɔ̀ ɓě nyu kɛɛ dyí zàìn.\nƆ mɔ̀ kpooɔ̀ mɔ́ɔ́-ɖɛ̀ ɓɛ́ ɔ ké ɖɛ ɓě ɓá nyɔ ɖò jè dyí kà ɔ mɔ̀ Jɛ̀hóvà Zàse ɓěɔ̀ ɖò kɛɛ ɓéɖé kánáá pū. Ðɛ ɓěa ɖé zà-zà se dyí sɛ́ɖɛ́ìn ɓó kpooɔ̀ jǎà-po-ɖɛ̀ ɓě kè ɔ xwai-nyu-ɖɛ̀ ɓě jè.\nKpé Ɓá Píì Dyí Ðú Jè Dyíɛ\nƆ jǔ ké nyɔ ɖò dyiɛ jǎà po kà wa se ɔ dyí-sɛ́ɖɛ́ìn-ɖɛ̀ bũ̌ nyuɛ ní, nìí, ɔ ɓɛ́ìn ɔ zaaɔ̀ Bɛ́fèò Ðɔ́ɔ́ Kɔ̃in-Nì-Nyɔ̀ ɓěɔ̀ gbo kpaa dyììn ɖé céè-ɖɛ̀ ɖò céè-céè mú. Ɔ ɓéɖé wíkì sɔ̃́ ɓɛ́ ɔ ké céè-ɖɛ̀ɔ̀ tò sɔ̀ìn ɓó ti ɓɛ́ ɖɛɔ̀ kpáà ɔ gboɛɛ gbo.","id":"<urn:uuid:6528ab8a-9553-4e7c-aeaa-de85d701ac86>","dump":"CC-MAIN-2017-39","url":"https:\/\/www.jw.org\/bsq\/%C9%96%C9%9B-dy%C3%AD-gm%C9%94%CC%80-gm%C3%A0\/","date":"2017-09-23T06:09:53Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-39\/segments\/1505818689490.64\/warc\/CC-MAIN-20170923052100-20170923072100-00326.warc.gz","language":"bsq","language_score":1.0000098944,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"bsq_Latn_score\": 1.0000098943710327}","num_words":806,"character_repetition_ratio":0.119,"word_repetition_ratio":0.025,"special_characters_ratio":0.26,"stopwords_ratio":0.52,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
6 |
+
{"text":"Ɖɛ Ɓě Nìà Gèɖèpɔ́ɔ̀ Wuɖuɔ̀ Múɛɛ Cɛ̃́-Cɛ̃́ ƉÚÚ-KƆ̃-ZÀ-KÀ KÒ-KÒ ƁĚ Ɖɛ Ɓě Nìà Gèɖèpɔ́ɔ̀ Wuɖuɔ̀ Múɛɛ Cɛ̃́-Cɛ̃́ Céè-ɖɛ̀ ɓě nìà ɖúú kɔ̃ɛɛ ɖé zà-kà kò-kò ɓě PDF Tòɛ̀ CÉÈ-ÐƐ̀ ƁĚ KÈ BÒÐÒSÓÒ ƁĚ Ɖɛ Ɓě Nìà Gèɖèpɔ́ɔ̀ Wuɖuɔ̀ Múɛɛ Cɛ̃́-Cɛ̃́ Ɓǎsɔ́ɔ̀ (Ɖàbíɖà) Ɖɛ Ɓě Nìà Gèɖèpɔ́ɔ̀ Wuɖuɔ̀ Múɛɛ Cɛ̃́-Cɛ̃́ https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/a\/igw\/BA\/wpub\/igw_BA_lg.jpg Tòɛ̀ Tòɛ̀ CÉÈ-ÐƐ̀ ƁĚ KÈ BÒÐÒSÓÒ ƁĚ Ɖɛ Ɓě Nìà Gèɖèpɔ́ɔ̀ Wuɖuɔ̀ Múɛɛ Cɛ̃́-Cɛ̃́ Ɓǎsɔ́ɔ̀ (Ɖàbíɖà) Ɖɛ Ɓě Nìà Gèɖèpɔ́ɔ̀ Wuɖuɔ̀ Múɛɛ Cɛ̃́-Cɛ̃́ https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/a\/igw\/BA\/wpub\/igw_BA_lg.jpg","id":"<urn:uuid:6237fffe-ccb4-4b52-be70-1ab86e3e82b5>","dump":"CC-MAIN-2017-43","url":"https:\/\/www.jw.org\/bsq\/c%C3%A9%C3%A8-%C9%96%C9%9B%CC%80-%C9%93%C4%9B\/c%C3%A9%C3%A8-%C9%96%C9%9B%CC%80-%C9%93%C4%9B\/%C6%89%C9%9B-%C6%81e%CC%8C-Ni%CC%80a%CC%80-Ge%CC%80%C9%96e%CC%80p%C9%94%CC%81%C9%94%CC%80-Wu%C9%96u%C9%94%CC%80-Mu%CC%81%C9%9B%C9%9B-C%C9%9B%CC%83%CC%81-C%C9%9B%CC%83%CC%81\/","date":"2017-10-16T23:19:48Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-43\/segments\/1508187820466.2\/warc\/CC-MAIN-20171016214209-20171016234209-00536.warc.gz","language":"bsq","language_score":0.998554945,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"bsq_Latn_score\": 0.9985549449920654}","num_words":74,"character_repetition_ratio":0.163,"word_repetition_ratio":0.431,"special_characters_ratio":0.217,"stopwords_ratio":0.378,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
7 |
+
{"text":"Jɛ̀hóvà Zàse ɓěɛ̀ kpooɔ̀ dyé sáná ɓá nyɔ ɓě dyíɛɛ jè kpéín. Ɓɛ́ m̀ ké ɖɛ ɓě ɓá kpooɔ̀ Ðɛ-Dyí-Gmɔ̀-Gmà ɓɛ́ ɔ nìà ɓóɖó-kpàà dà séín nyɛɛ dyé ní, nìí, nɛ́ dà ɓó kɔ̃.\nÐɛ-Dyí-Gmɔ̀-Gmàɔ̀ zaìn kà Jɛ̀hóvà Zàse ɓěɛ̀ kpooɔ̀ nyu ɖɛ ɓě ɓá nyɔ ɖò jè dyíɛɛ jè xwai nyuɛ kɛɛ jè kɔ̃in. Ɓó ɔ kɔ̃in ɖeɛɛ, ɖɛ ɖò nyu-kà jɛ́ɛ́ ɓě ɓɛ́ wa ɓá pá nìà kɛ jè dyíɛɛ céè nɔ̄ ɓíɖíi.\nPá nìà kɛ kɔ̃̀-nyɔ̀ mɔ̀ Watchtower Bible and Tract Society of New York, Inc. (\"Watchtower\"), mɔ̀à New York se-kpáná-dyé-kpòò ɓɛ́ ɔ kpáà Jɛ̀hóvà Zàse ɓě gbo ɓó waà nyuu-ɖɛ̀ ɓě kè Báɓò cɛ̃́ jèɛ. Nɛɛ̀-kpà vɛ̀nɛ̀ ɓě ɓɛ́ wa gmɔ̀à páɔ̀ jè gboɛɛ ɖíɛ́ ɓě nì ɖé Mɛ́ɖékà-ɓòɖòɔ̀ kɔ̃.\nÐɛ Ɓá Nyɔ Ðòɛ̀ Mìɔùn Jè Dyíɛ\nWa nyùìn ɖɛ ɓá m̀ mìɔùn jè dyí ɓɛ́ m̀ céè páɔ̀ kɔ̃ɛɛ kũ̀à mú ɓó xwíníín jɛ́ɛ́ kɔ̃̀ jè wa cɛ̃ ma kà m̀ gbo ti ɓɛ́ m̀ nì ma m̀ mìɔùn jè céèɛ̌n nyɛɛ jè.\nÀ ní nyí ɖɛ ɓě ɓá m̀ mìɔùn jè dyíɛɛ nyɔ kà kò ɖò. Ɔ sèìn dyɛ à ɓéɖé ɓɛ́ à kéɛ náa nyu ɓɛ́ à ké ɖɛ kɔ̃̀ jè m̀ céèà kɛɛ kũ̀à kɔ̃ nyu, mɔɔ à ɖǎa m̀ gbo cɛ̃ wáɖáá hwɛ̀, mɔɔ à poɛ jǎà cá kà ɓɛ́ ɖɛ ɓě nì náa nyɔ ɖò dyí-tɛ̀mɛìn-tɛ̀mɛ̀ìn ɓéɖé ɓɛ́ ɔ ké ná nì, sepóɛɖé gmà ɖò ɖá ná, mɔɔ gɔ̌mànà-nyɔ̀ ɓě ɖoɓoɛ jè, mɔɔ ɓɛ́ à ké se-dyí-sɛ́ɖɛ́ìn-ɖɛ̀ kè ɖɛ-dyí-gmɔ̀-gmɔ̀, mɔɔ ɖɛ kàmà kpɔ̃uń ɓě jè gbo gmɔ̀ jè. Dyììn ɖé ɖúú-kɔ̃-pà nìà kɛ kũ̀à-mú-nyùìn-nyùìn múɛɛ, m̀ wɔ̃́ìn gbo ɓɛ́ à ké ɖɛ ɓě ɓá m̀ mìɔùn jè dyíɛɛ nyɔ kà kò ɖò ɓě dyí tɛ̀mɛ̀ìn ɓó xwíníín ɓě nìà kɛ ɖòùn jè. À se ɖɛ séín ɖò ɓá m̀ mìɔùn jè dyí ɓɛ́ m̀ tò kɛɛ peɖeɛ́ mu, mɔɔ ɓɛ́ à kéɛ ɖɛ ɖò jè gbo zĩàìn, mɔɔ ɓɛ́ à kéɛ nyɔ ɖò nyí ɓó dyi kpɔ̃ jè ɖé ɖɛ séín ɖò mú.\nÐɛ-Peɖe-Nyɔ̀ɔ̀ Tã Nììn. Tiɔ̀ ɖíɛ́ ɓě ní, pá nìà kɛ mu pá-kɔ̃-mùìn-naín ɓě ɓɛ́ à ɖǎ da dè sɔ̀ìn ɖé ɖɛ-peɖe-nyɔ̀ ɖòɛ̀ pá kɔ̃ ɓɛ́ wa ké à bìì kũ̀à ɓě nyuɛɛ ɓéɖéìn. Ɔ hwɔìn kà mú-dyíìn-cèè-ɖɛ̀ ɓě nìà ɖúú kɔ̃ɛɛ mú-dyíìn-dyíìn. M̀ muɛ dyí dyuòùn kà ɓɛ́ m̀ nì ɖɛ-peɖe-nyɔ̀ ɖòɛ̀ pá kɔ̃ɛ, sepóɛɖé ɔ nì-kà mu kòùn, ké dɛ̀ wa tɛ̀mɛ̀àìn pá m̀ nìà kɔ̃ɛɛ mu dyí zàìn. À dyi ɖɛ-peɖe-nyɔ̀ ɓě gã ní, à gmɔìn waà sáná kè ɖɛ-dyí-gmɔ̀-gmà ɓě kɔ̃in kpɛ́-kpɛ́, ɓɛ́ à kéɛ jè gbo dyé kà ɓɛ́ wa kè à nììn gma ɓěɔ̀ muìn gboɛ. Ɔ jǔ ké m̀ dyi dyi-diè-ɖɛ̀ ɓě ɓá ɖɛ-peɖe-nyɔ̀ ɓěɛ̀ gmà ɓěɔ̀ jè dyíɛɛ ɓéɖé ní, nìí, dyé gma céèà wa nììn páɔ̀ kɔ̃ɛ.\nÐɛ-Dyí-Gmɔ̀-Gmɔ̀\nÐɛ ɓá m̀ mìɔùn jè dyíɛɛ dyí gmɔ̀ jè kpa ɖɛ ɖé à gbo mìɔ. À gmɔ̀ ɖɛ ɓá m̀ mìɔùn jè dyíɛɛ dyí ti nì muà páɔ̀ kɔ̃ sɔ̀ǔn nìǐn nyɛ dyììn ɖé gbǎìn-ɖɛ̀ mɔ̀à Transport Layer Security (TLS) kɛɛ kũ̀à-mú-nyùìn-nyùìn mú. À nyùìn nɛɛ̀-kpà ɓě ɓɛ́ nyɔ pàɖǎ ní mu kɔ̃, ké wa nì po-ɖɛ̀ ɓě múɛɛ kũ̀à mú. Po-ɖɛ̀ ɓě nìà wɛ nyùìn ɖɛ-dyí-gmɔ̀ìn-ɖɛ̀ kúɖúú ɓě kũ̀à mú, ɓ��́ wa ké sáná-ɖɛ̀ ɓě m̀ tòà à gboɛɛ dyí gmɔ̀.\nÐúú-Kɔ̃-Cèè-Ðɛ̀-Tòìn-Naín\nÐúú-kɔ̃-cèè-ɖɛ̀-tòìn-naín ɓɛ́ nì mu tòùn ti nì muà wáká ɖò kpɔ̃ùn ɖé pá nìà kɛ kɔ̃ɛɛ ɖéɛ̀ à mu kũ̀à mú nyùìn, ɓɛ́ à ké m̀ gbo nyini ɓá nì wákáɔ̀ jè dyí. Ɔ hwɔìn kà ɔ jǔ ké nì kũ̀à-mú-nyùìn-nyɛ̀nɛ̀ mɔɔ kaàìn-wùɖù dyi m̀ hwìɖǐi sɔ̀, ké m̀ dyi gbo-kpá-kpá zɔ̀ ní, nìí, à mu gbo-kpá-kpá tòùn dyììn ɖé cuò-wùɖù mú ɖé nì ɖúú-kɔ̃-cèè-ɖɛ̀-tòìn-naínɔ̀ gbo.\nNyíí-Ðɛ̀ Ɓě\nƆ jǔ ké m̀ dyi wíɖí tò ɖé ɖúú kɔ̃ ní, à ɖú nì nyɛ́nɛ́ kè nɔ̀ɓà dyí. Ɓɛ́ à ké wíɖí ɓɛ́ wa tò ɖé wíɖí-kɔ̃-tòìn-pèpà kɔ̃ɛɛ dyi kpɔ̃ ní, à nyùìn ɖúú-kɔ̃-wíɖí-pɛ́ɛ̀-kà ɓɛ́ nyɔ pàɖǎ kpɔ̃ dyi ɖé ɓóɖó-kpàà dà séín, ké ɔ ɓéɖé gma kè dyí-gmɔ̀ìn-ɖɛ̀ kɛɛ kũ̀à mú. À se ɖɛ ɓě ɓá nì wíɖí-kɔ̃-tòìn-pèpà mɔɔ nì bã̀gɛ̃ín nɔ̀ɓà ɓě mɔɔ ɖɛ séín ɖò ɓá ɖɛ ɓě nìà kɛ jè dyíɛɛ ɓéɖé, ké à ní dè wa da. Nyɔ wíɖíɔ̀ muà gboɛɛ dè ɖɛ ɓě ɓá wíɖíɔ̀ tò jè dyíɛɛ da ɓó zɔ̃ ɓaɖa-bùè xwíníín. Ðɛ ɓěà mɔ̀, wé kɔ̃̀ ɓaɖa m̀ tòà wíɖíɔ̀ kɛ kè wíɖí jĩ̀ kà m̀ tòà kɛ ɔ kè kà m̀ nyuà tòɛ̀ kɛ. Ðɛ nìà kɛ muɛ nyuùn ɓɛ́ à ké kà wíɖí jè ké nìɛɛ xwai nyu, kè ɓɛ́ à ké dyi-diè-ɖɛ̀ séín ɖò ɓɛ́ nì mu ɓéɖéìn ɓó tià ɓaɖaa gɔ̃̌ jǔ. À se m̀ ɖáa mu, ɓɛ́ m̀ ké wíɖí kà kò ɖò tò.\nÐɛ Tɔ̀ɔ̀ Ɓě\nM̀ ɓɛ́ìn ɖɛ ɓě ɓá m̀ mìɔùn jé dyíɛɛ tòɛ̀, ɔ hwɔìn kà nì nyɛ́nɛ́ kè dà m̀ cĩ́ kɛ ɔ kè nì nɔ̀ɓàɔ̀ ɓó Báɓò-cɛ̃́-cɛ̃́ pidyiɔ̀ jè, ké ɔ se wíɖí tò jè mɔɔ wáká kpɔ̃ jè dyí ɓá ɖé páɔ̀ kɔ̃. À ɖú ɖɛ ɓě nìà kɛ dyí, ké à dè wa da, ké à nyùìn wa kũ̀à mú ɓó xwíníín kɔ̃̀ jè m̀ tòà wa kɛɛ ɖòùn jè ɔ kè ɓó ti wè xwíníín pū.\nKókì Ɓě Kèɛ̀ Hwɔìn-Ðɛ̀ Ɓě\nƆ jǔ ké m̀ dyi à páɔ̀ kɔ̃ mu ní, à nɛɛ̀-kpàɔ̀ ɖú ɖɛ tɔ̀ɔ̀ ɓě ɓá m̀ jè dyíɛɛ dyí. À ɖú ɖɛ ɓě nìà kɛ dyí dyììn ɖé \"Kókì ɓě\" kè \"ɖúú-kɔ̃-pà dyéɖé-gbo-dèìn-ɖɛ̀ ɓě\" kè wa hwɔìn-ɖɛ̀ tɔ̀ɔ̀ ɓě mú. Kókì-wùɖùɔ̀ kũ̀à-mú-nyùìn-nyùìn ɖé sáná-gmà nìà kɛ múɛɛ ɓá ɖɛ pàɖǎ ɓě ɓɛ́ wa kèɛ̀ kè hwɔìn nyɛɛ jè dyí kà \"ɖɛ-dyi-dèìn-naín\" nìà kɛ.\nKókì Ɓě. Kà pá ɓáún-ɓáún nyuà nìɛ̀ kɛɛ kǎà m̀ dyi pá nìà kɛ kɔ̃ mu ní, ɖɛ gbɛ̀ǐ-gbɛ̀ǐ ɓɛ́ wa ɖáìn kókì ɓěɛɛ ɓɛ́ìn dyi dèɛ̀ ɖé nì bàɖàfo-ɖúúɔ̀ mɔɔ nì nɛɛ̀-kpàà ɖɛ-dyi-dèìn-naínɔ̀ kɔ̃. Wa ɓéɖé kókì kò-kò ɓě ɓɛ́ wa nyu kũ̀à kò-kò ɓě, ké wa nɔ̀mɔ̀ìn nì páɔ̀ kũ̀à-mú-nyùìn-nyùìn dyíin nyɛ. À ɓɛ́ìn kókì ɓě kũ̀à mú nyùɛ̀n, ɓɛ́ wa kéɛ à gbo cɛ̃ kɛbì m̀ ɖǎ páɔ̀ kɔ̃ mu kĩ́ín ní, mɔɔ ɓɛ́ wa ké ɖɛ ɓě m̀ ɖɛ̀ɓɛ̀ m̀ ké gã ɖé páɔ̀ kɔ̃ɛɛ ɖe dyà. Ɔ hwɔìn kà wuɖu-dù ɓɛ́ m̀ gã ma kɛɛ ɓɛ́ìn dyi dèɛ̀ ɖé kókì ɖò mú, ɓɛ́ wuɖu-dùà ké ɖe dyi ti nì mu páɔ̀ kɔ̃ ɖe kɔ́ìn nyɛ. A ní nyùìn kókì ɓě kũ̀à mú ɓɛ́ à ké peɖee-ɖɛ̀ ɓě nyɔ ɓě dyí tɛ̀mɛ̀ìn.\nKókì ɓě ɓɛ́ à nyùìn kũ̀à mú nɔ̄ pá nìà kɛ kɔ̃ɛɛ ɓɛ́ìn kókì ge-mú dú tã ɓěɔ̀ dyúáɖò jǔɛ.\nKókì Ɓě Ɓɛ́ Wa Ɓéɖé Wa Ké Nìɛ—Wa kpa ɖɛ, sepóɛɖé wa ɓɛ́ìn nyuɛ ɓɛ́ m̀ ké ɖɛ ɖíɛ́ ɓě kũ̀à mú nyùìn ɖé páɔ̀ kɔ̃. Ɔ hwɔìn kà wáká ɖò kɔ̃ dyá-dyá kè céè-ɖɛ̀ ɓě tò-tò ɖé páɔ̀ kɔ̃. Kókì ɓě nìà kɛ se nììn, nìí, ɖɛ ɓě m̀ mɔ́à nyuɛ dyiɛɛ se kpáa mu. Ɔ hwɔìn kà nyíí-ɖɛ̀ tò-tò se nìɛ̀ ɓɛ́ǐn mu.Ðɛ ɓěà ɖíɛ́ ɓě mɔ̀ kókì ɓě ɓɛ́ wa ɓɛ́ìn nyuɛ ɓɛ́ à ké ɖɛ jɛ́ɛ́ ɓě m̀ nìà dyi mɔ́uń wɛ̃ɛ m̀ ɖòùn nyí ti kɔ̃̀ ɓaɖa nì muà dyi mɔ́uń ní nyɛ. Kókì ɓě nìà kɛ ní ɖú ɖɛ ɓě ɓá m̀ mìɔùn jè dyíɛɛ dyí, ɓɛ́ wa ɓɛ́ìn kũ̀à mú nyùɛ̀n ɓó peɖe jè kɛ mɔɔ ɓɛ́ wa ké dɛ̌ m̀ nì ma ɖé ɖúúɔ̀ kɔ̃ɛɛ hwìɖǐi dè.\nKũ̀à-Nyu-Kòkì Ɓě—Páɔ̀ nyùìn kókì ɓě nìà kɛ kũ̀à mú ɓɛ́ ɔ ké ɖɛ ɓě m̀ gã kɛɛ hwìɖǐi dè. Ɔ hwɔìn kà nì nyɛ́nɛ́ kè wuɖu-dù kè ɓóɖó-dù m̀ nì kɔ̃ɔ ɔ kè ɓɛ́ ɔ ké nì páɔ̀ kũ̀à-mú-nyùìn-nyùìn dyíin nɔ̀mɔ̀ìn.\nÐɛ-Múin-Gmɔìn-Kòkì Ɓě—Kókì ɓě nìà kɛ poìn ɖɛ ɓě ɓá kà dyi-té-nyɔ̀ ɓě nyùìn páɔ̀ kũ̀à múɛɛ jè dyí. Ɔ hwɔìn kà nyɔ jĩ̀ kà muà páɔ̀ kɔ̃ɛ ɔ kè ti jĩ̀ kà nyɔ ɖò nyu ɖéɛ. À nyùìn ɖɛ ɓě nìà kɛ kũ̀à mú ɓɛ́ à ké páɔ̀ kũ̀à-nyu-nyu dyíin nɔ̀mɔ̀ìn pū.\nKókì ɖíɛ́ ɓě mɔ̀ nyɔ-kĩ́ín-kòkì ɓɛ́ à páɔ̀ po páún wɛ̃. Ké wa ɖíɛ́ ɓě mɔ̀ nyɔ-tã-nììn kókì ɓɛ́ pá kà kò ɖò po páún wɛ̃. À nyùìn nyɔ-kĩ́ín-kòkì ɓě ɖòùn kũ̀à mú kɛɛ à nyùìn nyɔ-tã-nììn kókì ɓě ɓɛ́ ɔ mɔ̀à Google reCAPTCHA kɛɛ kũ̀à mú ɖekè. Google reCAPTCHA mɔ̀ ɖɛ ɓɛ́ ɔ zaìn nyɔǔn kè nɛɛ̀-kpà gboi, ɓɛ́ bɔ̃̌ m̀ seà mɔ́ kɛɛ ní kɔ̃̀ ɖà nì nɛɛ̀-kpàà kɔ̃ dyiɛ. Dyé Google nììn sáná-gmà ɖé https:\/\/www.google.com\/intl\/en\/policies\/privacy\/kɔ̃.\nÐúú-Kɔ̃-Pà Dyéɖé-Gbo-Dèìn-Ðɛ̀ Ɓě. Wáká ɓě nìà à páɔ̀ kɔ̃ɛɛ ɓéɖé ɖɛ mɛ́nɛ́ɛ́ ɓě ɓɛ́ wa ɖáìn ɖúú-kɔ̃-pà dyéɖé-gbo-dèìn-ɖɛ̀ ɓě ɓɛ́ wa nyu ké à dè ɖɛ ɓě m̀ nyu ɖé páɔ̀ kɔ̃ɛɛ da kɛ. Ɔ hwɔìn kà m̀ dyi wáká ɖò kɔ̃ mu ní. À nyùìn ɖúú-kɔ̃-pà dyéɖé-gbo-dèìn-ɖɛ̀ ɓě kũ̀à mú ɓɛ́ à ké pá nìà kɛ kũ̀à-mú-nyùìn-nyùìn kè kà ɔ nyu kũ̀à nyuɛ kɛɛ dyéɖé gbo dè.\nNɛɛ̀-Kpà-Dyí-Dyuòìn-Ðɛ̀ Ɓě. Nɛɛ̀-kpà-dyí-dyuòìn-ɖɛ̀ mɔ̀ nɔ̀ɓà ɓɛ́ ɔ zà nì nɛɛ̀-kpàà da ɖé nɛɛ̀-kpà-ɖúúɔ̀ kɔ̃ɛ. À nyùìn nì nɛɛ̀-kpà-dyí-dyuòìn-ɖɛ̀ɔ̀ kè nɛɛ̀-kpà-kɔ̃-mùìn-ɖɛ̀ɔ̀ kũ̀à mú, ɓɛ́ ɔ ké à gbo kpá, ɓɛ́ à ké páɔ̀ kũ̀à-mú-nyùìn-kà ɓě múin gmɔìn, kè ɓɛ́ à ké fũ̀à-fṹá-ɖɛ̀ ɓě nì pá nìà kɛ kɔ̃ɛɛ da dyé, ɔ kè ɓɛ́ à ké páɔ̀ kũ̀à-nyu-nyu dyíin nɔ̀mɔ̀ìn ɓó m̀ bìì.\nÐɛ M̀ Mɔ́ Kɛ. Ðúú-kɔ̃-ɖɛi-mɔ́ìn-ɖɛ̀ pàɖǎ wɔ̃́ìn gbo ɓɛ́ m̀ ké kókì ɓě ɓɔ́í po, mɔɔ ɓɛ́ m̀ ké náá-wùɖù dyé hwɛ̀ ɓɛ́ kókì ɖò ké dyi dè ɖé nì nɛɛ̀-kpàɔ̀ kɔ̃. Gmɔ̀ ɖé nì ɖúú-kɔ̃-ɖɛi-mɔ́ìn-ɖɛ̀ɔ̀ kũ̀à-mú-nyùìn-cèè-ɖɛ̀ɔ̀ mú, ɓɛ́ m̀ ké kà m̀ kéɛ nyuɛɛ jè cɛ̃́. Kɛɛ m̀ mɛ dyuoɛ̀ kà ɓɛ́ m̀ se kókì ɓě ɓéɖé ní, nìí, m̀ se à páɔ̀ wáká ɖíɛ́ ɓě kũ̀à mú nyùɛ̀n ɓɛ́ǐn mu gàná cá kɛ.\nActive Scripting mɔɔ JavaScript\nJw.org nyùìn Scripting kũ̀à mú, ɓɛ́ ɔ ké páɔ̀ kũ̀à-nyu-nyu dyíin nɔ̀mɔ̀ìn. Scripting kũ̀à-mú-nyùìn-nyùìn nyuɛ ɓɛ́ páɔ̀ ké bɔ̃̌ m̀ gbo ɖe tò wàɖà. JW.org ní nyùìn Scripting kũ̀à mú, ɓɛ́ ɔ ké kũ̀à-mú-nyùìn-ɖɛ̀ ɖò ɔ kũ̀à-mú-nyùìn-nyɔ̀ɔ̀ nììn nɛɛ̀-kpàɔ̀ kɔ̃ po, mɔɔ ɓɛ́ ɔ ké bɔ̃̌ ɓɛ́ ɔ se kpé kɔ̃ún ɓéɖéɛɛ dyí poìn sɔ̀ìn ɖé ɔ kũ̀à-mú-nyùìn-nyɔ̀ɔ̀ gbo.\nHwɛ̀ ɓɛ́ jw.org dà ɖíɛ́ ɓě ké kũ̀à nyu nɔ̀mɔ̀ dyíin ní, Active scripting mɛ nì kũ̀à gbo ɖé pá-kɔ̃-ɖɛ-dyi-mɔ́ìn-ɖɛ̀ɔ̀ mú. Pá-kɔ̃-ɖɛ-dyi-mɔ́ìn-ɖɛ̀ pàɖǎ ɓě nyuɛ ɓɛ́ ɖɛ nìà kɛ ké kũ̀à gbo nì, mɔɔ kũ̀à gbo sɔ̀ ɖé pá ɖíɛ́ ɓě kɔ̃. Gmɔ̀ ɖé pá-kɔ̃-ɖɛ-dyi-mɔ́ìn-ɖɛ̀ɔ̀ gbo-kpá-cèè-ɖɛ̀ɔ̀ mú, ɓɛ́ m̀ ké scripting kũ̀à gbo po jè cɛ̃́ ɓó pá ɓě m̀ ɖǎà gãa jè.\nNììn Kpé Ɓě\nM̀ ɓɛ́ìn pá nìà kɛ kũ̀à mú nyùɛ̀n ɓɛ́ m̀ ké céè-ɖɛ̀ séín ɖò kè víɖò ɓě mɔɔ kpɔ̃ɔ-wùɖù ɓě ɖúú kɔ̃ zà pídyi. M̀ se ɓéɖé ɓɛ́ m̀ ké wáká ɖò kpɔ̃ ɖé páɔ̀ kɔ̃, mɔɔ ɓɛ́ m̀ ké nyíí-ɖɛ̀ ɖò tò, mɔɔ ɓɛ́ m̀ ké ɖɛ séín ɖò ɓɛ́ ɔ muɛ nyuùn ɓɛ́ m̀ ké ɖɛ ɓá m̀ mìɔùn jè dyíɛɛ tò kɛɛ nyu, hwɛ̀ ɓɛ́ páɔ̀ ké m̀ kpáná dyí nyu. Kɛɛ ɔ jǔ ké nì hwòɖǒ dyi wɔ̃́ ɓɛ́ m̀ ké wáká ɖò kpɔ̃ mɔɔ ɓɛ́ m̀ ké nyíí-ɖɛ̀ ɖò tò mɔɔ ɓɛ́ m̀ ké Báɓò-cɛ̃́-cɛ̃́ pídyiɔ̀ jè ɖoɓo mɔɔ ɓɛ́ m̀ ké ɖɛ séín ɖò ɓɛ́ ɔ muɛ nyuùn ɓɛ́ m̀ ké ɖɛ ɓá m̀ mìɔùn jè dyíɛɛ tò kɛɛ nyu ní, nìí, m̀ wɔ̃́ìn ɖɛ ɓě nìà kɛ gbo. Wa mɔ̀, Sáná Kè Kókì-Gmàɔ̀ kè ɖɛ ɓě dyi-dè-dè ɖé nɛɛ̀-kpà vɛ̀nɛ̀ ɓě nìà ɖé Mɛ́ɖékà-ɓòɖòɔ̀ kɔ̃ɛ ɔ kè ɓɛ́ Watchtower kè kpoo ɓě ɓɛ́ wa kpáà Jɛ̀hóvà Zàse ɓě gbo, ɓɛ́ wa kéà ɖɛ ɓě m̀ ɖoɓoà jè kɛɛ nyu ɖé ɓóɖó-dù kò-kò ɓě kɔ̃ɛɛ ké ɖɛ ɓě ɓá m̀ mìɔùn jè dyíɛɛ dyí pòìn kè ɓɛ́ wa kéɛ ɖoɓo nyu kè ɓɛ́ wa kéɛ ɖoɓo ɔ kè ɓɛ́ wa kéɛ da po. Ðɛ-dyí-poìn-nyɔ̀ɔ̀ mu kòùn dyììn ɖé kà nì mu páɔ̀ kũ̀à mú nyùìn nyɛɛ mú. Ɔ hwɔìn kà ɔ jǔ ké m̀ dyi nyíí-ɖɛ̀ ɖò gɔ̌mànà-kpòò ɖò gbo tò ɖé ɓóɖó-dù jɛ́ɛ́ ɖò kɔ̃ ní, nìí, wa mu nì nyɛ́nɛ́ɔ̀ kè nì nɔ̀ɓà kè ɖɛ ɓě ɓá m̀ jè dyíɛɛ gɔ̌mànà-kpòò nìà wɛ̃ gbo tòùn kà wa nyuà m̀ dyí tɛ̀mɛ̀ìn ti ɓɛ́ m̀ nì ma nyíí-ɖɛ̀ɔ̀ tòɛ̌n nyɛ. Ké ɖeɛɛ, ɔ jǔ ké m̀ dyi Báɓò-cɛ̃́-cɛ̃́ɔ̀ jè ɖoɓo ní, nìí, wa mu nì nyɛ́nɛ́ kè nɔ̀ɓà kè ɖɛ ɓě ɓá m̀ jè dyíɛɛ Jɛ̀hóvà Zàse ɓěɛ̀ Bɛ́fèò ɖɔ́ɔ́ ɖò gbo tòùn ɓɛ́ wa ké ɖɛ m̀ ɖoɓoà jè kɛɛ nyu.\nƆ jǔ ké m̀ se ɖɛ ɓě ɓá m̀ mìɔùn jè dyí ɓɛ́ m̀ ɓéɖé ɓɛ́ m̀ ké tò ɓɛ́ m̀ ké pá ɖò kpɔ̃ mɔɔ nyíí-ɖɛ̀ ɖò tò mɔɔ ɓó kpáná séín ɖò sɔ̀ìn ɖé páɔ̀ kɔ̃ɛɛ dyé jè ní, nìí, à se ɖɛ m̀ ɖoɓoà jè kɛɛ nyuɛ ɓɛ́ǐn mu.\nƆ jǔ ké à dyi ɓéɖé ɓɛ́ à ké à Sáná kè Kókì-Gmà ɓá à páɔ̀ jè dyíɛɛ gbo zĩàìn ní, nìí, à muɛ wáká nìà kɛ kɔ̃ céèìn, ɓɛ́ m̀ ké ɖɛ ɓě ɓɛ́ à poìn dyí mɔɔ kà à nyùìn wa kũ̀à múɛɛ dyí dyuò.\nGma ɖò dyiɛ náa cɛ̃ ní m̀ ɓɛ́ìn kpé po kɔ̃ ɓó ɖɛ ɓě ɓá m̀ mìɔùn jè dyíɛɛ ɓéɖéɛ. Ɔ ɓɛ́ìn kpé ɓɛ́ m̀ ké pá nìà kɛ kɔ̃ mu kè ɖɛ ɓě ɓá m̀ mìɔùn jè dyí ɓɛ́ m̀ ɖoɓoà à gbo dyììn ɖé pá nìà kɛ múɛɛ dyí sɛ́ɖɛ́ìn jè mɔɔ ɖé wa zà jè jǔɛ. Gma nìà kɛ dyi kũ̀à gbo nì ɖé nì ɓíɖí-ɓòɖòɔ̀ kɔ̃ ní, nìí, nì mu nɔ̀ɓà ɓě m̀ ké ɖá kɛɛ dà ɓó dyéìn. Ðɛ ɓá m̀ mìɔùn jè dyí ɓɛ́ m̀ nìà dyi mɔ́uń wɛ̃ɛ dyi nyíí-ɖɛ̀ jǔ ní, nìí, m̀ mɛ ɖá nyɔ m̀ tòà nyíí-ɖɛ̀ɔ̀ gboɛ ti nì muà nyíí-ɖɛ̀ɔ̀ tòɛ̀ nìǐn nyɛ.","id":"<urn:uuid:60c06407-53fa-41c7-be9b-7326690e79e7>","dump":"CC-MAIN-2017-43","url":"https:\/\/www.jw.org\/bsq\/s%C3%A1n%C3%A1-k%C3%A8-k%C3%B3k%C3%AC-gm%C3%A0\/","date":"2017-10-18T04:35:46Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-43\/segments\/1508187822739.16\/warc\/CC-MAIN-20171018032625-20171018052625-00127.warc.gz","language":"bsq","language_score":1.0000077486,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"bsq_Latn_score\": 1.0000077486038208}","num_words":2256,"character_repetition_ratio":0.077,"word_repetition_ratio":0.016,"special_characters_ratio":0.261,"stopwords_ratio":0.486,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
8 |
+
{"text":"Ðɛ́ Wa Nyu Ɓó Báɓò-Cɛ̃́-Cɛ̃́ɔ̀ Tiín Nyɛ́? Ðɛ́ Wa Nyu Ɓó Báɓò-Cɛ̃́-Cɛ̃́ɔ̀ Tiín Nyɛ́? Dyé kà à nyu nyɔ ɓě Báɓòɔ̀ tɛ̀mɛ̀ìn pídyiɛ. M̀ kpa gɔ̃̌, kũ̀à-gbo-po-ɖɛ̀ɔ̀ se kũ̀à nyuɛń nì kàǔn. Zà Víɖò Nìà Kɛ Ɖúú Kɔ̃ Cɛ̃́ Ɖɛ Pàɖǎ BÁƁÒƆ̀ CƐ̃́-CƐ̃́ Ðoɓo Báɓò-Cɛ̃́-Cɛ̃́ Pídyiɔ̀ Jè Cɛ̃́ Báɓòɔ̀ tɛ̀mɛ̀ìn-ɖɛ̀ ɓě ti kè dà mu dyíin nɔ̀mɔ̀ǔn ɓó m̀ bììɛ. Print Tòɛ̀ Tòɛ̀ BÁƁÒƆ̀ CƐ̃́-CƐ̃́ Ðɛ́ Wa Nyu Ɓó Báɓò-Cɛ̃́-Cɛ̃́ɔ̀ Tiín Nyɛ́? Ɓǎsɔ́ɔ̀ (Ɖàbíɖà) Ðɛ́ Wa Nyu Ɓó Báɓò-Cɛ̃́-Cɛ̃́ɔ̀ Tiín Nyɛ́? https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/m\/502014311\/univ\/art\/502014311_univ_sqr_xl.jpg","id":"<urn:uuid:f2506313-e8a8-4c96-8378-b32fdaa7fa04>","dump":"CC-MAIN-2017-47","url":"https:\/\/www.jw.org\/bsq\/j%C9%9B%CC%80h%C3%B3v%C3%A0-z%C3%A0se-%C9%93%C4%9B\/b%C3%A1%C9%93%C3%B2%C9%94%CC%80-c%C9%9B%CC%83%CC%81-c%C9%9B%CC%83%CC%81-p%C3%ADdyi\/v%C3%AD%C9%96%C3%B2-b%C3%A1%C9%93%C3%B2-c%C9%9B%CC%83%CC%81-c%C9%9B%CC%83%CC%81\/","date":"2017-11-19T09:53:47Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-47\/segments\/1510934805466.25\/warc\/CC-MAIN-20171119080836-20171119100836-00777.warc.gz","language":"bsq","language_score":0.9975840449,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"bsq_Latn_score\": 0.9975840449333191}","num_words":82,"character_repetition_ratio":0.157,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.254,"stopwords_ratio":0.268,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.994,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
9 |
+
{"text":"Mɛ́ È Kɛ̀ Bàábò Mɛdã́ Pìà? Mɛ́ È Kɛ̀ Bàábò Mɛdã́ Pìà? Ì zí kò Bàábò mɛdã́ã̀ ɓɔ̀ɔ yà-kíe-mɔ̀ zɛ̀ è yɛɓo kɛ̀áa gɛ̃̀. Ɓà kpé, à dà yɛɓo píéa pɛ̀ɛ e kɔ̃́á mɔ̀ á si. Vílò e kéa sí i lɛ̀ɛ À MƐDÃ GBÙÒ Ì Bàáɓò Mɛdãã̀ Pɛ̃́ Ì pɔɔ̀ lɛ́ Bàáɓò à zɔ̃̀ɔ̃̀ ɓɔ̀ɔ sɔ̀lɔ̀ ɓo lúó wà lɛ̀ lɛ́ e i wɛ̃́ĩ̀ sɛ̀ɛ mɔ̀. À ƁOA YÍ Share Share Ì Bàáɓò Mɛdã̀ Ɓɔ̀ɔ Pɛ̃́ Mɛ́ È Kɛ̀ Bàábò Mɛdã́ Pìà? Máá Mɛ́ È Kɛ̀ Bàábò Mɛdã́ Pìà? https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/m\/502014311\/univ\/art\/502014311_univ_sqr_xl.jpg","id":"<urn:uuid:1419b98d-e3ac-4a42-aa8c-84537efb777a>","dump":"CC-MAIN-2018-05","url":"https:\/\/www.jw.org\/mev\/z%C3%ACh%C3%B3v%C3%A0-l%C3%A0-k%C3%A9l%C3%A1-v%C9%94%CC%80\/%C9%93%C9%94%CC%80%C9%94-b%C3%A0%C3%A1%C9%93%C3%B2-m%C9%9Bd%C3%A3%CC%81\/v%C3%ADl%C3%B2-b%C3%A0%C3%A1b%C3%B2-m%C9%9Bd%C3%A3%CC%81%C3%A3%CC%80\/","date":"2018-01-23T00:50:16Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-05\/segments\/1516084891546.92\/warc\/CC-MAIN-20180122232843-20180123012843-00400.warc.gz","language":"bsq","language_score":0.7062146068,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"bsq_Latn_score\": 0.7062146067619324, \"neb_Latn_score\": 0.14303497970104218, \"tbz_Latn_score\": 0.027618711814284325, \"mev_Latn_score\": 0.027539413422346115, \"ife_Latn_score\": 0.0238201841711998, \"blh_Latn_score\": 0.021865500137209892, \"bus_Latn_score\": 0.016552766785025597, \"lee_Latn_score\": 0.012908371165394783}","num_words":91,"character_repetition_ratio":0.162,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.277,"stopwords_ratio":0.066,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.478,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
10 |
+
{"text":"Ìzíkìɛ̀ Kìì Yí-zɔ̃̀ɔ̃̀-pìà Ìzíkìɛ̀ Kìì Yí-zɔ̃̀ɔ̃̀-pìà Wɔ̃́ e Ìzíkìɛ̀ kìì, lɛ́ è gbìnì Wálà lɛ̀ɛ púlúa wũ là kɔ̃̀ɔ̃ɔ̃̀, ɓéĩ́ gɛ̃̀ɛ̃̀ nɛ́. Ɓà kpé, à dà yɛɓo píéa pɛ̀ɛ e kɔ̃́á mɔ̀ á si. Vílò e kéa sí i lɛ̀ɛ À YÉ E DIEÀ À YÉA À ƁOA YÍ Share Share BÀÁBÒ KÌÌ YÍ-ZƆ̃̀Ɔ̃̀-PÌÀ MƆ́Ɔ̀ VÍLÒ VƆ̀ Ìzíkìɛ̀ Kìì Yí-zɔ̃̀ɔ̃̀-pìà Máá Ìzíkìɛ̀ Kìì Yí-zɔ̃̀ɔ̃̀-pìà https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/m\/1001071958\/univ\/art\/1001071958_univ_sqr_xl.jpg","id":"<urn:uuid:0a9a82c1-75c8-4a20-94bb-e582ce686a1b>","dump":"CC-MAIN-2018-05","url":"https:\/\/www.jw.org\/mev\/p%C9%9B-z%C9%94%CC%83%CC%80%C9%94%CC%83%CC%80-p%C9%94%CC%80%C9%94%CC%80-v%C9%94%CC%80\/v%C3%ADl%C3%B2-v%C9%94%CC%80\/b%C3%A0%C3%A1b%C3%B2-k%C3%AC%C3%AC-v%C9%94%CC%80-y%C3%AD-z%C9%94%CC%83%CC%80%C9%94%CC%83%CC%80-p%C3%AC%C3%A0\/%C3%ACz%C3%ADk%C3%AC%C9%9B%CC%80-k%C3%AC%C3%AC\/","date":"2018-01-23T00:44:42Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-05\/segments\/1516084891546.92\/warc\/CC-MAIN-20180122232843-20180123012843-00110.warc.gz","language":"bsq","language_score":0.3400927186,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"bsq_Latn_score\": 0.3400927186012268, \"neb_Latn_score\": 0.15708182752132416, \"ife_Latn_score\": 0.15695933997631073, \"tbz_Latn_score\": 0.0624023973941803, \"box_Latn_score\": 0.060688212513923645, \"gkn_Latn_score\": 0.04755999892950058, \"lee_Latn_score\": 0.04619920626282692, \"blh_Latn_score\": 0.028858015313744545, \"ndz_Latn_score\": 0.018333276733756065, \"bus_Latn_score\": 0.015028908848762512, \"mev_Latn_score\": 0.011689617298543453, \"ald_Latn_score\": 0.010134249925613403}","num_words":65,"character_repetition_ratio":0.177,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.266,"stopwords_ratio":0.077,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.227,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
11 |
+
{"text":"1, 2. Nyɛ́ ɓě mɔ̀ ma Jɛ̀hóvàà ɓǎto ɓěɔ̀ ɖíɛ́ ɓě kɛ́?\nNYƐ́ m̀ mɔ́ ɓɛ́ ɔ ké nì ɓǎto jǔ kɛ́? Nyɔ ɓɛ́ m̀ ɖɛ̀ɓɛ̀ múɛ. Nyɔ ɓɛ́ m̀ kèɔ̀ kè wɔ̃́ìn wuɖuún dyiɛ. Nyɔ ɓɛ́ ɔ ɓéɖé kpeɖe nɔ̀mɔ̀ dyíin ɓě ɓɛ́ m̀ ɖɛ̀ɓɛ̀ múɛ.\n2 Jɛ̀hóvà Gèɖèpɔ́ɔ̀ gã nyɔ ɖíɛ́ ɓě, ɓɛ́ wa ké ɔ ɓǎto ɓě jǔ. Ééɓòɖòhɛ̃́ɛ̀ mɔ̀ ma Jɛ̀hóvàà ɓǎto ɓěɔ̀ ɖò. (Àzédyà 41:8; Jĩ́ìn 2:23) Jɛ̀hóvà ɖɛ̀ɓɛ̀ ma Dèɓé mú ɖekè. Jɛ̀hóvà cɛ̃ɛ ma kà ɓɛ́ Dèɓé mɔ̀ ma 'gàa kɔ̃̀ kpeɖe dè [ma] ɔ hwìɖǐiɛ.' (Àpɔ́sò 13:22) Ké kpáá-ɖɛ̀-cɛ̃-nyɔ̀ Dànyá mɔ̀ ma nyɔ ɓɛ́ Jɛ̀hóvà 'ɖɛ̀ɓɛ̀ ma mú mìɔ cá' kɛ.—Dànyá 9:23.\n3. Ðɛ́ kɔ̃̀ jè Ééɓòɖòhɛ̃́ɛ̀ kè Dèɓé ɔ kè Dànyá jǔ ma Jɛ̀hóvà ɓǎto ɓěɛ́?\n3 Xwɛ̌ Ééɓòɖòhɛ̃́ɛ̀ kè Dèɓé ɔ kè Dànyá nyu ma Jɛ̀hóvà ɓǎto ɓě jǔɛ kɛ́? Jɛ̀hóvà cɛ̃ɛ ma Ééɓòɖòhɛ̃́ɛ̀ gbo, ké ɔ ɖá, \"m̀ ɖǎ ní wuɖuɔ̀ nyu.\" (Jɛ́nɛ́sì 22:18) Jɛ̀hóvà jǔ nyɔ ɓě ɓɛ́ wa nyu ɔ wuɖuɛɛ ɓǎto. Ɓóɖó-dù gàná ɖòɛ̀ nyɔ ɓě ɓɛ́ìn ma ɔ ɓǎto ɓě jǔɛ ɖekè. Jɛ̀hóvà zaìn ma Éézùɖùɛ̀-nyɔ̀ ɓěɔ̀ gbo kɔ̃in, ké ɔ ɖá, \"Ɓě nyu ní wuɖu. Nìí, ní mu ɓěɛ̀ Gèɖèpɔ́ɔ̀ jǔùn, ké ɓě mu ní nyɔ ɓě jǔùn.\" (Jɛ̀ɖèmádyà 7:23) Ɔ jèɛɛ, mɔ̀ùn ɓéɖé ɓɛ́ m̀ ké Jɛ̀hóvà wuɖu nyu, ɔ jǔ ké m̀ dyi mɔ́ ɓɛ́ m̀ ké ɔ ɓǎto jǔ jǎà ní.\nJƐ̀HÓVÀ GMƆ̀ Ɔ ƁǍTO ƁĚƆ̀ DYÍ\n4, 5. Xwɛ̌ Jɛ̀hóvà nyu ɔ ɓǎto ɓě dyí gmɔ̀ɔ̀ kɛ́?\n4 Báɓòɔ̀ ɖá Jɛ̀hóvà nì hwìè dyi mɔ́uń, \"ɓɛ́ ɔ ké nyɔ ɓě ɓɛ́ wa sí ɔ kíɖíí hwòɖǒɛ̀-ɖé-hwɛ̀-kà kɛɛ kpéí po.\" (2 Kánáníkɔ̀ 16:9) Jɛ̀hóvà ɖáìn ɔ ɓǎto ɓěɔ̀ nyɛ́nɛ́ín ɖé Wɛ́ɖɛ́ 32:8 mú, ké ɔ ɖá, \"Ní mu m̀ hwìè m̀ ké kpaa da zàìn. Ní mu m̀ ɖɛ tɛ̀mɛ̀ìn, ɓɛ́ ḿ ké m̀ náún po, ɓɛ́ ḿ ké m̀ dyí gmɔ̀.\"\n5 À mú-nyɛ́-nyɔ̀ ɖò ɓɛ́ ɔ ɓéɖé kpéɛɛ mɔ́ ɓɛ́ ɔ ké à ɓɔ́í po, ɓɛ́ à ní kɔ̃̀ ɖà Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓǎto ɓě jǔ. Kɛɛ Jɛ̀hóvà mɔ́ ɓɛ́ ɔ ké à dyí gmɔ̀. (Zà Wɛ́ɖɛ́ 55:22 wuɖuún.) Kà à mɔ̀à Jɛ̀hóvà ɓǎto ɓěɛɛ, à ɓiè ɔ hwòɖǒɛ̀-ɖé-hwɛ̀-kà. À sè ɔ kíɖíí kɛbì à mɛ nì ti kàmàǔn-kàmàǔn ɓě múɛ. Ké à ɓéɖé hwòɖǒ-kɔ̃-dè-ɖɛ̀ dyúáɖò ɓɛ́ Wɛ́ɖɛ́-céè-nyɔ̀ɔ̀ ɓ��ɖé ma kà kɛ. Ðɛ ɔ céè ma ɓá Jɛ̀hóvà jè dyíɛɛ kɛà kɛ̀. Ɔ ɖá, \"Ḿ se m̀ dyi táǎ mu, sepóɛɖé nì ɖiaùn-sɔ̃̀ɔ̀ mɔ̀ ɖɛ kpɔ̃ ɓó ḿ dyií dyi.\" (Wɛ́ɖɛ́ 16:8; 63:8) Xwɛ̌ Sétɔ̃̀ vɔ̃ ɓɛ́ ɔ ké à ɓɔ́í po ɓɛ́ à ní kɔ̃̀ ɖà Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓǎto ɓě jǔ kɛ́?\nSÉTƆ̃̀Ɛ̀ ZAA-DÈ-WÙÐÙ\n6. Ðɛ́ Sétɔ̃̀ cɛ̃ ma ɓá nyɔǔn jè dyíɛ́?\n6 Ðé céè-ɖɛ̀ nìà kɛ wuɖu-kpà 11 múɛɛ, à ɖǎa cɛ̃́ kà ɓɛ́ Sétɔ̃̀ po ma Jɛ̀hóvà sóɖóɛ, ké ɔ kpɔ̃ ma Jɛ̀hóvà se tɔ́mɔ́ jè kè se-dyí-sɛ́ɖɛ́ìn-ɖɛ̀ nyu jè kà ɓɛ́ ɔ se ma Áɖɔ̀ùn kè Íì dyi táà, ɓɛ́ wa ké ma ɖɛ sɛ́ɖɛ́ìn dyí kè ɖɛ se dyí sɛ́ɖɛ́ìn nyɛɛ gã ɓó wa mìɔùn bììɛ. Báɓò-cèè-ɖɛ̀ mɔ̀à Jóɓò kɛɛ tɛ̀mɛ̀ìn kà ɓɛ́ Sétɔ̃̀ cɛ̃ nyɔ ɓě mɔ́ ɓɛ́ wa ké Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓǎto ɓě jǔ kɛɛ ɖɛ gbà kɔ̃ún wɛ̃. Sétɔ̃̀ ɖá wa ɓiè Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓó ɖɛ ɓě ɓɛ́ Ɔ nyí wa kɛɛ jè, kɛɛ ɔ se ɖɛ ɓɛ́ wa ké Ɔ mú ɖɛ̀ɓɛ̀ kɛ. Sétɔ̃̀ cɛ̃ɛ ɖe kà ɓɛ́ ɔ ɓɛ́ìn nyuɛ ɓɛ́ nyɔ séín ɖò ké Gèɖèpɔ́ɔ̀ kɔ̃ín pòìn nyɛ. Ɓěà dyé ɖɛ Jóɓò ɓɛ́ìn à tɛ̀mɛ̀ìn nyɛ, kè kà Jɛ̀hóvà nyu ma ɔ dyí gmɔ̀ɔ̀ kɛ.\n7, 8. (1) Xwɛ̌ Jɛ̀hóvà hwòɖǒ nyu ma nìɛ̀ ɓá Jóɓò jè dyíɛ́? (2) Ðɛ́ Sétɔ̃̀ cɛ̃ ma ɓá Jóɓò jè dyíɛ́?\n7 Nyɛ́ mɔ̀ ma Jóɓò kɛ́? Ɔ mɔ̀ ma gàa nɔ̀mɔ̀ kpeɖeín ɖò ɓɛ́ ɔ cĩ́ó zɔ̃̌ɔ̀, ké ɔ ɖǎ zɔ̃ táázĩ̀ìn tã kè hɔ̃dɛ̀ɖɛ̀ mɛ̀nɛ̌ìn-ɖò zĩ̀ìn nyɛ. Jɛ̀hóvà cɛ̃ ma kà ɓɛ́ gàa ɖò se ma ɓóɖó-kpàà kɔ̃ nì ɓó tia ɓaɖa ɓɛ́ ɔ ké nì kà Jóɓò nì ma kà kɛ. Jóɓò dyé ma Gèɖèpɔ́ɔ̀ kpéín mìɔ, ké ɔ nyɛ́ ma ɖɛ gbà mú. (Jóɓò 1:8) Ǹdye, Jóɓò mɔ̀ ma Gèɖèpɔ́ɔ̀ jǎà-ɓǎto.\n8 Sétɔ̃̀ ɖá Jóɓò ɓiè ma Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓó ɔ mìɔùn nììn hwòɖǒɛ̀-mɔ́ɔ́-ɖɛ̀ dyé jè. Sétɔ̃̀ cɛ̃ɛ ma Jɛ̀hóvà gbo, ké ɔ ɖá, \"Má, m̀ po ɔ kè ɔ gbǒ-xwíníín gànáɔ̀ kè ɔ kɔ̃̀ɔ̀-ɖɛ̀ séín gmɔ múe? Dyéɛ, m̀ po ɔ sɔ̃ún-kpa-ɖɛ̀ séín mana kɔ̃, ké ɔ nyúà-ɖɛ̀ ɓěɔ̀ ɖǎ dúún zaìn ɖé ɓóɖó-kpàɔ̀ kɔ̃. Kɛɛ pɛ́ɛ̀ nì sɔ̃ɔ̀ dɔ̃̌ùn, ɓɛ́ m̀ kéɛ ɔ kɔ̃̀ɔ̀-ɖɛ̀ séín ɓěɔ̀ kɔ̃ po. M̀ dyiɛ náa nyuín, ɔ mu kà m̀ dyéɖéín gmɔ̀ùn, ɓɛ́ ɔ ké m̀ vàɖǎ cá.\"—Jóɓò 1:10, 11.\n9. Jɛ̀hóvà táà ma Sétɔ̃̀ dyi ɓɛ́ ɔ ké ma ɖɛ́ nyu kɛ́?\n9 Sétɔ̃̀ ɖá Jóɓò ɓiè ma Jɛ̀hóvà ɓó ɖɛ ɔ ɓɛ́ìn ma Ɔ xwaún dyéɛ kɛɛ jè. Ké ɖeɛɛ, Sétɔ̃̀ ɖá ɔ ɓɛ́ìn ma nyuɛ ɓɛ́ Jóɓò ké ma Jɛ̀hóvà ɓièɛ̀ ɓɔ́. Jɛ̀hóvà se ma ɖɛ Sétɔ̃̀ cɛ̃ ma kà kɛɛ gbo wɔ̃́ìn, kɛɛ Ɔ táà ma Sétɔ̃̀ dyi, ɓɛ́ ɔ ké ma Jóɓò mú dɔ̃̌ kɛbì ɔ mɔ̀ ma Jɛ̀hóvà ɓǎto sepóɛɖé ɔ ɖɛ̀ɓɛ̀ ma Ɔ mú jè ní.\nSÉTƆ̃̀ VƆ̃ JÓƁÒ GBO\n10. Xwɛ̌ Sétɔ̃̀ nyu ma Jóɓò gbo vɔ̃ɔ kɛ́, ké ɖɛ́ Jóɓò nyu ma kɛ́?\n10 Kĩ́ín nyɛɛ, Sétɔ̃̀ dyíɖí ma, mɔɔ ɔ gbɔɔ̀ ma nimii séín ɓě ɓɛ́ Jóɓò kɔ̃̀ ma kɛɛ mú. Púɛɛ, Sétɔ̃̀ ɖáɓá ma Jóɓòɛ̀ gbo-nì-nyɔ̀ ɓěɔ̀ pàɖǎ. Ðɛ séín ɓě ɓɛ́ Jóɓò kɔ̃̀ ma kɛɛ sɔ̀ ma ɔ xwa. Ðé mánáín nyɛɛ, Sétɔ̃̀ ɖáɓá ma Jóɓòɛ̀ dyú-kpò ɓaɖa-bùè ɓěɔ̀ ɖé dìì ɖò mú. Kɛɛ Jóɓò sè ma Jɛ̀hóvà kíɖíí tee. \"Jóɓò se ma nàmàǔn nyu ɖé ɖɛ séín ɓěɛ̀ ɖò mú, hwɛ̀ ḿ po níiń, ɔ ké ma Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɖɛ gbà nyu jè kpɔ̃ɛ.\"—Jóɓò 1:12-19, 22.\n11. (1) Ðɛ́ kà kò ɖò ɓɛ́ Sétɔ̃̀ nyu ma Jóɓò bũ̌ ɖeɛ́? (2) Ðɛ́ Jóɓò nyu ma kɛ́?\n11 Sétɔ̃̀ se ma sa. Ɔ po ma Gèɖèpɔ́ɔ̀ sóɖó, ké ɔ ɖá, \"Pɛ́ɛ̀ sɔ̃ dɔ̃̌ùn, ɓɛ́ m̀ ké ɔ fɔ́ kè ɔ kpáɔ̀ dyi tìnììn dɔ̃̌ùn. Ɔ mu kà ɖé m̀ dyéɖéín gmɔ̀ùn, ɓɛ́ ɔ ké m̀ vàɖǎ cá.\" Púɛɛ, Sétɔ̃̀ dyà ma Jóɓò wɛ́ gbà ɖò kɔ̃. (Jóɓò 2:5, 7) Kɛɛ Jóɓò sè ma Jɛ̀hóvà kíɖíí ɖe. Ɔ cɛ̃ɛ ma, ké ɔ ɖá, \"Ní mu ní wuɖuɔ̀ kɔ̃in kpɔ̃ùn tee [mɔɔ ḿ se saá mu] ké ɔ dyɛ̀ìn ní gĩɔ-wè.\"—Jóɓò 27:5.\n12. Xwɛ̌ Jóɓò nyuɛ ma tɛ̀mɛ̀ìn kà ɓɛ́ Sétɔ̃̀ mɔ̀ ma se-tɔ́mɔ́-nyɔ̀ kɛ́?\n12 Jóɓò se ma ɖɛ ɓě ɓá Sétɔ̃̀ɛ̀ zaa-dè-wùɖù ɓěɔ̀ jè dyíɛ, mɔɔ xwíníín kɔ̃̀ jè ɔ nì ma gǎ dyéɛń mìɔ kɛɛ ɖò dyuò. Ɔ hwòɖǒ ɖá Jɛ̀hóvà mɔ̀ nyɔ nyuɛ ma ké ɔ nì ma fũ̀à-fṹá dyí dyéɛń nyɛ̀. (Jóɓò 6:4; 16:11-14) Ɔ nì ma ná dyɛo, kɛɛ Jóɓò sè ma Jɛ̀hóvà kíɖíí tee. Ɔ ɖǎ ma wáɖáá nì kà ɓɛ́ Jóɓò se ma ɔ mìɔùn jè kàmà mìɔ kɛ. Ɔ mɔ̀ ma Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓǎto, sepóɛɖé ɔ ɖɛ̀ɓɛ̀ ma Gèɖèpɔ́ɔ̀ mú. Sétɔ̃̀ɛ̀ zaa-dè-wùɖù séín ɓěɔ̀ mɔ̀ ma se nyɛ̀nɛ̀ɛ̀!\n13. Ðɛ́ sɔ̀ìn ma ɖé Jóɓòɛ̀ Gèɖèpɔ́ɔ̀ kíɖíí sè-sèɔ̀ múɛ́?\n13 Jóɓò se ma ɖɛ nì ma kpáuń ɖé dyɔún wɛ̃ɛ dyí dyuò dyɛo, kɛɛ ɔ sè ma Gèɖèpɔ́ɔ̀ kíɖíí, ké ɔ tɛ̀mɛ̀ìn ma kà ɓɛ́ Sétɔ̃̀ mɔ̀ hwòɖǒ-kɔ̃in-nyìnììn-nyɔ̀ kɛ. Jɛ̀hóvà po ma Jóɓò mana kɔ̃ ɓó ɔ jǎà-ɓǎto jǔ jè.—Jóɓò 42:12-17.\nKÀ SÉTƆ̃̀ NYU M̀ ZAA KPƆ̃̀ÌN NYƐ\n14, 15. Ðɛ́ mɔ̀ Sétɔ̃̀ɛ̀ zaa-dè-wùɖù ɓá gàa kè màa séín jè dyíɛ́?\n14 M̀ ɓɛ́ìn ɖɛ kpa ɖɛ ɓě cɛ̃́ɛ sɔ̀ìn ɖé ɖɛ ɓě kpá ma kà Jóɓò gboɛɛ mú. Zɛ̃̌ɛ̀ kɛɛ, Sétɔ̃̀ kpɔ̃̀ìn à zaa kà ɓɛ́ à nì Jɛ̀hóvà ɓièɛ̌n ɓó ɖɛ à ɓɛ́ìn Ɔ xwaún dyéɛ kɛɛ jèɛ. Sétɔ̃̀ cɛ̃ɛ ma ɖé Jóɓò 2:4 mú, ké ɔ ɖá, \"Nyɔǔn-dyù ɓɛ́ìn waà kɔ̃̀ɔ̀-ɖɛ̀ séín hwòɖǒ gbo zàà ɓó waà fɛ̀ɛ̀ póìn jè.\" Ɔ jèɛɛ, Sétɔ̃̀ se ma Jóɓò ɖòùn zaa kpɔ̃̀ìn, kɛɛ ɔ kpɔ̃̀ìn ma gàa kè màa séín zaa kà ɓɛ́ wa kàmà wa mìɔùn jè mìɔ kɛ. Ti Jóɓò mɛ́ ma ké ɔ ɖǎ ma zɔ̃ hɔ̃dɛ̀ɖɛ̀ pàɖǎ zĩ̀ìn nyɛɛ, Sétɔ̃̀ nì ma Jɛ̀hóvà vàɖǎuń, ké ɔ nì ma Jɛ̀hóvà bìì kũ̀à-nyu-nyɔ̀ ɓě zaa kpɔ̃̀ǐn ke. Ɔ hwɔìn kà Nɔ́ɔ́ 27:11 ɖá, \"Ní dyú, cɛ̃́ hwòɖǒ fɔ̀nɔ̀ɔ̀, ɓɛ́ ní hwòɖǒ ké dyi dè, ɓɛ́ ḿ ké nyɔ ɓɛ́ ɔ kɔ́ìn kà ní nyɛ́nɛ́ɛ [mɔɔ vàɖǎà ḿ wɛ̃ɛ] gɔ̃̌-jǔìn-wùɖù ɓéɖé.\"\n15 M̀ ɓɛ́ìn gãa ɓɛ́ m̀ ké Jɛ̀hóvà wuɖu nyu, ɔ kè ɓɛ́ m̀ ké Ɔ jǎà-ɓǎto jǔ, nìí, nì múɛ tɛ̀mɛ̀ǐn nììn kà ɓɛ́ Sétɔ̃̀ mɔ̀ se-tɔ́mɔ́-nyɔ̀ kɛ. Ɔ jǔ ké m̀ dyi ɓéɖé ɓɛ́ m̀ ké gbo zĩàìn cá ɖé nì cĩ́-cĩ́ɔ̀ mú, ɓɛ́ m̀ ké Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓǎto jǔ ní, nìí, ɔ mɔ̀ ɖɛ nɔ̀mɔ̀ dyíin cá ɓɛ́ m̀ ɓɛ́ìn gbɔ poɛ kɛ! Gbɔ-po-ɖɛ̀ nìà kɛ mɔ̀ ɖɛ kpa ɖɛ ɖò cá. Sétɔ̃̀ cɛ̃ɛ kà ɓɛ́ m̀ se Gèɖèpɔ́ɔ̀ kíɖíí sèɛ̌ mu ɔ jǔ ké m̀ dyi fũ̀à-fṹá mú nììn nyɛ. Ɔ vɔ̃ ɓɛ́ ɔ ké à cá, ɓɛ́ à ké Gèɖèpɔ́ɔ̀ wuɖu ɖùǔn zà. Xwɛ̌ ɔ nyuɛ náa nyuɛ kɛ́?\n16. (1) Ðɛ́ mɔ̀ sɛ́ɖɛ́ ɓě ɓɛ́ Sétɔ̃̀ nyùìn kũ̀à mú, ɓɛ́ ɔ ké nyɔ ɓě ɓɔ́í po, ɓɛ́ wa ní kɔ̃̀ ɖà Jɛ̀hóvà ɓiè kɛ́? (2) Xwɛ̌ Nɔɔ́-nàmàǔn ɓɛ́ìn vɔ̃ɔ, ɓɛ́ ɔ ké m̀ ɓɔ́í po, ɓɛ́ mɔ̀ ní kɔ̃̀ ɖà Jɛ̀hóvà ɓiè kɛ́?\n16 Sétɔ̃̀ nyùìn ɖɛ kò-kò ɓě kũ̀à mú, ɓɛ́ ɔ ké à ɓɔ́í po, ɓɛ́ à ní kɔ̃̀ ɖà Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓǎto jǔ. Ɔ vɔ̃ \"kà ganìǎ nì kuɖuɛń téà dyiɛ. Ɔ nì nyɔ ɓɛ́ ɔ ké tà kɛɛ dyi mɔ́uń.\" (1 Píɖɛ̀ 5:8) Ɔ mɛ ɓɔ́ m̀ dyi giniɛ̀ìn, ɔ jǔ ké nì ɓǎto ɓě kè nì gbǒ-xwíníín-nyɔ̀ ɓě mɔɔ nyɔ tɔ̀ɔ̀ ɓě dyi vɔ̃, ɓɛ́ wa ké m̀ ɓɔ́í po ɓɛ́ mɔ̀ ní kɔ̃̀ ɖà Báɓòɔ̀ cɛ̃́, kè ɓɛ́ mɔ̀ ní kɔ̃̀ ɖà ɖɛ sɛ́ɖɛ́ìn dyíɛɛ nyu ní. Nì hwòɖǒɔ̀ ɓɛ́ìn nìɛ̀ kà wa nìɔ́ m̀ gbo vɔ̃uń wɛ̃. * (Jɔ̃́ɔ́ 15:19, 20) Sétɔ̃̀ zàìn ɔ mìɔùn dyí, ɓɛ́ ɔ ké nì \"kà ínjà nyɔ ɓɛ́ ɔ dyàà ceɛɛ nìà kɛ.\" Ɔ jèɛɛ, ɔ ɓɛ́ìn vɔ̃ɔ, ɓɛ́ ɔ ké à cá, ɓɛ́ à ké se Jɛ̀hóvà wuɖu nyu. (2 Kɔ̀ɖéíntĩ̀ɔ̀ 11:14) Sɛ́ɖɛ́ ɖò ɓɛ́ Sétɔ̃̀ nyùìn kũ̀à mu ɖe, ɓɛ́ ɔ ké à ɓɔ́í po, ɓɛ́ à ní kɔ̃̀ ɖà Jɛ̀hóvà bìì kũ̀à nyu kɛɛ, ɔ mɔ̀, ɔ nyuɛ ɓɛ́ à kéɛ hwìɖǐi poìn kà ɓɛ́ à se ɖɛ kpa fɔɔ, ɓɛ́ à ké Gèɖèpɔ́ɔ̀ bìì kũ̀à nyuɛ ɓɛ́ìn nyɛ.—Nɔ́ɔ́ 24:10.\nKPƆ̃ JƐ̀HÓVÀÀ GMA ƁĚƆ̀ DYI\n17. Ðɛ́ kɔ̃̀ jè à nyuà Jɛ̀hóvà wuɖu kɛ́?\n17 À dyi Jɛ̀hóvà wuɖu nyu ní, nìí, à tɛ̀mɛ̀ìn kà ɓɛ́ Sétɔ̃̀ mɔ̀ se-tɔ́mɔ́-nyɔ̀ kɛ. Ðɛ́ mu à gbo kpáùn ɓɛ́ à ké Jɛ̀hóvà wuɖu nyu kɛ́? Báɓòɔ̀ ɖá, \"Ɓě mɛ ɖɛ̀ɓɛ̀ [Jɛ̀hóvà] mɔ̀à ɓěɛ̀ Gèɖèpɔ́ɔ̀ kɛɛ mú hwòɖǒɛ̀-ɖé-hwɛ̀-kà ɖé ɓěɛ̀ kpé séín mú.\" (Dìtɔ̀wáɖánámɛ̀ 6:5) À nyu Jɛ̀hóvà wuɖu, sepóɛɖé à ɖɛ̀ɓɛ̀ ɔ mú jè. Kà ɖɛ̀ɓɛ̀ǐn-ɖɛ̀ɓɛ̀ǐn ɓɛ́ à ɓéɖé ɓó Jɛ̀hóvà bììɛɛ mu kɔ̃ kpáùn wɛ̃ɛ, à mu ɖɛ séín ɔ mɔ́ ɓɛ́ à ké nyuɛɛ nyuɛ mɔ́ùn. Ðɛ àpɔ́sò Jɔ̃́ɔ́ céè ma kɛɛ kɛà kɛ̀. Ɔ ɖá, \"Ðɛ mɔ̀ ɖɛ̀ɓɛ̀ǐn-ɖɛ̀ɓɛ̀ǐn ɓɛ́ nyɔ ɓéɖé ɓó Gèɖèpɔ́ɔ̀ bììɛɛ xwíníín nyɛɛ, ɔ kɛ̀. Ɔ mɔ̀, à nyu ɖɛ ɓě ɓɛ́ ɔ cɛ̃ɛ. Ké ɖɛ ɓě ɓɛ́ ɔ cɛ̃ɛ, wa se à bìì xwa kuɛń zi.\"—1 Jɔ̃́ɔ́ 5:3.\n18, 19. (1) Ðɛ́ mɔ̀ ɖɛ ɖíɛ́ ɓě ɓɛ́ Jɛ̀hóvà ɖá wa se dyí sɛ́ɖɛ́ìn nyɛ́? (2) Xwɛ̌ à nyuɛ dyí dyuòɛ̀ kà ɓɛ́ Jɛ̀hóvà seɛ à gbo cɛ̃ɛ́ nì, ɓɛ́ à ké ɖɛ ɖò ɓɛ́ à se nyuɛ ɓɛ́ìn nyɛɛ nyu kɛ́?\n18 Kɛɛ ɖɛ́ mɔ̀ ɖɛ ɖíɛ́ ɓě ɓɛ́ Jɛ̀hóvà ɖá wa se dyí sɛ́ɖɛ́ìn nyɛ́? Wa ɖíɛ́ ɓě nì gbɔ̀ɖɔ̀ɔ̀ mɔ̀à \"Nyɛ́ Ðɛ Ɓě Jɛ̀hóvà Nyɛ́ Múɛɛ Mú\" kɛɛ mú. M̀ ɓɛ́ìn ɖɛ ɓě nìà kɛ ɖíɛ́ ɓě jè hwìɖǐi poɛ̀n kĩ́ín kà wa se ɖɛ gbà ɓěɛ. Kɛɛ m̀ dyi Báɓò zaìn-kɔ̃in ɓěɔ̀ wuɖuún zà, ké m̀ dyi wa jè hwìɖǐi poìn kóɖó-kóɖó ní, nì mu fɔ̀nɔ̀ hwòɖǒ ɓɛ́ ɔ nì Jɛ̀hóvàà gma ɓěɔ̀ dyi-kpɔ̃-kpɔ̃ múɛɛ múin wɔ̃́ùn. Ké ɖeɛɛ, nì muɛ hwìɖǐi poìn kà ɓɛ́ m̀ ɓéɖé ɓɛ́ m̀ ké gbo zĩàìn ɖé nì cĩ́-cĩ́ɔ̀ múɛ. Tiɔ̀ ɖíɛ́ ɓě ɓaɖaín, ɖɛ nìà kɛ ɓɛ́ìn mú kàmàà dyɛo, kɛɛ ɔ jǔ ké m̀ dyi gbo zĩàìn ní, nì mu gìɖìǐ kè múà ɓɛ́ ɔ sɔ̀ìn ɖé nì Gèɖèpɔ́ɔ̀ jǎà-ɓǎto jǔ-jǔ múɛɛ dyéìn. (Àzédyà 48:17, 18) Xwɛ̌ à nyuɛ dyí dyuòɛ̀ kà ɓɛ́ à ɓɛ́ìn gbo zĩàìn nyɛ́?\n19 Jɛ̀hóvà ní cɛ̃ɛ à gbo fɔɔ, ɓɛ́ à ké ɖɛ séín ɖò ɓɛ́ à se nyuɛ ɓɛ́ìn nyɛɛ nyu. (Dìtɔ̀wáɖánámɛ̀ 30:11-14) Kà ɔ mɔ̀à jǎà-ɓǎto kɛɛ, ɔ dyuò à dyí nɔ̀mɔ̀ dyíin ké ɔ zi à mìɔùn dyí. Ɔ dyuò ɖɛ ɓě kɔ̃̀ mú à ku dyiɛ, kè ɖɛ ɓě kɔ̃̀ mú à hwɛ̀ kpéíɛɛ dyí. (Wɛ́ɖɛ́ 103:14) Àpɔ́sò Pɔ́ɔ̀ po à kpéí, ké ɔ ɖá, \"Gèɖèpɔ́ɔ̀ mɔ̀ hwòɖǒ-kɔ̃-dè-nyɔ̀, ké ɔ se wɔ̃́ɔ mu ɓɛ́ mú-dɔ̃̌-dɔ̃̌ɔ̀ nyɔ ɓě se xwa ɓɛ́ìn nyɛɛ ké ɓě kɔ̃ dyi. Kɛɛ ɔ jǔ ké mú-dɔ̃̌-dɔ̃̌ dyi ɓě kɔ̃ dyiɛń nìǐn, ɔ mu hwìè ɓɛ́ ɓě kéɛ xwaún póɛ nyuùn, ɓɛ́ ɓě kéɛ xwa ɓɛ́ìn.\" (1 Kɔ̀ɖéíntĩ̀ɔ̀ 10:13) À ɓɛ́ìn hwòɖǒ kɔ̃ dèɛ̀ kà ɓɛ́ Jɛ̀hóvà mu à kpé nyíìn tee, ɓɛ́ à ké ɖɛ mɔ̀ ɖɛ sɛ́ɖɛ́ìn dyíɛɛ nyuɛ. Ɔ mu \"kpé zi dyí ɓúáuń mìɔ\" wɛ̃ɛ m̀ nyíìn, ɓɛ́ ɔ ké m̀ gbo kpá, ɓɛ́ m̀ ké ti kàmàǔn-kàmàǔn ɓě hwòɖǒ kùìn. (2 Kɔ̀ɖéíntĩ̀ɔ̀ 4:7) Ti Pɔ́ɔ̀ dyé ma Jɛ̀hóvà gbo-kpá-kpá ɖé ti nì kà ɓěa múɛɛ, ɔ cɛ̃ɛ ma, ké ɔ ɖá, \"Ḿ ɓɛ́ìn kpé ɓó ɖɛ séín nyu jè, dyììn ɖé [Gèɖèpɔ́ɔ̀] mɔ̀ nyɔ nyíà ḿ kpéɔ̀ kɛɛ mú.\"—Fèɖópĩ̀ɔ̀ 4:13.\nCƐ̃́Ɛ ƁƐ́ M̀ KÉ ÐƐ ƁĚ GÈÐÈPƆ́Ɔ̀ ÐƐ̀ƁƐ̀ MÚƐƐ MÚ ÐƐ̀ƁƐ̀\n20. Ðɛ́ mɔ̀ kpeɖe ɓě ɓɛ́ m̀ mɛ sí kíɖííɛ́, kè xwíníínɔ̀ nyɛ́ kɔ̃̀ jèɛ́?\n20 Ɔ jǔ ké à dyi mɔ́ ɓɛ́ à ké Jɛ̀hóvà ɓǎto jǔ ní, à ɓéɖé ɓɛ́ à ké ɖɛ ɓě ɓɛ́ Jɛ̀hóvà ɖá wa se dyí sɛ́ɖɛ́ìn nyɛɛ nyuɛ ɓɔ́. Kɛɛ à se ɓéɖé ɓɛ́ à ké ɓó sèìn. (Wóɖómà 12:9) Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɓǎto ɓě ɖɛ̀ɓɛ̀ ɖɛ ɓě ɓɛ́ ɔ ɖɛ̀ɓɛ̀ múɛɛ mú. Wa zaìn wa jè kɔ̃in ɖé Wɛ́ɖɛ́ 15:1-5 mú. (Zàà wuɖuún.) Jɛ̀hóvàà ɓǎto ɓě sí ɔ kpeɖe ɓěɔ̀ kíɖíí, ké wa tɛ̀mɛ̀ìn \"ɖɛ̀ɓɛ̀ǐn-ɖɛ̀ɓɛ̀ǐn kè múà kè gìɖìǐ kè hwòɖǒ-ku-ku kè hwòɖǒ-kɔ̃in-nɔ̀mɔ̀-nɔ̀mɔ̀ kè kpeɖeín-nɔ̀mɔ̀-nɔ̀mɔ̀ kè hwòɖǒ-kɔ̃-dè-dè kè nyɔ-mìɔùn-ɓíɖíi-dyà-dyà ɔ kè nyɔ-mìɔùn-dyí-kpɔ̃-kpɔ̃.\"—Gàɖézìà 5:22, 23.\n21. Xwɛ̌ m̀ ɓɛ́ìn cɛ̃́ɛ ɓɛ́ m̀ ké kpeɖe ɓě ɓɛ́ Gèɖèpɔ́ɔ̀ ɖɛ̀ɓɛ̀ múɛɛ tɛ̀mɛ̀ìn nyɛ́?\n21 Xwɛ̌ m̀ ɓɛ́ìn cɛ̃́ɛ ɓɛ́ m̀ ké kpeɖe nɔ̀mɔ̀ dyíin ɓě nìà kɛ tɛ̀mɛ̀ìn nyɛ́? M̀ ɓéɖé ɓɛ́ m̀ ké ɖɛ ɓě ɓɛ́ Jɛ̀hóvà ɖɛ̀ɓɛ̀ múɛɛ cɛ̃́, dyììn ɖé Báɓòɔ̀ wuɖuún-zà-zà kèɛ̀ cɛ̃́-cɛ̃́ mú ti séín. (Àzédyà 30:20, 21) Kà nì muà ɖɛ nìà kɛ nyuùn wɛ̃ɛ, nì ɖɛ̀ɓɛ̀ǐn-ɖɛ̀ɓɛ̀ǐn ɓó Jɛ̀hóvà bììɛɛ mu kɔ̃ kpáùn, ké kà nì ɖɛ̀ɓɛ̀ǐn-ɖɛ̀ɓɛ̀ǐn ɓó Jɛ̀hóvà bììɛɛ muà kɔ̃ kpáùn wɛ̃ɛ, nì mu ɔ wuɖu nyuɛ mɔ́ùn.\n22. Ðɛ́ mu ɖé nì Jɛ̀hóvàà wuɖu-nyu-nyuɔ̀ mú sɔ̀ìn nyɛ́?\n22 Kpeɖe ɓě ɓɛ́ m̀ ɓɛ́ìn gbo zĩàìn nyɛɛ ɓɛ́ìn nìɛ̀ kà ɖɔ sùà ɓě mú-zà-zà kèɛ̀ ɖie ɓě mú-po-po nìà kɛ. Báɓòɔ̀ cɛ̃ɛ kà ɓɛ́ m̀ ɓéɖé ɓɛ́ m̀ ké \"nyɔ [m̀] jǔ ma kĩ́ín nyɛ ɔ kè ɔ kpeɖe ɓěɔ̀ dyi táà\" ɓɛ́ m̀ ké \"nyɔ ɖìèɔ̀ dyí ɖú\" kɛ. (Kɔ̀ɖɔ́sĩ̀à 3:9, 10) Ɔ mu mú kàmàùn dyɛo, kɛɛ ɔ jǔ ké à dyi gbo zĩàìn, ké à dyi Jɛ̀hóvà wuɖu nyu ní, ɔ cɛ̃ɛ kà ɔ mu à \"kpáná vɛ̀nɛ̀\" ɖò nyíìn nyɛ. (Wɛ́ɖɛ́ 19:11) Ǹdye, gãa ɓɛ́ m̀ ké Jɛ̀hóvà wuɖu nyu, kè ɓɛ́ m̀ kéɛ tɛ̀mɛ̀ìn kà Sétɔ̃̀ mɔ̀ se-tɔ́mɔ́-nyɔ̀ kɛ. Ɓɔ́ Jɛ̀hóvà bìì kũ̀à nyuɛ ɓó kpáná séín ɖò ɓɛ́ m̀ ké dyé ɖé dyúa kɛɛ jè, kɛɛ m̀ mɛ nyuɛ, sepóɛɖé m̀ ɖɛ̀ɓɛ̀ ɔ mú hwòɖǒɛ̀-ɖé-hwɛ̀-kà. Nìí, nì mu Gèɖèpɔ́ɔ̀ jǎà-ɓǎto jǔùn!\n^ wɖkp. 16 Ɔ se ɖɛ ɓɛ́ Sétɔ̃̀ nì nyɔ ɓě ɓɛ́ wa vɔ̃à ɓɛ́ wa kéà m̀ ɓɔ́í po ɓɛ́ mɔ̀ ní kɔ̃̀ ɖà Báɓòɔ̀ cɛ̃́ kɛɛ nàǐn nyɛ. Kɛɛ Sétɔ̃̀ mɔ̀ \"ɓóɖó-kpà nìà kɛ nììn gèɖèpɔ́ɔ̀,\" ké ɔ \"kɔ̃̀ ɓóɖó-kpà gànáà kpé kɔ̃ún.\" Ɔ jèɛɛ, ɔ se dyi-giniìn-ɖɛ̀ ɔ jǔ ké nyɔ ɖíɛ́ ɓě dyi vɔ̃, ɓɛ́ wa ké à ɓɔ́í po, ɓɛ́ à ké se Jɛ̀hóvà ɓiè ní.—2 Kɔ̀ɖéíntĩ̀ɔ̀ 4:4; 1 Jɔ̃́ɔ́ 5:19.","id":"<urn:uuid:1e69c094-9a7e-49a3-9d98-cd8c9debeb3c>","dump":"CC-MAIN-2018-09","url":"https:\/\/www.jw.org\/bsq\/c%C3%A9%C3%A8-%C9%96%C9%9B%CC%80-%C9%93%C4%9B\/c%C3%A9%C3%A8-%C9%96%C9%9B%CC%80-%C9%93%C4%9B\/b%C3%A1%C9%93%C3%B2-c%C9%9B%CC%83%CC%81-c%C9%9B%CC%83%CC%81\/g%C3%A8%C9%96%C3%A8p%C9%94%CC%81%C9%94%CC%80-%C9%93%C7%8Eto\/","date":"2018-02-24T02:14:34Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-09\/segments\/1518891815034.13\/warc\/CC-MAIN-20180224013638-20180224033638-00738.warc.gz","language":"bsq","language_score":1.0000094175,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"bsq_Latn_score\": 1.0000094175338745}","num_words":2590,"character_repetition_ratio":0.062,"word_repetition_ratio":0.01,"special_characters_ratio":0.285,"stopwords_ratio":0.519,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
12 |
+
{"text":"Ɖɛ́ Kɔ̃̀ Jè À Mɛ Cɛ̃́ Báɓòɔ̀ Kɛ́? ƉÚÚ-KƆ̃-ZÀ-KÀ KÒ-KÒ ƁĚ Ɖɛ́ Kɔ̃̀ Jè À Mɛ Cɛ̃́ Báɓòɔ̀ Kɛ́? Vídò ɓě dúú kɔ̃ zà-kà ɓě MP4 Tòɛ̀ VÍƉÒ DEÌN DÚÚN ƁĚ Ɖɛ́ Kɔ̃̀ Jè À Mɛ Cɛ̃́ Báɓòɔ̀ Kɛ́? Ɓǎsɔ́ɔ̀ (Ɖàbíɖà) Ɖɛ́ Kɔ̃̀ Jè À Mɛ Cɛ̃́ Báɓòɔ̀ Kɛ́? https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/a\/wsb\/univ\/wpub\/wsb_univ_lg.jpg Tòɛ̀ Tòɛ̀ VÍƉÒ DEÌN DÚÚN ƁĚ Ɖɛ́ Kɔ̃̀ Jè À Mɛ Cɛ̃́ Báɓòɔ̀ Kɛ́? Ɓǎsɔ́ɔ̀ (Ɖàbíɖà) Ɖɛ́ Kɔ̃̀ Jè À Mɛ Cɛ̃́ Báɓòɔ̀ Kɛ́? https:\/\/assetsnffrgf-a.akamaihd.net\/assets\/a\/wsb\/univ\/wpub\/wsb_univ_lg.jpg","id":"<urn:uuid:b35c2c25-363d-460e-aa11-7ba0f003f062>","dump":"CC-MAIN-2018-17","url":"https:\/\/www.jw.org\/bsq\/c%C3%A9%C3%A8-%C9%96%C9%9B%CC%80-%C9%93%C4%9B\/v%C3%AD%C9%96%C3%B2-%C9%93%C4%9B\/%C6%89%C9%9B%CC%81-K%C9%94%CC%83%CC%80-Je%CC%80-A%CC%80-M%C9%9B-C%C9%9B%CC%83%CC%81-Ba%CC%81%C9%93o%CC%80%C9%94%CC%80-K%C9%9B%CC%81\/","date":"2018-04-21T14:02:36Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-17\/segments\/1524125945222.55\/warc\/CC-MAIN-20180421125711-20180421145711-00429.warc.gz","language":"bsq","language_score":0.9980804324,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"bsq_Latn_score\": 0.9980804324150085}","num_words":75,"character_repetition_ratio":0.187,"word_repetition_ratio":0.455,"special_characters_ratio":0.245,"stopwords_ratio":0.227,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.999,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
13 |
+
{"text":"Wálà lɛ́ɛ̀ kɔà sɛ̀nɛ ɓo wè ma. 1 Pílɛ̀ 3:12\nZìhóvà lɛ́ɛ̀ mia wà sɛ̀nɛ ɓo wè ma. (1 Zɔ̃̀ɔ̃́ 5:14) Lɛ́ɛ̀ a nàà kɔá kɔa zò-píé-wɔ̃̀ gèe à lɛɛ̀.\nSɛ̀nɛ ɓo Zìhóvà lɛ̀ɛ, yékɛ̀ i sɛ̀nɛ ɓo pɛ gbɛɛ lɛ̀ɛ.\nKɔáà sɛ̀nɛ ɓo pɔɔ̀ búnúzɛ̀ wɛ̃́ĩ̀. 1 Zɔ̃̀ɔ̃́ 5:14, 15\nKà sɛ̀nɛ ɓo kɛ Wálà zì nàà ká wɔ̃̀ é kɛ lɛ̀í-sɛ̀lɛ̀ yí wà kpóũ̀là zèe.\nÌ sɛ̀nɛ ɓo Zízɛ̀ tɔ̀ yi kɛɛ a zɔ̃̀ɔ̃̀ kélɛ̀ wɔ̃́ a kɛ I lɛ̀ɛ íì à sí kpànazɛ̀.\nSɛ̀nɛ ɓo Zìhóvá lɛ̀ɛ kɛɛ é gbũ i mɔ̀ kɛɛ i wɔ̃́ kpeĩ kɛ. Sɛ̀nɛ ɓo pɔɔ̀ búnúzɛ̀ wɛ̃́ĩ̀. À dò lɛ́ e kélɛ̀ léɓèlè wà yɛɓo-sɔ̀lɔ̀-ɓo wɔ̃̀, ɛ̃́ɛ̃́ ì kɛ pìà, e bɛ̀i sɔ nì wà kɛ kéléŋ-kèlèŋ nì.","id":"<urn:uuid:f408cc82-4280-4fb8-a2d7-8fe5ab992aa4>","dump":"CC-MAIN-2019-39","url":"https:\/\/www.jw.org\/mev\/p%C9%9B-z%C9%94%CC%83%CC%80%C9%94%CC%83%CC%80-p%C9%94%CC%80%C9%94%CC%80-v%C9%94%CC%80\/kii-v%C9%94%CC%80\/%C3%8C-I-T%C3%B3%C3%B3-D%C9%94-k%C9%9B-%C3%8D-k%C9%9B%CC%80%C9%93e-k%C9%9B\/k%C3%A9a-w%C3%A1l%C3%A0-l%C9%9B%CC%81%C9%9B%CC%80-s%C9%9B%CC%80n%C9%9B-%C9%93o-w%C3%A8-ma\/","date":"2019-09-19T16:44:29Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-39\/segments\/1568514573561.45\/warc\/CC-MAIN-20190919163337-20190919185337-00278.warc.gz","language":"bsq","language_score":0.4619805217,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"bsq_Latn_score\": 0.46198052167892456, \"neb_Latn_score\": 0.3917205333709717, \"mev_Latn_score\": 0.06086007505655289, \"ife_Latn_score\": 0.029939735308289528, \"blh_Latn_score\": 0.02635517716407776}","num_words":119,"character_repetition_ratio":0.087,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.281,"stopwords_ratio":0.101,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.414,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
14 |
+
{"text":"Ɓǎsɔ́ɔ̀ Home » Courses » Ɓǎsɔ́ɔ̀Doctrinal Foundations Kɛ́ɖɛ́ì-ɖeín-nà-nyɔ̀ Ɓěɛ̀ Hwìɖǐǐ-taɓa-ɖɛ̀ Ɓě Download Course Text Buy a Printed Book Tɛ̀mɛ̀ìn-ɖɛ̀ kè Xwai-nyuu-ɖɛ̀ ɓá Cɔ́cìɔ̀ jè dyíɛ Download Course Text Buy a Printed BookBible Survey Dèè-wùɖù Ɖ��èɔ̀ Múin-gmɔìn-gmɔìn Download Course Text Buy a Printed Book","id":"<urn:uuid:4b950774-5e32-48fa-a157-906a62abe7aa>","dump":"CC-MAIN-2024-10","url":"https:\/\/www.shepherdsglobal.org\/courses\/bassa\/","date":"2024-02-29T12:30:06Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2024-10\/segments\/1707947474808.39\/warc\/CC-MAIN-20240229103115-20240229133115-00537.warc.gz","language":"bsq","language_score":0.9644242525,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"bsq_Latn_score\": 0.9644242525100708}","num_words":41,"character_repetition_ratio":0.149,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.177,"stopwords_ratio":0.073,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.996,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
15 |
+
{"text":"À kpɔ̃ M̀ Hwìǐ!\nPá nìà kɛ nì ɓɛ́ ɔ ké m̀ gbo kpá, ɓɛ́ m̀ ké Gèɖèpɔ́ɔ̀ kè Báɓòɔ̀ ɔ kè Jɛ̀hóvà Zàse ɓě jè cɛ̃́. Zà ɖɛ ɓě m̀ ɖɛ̀ɓɛ̀ múɛ wuɖuún, mɔɔ dyé wa dyi, mɔɔ zà wa ɖúú kɔ̃. À mɔ́ ɓɛ́ nyɔ tɔ̀ɔ̀ ɓě ké à páɔ̀ kpáná kɔ̃ún dyé ɖekè, kɛɛ à ɓaà m̀ ní, m̀ mɛ ɓɔ́ ɖɛ ɓě nìà ɔ kɔ̃ɛɛ ɖò nyuɛ ɖe ɖé pá kà kò ɖò mɔɔ nɛɛ̀-kpà kũ̀à-mú-nyùìn-ɖɛ̀ ɖò kɔ̃. M̀ ɓɛ́ìn ɖɛ ɓě m̀ ɖǎ cɛ̃́ɛ jè cɛ̃ɛ dyììn ɖé nyɔ tɔ̀ɔ̀ ɓě pá nìà kɛ da-zàìn-zàìn mú kà ɔ nyuà céèɛ̀ ɖé Gma Ɓá Pá Nìà Kɛ Kũ̀à Mú Nyùìn Jè Dyíɛ mú nɔ̄ ɓíɖíiɛ.\nCopyright (Nyuu-kpè)\nDyí-dyuòìn-bɛ̃̀ ɓě\nGma Ɓě Kè Kpé Ɓá Pá Nìà Kɛ Kũ̀à Mú Nyùìn Jè Dyíɛ\nKũùn Wáká\nGma Ɓá Pá Nìà Kɛ Kũ̀à Mú Nyùìn Jè Dyíɛɛ Wáɖá-Wáɖá\nDyí-Zàìn-Zàìn\nGma kè Kpé\nGma Ɓɔ́í-Po-Po\nWuɖu-Ɓíín-Po-Po Gàná\nCopyright (Nyuu-kpè)\n© 2015 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania. Wa mɔ̀ nyɔ ɓéɖé kpé séín pá nìà kɛ kɔ̃in.\nNyɔ ɓě zàà pá nìà kɛ xwa kɔ̃ ké wa gmɔ̀à ɔ jè gboɛɛ mɔ̀ Watchtower Bible and Tract Society of New York, Inc. (\"Watchtower\"). Ɔ sèìn dyɛ wa cɛ̃ɛ náa hwɛ̀, kɛɛ céè-ɖɛ̀ ɓě kè ɖɛ tɔ̀ɔ̀ séín ɓě nìà pá nìà kɛ kɔ̃ɛɛ mɔ̀ Watchtower Bible and Tract Society of Pennsylvania kɔ̃̀ɔ̀-ɖɛ̀ ɓě.\nDyí-dyuòìn-bɛ̃̀ ɓě\nJW kè JW.ORG kè JW BROADCASTING ɔ kè JƐ̀HÓVÀ ZÀSE ƁĚ – BROADCASTING mɔ̀ Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania dyí-dyuòìn-bɛ̃̀ ɓě.\nAdobe kè Adobe fótò kè Acrobat ɔ kè Acrobat fótò mɔ̀ Adobe Systems Incorporated dyí-dyuòìn-bɛ̃̀ ɓě. iTunes kè iPod mɔ̀ Apple Inc. dyí-dyuòìn-bɛ̃̀ ɓě. Dyí-dyuòìn-bɛ̃̀ tɔ̀ɔ̀ séín ɓěɔ̀ mɔ̀ kpoo kò-kò ɓěɛ̀ kɔ̃̀ɔ̀-ɖɛ̀ ɓě.\nGma Ɓě Kè Kpé Ɓá Pá Nìà Kɛ Kũ̀à Mú Nyùìn Jè Dyíɛ\nGma ɓě nìà kɛ gmɔ̀ kà m̀ ké pá nìà kɛ kũ̀à mú nyùìn nyɛɛ dyí. Ðé pá nìà kɛ kũ̀à mú nyùìn-nyùìn múɛɛ, m̀ wɔ̃́ìn gma ɓě nìà kɛ gbo gàná cá. Ɔ jǔ ké m̀ se gma ɓě nìà kɛ mɔɔ ɔ wáká ɖò gbo wɔ̃́ìn ní, nìí, m̀ mɛ ɓɔ́ pá nìà kɛ kũ̀à mú nyùɛ̀n.\nXwɛ̌ m̀ ɓɛ́ìn pá nìà kɛ kũ̀à mú nyùɛ̀n dyí-sɛ́ɖɛ́ìn-kà kɛ́? Kà gma ɓě nìà nɔ̄ ɓíɖíiɛɛ nyuà cɛ̃ɛ kɛɛ, ɖɛ ɓě m̀ ɓɛ́ìn nyuɛ kɛɛ kɛà kɛ̀:\nM̀ ɓɛ́ìn mɛɛ-ɖɛ̀ ɓě kè nɛɛ̀-kɔ̃-cèè-ɖɛ̀ ɓě kè wɛ́ɖɛ́ ɓě kè fótò ɓě mɔɔ víɖò ɓě ɓɛ́ wa mɔ̀à Watch Tower kɔ̃̀ɔ̀-ɖɛ̀ ɓěɛɛ dyi dyéɛ, mɔɔ wa ɖúú kɔ̃ zàà ɖé pá nìà kɛ kɔ̃ ɓó m̀ mìɔùn bìì kè ɖɛ tɔ̀ɔ̀ ɓě ɓɛ́ wa se wíɖí dyí ɓá kɛɛ jè.\nM̀ ɓɛ́ìn pá nìà kɛ kɔ̃ mùìn-naín ɓě mɔɔ nɛɛ̀-kɔ̃-cèè-ɖɛ̀ ɓě mɔɔ víɖò ɓě mɔɔ kpɔ̃ɔ-wùɖù ɓě nìà ɔ kɔ̃ɛɛ dyi tòɛ̀n.\nÐɛ ɓě m̀ mɛ ɓɔ́ nyuɛ kɛɛ kɛà kɛ̀:\nƁɔ́ mɛɛ-ɖɛ̀ ɓě mɔɔ nɛɛ̀-kɔ̃-cèè-ɖɛ̀ ɓě mɔɔ dyí-dyuòìn-bɛ̃̀ ɓě mɔɔ wɛ́ɖɛ́ ɓě mɔɔ fótò ɓě mɔɔ víɖò ɓě nìà pá nìà kɛ kɔ̃ɛɛ nɛɛ̀-kpà-ɖúú séín ɖò, mɔɔ pá kà kò ɖò kɔ̃ poɛ.\nƁɔ́ mɛɛ-ɖɛ̀ ɓě mɔɔ nɛɛ̀-kɔ̃-cèè-ɖɛ̀ ɓě mɔɔ dyí-dyuòìn-bɛ̃̀ ɓě mɔɔ wɛ́ɖɛ́ ɓě mɔɔ fótò ɓě mɔɔ víɖò ɓě nìà pá nìà kɛ kɔ̃ɛɛ dyi tòɛ̀n, ɓɛ́ wa ké nɛɛ̀-kpà kũ̀à-mú-nyùìn-ɖɛ̀ ɖò jǔ, mɔɔ ɓɛ́ m̀ ké wa nɛɛ̀-kpà kà kò ɖò kɔ̃ po.\nƁɔ́ mɛɛ-ɖɛ̀ ɓě mɔɔ nɛɛ̀-kɔ̃-cèè-ɖɛ̀ ɓě mɔɔ dyí-dyuòìn-bɛ̃̀ ɓě mɔɔ wɛ́ɖɛ́ ɓě mɔɔ fótò ɓě mɔɔ víɖò ɓě nìà pá nìà kɛ kɔ̃ɛɛ ɖò nyuɛ ɖe ɖie ɓó wíɖí jè kɛbì m̀ mɛ se kpáná ɖò dyéɛ muɛ.\nƁɔ́ nɛɛ̀-kpà kũ̀à-mú-nyùìn-ɖɛ̀ séín ɖò mɔɔ sɛ́ɖɛ́ ɓě ɓɛ́ wa nyu, ɓɛ́ wa ké ɖɛ ɓě dyí poìn, mɔɔ ɖúú kɔ̃ zà mɔɔ ɓɛ́ wa ké HMTL mɔɔ fótò mɔɔ céè-ɖɛ̀ ɓě pá nìà kɛ kɔ̃in sámá kɛɛ ɖò nyuɛ ɓó dyi tòìn jè. Ðɛ nìà kɛ se nɛɛ̀-kpà kũ̀à-mú-nyùìn-ɖɛ�� ɓě ɓɛ́ wa poìn xwaún ɓó nɛɛ̀-kɔ̃-ɖɛ̀ ɓě ɖúú kɔ̃ zà jè, ké ɔ se peɖee-ɖɛ̀ kɛɛ ɓɔ́í po ɖé pá nìà kɛ kɔ̃. Ɔ hwɔìn kà, EPUB kè PDF kè MP3 kè AAC kè MOBI ɔ kè MP4 ɓě.\nƁɔ́ pá nìà kɛ kũ̀à kà kò ɖò mú nyùɛ̀n, ɔ sèìn dyɛ kpé wa nyíà m̀ ɓɛ́ m̀ kéà ɔ kũ̀à mú nyuìn nyɛɛ ɖòùn.\nƁɔ́ pá nìà kɛ kũ̀à séín ɖò ɓɛ́ ɔ muɛ nyuùn ɓɛ́ páɔ̀ ké dyíin nyìnììn, mɔɔ ɓɛ́ ɔ kɔ̃ mu-mu ké mú kàmà kɛɛ mú nyùɛ̀n. Mɔɔ ɓɔ́ se-dyí-sɛ́ɖɛ́ìn-ɖɛ̀ séín ɖò ɔ kɔ̃ nyuɛ.\nƁɔ́ pá nìà kɛ mɔɔ mɛɛ-ɖɛ̀ ɓě mɔɔ nɛɛ̀-kɔ̃-cèè-ɖɛ̀ ɓě mɔɔ dyí-dyuòìn-bɛ̃̀ ɓě mɔɔ wɛ́ɖɛ́ ɓě mɔɔ fótò ɓě mɔɔ víɖò ɓě nìà ɔ kɔ̃ɛɛ kũ̀à mú nyùɛ̀n ɓó wíɖí-dyé-kà séín ɖò jè.\nKũùn Wáká\nÐɛ ɓě nìà kũùn wákáɔ̀ kɔ̃ nɔ̄ pá nìà kɛ kɔ̃ɛɛ mɔ̀ ɓó nyɔ hwòɖǒ kɔ̃in cɛ̃ jè ɖòùn, ké ɔ se náún-po-wùɖù ɓó kũùn séín ɖò dyí ɖú jè, mɔɔ ɓɛ́ ɔ ké hwòǒ-nyɔ̀ ɓěɛ̀ náún-po-wùɖù mɔɔ kũùn nyí-nyí bɛ̃̀in kpá kɛ. Kũùn Wákáɔ̀ ní zàìn nyɔ nyɔ-múin-gmɔìn-gmɔìn mɔɔ hwòǒ-nyɔ̀ ɓě mɔɔ kũùn ɓě mɔɔ ɖɛ séín ɖò nyu-kà mɔɔ náún-po-wùɖù ɓě mɔɔ nyɔ hwòɖǒ-kɔ̃in-cɛ̃̀-wùɖù tɔ̀ɔ̀ ɓě ɓɛ́ wa nì Kũùn Wákáɔ̀ kɔ̃ɛɛ da.\nM̀ mɛ diè hwòǒ-nyɔ̀ ɖò mɔɔ nyɔ ɓɛ́ ɔ dyuò wɛ́-nyɔ̀ gbo gmɔ̀ɔ̀ kɛɛ dyi ti séín ɓá dyi-diè-ɖɛ̀ séín ɖò ɓɛ́ m̀ ɓéɖé ɓá wɛ́ ɖò mɔɔ kũùn ɖò jè dyíɛɛ dyí.\nWa ɖǎ vɔ̃ ɓɛ́ wa ké hwòɖǒ-kɔ̃in-cɛ̃̀-wùɖù ɓě ɓɛ́ wa sɛ́ɖɛ́ìn dyí, ké wa kpa ɖɛ zɛ̃̌ɛ̀ kɛɛ Kũùn Wákáɔ̀ kɔ̃ po. Kɛɛ hwòɖǒ-kɔ̃in-cɛ̃̀-wùɖù ɓě ɓɛ́ m̀ dyé nɔ̄ Kũùn Wákáɔ̀ kɔ̃ɛɛ nì kà WA NYUÀ WA TƐ̀MƐ̀ÌN NYƐƐ PŪ, ké m̀ se páɔ̀ dyi kpɔ̃ɔ ɓɛ́ìn ɓó ɖɛ séín ɖò jè. Nyɔ ɖò se pá nìà kɛ dyi kpɔ̃ɔ ɓɛ́ìn ɓó ɖɛ ɓě nìà Kũùn Wákáɔ̀ kɔ̃ɛɛ jè, kɛbì ɔ mɛ mɔ̀ ɖɛ wa dyé jɛ́ɛ́ kɛ, mɔɔ ɖɛ wa wɔ̃́ múin ɓá ɖɛ ɖò dɔ̃ jè kè ɖɛɔ̀ dyíin nɔ̀mɔ̀ jè dyí ɓó ɖɛ ɖò nyu jèɛ. Nyɔ ɖò se pá nìà dyi kpɔ̃ɔ ɓɛ́ìn ɓó ɖɛ séín ɖò ɓɛ́ ɔ nì Kũùn Wákáɔ̀ kɔ̃ɛɛ hwòɖǒ kɔ̃ dè jè mɔɔ ɔ dyí sɛ́ɖɛìn jè mɔɔ ɔ ɖɛ kpa jè ɓó zɛ̃̌ɛ̀ mɔɔ ɔ kũ̀à mú nyùìn jè mɔɔ ɔ gbɔ hwɛ̀ jè. Nyɔ ɖò se pá nìà kɛ dyi kpɔ̃ɔ ɓɛ́ìn ɓó kɛɛ ɖò mɔɔ ɖɛ ɓě ɓɛ́ wa se nɔ̄ Kũùn Wákáɔ̀ kɔ̃ poɛɛ jè. Nyɔ ɖò dyi hwòɖǒ-kɔ̃in-cɛ̃̀-wùɖù ɓě nìà nɔ̄ Kũùn Wákáɔ̀ kɔ̃ɛɛ séín ɖò hwòɖǒ kɔ̃ dè ɓó ɖɛ séín ɖò nyu jè ní, ɔ mɔ̀ nyɔɔ̀ kpé. Ðɛ séín ɖò ɓɛ́ ɔ mu nyɔ ɖò gbo kpáùn, sepóɛɖé ɔ nyùìn hwòɖǒ-kɔ̃in-cɛ̃̀-wùɖù ɓě nìà nɔ̄ Kũùn Wákáɔ̀ kɔ̃ɛɛ kũ̀à mú, mɔɔ ɔ seɛ kũ̀à mú nyùɛ̀n ɓɛ́ìn nyɛɛ se pá nìà kɛ kpé, kɛbì gma séín ɖò mɛ ɖá ɔ mɔ̀ páɔ̀ kpéɛ, kè kɛbì nyɔ ɖò mɛ po páɔ̀ náún mɔɔ ɔ seɛ náún po kà ɓɛ́ wa ɓɛ́ìn páɔ̀ kpɔ̃ɔ ɓó ɖɛ ɓě nìà kɛ jè kɛ.\nGma Ɓá Pá Nìà Kɛ Kũ̀à Mú Nyùìn Jè Dyíɛɛ Wáɖá-Wáɖá\nÐé Watchtower kpé tɔ̀ɔ̀ ɓě ɓáà pá nìà kɛ kũ̀à mú nyùìn jè dyíɛ múɛɛ, ɔ jǔ ké m̀ dyi gma ɓě nìà kɛ wáɖá ɖé ɖɛ séín ɖò nyu-nyu mú ní, Watchtower ɓɛ́ìn ɖɛ séín ɖò ɓɛ́ ɔ sɛ́ɖɛ́ìn dyí ɖé wa gbo ɓó gma-wáɖá-nyɔ̀ɔ̀ kpɔ̃ jè kɛɛ nyuɛ. Wa ɓɛ́ìn m̀ páɔ̀ kɔ̃ mu-mu ɓɔ́í poɛ, mɔɔ nɛɛ̀-kpà ɓɛ́ m̀ nyùàìn kũ̀à múɛɛ ɓɔ́í poɛ, mɔɔ wa ɓɛ́ìn m̀ gɔ̌mànà dyúa dyàà.\nDyí-Zàìn-Zàìn\nWatchtower ɓɛ́ìn gma ɓě nìà kɛ dyí zàìn sɔ̀ìn ti gbo ké ti gbo muɛ. Gma ɖìèɔ̀ mu kpé ɓéɖéìn sɔ̀ìn ɓó wé kɔ̃̀ ɓaɖa wa muɛ pá nìà kɛ kɔ̃ poùn wɛ̃ɛ gbo. Ɔ jèɛɛ, m̀ mɛ gmɔ̀ wáká nìà kɛ kɔ̃ ti séín ɓɛ́ m̀ ké gma ɖìè ɓě muà ɖé nììn nyɛɛ dyí dyuò.\nGma kè Kpé\nGma ɓě nìà kɛ ɓá Mɛ́ɖékà-Hwɔ̀ɖɔ̀ mɔ̀à New York kɛɛ gma ɓěɔ̀ dyí, kɛbì gmà séín ɖò cɛ̃ ɖɛ kà kò ɖòɛ. Ðɛ séín ɖò ɓɛ́ ɔ ɓá pá nìà kɛ gma-wáɖá-nyɔ̀ ɖò bũ̌ nyu jè dyíɛɛ mu gɔ̌mànà dyúa muùn ɖé New York, U.S.A.\nGma Ɓɔ́í-Po-Po\nƆ jǔ ké zɔ̃́ín-wɔ̃-pòìn-naín ɖò ɓɛ́ ɔ ɓéɖé kpéɛɛ dyi gma ɓě nìà kɛ ɖò ɓɔ́í po ní, nìí, ɔ tɔ̀ɔ̀ ɓěɔ̀ mu kpé ɓéɖéìn ke kánáá pū. Ké Watchtower se gma ɓě nìà kɛ séín ɖò jìì kɔ̃ nɛ́ìn ní, nìí, m̀ mɛ ɓɔ́ɔ múin wɔ̃́ɔ kà ɓɛ́ wa ɖǎa dyi táà kɛ.\nWuɖu-Ɓíín-Po-Po Gàná\nGma ɓě nìà kɛ mɔ̀ wuɖu-ɓíín-po-po gàná ɓɛ́ ɔ nì m̀ kè Watchtower pṹa ɓá pá nìà kɛ kũ̀à mú nyùìn jè dyíɛ, ké ɔ kpa ɖɛ.","id":"<urn:uuid:ae097e73-66a0-42c0-a1da-49e7728df13d>","dump":"CC-MAIN-2017-34","url":"https:\/\/www.jw.org\/bsq\/gma-%C9%93%C3%A1-p%C3%A1-n%C3%AC%C3%A0-k%C9%9B-k%C5%A9%CC%80%C3%A0-m%C3%BA-ny%C3%B9%C3%ACn-j%C3%A8-dy%C3%AD%C9%9B\/","date":"2017-08-24T10:45:27Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-34\/segments\/1502886133449.19\/warc\/CC-MAIN-20170824101532-20170824121532-00466.warc.gz","language":"bsq","language_score":1.0000058413,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"bsq_Latn_score\": 1.000005841255188}","num_words":1422,"character_repetition_ratio":0.089,"word_repetition_ratio":0.049,"special_characters_ratio":0.254,"stopwords_ratio":0.385,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
bsq_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 448.4957264957265,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.08205982905982907,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.01812820512820513,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.2583418803418804,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.45232478632478623,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9831880341880344,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 521.6518245440278,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.03582371143286915,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.08051230605747774,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.017582607175751646,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.1029491476044154,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.10055715996845728,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 367.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.074,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.26,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.477,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 2707.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.201,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.455,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.292,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.611,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 41.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.005,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.177,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.066,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.227,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 671.8000000000001,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.12040000000000001,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.008400000000000005,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.278,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.5412,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 491.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.094,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.271,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.507,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 367.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.074,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.26,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.477,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 136.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.063,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.249,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.429,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "117",
|
112 |
+
"keep size": "102",
|
113 |
+
"remove size": "15"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
cbc_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
cbc_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
cbc_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 897.3974358974359,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.07195192307692308,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.004163461538461539,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.17149358974358975,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.2890352564102564,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9999807692307693,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 424.623561484504,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.020121448471953192,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.011148568877562335,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.010548421193612031,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.04649416189500429,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.00019517099163638901,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 866.5,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.07,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.171,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.2975,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 2084.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.222,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.074,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.215,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.414,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 48.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.148,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.127,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.997,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1462.7,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.089,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.014900000000000033,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.185,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.3398000000000001,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 1150.25,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.078,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.001,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.179,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.32,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 866.5,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.07,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.171,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.2975,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 632.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.062,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.163,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.26475000000000004,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "312",
|
112 |
+
"keep size": "282",
|
113 |
+
"remove size": "30"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
dyi_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
dyi_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
dyi_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 1019.7597765363129,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0806703910614525,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.008340782122905028,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.2530782122905028,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.43584078212290506,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 455.95521115915574,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.014933662075176421,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.011820400008947412,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.010404904577274865,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.032616526151005625,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.0,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 989.5,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.081,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.004,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.254,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.438,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 2637.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.119,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.076,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.282,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.528,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 132.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.043,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.214,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.294,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1603.8000000000002,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.1,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.024,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.265,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.4723,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 1290.25,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.092,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.012,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.26,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.458,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 989.5,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.081,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.004,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.254,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.438,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 676.75,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.07,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.247,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.41825,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "358",
|
112 |
+
"keep size": "313",
|
113 |
+
"remove size": "45"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
hro_Latn/mala_000001_keep.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,3 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
{"url":"","collection":"silbloomlm","source":"BLOOM Library","original_code":"hro","text":"Kơchăh wĭh kơlưaiq kơ vi-rút! Kơmê hăi thuôq jăp jang lư̆m asŏi-asăn ŭiq. Ŏn kơmê hăi đĕt đươh asĭt, hơnơ̆n ŭiq bŏh sŏh sư̆ng kơmê hăi. Kơmê hăi hmau lô kơ bĭng athơ̆i ayŏng thư̆ng. Rim sa chơđĕt koq kơmê hăi ngăq pruăq kăh m ŭiq sŏh sư̆ng suô̆q-ruăq.\nJăuq răng mchơwưa khŏq đăih, jăuq răng mưăh jăi.Ŭiq hmau hmơ̆k wing pơ Cô-vít19 sŏh? Thrươ̆i vi-rút nơ̆n hmau mư̆ng pơlưan 12 thô̆n 2019. Thrươ̆i vi-rút nơ̆n chơma lư̆m athŭng ŏn lĭq lư̆m pơphưăh, kăh m nao pơ kơlơsoq. Nhau ngăq kơ răng ruăq nơ̆n lơ-ŏn ho pơtô̆uq.\nHmau vi-rút ngăq kơ ea athŭng đoăiq chơphiaq lô.Hmau lô kơ pơsiê̆h vi-rút.Plŏh hmau vi-rút thư̆ng m ngăq kơ asŏi lơ-ŏn, pơtô̆uq phlŏh ruăq-pơđiq.Hmau vi-rút sŏh hơyăuq ayưa, nhau sŏh ngăq kơ asơ̆i suô̆q-ruăq.\nJăuq, lŭq kơmê hăi, lŭq sa koq lư̆m chơrưăh ni.Ŭiq thuôq pơkơnăl hơlăi kơchăh wĭh kơlưaiq kơ lŭq vi-rút ho lŭq vi-khuẩn sŏh?Đẵng hmau lô kơ vi-khuẩn. Jăuq thrươ̆i ngăq kơ asŏi eh chơrŏh. Jăuq thrươ̆i ngăq kơ lơka sŏh tlah. Đẵng hmau vi-khuẩn ngăq kơ asŏi lơ-ŏn ho pơtô̆uq.\nLŭq vi-rút ho vi-khuẩn ngăq aphưăl m chơma lư̆m asŏi-asăn ŭiq? Thlưăng pơ chơngan ŭiq. Hmau bŏh vi-rút ŏn lăiq vi-khuẩn sŏh? Sŏh. Bĭng nơ̆n đĕt đươh asĭt, bŏh sŏh sư̆ng. Bĭng nơ̆n đĕt biaq kơ kơmê hăi lŭq sa koq lư̆m chơrưăh, hơnơ̆n kơmê hăi kơchăh đăm.\nLư̆m chơngan ŭiq hmau chơman chơman, lơphưău lơphưău thrươ̆i vi-rút ho vi-khuẩn. Sươ̆h oăq nao pơ athŭng đăh vi-rút chơma lư̆m athŭng ŭiq. Sươ̆h oăq nao pơ chơboăi đăh hmau chơma lư̆m pơphưăh. Phlŏh kăh bĭng nơ̆n tô̆uh chĕh đĕh đai lô thư̆ng, ngăq kơ ŭiq sư̆ng suô̆q-ruăq. Ŭiq pơkơnăl sŏh, hơlăi jru kơ ŭiq kơchăh wĭh đăm kơ chơlŏi ruăq?\nJăuq, kơmê hăi đăh lŭq sa koq lư̆m chơrưăh. Bŏh vi-rút khưăh, kơmê hăi kơchăh wĭh hơbăng. Phlŏh laiq hơbăng ho lŭq răng koq pơkŏn thư̆ng. Kơmê hăi pơlơphlưăh bư̆ng bĭng vi-rút nơ̆n. Rim răng koq pơjăi kơ lô thrươ̆i vi-rút. Yeah hê!\nLô kơ thrươ̆i vi-rút nơ̆n kơmê hăi thau phlŏh. Sươ̆h thau phlŏh đăh bun pơjăi. Ŏn sươ̆h chơrưăm thrươ̆i vi-rút prưău, đăh phải pơlơphlưăh. Lư̆m nơ̆n lô kơ răng koq kơmê hăi jăi. Sươ̆h lô kơ răng kơmê hăi jăi nơ̆n, đăh ŭiq sư̆ng lơ-ŏn.Ŏn kơmê hăi kơchăh pơlơphlưăh thư̆ng tŏl bư̆ng, kăh m ŭiq aphĭh lơ-ŏn.\nBĭng bác sĩ jru kơ kơmê hăi sư̆ng pơlơphlưăh bĭng vi-rút prưău. Nhau hăi têm chơrưao vắc-xin. Chơrưao vắc-xin nơ̆n jru kơmê hăi thau hơlŭh vi-rút prưău, kăh kơmê hăi m sư̆ng kơchăh wĭh kơlưaiq kơ bĭng vi-rút prưău nơ̆n.\nKơlêiq ŭiq đẵng jru ŭiq kơchăh wĭh kơlưaiq kơ lŭq thrươ̆i vi-rút ho lŭq vi-khuẩn. Kơlêiq ŭiq sŏh prươ̆i lŭq vi-rút ho lŭq vi-khuẩn chơma! Pơtê̆ih hĭq, ŭiq m-ê̆m lŏn ŏn lĭq ngăq pruăq pơ hơmưa ŏn sŏh hmau suô̆q-ruăq. Sa nơ̆n kơyua kơlêiq ŭiq pơkhưang, ngăq kơ vi-rút sŏh sư̆ng chơma.\n1. Rao chơngan ho ea ŏn lăiq cồn lô phlươ̆q phlŏh pơ-achê̆ih.4. Ngăq tô̆i lŭq sa amĭq ama phlŏh ho bác sĩ pơkăq.3. Bư̆ng lŭq sa pơmiê̆ng kơ asŏi.2. Sươ̆h pơtô̆uq, paq prươ̆i baq nao pơ răng pơkŏn.Ŭiq jru kơmê hăi kơchăh wĭh kơlưaiq kơ lŭq vi-khuẩn ho vi-rút ho. Cheang sŏh? Ni hmau paq sa ngăq sư̆ng:\nSươ̆h ŭiq thau rao chơngan pơjăuq, đăh sŏh hmau lô kơ vi-rút ho vi-khuẩn chơma lư̆m asŏi ŭiq. Sa nơ̆n jru kơ kơmê hăi.Chơlưan bĭng vi-rút ho vi-khuẩn chơma lô đăh pơphưăh ho athŭng ŭiq. Sươ̆h rao chơngan pơlô đăh bĭng nơ̆n chơma sŏh sư̆ng thư̆ng.\nRao chơngan pơjăuq đăh hơni:6. Jaq chơngan khưăh yôq phlŏh pơthưal lơmưa phlươ̆q, phlŏh ngăq chơngan khưăh thiê̆h ĭn kơ hơnơ̆n thư̆ng.5. Oăq tăp thưal chơneang anưa khưăh hơnuăq phlŏh oăq pơđiq pơtrô̆n, kăh m oăq khưăh eo ĭn kơ nơ̆n thư̆ng.4. Pơchơpăq chơneang chơngan kăh m oăq aplô̆uh phlươ̆q.3. Jaq chơngan thua khưăh kăh m oăq aplô̆uh phlươ̆q.2. Prươ̆i xà bông lư̆m chơngan.\n1. Ea đoăiq trô̆n pơ chơngan.\n7. Oăq ruăng thua khưăh chơngan lơmưa phlươ̆q.Sươ̆h ŭiq sư̆ng ngăq chơlŏi athuô̆h kăh m bun pơkơnăl aphĭh lŭq sa rao chơngan ngăq aphưăl ni. Ŭiq thau sŏh, sươ khưăh phải rao chơngan? Laiq thlưăng pĕq - hlau kơ đŏk thư̆ng!11. Oăq chơngan pơthô̆u ho pơche achê̆ih.10. Prươ̆i ea đoăiq trô̆n lư̆m chơngan, rao pơ-aphĭh xa bông. Lŭq thrươ̆i vi-rút ho vi-khuẩn pơđoăiq hơbăng!9. Oăq akŏq chơneang lư̆m pơlaq chơngan thiê̆h, phlŏh ngăq chơngan khưăh thiê̆h hơnơ̆n thư̆ng.8. Chơkô̆uq chơneang chơngan kăh m oăq tĭq pơlaq chơngan thiê̆h, ngăq chơngan thiê̆h thư̆ng.\n1. Rao chơngan tĭq chơma sang.Ni hmau năm sa tĭq phải rao chơngan:6. Rao chơngan hlau kơ ơ̆h nao pơ boq mta, pơphưăh ŏn lăiq athŭng.5. Rao chơngan hlau kơ bư̆ng, hlau kơ mnhưăm.4. Rao chơngan tĭq asŏi aphan, pơtô̆uq ŏn lĭq oăq ea athŭng.3. Rao chơngan chơthươ̆i kơ nao suăq thlưăi.2. Rao chơngan tĭq sĭh-prĭh.\nHmau paq sa ŭiq sư̆ng jru kơmê hăi lŭq sa koq. Laiq thlưăng pĕq, ŭiq pơkơnăl sŏh?Sa ni phải ngăq thư̆ng: Wĕh kơ bĭng đăng pơtô̆uq đăng aphan. Tĭq ho răng hmau ruăq aphan pơtô̆uq nơ̆n, nhau pơpol chơman chơman, lơphưău lơphưău vi-rút chơphiaq mư̆ng pơphưăh nhau. Bĭng nơ̆n pol lư̆m kơlơmuăh đĕt mư̆ng ea phưăh. Nhau hăi athuăh răng pơkŏn kăh m ngăq kơ nhau ruăq thư̆ng.\nSươ̆h asŏi ruăq, lơ-ŏn ŏn lăiq atrưak athŭng, paq nao sê̆q răng pơkŏn. Pơchơhning pơphưăh ho athŭng tĭq aphan tĭq pơtô̆uq, ŏn paq pơchơhning ho chơngan!Sư̆ng ngăq thua sa ni: Măq khăn giấy phlŏh pơchơhning pơphưăh ho athŭng, ŏn lăiq chơkô̆uq chơngan kăh m aphan pơtô̆uq lư̆m chơlơkeang. Sŏng phlŏh đăh rao chơngan pơ-êm. Akăq khẩu trang\npơchơhning pơphưăh ho athŭng đẵng êm.\nSươ̆h nao sê̆q kơyua jru kơ mnĭh ruăq, phải akăq khẩu trang pơchơhning pơphưăh ho athŭng. Lơkau bĭng ruăq akăq khẩu trang\nthư̆ng. Tlah aphĭh phlŏh kơ ruăq, kăh m sư̆ng kwăl thư̆ng.Sươ̆h asŏi thau ho răng nơ̆n hmau ruăq nơ̆n phlŏh, paq nao siê̆q. Paq chô̆m, paq kwăl. Chê̆ih hơrăq pơ-anhuông nhau đẵng sư̆ng.\nŬiq thuôq pơkơnăl paq sa phải ngăq sŏh? Laiq thlưăng pĕq.Tĭq ni laiq wing kơ sa tlau: Bư̆ng lŭq sa pơmiê̆ng asŏi ŭiq. Sa bư̆ng pơmê̆ng nơ̆n đăh jru rong kơ lŭq sa koq lư̆m chơrưăh kăh m sư̆ng kơchăh wĭh lŭq vi-rút lŭq vi-khuẩn. Rim hơrươ̆i phải bư̆ng đươh sĭt mnŏng ŏn lăiq phuô̆h mnŭq ŏn lĭq đậu hũ, lơtaq ŏn lĭq phuô̆h kơyau thliê̆k. Ŏn ŭiq bư̆ng lô kơ mmĭh đăh sŏh êm.\nHơbăng sa lŭiq lư̆m paq sa ŭiq phải ngăq đăh ayưa? Ư, păng săp amĭq ama ho bác sĩ.Sươ̆h hmau ruăq đăh m laiq hơbăng ho amĭq ama, ho pô pơto. Sươ̆h bĭng phưa nao pơ sang chơrưao, đăh păng pơkơlê̆h sa bác sĩ ho y tá laiq nơ̆n. Laiq ayưa phải pơkơnăl phlŏh ngăq tô̆i. Êm ŭiq mnhŭm ea pơđao pơlô. Phlŏh pơthươ̆i kăh m miê̆ng wĭh. Sa nơ̆n jru kơ kơmê hăi lŭq sa koq lư̆m chơrưăh sư̆ng kơchăh wĭh pơ-êm kơ bĭng vi-rút ho bĭng vi-khuẩn.\nŬiq cheang jru kơ bĭng kơmê hăi m lŭq sa koq lư̆m chơrưăh ŭiq soh? Thlưăng lŭq rup khưăh yôq, kăh m laiq wĭh kơlưaiq paq sa phải ngăq mpêh jru kơmê hăi kơchăh wĭh kơ bĭng vi-rút.4.3.2.1.\nŬiq hmau thlưăng lŭq rup tĭq chơđĕh hlau, phlŏh laiq pơjăuq paq sa phải ngăq jru kơ lŭq sa koq kơchăh wĭh kơ bĭng vi-rút sŏh?\nSư̆h thau phlŏh đăh êm!4. Ngăq tô̆i chơlŏi amĭq ama ho bác sĩ pơkăq.3. Bư̆ng lŭq sa pơmiê̆ng kơ asŏi.2. Paq aphan, paq pơtô̆uq jăuq kơ bĭng.1. Rao chơngan pơlô.\nKơmê hăi đăh lŭq sa koq lư̆m chơrưăh ŭiq, m rôn ngăq kơ ŭiq sŏh sư̆ng suô̆q-ruăq.Jru kơ kơmê hăi phuôiq, kăh m sư̆ng kơchăh wĭh kơ bĭng vi-rút ho bĭng vi-khuẩn ho.","num_words":1274,"character_repetition_ratio":0.076,"word_repetition_ratio":0.002,"special_characters_ratio":0.23,"stopwords_ratio":0.0,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.559,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
2 |
+
{"url":"","collection":"silbloomlm","source":"BLOOM Library","original_code":"hro","text":"M Đô-ka Hmau Lơ-ŏn Ho hơrươ̆i nơ̆n, tĭq M'Ka biaq hmau năm\n pơlưan, nhau sŏh phui, pơkơmuăt hĭq, hea nao\n nao. Amĭq Ch'Ta mơn tĭq thơi, păng pơđeaq hĭq.\n Boq mta mreah mreah. Anaq nhau cheang mĕm\n lô plư̆q, ŏn sŏh jăuq ĭn kơ hlau. Mĕm đư̆h asê̆t\n đư̆h asê̆t, kăh m hea thư̆ng.\nTĭq hlau bĭng hmau pơto laiq kơ amĭq Ch'Ta\n hơni: \"Sư̆h anaq ĭh lơ-ŏn, kơlô̆m nhau ho sim\n kơ nhau pơđao pơđao.\" Amĭq Ch'Ta ngăq tô̆i.\n Ŏn lơ-ŏn sŏh tlah, sŏh hmau trô̆n đư̆h asê̆t.\n M'Ka ruăq pơđiq hlăm thư̆ng. Amĭq nhau\n hơnĭng hwơ̆iq.\nAmĭq Ch'Ta phưa M'Ka nao pơ sang chơrưao.\n Pô chơrưao tlưăng M'Ka pơđeaq athư̆m độ.\n Bŏh lơ-ŏn tloang hlăm đăih.\n\n Hơnơ̆n pô chơrưao pơto laiq: \"Sươ khưăh anaq \n chơ-ăi pơđeaq, đăh m tlưăng hlau pơlaq chơkăi.\n Sươ̆h lơ-ơq đăh m kơlô̆m nhau lư̆m sim. Sươ̆h\n pơđeaq đăh pơlơ-ơq hơbăng, kơ nhau sŏh tŏl pơ\n pơprăh prăp prĕp kăh m jăi.\"\nHơnơ̆n pô chơrưao laiq kơ amĭq Ch'Ta: \"Ani\n ata ngăq aphưăl kơ lơ-ŏn nhau trô̆n? Sươ̆h sŏh,\n đăh atra nhau sư̆ng pơprăh prăq prĕp.\" \n\n Pô chơrưao tlưăng pơlaq chơkăi M'Ka pơđeaq\n hlăm đăih, hơnơ̆n m laiq thư̆ng: \"Sim ngăq kơ\n anaq pơđeaq thư̆ng.\" Phlŏh nhau măq chơphiaq \n sim kơlô̆m.\nPhlŏh nhau pơbŏh kơ amĭq Ch'Ta ngăq aphưăl m\n pơlơ-ơq kơ asŏi-asăn răng đĕt. Nhau măq khăn\n m lau asŏi M'Ka ho ea lơ-ơq. Sươ khưăh khăn\n hmau pơđeaq phlŏh mư̆ng lau asŏi M'Ka,\n đăh m jruq lư̆m ea lơ-ơq thư̆ng.\n\n Sŏng phlŏh nhau thlưăng độ thư̆ng, đăh bŏh hmau\n trô̆n asê̆t phlŏh.\nPô chơrưao pơđal amĭq Ch'Ta prơ̆i M'Ka\n mĕm.\n\n Nhau pơto laiq: \"Sư̆h hơlăi hmau lơ-ŏn, đăh\n mnhưăm pơlô thư̆ng, mnhưăm ea chơsau,\n ea blăng, phlŏh lŭq ea pơkŏn, phlŏh mnhưăm\n thư̆ng mnhưăm thư̆ng lô phlươ̆q. Sư̆h asŏi\n pơđeaq mư̆ng lơ-ŏn đăh asơ̆i mŏt lô kơ ea asŏi,\n kăh m kơbŭiq, sŏh hmau mê̆ng ayưa thư̆ng.\n Sư̆h asŏi-asăn kơbŭiq kơ ea hlăm đăih, đăh\n m jăi. Asŏi-asăn ata hmau ea bro, kăh m miê̆ng,\n kăh m sư̆ng athĭp.\"\nAmĭq Ch'Ta pơmĕm M'Ka sŏng phlŏh, pô chơrưao\n thlưăng răng đĕt pơkơlê̆h. Nhau thlưăng chơngea,\n lơkong, nhau măq ống nhge kăh m pơpăng nhau\n mchơwưa aphưăl. Nhau thlưăng aphĭh kơlêiq nhau,\n hmau viêm ayưa sŏh.\n\n Phlŏh nhau măq chơrưăh kăh m prươ̆i thlưăng\n hmau sốt rét sŏh. Pô chơrưao laiq: \"Sươ̆h jăuq\n sốt rét, đăh asŏi-asăn hmau pơđeaq, honơ̆n kau\n thlưăng nhau jăuq lơ-ŏn mư̆ng kăh.\"\nXét nghiêm chơrưăh sŏng phlŏh, pô chơrưao\n laiq: \"Anaq chơ-ăi sŏh hmau sốt rét. Ŏn chơngea\n lư̆m lăm hmau mreah ho phrưăh. Hơnơ̆n\n kau prươ̆i anaq ĭh mnhưăm chơrưao khán xinh,\n kăh m viêm lư̆m chơngea nơ̆n sư̆ng tlah.\"\nHơnơ̆n, amĭq Ch'Ta thau phlŏh, aphưăl M'Ka\n lơ-ŏn phlŏh pơkơmoăt hĭq. Nhau wing m ngăq tô̆i \n alê̆h kơ pô chơrưao mưăh pơkăq kơ nhau.\n\n Hơnơ̆n, sŏh hmau sui M'Ka tlah phlŏh. Nhau sŏh\n hmau pơkơmoăt, sŏh hmau hea thư̆ng, ŏn nhau\n m-ê̆m phui phlŏh.","num_words":486,"character_repetition_ratio":0.055,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.319,"stopwords_ratio":0.0,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.838,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
3 |
+
{"url":"","collection":"silbloomlm","source":"BLOOM Library","original_code":"hro","text":"Ruăq Lơ-ŏn Blĕq Chơrưăh Ruăq Lơ-ŏn Blĕq Chơrưăh mư̆ng khưăh\nm sư̆ng hmau? Ruăq Lơ-ŏn Blĕq Chơrưăh đăh mư̆ng ho\n thrươ̆i 'wi-rŭt' m anaq mnĭh măq hmau\n mư̆ng ho pơsiê̆h hơngăn m thuôq siê̆q sang.\n Pơsiê̆h hơngăn nơ̆n thau kĕq tăh hơrươ̆i.\nAphưăl m thau hmau\nRuăq Lơ-ŏn\nBlĕq Chơrưăh?1. Hmau lơ-ŏn.2. Ruăq akŏq hlăm đăih, phlŏh ruăq mta, ruăq chơlang asăl. Phlŏh đẵng hơwing mta ho chơhluôq.3. Phlươ̆q khưăh hmau pơđĕh lŭq sa mreah lư̆m kơlêiq asŏi-asăn. Ŏn lăiq hmau mreah lô lư̆m asŏi-asăn.\nHmau Ruăq Lơ-ŏn\nBlĕq Chơrưăh phlŏh,\nngăq ayưa sư̆ng pơ sang?1. Sươ̆h hmau lơ-ŏn, sư̆ng mnhưăm Paracetamol. Ŏn paq mnhưăm Aspirin. (Nhau ngăq sư̆ng asŏi blĕq chơrưăh lô thư̆ng.)2. Mnhưăm lô kơ ea blăng achê̆ih ŏn lăiq ea pơkŏn. Sươ khưăh păng thô̆u lư̆m pơphưăh, đăh mnhưăm pơlô thư̆ng.3. Êm kơ asŏi-asăn sươ̆h pơthươ̆i pơlô.\nSươ khưăh phải nao pơ sang chơrưao?1. Sươ̆h bŏh ho răng anaq hmau lŭq sa pơkơnăl khưăh yôq ni, đăh phưa nhau nao pơ sang chơrưao pơ-atăng. Hwơ̆iq nhau hmau Ruăq Lơ-ŏn Blĕq Chơrưăh m ngăq kơ chơrưăh blĕq lư̆m lăm asŏi. Phưa nhau nao pơ sang chơrưao pơ-atăng ho!2. Sươ̆h bŏh chơrưăh sŏh hmau đoăiq ĭn kơ hlau: Anaq pơprăh hlăm đăih, kơlêiq nhau koq, ŏn lăiq asŏi nhau păng lơ-ơq. Atăi phuô̆h pơpơ̆q atăng đăih, ŏn lăiq anaq păng lơmuăn đăih.\n3. Thua sa pơbŏh kơ anaq blĕq chơrưăh\nlư̆m lăm:\n- tĭq athŭng\n- eh suq4. Lơ-ŏn pơđeaq hlăm phlŏh \"bị sốc\" (cheang laiq pơprăq hlăm đăih, mchơwưa atăng, poăiq sươ̆q lơphươ̆q, ŏn poăiq sŏh sư̆ng thư̆ng, thlưăng sŏh bŏh ayưa).\nNgăq aphưăl wĕh sư̆ng kơ Ruăq Lơ-ŏn\nBlĕq ChơrưăhPaq prươ̆i hơngăn kĕq! Tĭq đĭh, kơlô̆m sim ŏn lăiq akăq mùng. Lŭq hơngăn thau prươ̆i Ruăq Lơ-ŏn Blĕq Chơrưăh kĕq tăh hơrươ̆i. Hơnơ̆n phải kơlô̆m sim tĭq đĭh trô̆n, hwơ̆iq đĭh wol tăh hơrươ̆i, sươ̆h sŏh đăh paq wol akăq mùng.\nLŭq hơngăn thuôq lư̆m ea thuôq thư̆ng, ĭn kơ ea tơ̆ng, ea lư̆m thùng, lư̆m khuô̆q hơđăuq. Hơnơ̆n jăuq hĭq, chôm wĭh kơlưaiq sa lui ea pơ-êm, lŭq sa ea lư̆m sang ho pơ lơngưao. Thlưăng hmau ea ayưa thuôq thư̆ng lư̆m sang ŏn lĭq pơ lơngưao, phlŏh ngăq pơ-achê̆ih, pơsê̆l lŭh, lăm ho lŏn. Sươ̆h lŭq phuô̆h hơngăn thuôq paq hơrươ̆i lư̆m ea, đăh m chĕh phlŏh.\nNgăq pơ-achê̆ih lŭq ayưa tĭq hơngăn cheang thuôq:Tlaq lui lŭq long hơđăuq, lŭq bình lui pơngưa pơchăh, lŭq khuô̆q pơchăh sươ̆h hmau ea lư̆m nơ̆n.Koh tlaq lŭq phô̆n kơyau đĕt mrôm tăp thưal sang, phlŏh khưăh yôq kơ sang.\nSươ̆h hmau ea thuôq thư̆ng lư̆m lŭh, lư̆m tơ̆ng tăp thưal sang ŏn lăiq tĭq siê̆q, pơđoăiq nhau pơmŏt.","num_words":437,"character_repetition_ratio":0.076,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.234,"stopwords_ratio":0.0,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.721,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
hro_Latn/mala_000001_remove.jsonl
ADDED
File without changes
|
hro_Latn/mala_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 732.3333333333334,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.069,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0006666666666666666,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.261,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.706,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 383.53820612235694,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.009899494936611665,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0009428090415820634,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.041044691089916444,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.11439405578962568,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 486.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.076,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.234,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 0.721,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 1274.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.076,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.002,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.319,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 0.838,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 437.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.23,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.559,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1116.4,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.076,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0016,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.302,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 0.8146,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 880.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.076,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.001,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.2765,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 0.7795,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 486.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.076,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.234,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 0.721,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 461.5,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0655,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.232,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.64,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "3",
|
112 |
+
"keep size": "3",
|
113 |
+
"remove size": "0"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
ian_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
ian_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,8 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
{"text":"Matthew 18\nKANDANA NƗMA NYAN1 Jisasna mbaapmamba la nɨmba Jisas kat yalaa wagalandi. Nyinangwut wuleilaa anda nyana kwulaka nɨma nyanat tɨgiyaa waa wagalandi.\n2 Wagalanja vat wutaa Jisas mat nyan kɨta kat yagwa wandɨ, yalaa ndina nɨndɨmba laataa lɨndɨ. 3 Lɨndɨ maa jisas ndi kat wandɨ. Ngwuk yelavɨk ngwula. Mbambala maawupmba yelavɨtɨngwa vak kwagalalaa kan mat nyan tɨga vla tɨlapman yingweyan nyinangwut ana wuleigiyangwuk. 4 Kɨta nyan wun nɨma nyan ana wun waa yelavɨka lɨga kan mat nyan tɨga v a tɨndeyan wan nyan nyinangwut wuleilaa nɨma nyanat tɨgiyandɨ.\n5 Kɨta nyan wuna njɨvwa kwuka kɨngi vat mat nyan kat apma vat yilɨndeyan wan yindeya apma vat wuna lak yaigandɨ waa wandɨ Jisas.\nKAVLE VAT NDINYANGUNA MAAWUT KAT KAVLE YILƗGANDƗ6 Jisas ndi kat wandɨ. Kɨngi vat mat nyan vla lɨga nɨmba wun kat yelavɨtnja vak kat nat nyan kai wandɨ maa wun kat kwagalalaa yindeyan wan ana nglaatndɨ. Wan kai waa nyan kat nɨma kambak klalaa yaawmba tulaa kwapmba waataa ngumba yaagingweyan apma vatna.\n7 Nat nɨmba kɨpmana nda kat vɨlaa wun kat yelavɨtɨnja vak kwagala lɨgandi. Kan kɨpmana nda kavle nda. Nat nɨmba wun kat kwagalagiyandi. Vɨlɨgowun. Wun kat yelavɨtɨga nɨmba kat kai walɨga nɨmba ndi wan nɨmba kavle klei nɨmba ndi. ndi kavle klei yigiyandi.\n8 Kɨta nyana taambamba kwutɨnda kavle njɨvwa ndɨna maawupmba lɨga apma vak kat kwulatndeyan taamba kalɨka tɨgandɨ. Taamba lapman apma kavat tɨndeyan wovuna. Apma taamba lɨga kavle kava njɨmbla njɨmbla ya vɨtɨga kavat yindeyan kavle vatna. Kɨta nyan kavle kavat man veiga wan kavamba kavle njɨvwa kwutɨnda njɨvwa ndɨna maawupmba lɨga apma vak kat kwulatndeyan man kalɨkiyandɨ. Sambɨn tɨga apma kavat yindeyan apma vatna. man apma vat tɨndɨ, kavle kava njɨmbla njɨmbla ya vɨtɨga kavat yindeyan kavle vatna. 9 Kɨta nyan mɨnimba vɨnda kavle vat ndɨna maawupmba lɨga apma vak kat kwulatandeyan mɨni pɨnguga yaagigiyandɨ. Mɨni lapman kɨta naangɨ mɨnimba vɨga apma kavat yindeyan apma vatna. Mɨni vɨli apa apma vat tɨmbɨk, kavle kava njɨmbla njɨmbla ya vɨtɨga kavat yindeyan ana nglaatndɨ.\nSƗLƗWOKNA SIP SIPNA NYAANGƗT10 Ngwuk mat nyangu kat vɨlaa ndi kwo nda ndi waa ke yelavɨkngwa. Ndi kat vɨga lɨga ensel ngilɨga. Ndina ensel nyinangwupmba lɨga wuna nyaekagwi lɨgandi. 11 (Wun Godna vak ɨmogwi lɨga nyan wun. Wun sɨlɨwota la nɨmba kat aywaa kwunapmak kat yawun.)\n12 Kɨta nyan sip sip l00 ndɨnamba lɨndɨ. Vɨga lɨndɨ. Kita yiga sɨlɨwotnda. Sɨlɨwotndɨ maa ndɨ angamak yigiyandɨ. Ngwuk angamak yelavɨkalɨgangwuk. Ngwuk kat waigowun. Samat tɨga 99 kwo lɨga sip sip kat ana vɨga lɨgiyandɨ. Sɨlɨwokna sip sip kat kwaka yigiyandɨ nat sip sip kat kwagalalaa. Kwagalalaa yinda sip sip kwo lɨga yuwi kɨga lɨgiyandi. 13 Kwaka yiga vɨlaa solat sɨngɨ. 14 Sip sip kat vɨga la nyan ta vak vla ndɨno nyinangwupmba lɨga ngwutna nyaek God wupma vɨga lɨgandɨ. Ndɨna nyangu mbaak sɨlwatandi walɨgandɨ God.\nKAVLE VAT YA NYAN KAT KWUNAKNGWEYA VAK15 Mɨnogwinala kɨta vat wuna mbaapmamba la nyan mɨn kat kavle vat yindeyan ndɨ kat vɨlaa kavle vat yinda vak kat ngambu mbɨla. nat nɨmba kat ke mbuka. Ngambuma nyaangɨt wutndeyan wovuna. Ndɨ kat tamba kwunapmɨn. 16 Wupmak kat kai wandeyan mɨna mbaapmamba la kɨta nyan o vɨlɨlɨk palɨ kwutaa yiga ndinogwinala kɨta vat tɨga ndɨ kat nyaangɨt ngambu ngwula. Tamba la nɨmba God waa nyaangɨt kupma pɨlɨwutndi.\nVɨlɨlk pali o kuvut nɨmba kɨta nyaangɨpmba ngambungweyan wovuna. Ngambungweya\n- nyaangɨt kwo valat ana tɨgiyandɨ\n19 Ngwuk kat nat samak nyaangɨt mbukiyowun. Ngwutna vɨlɨlɨk palɨ kɨta maawupmba yelavɨka lɨga God kat kwi nda kwindangat wagalambeyan wuna nyinangwupmba lɨga nyaek wagalambeya nda mbɨk kat kwigiyandɨ. 20 Vɨlɨlɨk palɨ kuvut nɨmba kɨta yisolaa lɨga wuna sɨ waga ngambulɨngjeyan wuno ndina nɨndɨmba kɨta vat tɨgiyowun waa wandɨ Jisas.\nNAT NYAN YILƗNDA KAVLE VAT KWAGALALAPMAN NJƗVWA KWUTA NYAN21 Pita yalaa Jisas kat wagalandɨ. Njambwi nyan wuna mbaapmamba la nyan anda sakwat njambɨ wun kat kavle vat yindɨ, vɨlaa ndɨnai yindeya kavle vat sɨlɨmbwigiyowun. Njambɨ sɨla vɨli ndɨna kavle vat sɨlɨmbwiweyan wovuna? Waa wagalandɨ Pita. Wagalandɨ maa Jisas wandɨ.\n22 Kai la. Sɨla vɨla njambɨ kai. 490 njambɨ yindeya kavle vak kat vɨlaa sɨlɨmbwimeyan wovuna waa wandɨ Jisas. Anda sakwat njambɨ sɨlɨmbwigiyowun waa wanda nyaangɨt wutaa Jisas wupuseput mbutɨndɨ.\n23 Nyinangwupmba lɨga njambwi nyan ndinyangu kat vɨga lɨndya vat kɨngi vat tɨgandɨ. Tamba njambwi king kɨta lɨndɨ. Ndɨna njɨvwa kwuta nɨmbana dinau aywaa kwunataa kalɨpmak kat wandɨ. 24 Dinau kat kwunaka kalɨka sɨlɨmbwiga yilɨndɨ, kɨta nyan nɨma nglei dinau la nyan kat kwutaa kingat kiyandi. 25 Ngi kat tɨga njambwi king wandɨ. Ndɨna kwanda kwanda aywaa ndɨna nyan taagwa aywaa kwilaa wenga klalaa wan dinau kat agwi. Ndɨno ndɨ kat kwilaa wenga klalaa wun kat agwi waa wandɨ maa 26 njɨvwa kwuta nyan kwali mamba sɨlaa nambu sɨlandalaa king kat wandɨ. Wun kat miwa ay mɨla. Ngɨni yuwa inau aywaa kwigiyowun waa ndɨ kat wagalandɨ. 27 King wutaa miwa yilaa ndɨna dinau kat kai waa kwagalandɨ.\n28 Kwagalandɨ mala laataa wogwendɨ. Wogwelaa ndɨnogwi kɨta vat njɨvwa kwuta nyan kat vɨndɨ. Vɨlaa kwapmba kwutaa ndɨ kat wandɨ. Mɨn tamba la wuna mat dinau kat agwi mɨla wandɨ.\n29 Wandɨ maa nat nyan wandɨ. Samat kawiga alɨ. Kwigiyowun wandɨ. 30 Kawiga lɨvak kat kai walaa ndɨ kat kwutaa yiga kalabusmba taagandɨ. Dinau kat kwimeyan mɨna kalabus ngɨlɨgiyandɨ walaa ndɨ kat kalabusmba taagandɨ.\n31 Kɨta vat njɨvwa kwuta nat nɨmba yinda vak vɨlaa kavle vat yindɨ waa yelavɨtaa njambwi king kat yiga mbutndi. 32 King wan nyaangɨt wutaa ndɨna njɨvwa kwuta nyan kat yagwa wandɨ, yandɨ. Yandɨ maa king ndɨ kat wandɨ. Mɨn kavle klei nyan mɨn. Wun kat yima nɨma nglei dinau wun kat yaa wagalamɨn maa kai waa kwagalawun. Mɨnagwi kɨta vat njɨvwa kwuta nyan ndɨ kat ana miwa yigamɨn. Mɨn kat tamba miwa yiga kai waa nɨma dinau kwagalawun. Ndɨ kat wupma ana miwa yiga mɨn kat yinda mat dinau kwagalamɨn. 33 Mɨn kat miwa yiga luwa vak vla manda kat nat nyan kat miwa yilapman yimɨn. Mɨn kavle keli nyan mɨn waa wandɨ njambwi king. 34 Njambwi king nyingi maawut tɨga wandɨ maa ndɨna njɨvwa kwuta nyan kat kwutaa yiga kalabusmba taagandi. Dinau kat kwimeyan mɨna kalabus ngɨlɨgiyandɨ walaa ndɨ kat kalabusmba taagandi.\n35 Kan ngwuk kat wawa wapuseputna angwa nyaangɨt yelavɨk ngwula. Ngwutna mbaapmamba lɨga nɨmba ngwuk kat kavle vat yinja vat kat kai waa kwagalalapman yingweyan nyinangwupmba lɨga wuna nyaek kavle vat yingwa vat kat ana kai waa kwagalagiyandɨ waa wandɨ Jisas.\nCopyright information for `IAN\nWelcome to STEP Bible\nFrom Tyndale House, Cambridge UK\nUse the search box to find Bibles, commentaries, passages, search terms, etc. Here are some examples:\nESVGen 1\nThis shows how to quickly lookup a passage.\nNIVESVKJVGen 1\nLooking up a passage in three different translations is also easy.\nESVbrother\nThis asks STEP to search for the Greek word for 'brother' and show the results in the ESV.\nNIVESVlandhe.sed\nESVthroneDavidIsa-Rev\nKJVWHNUJohn 1\n© Tyndale House, Cambridge, UK - 2018","id":"<urn:uuid:e5a3e9a1-4359-4e67-8042-d4a52dfe5a75>","dump":"CC-MAIN-2018-13","url":"https:\/\/www.stepbible.org\/?q=version=IAN%7Creference=Mat.18","date":"2018-03-17T20:51:40Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-13\/segments\/1521257645310.34\/warc\/CC-MAIN-20180317194447-20180317214447-00698.warc.gz","language":"ian","language_score":1.000007391,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":4,"top_langs":"{\"ian_Latn_score\": 1.0000073909759521}","num_words":1090,"character_repetition_ratio":0.061,"word_repetition_ratio":0.007,"special_characters_ratio":0.192,"stopwords_ratio":0.363,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
2 |
+
{"text":"Galatians 3\nGOD NƗN KAT APMA NƗMBA NGWUK WAA WAIGAA VAT1 Ngwuk Galesiamba lɨga manda kat tungwengwan yiga yelavɨtɨgangwuk. Kanda ngwutnamaawut kavle ya. Jisas Kraist kiwai krosmba kiya vak ngwuk kat tamba mbukwun maa wukngwuk. Kiyanda vak va nɨmba bla tamba lɨgwuk. 2 Lomba yetɨngwa vak kat vɨlaa God ndɨna waagan ngwuk kat kwindɨ? E? Kai luwa. Wan apma nyaangɨt wutaa ngwutna maawupmba kwutaa lɨngwa vak vɨlaa God ndɨna waagan ngwuk kat kwindɨ. 3 Manda kat tungwengwan yiga wan vak kwagalalɨgangwuk. Tak God ndɨna waagan ngwuk kat awagapma kwindɨ. Wan vak kwagalalaa mbambala yelavɨtɨgangwuk. Nɨna apma njɨvwamba God kat kwunakiyanɨn waa yelavɨtɨgangwuk. Wupma ke yelavɨka. 4 God ngwuk kat tat ya vak kat ngwutna maawut tɨvɨlɨgandɨ? Wun ngwutna maawut ana tɨvɨlɨgandɨ waa yelavɨtɨgowun. 5 Manda kat God ndɨna waagan njwutna lak kwindɨ. Manda kat ngwuk kat God nɨma njɨvwa kwutndɨ. Lomba yetɨngwa vak vɨlaa kwutndɨ? Kai luwa. Wan apma nyaangɨt wutaa ngwutna maawupmba kwutaa lɨngwa vak vɨlaa kwutndɨ.\n6 Ndɨno Ebraham wupma. Tamba God waa nyaangɨtmba pɨlɨwutndi. Ebraham God waa nyaangɨt wutaa ndɨna mbangɨ wiyo waavi taagandɨ. Taaganda vak vɨlaa God ndɨ kat wandɨ. Mɨn apma nyan mɨn waa wandɨ waa pɨlɨwutndi. 7 Kɨta nda vɨngwangat wowun. God kat ngwula mbangɨ wiyo waavi taagnadeyan ngwuk Ebrahamna yelangɨ nɨmba ngwuk. 8 Tamba God waa nyaangɨt pɨlɨwutaa nɨmba wan vak pɨlɨwutndi. Juda ana ndi nat nɨmba God kat ndina mbangɨ wiyo waavi taaganda vak kat vɨlaa God ndi kat apma nɨmba ngwuk waa wandeya vak kat tamba pɨlɨwutndi. Ngi kat tɨga tat wan apma nyaangɨt Ebraham kat pɨlɨwutndi. God mɨn kat kwunatnda vak vla wan kɨpmana ngepma ngepmamba la nɨmba kat aywaa God ndi kat apma vat yigiyandɨ waa tamba Ebraham kat pɨlɨwutndi. 9 Ebraham God kat ndɨna mbangɨ wiyo waavi taagandɨ maa God ndɨ kat apma vat yindɨ. God kat ndɨna mbangɨ wiyo waavi taaganda vla nɨna mbangɨ wupma wiyo waavi taagandeyan nɨno wupma nɨn kat god apma vat yigiyandɨ. 10 Apma vapmba lomba yetɨma vak kat vɨlaa God wun kat apma vat kwigiyandɨ waa kɨta nyan ytelavɨtndeyan ndɨ kat miwa ay. Tamba God waa nyaangɨt pɨlɨwuta nɨmba pɨlɨwutndi. \"Kɨta nyan lo waa nyaangɨpmba aywaa yetɨlevilaa\" waa tamba pɨlɨwutndi. 11 Kɨta vak vɨlaa lɨga maawupmba yelavɨtnɨn. Lomba yetɨlɨngwa vak kat vlɨaa God ngwuk kat apma nɨmba ngwuk waa ana waigandɨ. Tamba God waa nyaangɨtmba pɨlɨwutndi. Kɨta nyan God kat ndɨna mbangɨ wiyo waavi taagdndeyan God ndɨ kat kwunatndɨ maa apma vat kwo lɨgiyandɨ waa tamba pɨlɨwutndi. 12 Lomba yetɨngwa vak Jisasna njɨvwa wuna lak yaandɨ waa waneya vat kapma kapma vat mbɨt. Lomba yetɨngwa vat kapma vatna. Wan vak kat God waa nyaangɨtmba tamba pɨlɨwutndi. Kɨta nyan nɨma njɨvwa kwuka sakat samat lona vak kwutaa lɨndeyan ndɨ apma vapmba kwo lɨga tɨgiyandɨ waa tamba pɨlɨwutndi.\n13 Lomba yetɨna vak nɨn kat kavle vat yigiyandɨ. Wan kavle vat Kraistna lak yindɨ nɨn kat tɨga wan kavle vak nɨn kat ana vɨga lɨgandɨ. Tamba wan vak Kraist yinda vak kat God waa nyaangɨtmba pɨlɨwutndi. Kɨta nyan mɨmba kaalajeyan wan nyan kai kavle vat aywaa ndɨna lak yindɨ waa tamba pɨlɨwutndi. 14 God nɨn kat apma vat yivat wandɨ. Tak God Ebraham kat wandɨ. Ndinyangu kat apma vat yigiyowun wandɨ. God Juda ana ndi nat nɨmba kat apma vat yivat wandɨ God. Ngi kat tɨga God yelavɨtndɨ. Kraist Jisas kiyanda vak kat nɨn kat tɨga kiyandɨ waa yelavɨtnjeyan ndi kat wuna waagan kwigiyowun waa yelavɨtndɨ God.\nTAMBA LA LO GOD WAA NYAANGƗK KAT ANA KWULAKIYANDƗ15 Wuna kɨtambaapma nɨmba ngwuk kat wupuseput mbupmat yigowun. Kan mbukwa wapuseput ngwula maawuk kat kwunakiyandɨ. Vɨlɨlɨk palɨ paak awat sowat tamba kwiga klambɨt. Ngɨni yaiga nat kɨta nyan mbɨla paak kat ana kai waigandɨ. 16 Tamba Ebrahamgwi Godno paak awat sowat kwiga klambɨt. Ebrahamogwi ndɨna yelangɨmba lɨgiyaa nyano mbɨk kat God paak kwindɨ. Wan paakmba lɨga God waa nyaangɨt Ebrahamna yelagɨmba lɨgiyaa nɨma sakwat nɨmba kat ana wandɨ. Ndɨna yelangɨmba lɨgiyaa kɨta nyan kat wandɨ. Wan kɨta nyan Kraist Jisasa. 17 Wan nyaangɨk kat yelavɨk ngwula. Godnogwi ebrahamo paak tamba kwiga klambɨt. Ndimwe 430 yindɨ maa Moses kwiya lo wan tamba klamba paak kat ana kai wandɨ. God tamba Ebraham kat waa nyaangɨk kat ana kwulatndɨ. 18 Lomba yetɨnangat God nɨn kat kwivat wanda nda nɨn kat kwindeyan nɨn wupma waiganɨn. God waa nyaangɨtmba ana klanɨn. Nɨn nɨna njɨvwamba klanɨn waa waiganɨn. God wupma ana kwigiyandɨ. Mɨn kat apma vat yigiyowun waa Ebraham kat walaa God ndɨ kat apma vat yindɨ. Ebraham lomba yetɨnda vak kat vkilaa God ana kwindɨ.\n19 Lo manda kat God Moses katkwindɨ. Lona vat mɨnda vatna. Wan lona vak kɨngiyan. Ndinyangu aywaa wan lo kat vɨlaa yelavɨkiyandi. Nɨn kavle savle yetɨnɨn waa yelavɨkiyandi. Kavle savle ytɨnja vak kat ndi kat sɨmogwivat God wan lo ngɨni kwindɨ. Ebrahamna yelangɨmba la kɨta nyan Kraist yandɨ maa lona njɨvwa ngɨlɨndɨ. Wan lo God ensel kat kwindɨ, Moses kat kwindi. Kwindi maa ndinyangu kat kwindɨ. Wan nyan Moses nɨndɨmba la nyana. 20 God Ebraham kat paak kwinda njɨmbla nɨndɨmba la nyan ana lɨndɨ. God ndɨ kapma lɨga kwindɨ.\nLONA VAT21 Wan lo God waa nyaangɨk kat ana kalɨkiyandɨ. Wan lo God waa nyaangɨt kapma kapma njɨvwa vla lɨgambɨt. Wan lo ndinyangu kat ana kwunatɨgandɨ. Ndɨna njɨvwa kapma njɨvwa vla lɨgandɨ. Lona njɨvwa ndu nyan kat kwunatɨga vla lɨndeyan kɨta nyan lomba yetɨga nyan ndɨ wan nyan kwo lɨgiyandɨ. 22 God waa nyaangɨt tamba pɨlɨwutnja nyaangɨt kapma nyaangɨtna. Ndinyangu aywaa kavle savle yetɨlɨgandi. God waa lomba ana yetɨlɨgandi waa tamba God waa nyangɨtmba pɨlɨwutndi. Ngi kat tɨga God ndinyangu kat wandɨ. ngwuk Jisas Krasit kwuta njɨvwa nɨna lak yaandɨ wangweyan ngwuk kat apma vat kwo kwunakiyowun waa wandɨ God. 23 Tat lo nɨn kat ngilaa lɨndɨ. Mbambala ngilaa lɨnda vak ngɨlɨndɨ. Mbambala Jisas kwutaa njɨvwa kat maawupmba yelavɨtneyan God nɨn kat kwo kwunakiyandɨ. 24 Tat lo nɨn kat vɨga la nyan vla lɨndɨ. Jisas Kraistna mbaapma wuleinangat nɨn maawupmba lɨga wandɨ. Nɨna maawupmba God waa nyaangɨt kwutaa lɨnɨn, God nɨn kat apma nɨmba ngwuk wandɨ. 25 Mbambala nɨna maawupmba God waa nyaangɨk kat kwutaa lɨganɨn. Nɨn kat vɨga la lo ana vɨga lɨgandɨ. 26 Nɨn Kraist Jisas kwuta njɨvwa kat vɨlaa nɨn kat tɨga kwutndɨ waa yelavɨtɨganɨn. Maawupmba yelavɨtna vak kat vɨlaa God ngwut wuna nyangu ngwuk walɨgandɨ. 27 Kraistna yelangɨ wuleilɨga nyan ndɨ Kraist yeta vak vla yetɨlɨga nyana. 28 Jisasna mbaapma nɨmba ndi kɨta vapmba lɨga nɨmba ndi. Nɨn kapma kapma nɨmba nɨn waa ana waiganɨn. Nɨn Juda nɨn ngwuk Juda ana ngwuk waa ana waiganɨn. Nɨn njɨvwa kwutɨga nɨmba nɨn ngwuk kwo vɨga la nɨmba ngwuk waa ana waiganɨn. Nɨn ndu nɨn ngwuk taagwa ngwuk waa ana waiganɨn. Kraist Jisasonala nɨn kɨta vapmba yetɨlɨganɨn. 29 Kraistna mbaapmamba lɨngweyan ngwuk Ebrahamna nyangu ngwuk. God Ebraham kat kwivat wanda nda ngwulo ngwuk kat kwigiyandɨ.\nCopyright information for `IAN\nWelcome to STEP Bible\nFrom Tyndale House, Cambridge UK\nUse the search box to find Bibles, commentaries, passages, search terms, etc. Here are some examples:\nESVGen 1\nThis shows how to quickly lookup a passage.\nNIVESVKJVGen 1\nLooking up a passage in three different translations is also easy.\nESVbrother\nThis asks STEP to search for the Greek word for 'brother' and show the results in the ESV.\nNIVESVlandhe.sed\nThis example runs both a 'Hebrew word search' and a 'Text' search and shows the results in both the NIV and ESV.\nESVthroneDavidIsa-Rev\nYou can mix most searches. This finds any word translated as 'throne' in the Prophets and the New Testament, but only in verses concerning the topic 'David'. This excludes verses which refer to a 'throne' in other contexts.\nKJVWHNUJohn 1\nInterlinear Hebrew & Greek is available for some translations with grammar (and more soon). To reverse the interlinear order, click on a version abbreviation under the verse number.\n© Tyndale House, Cambridge, UK - 2018","id":"<urn:uuid:d9ac3220-afd4-4995-ad35-4d70359a869f>","dump":"CC-MAIN-2018-13","url":"https:\/\/www.stepbible.org\/?q=version=IAN%7Creference=Gal.3","date":"2018-03-20T16:07:26Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-13\/segments\/1521257647498.68\/warc\/CC-MAIN-20180320150533-20180320170533-00722.warc.gz","language":"ian","language_score":1.0000009537,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":3,"top_langs":"{\"ian_Latn_score\": 1.0000009536743164}","num_words":1251,"character_repetition_ratio":0.083,"word_repetition_ratio":0.005,"special_characters_ratio":0.194,"stopwords_ratio":0.378,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
3 |
+
{"text":"James 5\nNƗMA SAKWAT SANYO TƗGA NƗMBANA NYAANGƗT1 Ngwuk nɨma sakwat sanyo lɨga nɨmba samat tɨga ana solat sɨ kiyangwuk. Samat tɨga nɨma vak yandɨ maa nglaikangwuk. 2 Ngwutna apma nda kavle yi kiyandɨ. Ngwutna apma waavwi vɨlɨngɨni kɨndɨ maa kavle yi kiyandɨ. 3 Ngwutna gol ngwutna sanya tamba sinkwutndɨ. Ngutna sɨnkwuta lɨga sanyanat nɨmba vɨlaa lɨga waigandi. Ndi manda kat nɨma sakwat sanya yisolaa taagnadi waa waigandi. Kavle vatna yinja waa wandi maa yisoga taaga lɨngwa sanya kat vaaka lɨgiyangwuk. Vɨtɨga ya kat vaaka lɨngwa vla vaaka tɨgiyangwuk. 4 Tak ngwula ambukat kwuta nɨmba kat nat sanya mɨna kwingwuk. Ndina nat sanya ana kwingwuk. Sɨkwutaa kwutaa lɨngwa vak God vɨga lɨgandɨ. Ngwutna njɨvwa kwuta nɨmba nɨn kat aywaa ana kwingwuk waa walɨnja kwundi God wuka lɨgandɨ. God ndɨ kwondu mbundɨ lɨga nyana. Ngwuk ana vaaka lɨgangwuk? 5 Kan kɨpmamba lɨngwan nɨma sakwat apma nda nɨma sakwat sanya kwutaa lɨngwuk. Klavak yelavka tɨngwa nda tamba klangwuk. Nɨma sakwat kwio lɨndɨ vatnyanja mbak vla wupma ngwutno nɨma sakwat kwando kwandona tɨngwuk God ngwuk kat sɨ kiyandɨ. 6 Apma nɨmba kat kai walea ndi kat vatnya lɨngwuk. Ngwuk kat aywaa ana alɨsɨga kwulatndi. Ndi kat kwo vatnyangwuk.\nNJAMBWI NYAN YA MƗNA LƗGANDƗ7 Wuna mbaapma nɨmba, njambwi nyan ya mɨna lɨgandɨ. Ndɨ kat kawiga lɨga ngwuk kat nɨma vat yilɨnja vak kat nɨma maawut ke yelavɨka lɨngwa. Ambukat kwutɨga nyan kɨgɨnda kat kawiga lɨgandɨ. Kandi nda tulaa lɨga meik nya kat kawiga lɨgandɨ. 8 Ngwutno njambwi nyan kat kawiga alɨ ngwula. Tagula maawutno yelavɨka kawiga alɨ ngwula. Nɨma nyan ya mɨna lɨgandɨ. Sɨvla kai.\n9 Wuna mbaapma nɨmba, awat sowat ke walea lɨngwa. Awat sowat walea lɨngweyan nɨma nyan ngwuk kat kai waigandɨ. Tamba ya vla lɨgandɨ. Tamba bapmo viyalɨga nyan vla lɨgandɨ. 10 Tamba la profet ndi tamba God waa nyaangɨt mbutɨndi. Nat nɨmba ndi kat nɨma vat yilɨndi maa ndina maawupmba yelavɨka lɨnja vak ana kwagalandi. Tamba yinja vak vla ngwuk yelavɨk ngwula. Yinja vla ngwutno ay ngwula. 11 Tagula mawupmba yelavɨka lɨnja vak kat kwagala lapman tɨga yilɨnja vak kat yelavɨtaa ndi apma nɨmba ndi waa walɨganɨn. Nat tamba la nyan Jop ndɨ tamba wupma yilɨndɨ. Ndɨ kat kavle vat yandɨ maa God kat tagula maawupmba yelavɨka tɨnda vak ana kwagalandɨ. Ngi kat tɨga God ndɨ kat kwunatndɨ. ndɨ kat yinda vak vɨlaa God nɨn kat yilɨnda vak vɨga lɨgangwuk. Nɨn kat miwa yiga lɨga apma vat mɨna yilɨgandɨ.\nNƗMA SAKWAT NYAANGƗT KE NGAMBUNGWA12 Wuna mbaapma nɨmba, nyinangwupmba lɨga nɨmba wun kat vɨga lɨgandi wan njɨvwa kwuk kiyowun waa ke wangwa. Kɨpmamba lɨga nɨmba wun kat vɨga lɨgandi wan njɨvwa kwuk kiyowun waa ke wangwa. Kɨngi vak vapmba nɨma sakwat nyaangɨt wangweyanana nglaatndɨ. Kɨta nyan ngwuk kat wagalandeyan ndɨ kat awa o kai waa awa ngwula. Nɨma sakwat nyaangɨt ke wangwa. Nɨma sakwat nyaangɨt wangweyan God ngwuk kat kai waigandɨ.\nAPMA NYAN GOD KAT WAGALANDA NYAANGƗT TAGULA NYAANGƗTNA13 Ngwutna kɨta nya ndɨ kat nɨma vat yandeyan ndɨ God kat wagala kiyandɨ. Ngwutna kɨta nyan solat sɨndeya ndɨ Godna sɨ kwutaa katsoga mbangu kwundi waigandɨ. 14 Ngwutna kɨta nyan yelokwen kat tɨndeyan ngwutna mbaapmana njambwi nɨmba kat yagwa waigandɨ. Yagwa wandɨ maa yalaa njambwi nyana sɨ waga ndɨna mbangɨ wel salɨtaa God kat wagala kiyandi. 15 God ndɨ kat kwunak kiyandɨ waa yelavɨka Godkat wagalanjeyan kwunak kiyandɨ. Wan nyan yelogwen tapman tɨga kwo lɨgiyandɨ. Kavle vat yinda vak God sɨlɨmbwi kiyandɨ. 16 Kavle vat yingwa vat nat nɨmba kat awat sowat ambuk ngwula. Mbukngwuk maa wutaa God kat wagala ngwula nat nɨmba kat tɨga. Nat nɨmba kat tɨga wagalangweyan God ndi kat kwunatndɨ maa apma vat kwo lɨgiyandi. Apma nyan God kat wagalanda nyaangɨt tagula nyaangɨtna. Wan nyaangɨt nɨma apma njɨvwa kwuk kiyandɨ. 17 Tamba la nyan Ilaija tɨna vla ta nyan. God kat meik kemap mɨla waa nɨmamba wandɨ maa meik ana ndandɨ. naambi kvuvuk mbak sɨla kɨta tɨga meik ana ndaa lɨndɨ. 18 Tɨga lɨga ngɨni God kat wandɨ mala meik ndandɨ. Ndandɨ maa kɨgɨnda avla waatndɨ.\nKƗTA NYAN KAVLE VAT YINDEYAN NDƗ KAT KWUNAK NGWULA19 Wuna mbaapma nɨmba, ngwutna kɨta nyan Godna nyaangɨt kwagalandeyan ndɨna maawut kwunak ngwula. 20 Godna nyaangɨt kwagalalaa kavle vat ya nyan kat kwunakngweyan ndɨ ana kavle yigiyandɨ. Ndɨ kat kwunakngwuk maa ndɨna kavle vak kwagala kiyandɨ. Ngɨni nɨma sakwat kavle vat ana yigiyandɨ.\nCopyright information for `IAN\nWelcome to STEP Bible\nFrom Tyndale House, Cambridge UK\nUse the search box to find Bibles, commentaries, passages, search terms, etc. Here are some examples:\nESVGen 1\nThis shows how to quickly lookup a passage.\nNIVESVKJVGen 1\nLooking up a passage in three different translations is also easy.\nESVbrother\nThis asks STEP to search for the Greek word for 'brother' and show the results in the ESV.\nNIVESVlandhe.sed\nThis example runs both a 'Hebrew word search' and a 'Text' search and shows the results in both the NIV and ESV.\nESVthroneDavidIsa-Rev\nYou can mix most searches. This finds any word translated as 'throne' in the Prophets and the New Testament, but only in verses concerning the topic 'David'. This excludes verses which refer to a 'throne' in other contexts.\nKJVWHNUJohn 1\nInterlinear Hebrew & Greek is available for some translations with grammar (and more soon). To reverse the interlinear order, click on a version abbreviation under the verse number.\n© Tyndale House, Cambridge, UK - 2018","id":"<urn:uuid:5333b0cf-ca1b-43d1-8f77-382d643e181d>","dump":"CC-MAIN-2018-13","url":"https:\/\/www.stepbible.org\/?q=version=IAN%7Creference=Jam.5","date":"2018-03-18T04:38:31Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-13\/segments\/1521257645513.14\/warc\/CC-MAIN-20180318032649-20180318052649-00248.warc.gz","language":"ian","language_score":1.000000596,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":3,"top_langs":"{\"ian_Latn_score\": 1.0000005960464478}","num_words":857,"character_repetition_ratio":0.057,"word_repetition_ratio":0.009,"special_characters_ratio":0.194,"stopwords_ratio":0.32,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
4 |
+
{"text":"Hebrews 7\nMELISEDEKO JISASO KƗTA VAT TƗGAMBƗT1 Wan nyan Melkisedek kat samat ngambuvat yigowun. Ndɨ Selem walɨnja ngepmana kinga. Ndɨ nɨma nyan God kat kwunatɨga njambwi nyana. Tamba Ebraham nat ngepmana njambwi nɨmba kat sɨlaa yalɨndɨ maa Melkisedek ndɨ kat ava yambɨmba sɨlagɨlaga vɨndɨ. Vɨlaa Godna sɨmba waga Ebraham kat kwunatndɨ. 2 Ebraham sɨnda nɨmbananamba klanda nda aywaa mbaapma taamba vɨli yisoga taagalaa nat kɨta mbaapma yisoga laaganda nda Melkisedek kat kwindɨ. Melkisedekna sɨ ndɨ angwo lɨgandɨ. Ndɨna sɨna angwa vat kɨngiyan. Apma vat yiga yetɨla nɨmbana njambwi nyana. Ndɨna nat sɨna angwa vat kɨngiyan. Apma mawupmba yelavɨka yetɨlɨga nɨmbana njambwi nayana. 3 Melkisedekna nyaek nyɨme kat nɨn ana wuka lɨganɨn. Ndɨnai njanga nɨmba kat nɨn ana wuka lɨganɨn. Nyɨme ndɨ kat kwutna njɨmbla ana vɨga wuka lɨganɨn. Ndɨnai kiyaa njɨmbla ana vɨga wuka lɨganɨn. ndɨna njɨvwa pris tɨga kwutɨnda njɨvwa ana ngɨlɨgiyandɨ. Godna nyan pris tɨga vak vla ana ngɨlɨgiyandɨ.\n4 Ngwuk yelavɨk ngwula. Ndɨ njambwi nyana. Nɨna walanga Ebraham mbaapma taamba vɨli taaganda nda ndɨ kat kɨta mbaapma kwindɨ. 5 Ebrahamna nyangu Livaina yelangɨmba lɨga nɨmba ndino prisna njɨvwa kwuka yetɨnjeyan ndina yakwa nɨmbananamba klalɨgandi. Ndi aywaa Ebrahamna nyagu ndi. Taamba vɨli mbaapma taaganja ndanana nat kɨta mbaapma klalɨgandi. 6 Tamba ndina yelangɨ nyan ana ndɨ. Melkisedek nat yelangɨ nyana. Ndɨ Ebrahamnanamba klandɨ. Ndɨnamba klalaa Godna sɨ waga Ebraham kat kwunatndɨ. Tak God Ebraham kat apma vat mɨn kat kwunatndɨ. Tak God Ebraham apma vat mɨn kat yigiyowun waa wandɨ maa Melkisedek Ebraham kat apma vat yiga kwunatndɨ. 7 Mat nyan njambwi nɨmba kat ana kwunakiyandɨ. Vɨlɨganɨn. Njambwi nyangu mɨna mat nyangu kat kwunakiyandi. Ngi kat tɨga Melkisedek Ebrahamna njambwi nyana waa vɨlɨganɨn. 8 Mbambala taamba vɨli mbaapmamba la nda kɨta mbaapma klalɨga nɨmba kiyalɨgandi. Tamba kla nyan Melkisedek ndɨnai kiya vak ana vɨga wuka lɨganɨn. 9 Tamba Ebraham Melkisedek kat kwinda njɨmbla Livai walɨnja yelangɨmba lɨgiyaa nɨmba ndino Melkisedek kat kwindi. 10 Tamba Ebraham Melisedek kat kwinda njɨmbla Livai walɨnja yelangɨmba lɨgiyaa nɨmba ana kak kiyalɨndi. Ndi Ebrahamna mbangɨmba lɨndi. Ngi kat tɨga ndino Melkisedek kat kwindi waa walɨgowun.\nJISAS LIVAINA YELANGƗ NYAN ANA NDƗ11 Livaina yelangɨ nɨmba God kat kwunatɨnja vapmba ndinyangu Godna nyaangɨt wutndi. Livai kwunatɨnja vak ndinyangu kat apma kupi maawut ana kwilɨndɨ. Ndinyangu kat apma kupi maawut kwigendan wuna nyingi maawut kwunapmak kat Livaina yelangɨmba lɨgiyaa nyan ana ndɨ, Melkisedekna yelangɨmba lɨgiyaa mandɨt nyan kat kwigiyowun waa ana wagendɨ God. 12 Mandɨt nyan kwigiyowun wandɨ God. Tat ta nɨmba Livaina yelangɨmba la nɨmba ndi avla ana laatndi. Moses kwiya nyaangɨtmba tɨga laatndi. Ndinai kwuta njɨvwa ngɨlɨndeyan Moses kwiya nyaangɨt ndɨno ngɨlɨgiyandi. Mandɨt vat tɨgiyandɨ. 13 Nyaangɨt mbutuwa nyan Jisas ndɨ Livaina yelangɨmba ana yalaa lɨndɨ. Ndɨ kapma yelangɨmba yalaa lɨndɨ. Ndɨnai yaa yelangɨ nɨmba ndi ana God tɨga kava wuleilaa ndɨ kat kwunapmat kwilɨndi. 14 Nɨna njambwi nyan Jisas Judana yelangɨmba yalaa tɨndɨ. Judana yelangɨ nɨmba God kat kwunatɨgandi waa ana Moses wandɨ.\nMELKISEDEK NJƗVWA KWUTNDA VAK VLA JISAS KWUTNDƗ15 Melkisedek njɨvwa kwutnda vak vla Jisas Godna nyingi maawut kat kwunapmak kat God wandɨ maa yandɨ. Wan wawa vak vɨlaa mandɨt vat tɨgandɨ waa vɨlɨganɨn. 16 Kraist Moses kwiya nyaangɨtmba ana laataa njɨvwa kwutndɨ. Livaina yelangɨmba lɨga ana laataa njɨvwa kwutndɨ. Ndɨ njɨmbla njɨmbla tɨlɨga nyana. Avla laataa njɨvwa kwutndɨ. 17 Tak God ndɨ kat wandɨ. Wuna nyingi yiga luwa maawut kat kwunatɨma njɨvwa ana ngɨlɨgiyandɨ. Njɨmbla njɨmbla lɨgiyandɨ. Melkisedek kwunatɨnda vak vla mɨno wupma kwunatɨgiyamɨn waa wandɨ God. 18 Tamba God kat kwunatɨnja njɨvwa Livaina yelangɨmba la nɨmba mɨna kwutɨndi. Wan tamba la vak ndinyangu kat ana apma kupi maawut kwilɨndɨ. Ngi kat tɨga wan vak God wandɨ maa ngɨlɨgandɨ. 19 Moses kwiya nyaangɨt ndinyanguna maawut ana kwunatɨndɨ. Mbambala God kwiya kupi nyaangɨt ndinyangu nɨna maawut kwunakiyandɨ. Wan kupi nyaangɨt wuka yetindeyan God tɨga kava wuleigiyanɨn. God ana nɨn kat kai waigandɨ.\nGOD WANDƗ MAA JISAS NJƗVWA KLANDƗ20 God Jisas kat wandɨ. Mɨn wuna nyingi maawut kat njɨmbla njɨmbla kwunatɨgiyamɨn waa ana kwo wandɨ. Avla ndɨna sɨ sɨge yiga wandɨ. 21 Livaina yelangɨmba lɨga God kat kwunatɨga nɨmba ndina njɨvwa wupma ana klandi. Ndi kwo klandi. Tamba God avla ndɨa sɨ sɨge yiga Jisas kat wandɨ. Wuna nyingi lɨga luwa maawut kat kwunatɨma njɨvwa ana ngɨlɨgiyandɨ. Njɨmbla njɨmbla lɨgiyandɨ. Wan wawa nyaangɨt ana kwagalagiyowun waa wandɨ God. 22 God avla ndɨna sɨ sɨge yiga wandɨ maa Jisas yalaa God waa apma njɨvwa kwutndɨ. Wan njɨvwa kwuka Godna nyingi maawut kwunatndɨ maa God tɨga kava wuleigiyanɨn. Jisas kwutɨga njɨvwa ana kwovalak yigiyandɨ. Vɨlɨganɨn. God ndɨ kat taagandɨ maa kwutɨgandɨ. Mbambala wan kupi yambɨ God tɨga kava wuleineya yambɨ wan tamba Godna nyingi maawut kat kwunatɨnja vak kat kwulatɨgandɨ.\n23 Tamba la nɨmba God kat kwunata nɨmba ndi kiyalɨndi. Ngi kat tɨga ndina mbaapma nɨmba nɨma sakwat tɨndi. Nat nyan kiyandɨ, nat nyan laataa ndɨna sakwat tɨndi. Nat nyan kiyandɨ, nat nyan laataa ndɨna sakwat tɨndi. Nat nyan kiyandɨ, nat nyan laataa ndɨna njɨvwa klalaa kwutɨndɨ. Ndina kɨta nyan mɨna njɨmbala njɨmbla ana kwutɨndɨ. 24 Jisas kapma vat tɨgandɨ. Ndɨ ana kiyaigandɨ. Ndɨ njɨmbla njɨmbla tɨga Godna nyingi maawut kat kwuntɨgiyandɨ. 25 Wun kat tɨga Jisas Godna nyingi maawut tamba kwunatndɨ waa yelavɨka God kat yaneyan nɨn kat ana kai waigandɨ. Nɨn kat tɨga Jisas Godna nyingi maawut ana kwunatambɨndɨ. Aywaa tamba kwunatnyagindɨ. Ndɨ njɨmbla njɨmbla lɨga kwunatɨgandɨ. Ana kiyagandɨ.\nJISAS YETA KAVLE VAK KAI26 Ndɨ Jisas apma maawutno lɨga nyana. Nat nɨmba kat ana kavle yilɨndɨ. Ndɨ kavle vat ana yilɨndɨ. Kavle vat yiga yetɨla nɨmbana maawut vla ana yetɨlɨndɨ. Ngi kat tɨga god nɨn kat ya nyingi maawut aywaa alɨpsɨga kwunatɨgandɨ. Mbambala God ndɨ kat wandɨ maa nyinangwupmba wokelaa lɨgandɨ. 27 Tamba la nɨmba God kat kwunatnda nɨmba ndi nandinya nandinya tat avla kavle vat yilɨnja vak kat Godna nyingi maawut kat kwunatndi. Ngɨni ndinyangu kavle vat yilɨnja vak kat kwunatɨndɨ. Ndɨ kavle vat ana yilɨndɨ. Ndɨ kɨta njambɨ nat nɨmba kat tɨga avla ndɨna ndi kɨpmana nɨmba ndi. Kavle vat yilɨndi. Moses kwiya nyaangɨt wandɨ maa ndi ndina njɨvwa klandi. Wan nyaangɨt tat tɨndɨ. Ngɨni God avla ndɨna sɨ sɨge yiga wandɨ maa ndɨna nyan wan njɨvwa klandɨ. Ndɨ wa njɨvwa njɨmbla njɨmbla kwutɨgiyandɨ. Ana ngɨlɨgiyandɨ.\nCopyright information for `IAN\nWelcome to STEP Bible\nFrom Tyndale House, Cambridge UK\nUse the search box to find Bibles, commentaries, passages, search terms, etc. Here are some examples:\nESVGen 1\nThis shows how to quickly lookup a passage.\nNIVESVKJVGen 1\nLooking up a passage in three different translations is also easy.\nESVbrother\nThis asks STEP to search for the Greek word for 'brother' and show the results in the ESV.\nNIVESVlandhe.sed\nThis example runs both a 'Hebrew word search' and a 'Text' search and shows the results in both the NIV and ESV.\nESVthroneDavidIsa-Rev\nYou can mix most searches. This finds any word translated as 'throne' in the Prophets and the New Testament, but only in verses concerning the topic 'David'. This excludes verses which refer to a 'throne' in other contexts.\nKJVWHNUJohn 1\nInterlinear Hebrew & Greek is available for some translations with grammar (and more soon). To reverse the interlinear order, click on a version abbreviation under the verse number.\n© Tyndale House, Cambridge, UK - 2018","id":"<urn:uuid:527889e6-3c24-4b19-9bba-a17ebca56128>","dump":"CC-MAIN-2018-13","url":"https:\/\/www.stepbible.org\/?q=version=IAN%7Creference=Heb.7","date":"2018-03-23T17:02:02Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-13\/segments\/1521257648404.94\/warc\/CC-MAIN-20180323161421-20180323181421-00201.warc.gz","language":"ian","language_score":0.9999940395,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":3,"top_langs":"{\"ian_Latn_score\": 0.9999940395355225}","num_words":1155,"character_repetition_ratio":0.082,"word_repetition_ratio":0.017,"special_characters_ratio":0.185,"stopwords_ratio":0.318,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
5 |
+
{"text":"Matthew 26\nJISAS KAT VATNYAVAK KAT NYAANGƗT NGAMBUNDI1 Jisas yisola la nɨma sakwat nɨmba kat nyaangɨt kwilaa ndɨna mbaapmamba la nɨmba kat wandɨ. 2 Nandinya vɨlɨlɨk yindɨ maa Pasova walɨna pesto tɨgiyandɨ. Wan nandinya wun Godna vak sɨmogwi lɨga nyan wun kat kwutaa diwai krosmba kaalagiyandi waa wandɨ Jisas.\n3 Tɨga lɨga God kat kwunatɨga njambwi nɨmbo Judana njambwi nɨmbo yisola lɨga nyaangɨt ngambulɨndi. God kat kwunatɨga njambwi nyan Kaiafasna ngaymba yisolaa lɨga nyaangɨt ngambulɨndi. 4 Jisas kat pagwuga kwutaa vatnyagiyanɨn waa ngambulɨndi. 5 Nɨma sakwat nɨmba Pesto tɨga njɨmbla yalɨgandi. Ndɨ kat kwutneya vak vɨlaa nɨn kat kai walaa walegiyandi. Ana nglaatndɨ. Ndɨna mala waa ngambulɨndi.\nTAAGWA JISASNA NAMBUMBA SANDA SALƗTƗ6 Jisas Betanimba lɨga tak kawia kɨla nyan Saimona ngaymba lɨndɨ. 7 Jisas ngaymba lɨndɨ, kɨta lagwa kambapmba kwutnja aw kwutaa yalɨ. Wan awmba apma njangu veilɨga sanda lɨndɨ. Wan sanda nɨma sanya kwiga klalɨnja sanda. Jisas njambamba lɨga nao kɨlɨndi maa wan sanda Jisasna nambumb salatɨ. 8 Ndɨna mbaapmamba la nɨmba vɨlaa walega wandi. Wan sanda manda kat kwo salatɨ. 9 Nɨma sanyo lɨga sanda. Wan sanda kwilaa sanya klalaa sanya lapman tɨga nɨmba kat kwigelɨ waa walega wandi.\n10 Jisas wanja vak wutaa ndi kat kat wandɨ. Manda kat ngwuk lɨ kat walega njɨka wangwuk. Wun kat apma vak kwunakalɨ. 11 Sanya lapman nɨmba ngɨni ngwulogwinala njɨmbla njɨmbla tɨgiyandi. Njɨmbla njɨmbla ndi kat apma vat yilɨgiyangwuk. Wun ngwutnogwina njɨmbla njɨmbla ana lɨgiyowun. 12 Kiyawun maa wun kat waangumba taaganjeya vak kat yelavɨta wan sanda salɨtɨ. 13 Ngwuk kat wowun. Yelavɨk ngwula. Kan apma nyaangɨt mbutnjeya kava kavamba lɨlai sanda wun kat salɨkna vak kat yelavɨtaa mbukiyandi waa wandɨ Jisas.\nJISAS KAT NGWUK KAT SƗMOGWIGIYOWUN WANDƗ JUDAS14 Wan tamba vɨli kiyeli vɨlɨlɨk Jisasna ngwaymba la nɨmbana kɨta nyan ndɨna sɨ Judas Iskeriot. Ndɨ God kat kwunatɨga njambwi nɨmba kat yiga vɨlaa ndi kat nyaangɨt ngambundɨ. 15 Nyaangɨt ngambulaa wandɨ. Jisas kat kwukngweya vat ngwuk kat sɨmogwiweyan wun kat angamala sanya kwigiyangwuk waa wandɨ maa ndɨ kat sanya kɨta ndumi kiyeli tamba vɨli kwindi. 16 Sanya klalaa ndi kat kwagalalaa yiga Jisas kat kwutnjeya vak kat ndɨna maawupmba yelavɨka lɨndɨ.\nJISAS PASOVANA KƗGƗNDA NDƗNA MBAAPMAMBA LA NƗMBO KƗNDƗ17 Yis taagalapman nao kɨlɨnja pestona kɨta nandinya Jisasna mbaapmamba la nɨmba yalaa ndɨ kat wagalandi. Pestona kɨneya kɨgɨnda anda kavamba kwukiyanɨn waa wagalandi Jisas kat. 18 Jisas ndi kat wandɨ. nɨma ngepma wuleilaa tamba wawa nyana ngay kat yiga vɨ ngwula. Ndɨ kat vɨlaa awa ngwula ndɨ kat. Nyaangɨt sɨmogwi lɨga nyan wandɨ. Nɨma njɨvwa kwukweya njɨmbla tamba ngway tologandɨ. Mɨna ngaymba wunogwinala wuna mbaapma lɨga nɨmbo pestona kɨgɨnda kɨgiyanɨn waa sɨmogwi lɨga nyan wandɨ waa ndɨ kat yiga awa ngwula waa wandɨ Jisas. 19 Wandɨ maa yindi. yilaa ngay wuleilaa pestona kɨgɨnda kwutndi.\n20 Nglaambu Jisas yandɨ maa ndɨna mbaapmamba lɨga nɨmbo njambamba ndaa lɨga nglaambu kɨgɨnda kɨga lɨndi. 21 Kɨga lɨga Jisas ndi kat wandɨ. Ngwuk kat wowun. Wuna mbaapmamba lɨga ngwutna kɨta nyan wun kat kwutajangat sɨmogwigiyandɨ waa wandɨ maa 22 ndɨna mbaapmamba la nɨmba nɨma vak yelavɨka lɨga wunayɨ? Njambwi nyan wunayɨ? waa wagalandi. 23 Wagalandi, wandɨ. Wunogwina kɨta nombe awmba kɨgɨnda klavat taamba kwusendagiya nyan wungian ndɨnayɨ wun kat sɨmogwigiya. 24 Wun Godna vat sɨmogwi lɨga nyan wun. Wun kat vatnyanjeyangat sɨmogwigiya nyan kat ndɨ kat miwa ay ngwula. Ndɨ kat nyɨme kwutapman yigelan ndɨ apma vat tɨgendɨ waa wandɨ Jisas. 25 Judas Jisas kat vatnyanjeya vak kat sɨmogwigiya nyan wutaa Jisas kat wandɨ. Nyaangɨt sɨmogwi lɨga nyan. Wunayɨ? wandɨ. Wandɨ maa Jisas ndɨ kat wandɨ. Mɨn ngiyambak wama. mɨnayɨ waa wandɨ Jisas.\nJISAS NDƗNA WIMBU NDƗNA YELOGWEN NDI KAT KWINDƗ26 Kɨga lɨga Jisas bret-nao klalaa God kat sɨvu kɨlaa lɨmba ngɨlɨga ndɨna mbaapmamba la nɨmba kat kwilaa wandɨ. Klalaa agɨ ngwula. Kan wuna wimba ngwuk kat kwiwa waa walaa. 27 wain ta kap klalaa God kat sɨvu kɨlaa ndɨna mbaapmamba la nɨmba kat kwilaa wandɨ. Ngwuk aywaa kan ngu agɨ ngwula. 28 Kan ngu wuna yelogwena ngwuk kat kwiwa. kan wuna yelogwen Godna nyingi maawut kat kwunatndɨ maa ngwuk kat ana sɨgiyandɨ. Nɨma sakwat nɨmba yiga yetɨlɨnja kavle vak kwunapmak kan wuna mbangɨna yelogwen salakiyandɨ. 29 Ngwuk kat wowun. Wain walɨna ngu kɨpmamba lɨga ana nat njambɨ kɨgiyowun. God vɨga lɨga kavat wuleilaa ngɨni ngwulogwinala kupi apma ngu kɨgiywoun waa wandɨ Jisas.\n30 Jisas wandɨ maa God kat yelavɨka mbangu kwundi walaa wan ngay kwagalalaa Oliv walɨnja nduwiat yindi.\nPITA JISAS KAT KAI WANDEYA VAK31 Jisas ndi kat wandɨ. Mbambala ngan ngwuk aywaa wun kat kwagalalaa vaaka yigiyangwuk. Tamba la nɨmba God waa nyaangɨt kupma pɨlɨwutndi.\nSip sip kat bɨga la nyan kat God vatnyandɨ maa\n- ndi sip sip kava kavat yigiyandi\nGETSEMANI WALƗNJA KAVA YILAA GOD KAT WAGALANDƗ36 Jisas ndɨna mbaapmamba la nɨmbonala Getsemani walɨnja kavat yindi. yindi maa Jisas ndi kat wandɨ. Ngwuk kumba ndaa lɨ ngwula. Wun samat yiga yilaa tɨga lɨga God kat wagalagiyowun, waa walaa 37 ndɨna mbaapmamba la nɨmbana nat nɨmba kat kwagalaa Pita, Jems, Jon kuvut nɨmba ndi kat mɨna kwutaa yindɨ. Tɨga lɨga nɨma maawut yelavɨka lɨga ndi kat wandɨ. 38 Wun nɨma maawut yelavɨka lɨgowun. Kiyavat tɨga nyan vla lɨgowun. Ngwuk kumba lɨga sɨndu ke kwa. Wun kat kawiga alɨ ngwula waa walaa 39 ndi kat kwagalalaa samat kapma yindɨ. yilaa mɨndama mɨndama kɨpmamba ndalaa tɨga God kat wagalandɨ. Wuna nyaek mɨn kat wagalavat yigowun. Kan yaiga kavle vat wun kat yalandɨ. Wuna maawupmba yelavɨkwa vapmba wun kat ke yiga. Mɨnaj yelavɨkiya vapmba wun kat ay mɨla waa walaa 40 lataa kuvut nyaangu ta kavat ndi kat vɨvat yindɨ. Sɨndu kwanja vak vɨlaa Pita kat wandɨ. Ngwuk manda kat sɨndu kwangwuk. Samat wun kat ana kawiga lɨlɨgangwuk? 41 Mɨni vɨga lɨga God kat wagala ngwula. God kat wagalangweyan ngwuk kat yaiga kavle vat ana ngwuk kat kwulakiyandɨ. Kwo lɨgiyangwuk. Ngwuk kat bɨga lɨgowun. Sɨndu kwavat ana yelavɨka waa walaa lungwamataa yindɨ.\n42 Yilaa God kat wagalandɨ. Kan yaiga kavle vat wun kat yalandɨ. mɨnai yelavɨka lɨga vapmba kan yaiga kavle vat wun kat yandyan wovuna waa walaa laataa 43 kuvut nyangu ta kavat yindɨ. ndina mɨni valɨ kwutndɨ, sɨndu kwandi, yiga vɨndɨ. Vɨlaa ana wandɨ. Lungwamataa yindɨ. 44 Ndi kat kwagalalaa yiga kuvut wan njambɨ God kat wagalandɨ. Tak wagalanda wumba nyaangɨpmba wagalandɨ.\n45 Wagalalaa ndɨna mbaapmamba la kuvut nyaangu kat laataa vɨvat yindɨ kuvut wan njambɨ. Yilaa ndi kat wandɨ. Ngwuk sɨndu kwangwuk? Wun Godna vak sɨmogwi lɨga nyan wun. Wun kat kwutaa kaligiya kavle nɨmba tamba yaa ngway tologandɨ. laataa avɨ ngwula. 46 Laak ngwula. yigat. Wun kat sɨmogwivat tɨga nyan tamba yaa ngway tologandɨ waa wandɨ Jisas.\nJISAS KAT KWUTAA KALINDI47 Jisas walɨndi maa ndɨna mbaapmamba la tamba vɨli kiyeli vɨlɨlɨk nyanguna kɨta nyan Judas yandɨ. Jisas kat kwutaa kalivat ta nɨma sakwat nɨmbana yandɨ. ndi yak kwuka njay kwuka nɨmbi nda kwuka yandi. God kat kwunatɨga njambwi nɨmbo Judana njambwi nɨmbo ay wandi maa yandi. 48 Tak Judas ndi kat mbuka wandɨ. Yiga vɨlaa kɨpmwimba wusɨtweya nyan ndɨ Jisas wungiyan ndɨ. ndɨ kat wumba agwukmba ngwuk waa tak Judas ndi kat mbuka wandɨ. 49 Judas yalaa Jisas kat vɨlaa nyaangɨt sɨmogwi lɨga nyan apma ngan walaa ndɨ kat yiga kwutaa ndɨna kɨipmwimba wusɨtndɨ. 50 Wusɨtndɨ maa Jisas ndɨ kat wandɨ. Kɨta mbaapma nyan wun kat kwupmeya njɨvwa kwiyatapman agwup mɨla waa wandɨ maa Judasnogwinala ya nɨmba Jisas kat taambamba kwutndi.\n51 Jisasna mbaapmamba la nyan kɨta ndɨna ngway avamba kwa yak laguga klalaa God kat kwunat njambwi nayana njɨvwa kwuta nyana waan kalɨtndɨ. Kalɨtndɨ, kɨpmamba ndandɨ. 52 Vɨlaa Jisas wandɨ. Mɨna yak tɨnda vla sisenda. Kɨta nyan wan yapmba viyama vak vatnyagiyandi. 53 Wuna nyaek kat wagalaweyan wuna nyaek wandɨ maa nyingangwutna nɨma sakwat ensel yaigandi wun kat kwunapmak. Mbaapma tamba vɨli kiyeli vɨlɨlɨk ensel wun kat walaa ndi kat sɨvat yaigandi. Wun ana wagalgiyowun. 54 Wun kat kwutaa kalilaa vatnyanjeya vak kat tamb la nɨmba lavu nyinangmba pɨlɨwutndi. Nyaek kat ndɨnogwi lɨga ensel kat wagalaweyan tamba pɨlɨwutnja vak ana kak kiyaigandɨ. Wungi kat tɨga kai wowun. Ana wagalgiyowun waa walaa 55 ndɨ kat kwupmat ya nɨmba kat wandɨ. ngwuk manda kat nɨmbi nda njay yak kwutaa wun kat yangwuk. Sɨkwutɨga nyan kat kwupmat tɨnja vak vla manda kat wun kat yangwuk. nandinya nandiya Godna ngay wuleilaa ngwutnogwinala ndaa lɨga nyaangɨt ngwuk kat mbutɨwun. Wun kat wungi nandinyamba kwukengwuk tuwa. 56 Wun kat yilɨngwa vak kwo ana yilɨgangwuk. Tamba la profet pɨlɨwutnja vak vla wun kat wupma yilɨgangwuk waa wandɨ maa ndɨna mbaapmamba la nɨmba aywaa ndɨ kat kwagalalaa vaaka pɨlɨga yindi.\nJISAS KAT KWUTAA NJAMBWI NƗMBA YISOLAA LA NGAYAT KALINDI57 Jisas kat kwuka nɨmba God kat kwunatɨga njambwi nyan Kaiafasna ngayat kalindi. Moses kwiya lo sɨmogwi la nɨmbo Judana njambwi nɨmbo wan ngaymba yilaa yisolaa lɨndi. 58 Pita sɨvlamba lɨga Jisasna kwupmba yandɨ. yalaa ngayna ngwutnyala way nge alagumba tɨndɨ. Plismanonala kɨta kavamba lɨndɨ. jisas kat yinjeya vakvɨmbowun walaa yalaa vɨga lɨndɨ.\n59 God kat kwunatɨga njambwi nɨmbo yisola la nat nɨmbo Jisas kat woseka wanja vak kat wupmak yalaa lɨndi. Wutaa ndɨ kat vatnyagiyanɨn waa yelavɨka lɨndi. 60 Nɨma sakwat nɨmba yalaa Jisas kat woseka walɨndi. Woseka walɨnja vak kɨta nyaangɨt ana walɨndi ndɨ kat. Mandɨp mandɨp nyaangɨt walɨndi. Ngɨni vɨlɨlɨk palɨ laataa nɨmba sakwat nɨmba kat woseka waga mbupmbɨk. 61 Kupma wambɨk. Tak Jisas kupma wandɨ. Godna ngay sulɨlaa nandinya kuvutmba kwukiyowun waa Jisas wandɨ waa woseka mbupmbɨk.\n62 Mbupmbɨk maa God kat kwunatɨga njambwi nyan laataa Jisas kat wandɨ. Mɨn kat mbupmba nyaangɨt mɨn an ngambumba nyaangɨt kat wutaa awat nyaangɨt mbukiyamɨn? waa wagalandɨ maa 63 Jisas kwundi ana wandɨ. God kat kwunatɨga njambwi nyan at nat njambɨ Jisas kat nɨma kwundimba wagalandɨ. Mɨn nɨn kat ambup mɨla. Woseka wana walɨmeya. nyinangwupmba lɨga God woseka wameya vak vɨgiyandɨ. Mɨn Juda kat kwunapmak ya nyan mɨn? Mɨn Godna nyan mɨn? waa ndɨ kat wagalandɨ. 64 Jisas ndɨ kat wandɨ. Mɨn ngiyambak wupma wama wun kat. Wun Godna vat sɨmogwi lɨga nyan wun. Ngɨni kan kɨpmamba lɨga yiwun maa wun kat ana vɨgiyangwuk. Nyinangwut wokelaa Godna yaagindan naangɨmba ndaa lɨga njambwi nyanat tɨwun maa vɨgiyangwuk. Ngɨni nyinangwupmba lɨga ngaga yaweya vak vɨgiyangwuk waa wandɨ Jisas.\n65 Jisas waa nyaangɨt wutaa God kat kwunata njambwi nyan nyingi maawut tɨga avla ndɨna waavwi taambamba ngɨlɨtaa wandɨ. Wan nyan God kat kavle nyaangɨtna wanda. Ngɨni ndɨna kavle vat mbukiya nɨmba ana yalaa mbukiyandi. Kavle vat yinda vak ngiyambak wutna. Kavle vat mbuta nyaangɨt kan yesolaa lɨga nɨmba nɨn aywaa tamba wutnɨn. 66 Ngwuk angamak ndɨ kat yigiyangwuk. Angamak ngwuk yelavɨka lɨgangwuk waa ndi kat wandɨ maa wandi. Ndɨ kavle nyan. Ndɨ kat sɨgiyanɨn. Kiyaigandɨ waa wandi.\n67 Wupma walaa ndɨ kat mɨndamamba sɨpmiya saga ndɨ kat taamamba viyalɨndi. 68 Nat nɨmba pagwuga yalaa ndɨ kat viyalaa wandi. Mɨn Kraist profet vla timeyan mɨn kat viyalɨga nɨmbana sɨ ambuk waa kasega wandi.\nPITA JISAS KAT KAI WAA PAGWUNDI69 Pita alagu ndaamangemba ndaa lɨndɨ, God kat kwunata njambwi nyana njɨvwa kwutat taagwa yalaa Pita kat vɨlaa walɨ. Mɨn Galilimba lan Jisasonala tɨmɨn, vɨwun walɨ. 70 Pita wutaa wandɨ. Wanya vak wun ana vɨga lɨgowun waa walaa 71 laataa ngegavamba la tɨvwina suwi yambat yindɨ. Yindɨ maa nat taagwa vɨlaa wumba yisolaa la nɨmba kat walɨ. Kan nyan kat avɨ ngwula. Kan nyan Nasaretmba la Jisasonala kɨta vat tɨndɨ. 72 Pita wala vak kat wutaa wandɨ. Nɨma kwundimba wandɨ. Wanya nyan wun ana vɨga lɨgowun wandɨ. 73 Tɨga lɨga wumba yisola la nɨmba Pita kat vɨlaa wandi. Mɨn mɨn kat vɨnɨn. Jisasna mbaapmamba la nyan mɨn. Galilimba lɨga nɨmbana kwundimba ngambulɨgamɨn waa wandi. 74 Pita wutaa ndi kat nɨma kwundimba wandɨ. Ngwuk kat woseka ana waigowun. Woseka waweya vak God vɨga wutaa wun kat sɨgiyandɨ. Wan wun kat wangwa nyan Jisas kat ana vɨga lɨgowun waa walɨndɨ maa ava nyaaga viyandɨ. 75 Viyandɨ maa wutaa Pita yelavɨtndɨ. Tak Jisaswun kat wandɨ. Wun kat njambɨ kuvut pagwuga kai walɨmɨn, ava nyaaga viyaigandɨ wanda vak kat ndɨna maawupmba yelavɨtaa Pita laataa yiga nɨmamba nglalɨndɨ.\nCopyright information for `IAN\nWelcome to STEP Bible\nFrom Tyndale House, Cambridge UK\nUse the search box to find Bibles, commentaries, passages, search terms, etc. Here are some examples:\nESVGen 1\nThis shows how to quickly lookup a passage.\nNIVESVKJVGen 1\nLooking up a passage in three different translations is also easy.\nESVbrother\nThis asks STEP to search for the Greek word for 'brother' and show the results in the ESV.\nNIVESVlandhe.sed\nThis example runs both a 'Hebrew word search' and a 'Text' search and shows the results in both the NIV and ESV.\nESVthroneDavidIsa-Rev\nYou can mix most searches. This finds any word translated as 'throne' in the Prophets and the New Testament, but only in verses concerning the topic 'David'. This excludes verses which refer to a 'throne' in other contexts.\nKJVWHNUJohn 1\nInterlinear Hebrew & Greek is available for some translations with grammar (and more soon). To reverse the interlinear order, click on a version abbreviation under the verse number.\n© Tyndale House, Cambridge, UK - 2018","id":"<urn:uuid:dfd57a68-5b2d-41da-b00e-350319f34078>","dump":"CC-MAIN-2018-34","url":"https:\/\/www.stepbible.org\/?q=version=IAN%7Creference=Mat.26","date":"2018-08-14T19:31:08Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-34\/segments\/1534221209562.5\/warc\/CC-MAIN-20180814185903-20180814205903-00087.warc.gz","language":"ian","language_score":1.0000065565,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":4,"top_langs":"{\"ian_Latn_score\": 1.0000065565109253}","num_words":2067,"character_repetition_ratio":0.074,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.193,"stopwords_ratio":0.372,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
6 |
+
{"text":"1Nɨna njambwi nyan Jisas Kraist yaiga njɨmbla ngwuk kat mbupmak yiganɨn. Ndɨnai lɨga kavamba yisolaa lɨneya vak kat ngwuk kat mbupmat yiganɨn. Kɨta mbaapma nɨmba, nat nɨmba ngwuk kat mbutɨndi. Njambwi nyan yaiga njɨmbla tamba yandɨ waa mbutndi. Nat nɨmba kwo waa kwudimba mbutndi. Nat nɨmba Godna waagan wuna maawupmba ngwandɨndɨ mala mbutɨgowun waa wan nyaangɨt mbutndi. Nat nɨmba pas nɨna sɨmba waga pɨlɨwutaa wan nyaangɨt ngwuk kat kwindi. Ndinai waa nyaangɨt ke ngwut nɨmamba yelavɨka. Mandɨt maawut ke yelavɨka.\n3Ngwuk kat woseka walandi. Nat nda tata yandɨ mala wan nandinya ngɨni yaigandɨ. Tat nɨma sakwat nɨmba yisola lɨga God kat kai wavat nɨma sakwat nɨmba yisola lɨga God kat kai wavat laataa yaigandi. Tata God kat kavle vat yilɨga nyan laataa lɨgiyandɨ. Ndɨ ya vɨtɨga kava yilaa nɨmamba kavle yigiyandɨ.\n4Ndɨ waigandɨ. Nat vat nɨma nda kat yelavɨkngwa vat kwaga ngwula. Wun ndi kat kwulatɨgowun. Wun kat mɨna yelavɨka alɨ ngwula waa waigandɨ. Godna ngay wuleilaa ndaalɨga wun God wun waa waigandɨ.\n5Tamba ngwulogwinala lɨga wan nyaangɨt mbukwun ngwuk kat. Ngwuk yelavɨtɨgangwuk?\n6Mbambala kɨta vatna ndɨ kat kematɨga. Kematɨga nda vɨga lɨgangwuk. Wan nda kematɨ mala ndɨ kan njɨmbla ana laakiyandɨ. Wandeya njɨmblamba laakiyandɨ.\n7Wan kavle nyan kavle vat yindeya vak kan njɨmba wan vak pagwuga yilɨgandi. Wan kavle nyan kat kematɨga nda ngɨni ana kemakiyandɨ.\n8Wan kavle nyan kat kematapman yindeya ngɨni laataa kapmba lɨgiyandɨ. Nɨna njambwi nyan Jisas Kraist ngaga yalaa wan kavle nyan kat kai waa ndɨ kat vatnyagiyandɨ. Njambwi nyan nɨma ya vɨtɨga vak vla yandeya vak wan kavle nyan vɨgiyandɨ. Vɨndɨ maa kwundi mwupmba ya vɨlɨk puvwinda vak vla wan kavle nyan kat Jisas vatnyagiyandɨ.\n9Wan kavle nyan setena kwondumba yalaa nɨma vat yilɨnja vak woseka waa sɨmogwigiyandɨ. Yindeya nɨma vak vilaa waigandi. Ndɨ apma nyana kwondu wogwulɨga nyana waa waigandi.\n10Ndi kat woseka wandɨ maa ndina maawut kavle yigiyandɨ. Wan nɨmba god waa apma nyaangɨik kat kai waigandi. Kai wanjangat God ndi kat ana kwunakiyandɨ. Wan nɨmba wan kavle nyan woseka waa yilɨnda vat vɨlaa maawupmba yelavɨka lɨgiyandi. Tɨga lɨga kavle vat yigiyandi.\n11God ndi kat kavle maawut yelavɨka yetɨnjeya maawut kwigiyandɨ. Ndina kavle maawupmba kavle nyan woseka waiga nyaangɨtg kwutaa lɨgiyandi.\n12God waa apma nyaangɨt ndi kwutaa lɨvak kat kai waigandi. Ndi kavle vapmba yetɨvat woviyaguga lɨgiyandi. God wungi kavle vapmba yetɨlɨga nɨmba kat aywaa kimbut yiga lindeya maawupmba siɨgiyandɨ ndi kat.\n13Ngwuk kapma vapmba lɨga nɨmba ngwuk. Kɨta mbaapma nɨmba, njambwi nyan ngwuk kat woviyaguga lɨgandɨ. Tamba ngwuk kat yelavɨtaa kwunakiyowun waa wandɨ ngwuk kat. Wunai waa apma nyaangɨt ndi kwutaa lɨgiyandi. Ndi kat wuna waagan kwigiyowun. Wuna waagan tavindɨ maa apma mandɨt maawupmba yetɨgiyandi. Ndi kat apma vapmba yigandɨ waa tamba God wandɨ ngwuk kat. Ngi kat tɨga God kat ngwuk kat tɨga sɨvu kɨneyan nglaatndɨ.\n14God wandɨ, ngwuk kat wan apma nyaangɨt mbutɨnɨn. nɨna njambwi nyan Jisas Kraist apma vak tɨnda vla tɨngwangat God nɨn kat ambuk, waa wandɨ maa ngwuk kat mbutɨganɨn.\n15Kɨta mbaapma nɨmba wan nɨna kwundimba ngambunɨn, wukngwa nyaangɨt pasmba pɨlɨwutna nyaangɨt ke kwagalaga. Ngwula maawupmba kwutaa yetɨ ngwula.\n16Nɨna njambwi nyan Jisas Kraistno nɨna nyaek Godno nɨn kat woviyaguga lɨgambɨt. Njɨmbla njɨmbla apma vat tɨneya vat nɨn kat awagapma kwimbɨt. Apma vat nɨn kat yimbeya vak kat yelavɨka kawiga lɨganɨn.\n17Ngwula maawut kwunapmbangat wagalanɨn. Ngwuk kat kwondu kwimbɨt maa apma njɨvwa kwuka apma nyaangɨt mbukngwangat mbɨk kat wagalaa lɨganɨn.","id":"<urn:uuid:2b6cc2c7-04c2-49c8-be33-f177a92ce328>","dump":"CC-MAIN-2021-25","url":"https:\/\/breakeveryyoke.com\/2-tesalonaika-2---god-waa-nyaag%C9%A8t","date":"2021-06-15T02:46:56Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2021-25\/segments\/1623487616657.20\/warc\/CC-MAIN-20210615022806-20210615052806-00535.warc.gz","language":"ian","language_score":1.000009656,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"ian_Latn_score\": 1.0000096559524536}","num_words":554,"character_repetition_ratio":0.08,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.181,"stopwords_ratio":0.458,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
7 |
+
{"text":"1 TESALONAIKA\n1\n1 Wun Pol wun wan pas pɨlɨwutaa kwiwun. Timoti sailaso wunogwinala tɨgambɨt. Nɨna nyaek Godnagwi nɨna njambwi nyan Jisas Kraistna yelangɨ nɨmba kat kan pas pɨlɨwutaa kwiwun. God ngwuk kat apma vat awagapma kwinda vat klaigangwuk wanɨn. Apma maawupmba yelavɨka yetɨngweya vak klaigangwuk wanɨn.\nTESALONAIKAMBA LA NƗMBA GOD WANDA NYAANGƗK KAT NDI NDINA MAAWUPMBA YELAVƗKA NƗMAMBA KWUTAA LƗNDI\n2 Njɨmbla njɨmbla ngwuk kat yelavɨtaa God kat walɨganɨn. Tesalonaikamba la nɨmba kat apma vat yimɨn waa walɨganɨn God kat. 3 God waa apma nyaangɨt wutaa kwutaa apma njɨvwa kwutɨgangwuk. Nat nɨmba kat woviyaguga lɨga kwunatɨgangwuk. Ngwula maawut tagula vat tɨndɨ mala njambwi nyan Jisas Kraistna yaiga nandinya kat kawiga lɨgangwuk. Wungi kat tɨga nɨna nyaek God kat walɨneya njɨmbla yetɨlɨngwa vak kat yelavɨtɨganɨn. 4 Wuna mbaapma nɨmba, God ngwuk kat woviyaguga lɨgandɨ. God ngwuk kat wandɨ, lɨgangwuk. Wan vak vɨga lɨganɨn. 5 Tak ngwuk kat yalaa wan apma nyaangɨt mbutna nyaangɨt kwo nyaangɨt ana ndɨ. Tagula nyaangɨtna mbutna. Godna waagan nyaangɨtnonala yandɨ. Wan nyaangɨt ngwula maawut ngwandnɨ mala kwutaa yetɨngwuk. Ngwuk kat kwunapma yana njɨmbla yetɨna vak vɨga sɨga naguga lɨgnwuk. 6 Yetɨna vak kat sɨga nagulaa ngwuk yetɨna vak vla yetɨngwuk. Njambwi nyan yetɨnda vak vla yetɨngwuk. Nɨma sakwat nɨmba wan apma nyaangɨt kalangwangat ndi kat walɨndi. Ndi ngwuk kat nɨma vat yindi. Godna waagan njwula maawut ngwandɨndɨ maa ngwuk kat nɨma vak yinja vak yelavɨtapman nolin ngwandɨlɨgangwuk. 7 Masedonia walɨnja nɨma kɨpmamba lɨga Akaia walɨnja nɨma kɨpmamba lɨga Godna yelangɨ nɨmba ngwuk yetɨngwa vak kat vɨlaa ngwulai yeta vapmba yetɨndi. 8 Masedoniamba Akaiamba la nɨmba mɨna ana wutndi ngwulai waa njambwi nyana apma nyaangɨt. Ngepma ngepmana nɨmba aywaa wuka lɨgandi. God kat ngwula mbangɨ wiyo waavi taaganda vak kat aywaa wuka lɨgandi. Tamba wuka lɨgandi. Manda kat ndi kat yiga mbukiyanɨn. 9 Tak ngwuk kat yanɨn mala nɨn kap apma vat yagwa waa nɨn kat kwunakngwuk. Nɨn kat apma vat kwunakngwa vat nɨn kat ngepma ngepma la nɨmba nɨn kat mbutndi. Kavle waagan kat kwagalalaa njɨmbla njɨmbla apma vat tɨlɨga nyan, God ndɨna njɨvwa kwutɨngwa vat nɨn kat mbutndi. 10 Godna nyan nyɨnangwupmba lɨga nganga yaiga njɨmbal kat kawiga lɨngwa vak nɨn kat mbutndi. God wandɨ, ndɨna nyan kiyalaa laatndɨ. Kavle vak yetɨnja vak kat God ndinyangu kat sɨvat tɨgiyaa vak kat Jisas lamba nɨn kat tɨga sɨlɨmbwindɨ.","id":"<urn:uuid:49da74bf-2c58-463b-8bbb-e215eaba0229>","dump":"CC-MAIN-2021-39","url":"https:\/\/png.bible\/ian\/1TH01.htm","date":"2021-09-24T09:34:55Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2021-39\/segments\/1631780057508.83\/warc\/CC-MAIN-20210924080328-20210924110328-00480.warc.gz","language":"ian","language_score":1.0000084639,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"ian_Latn_score\": 1.000008463859558}","num_words":370,"character_repetition_ratio":0.069,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.179,"stopwords_ratio":0.427,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
8 |
+
{"text":"3\nNGU YAGULA JON MBUTA NYAANGƗT\n1 Wan njɨmbla ngu yagula Jon Judiana nat kava ndɨnyangu lapma kavamba yalaa nyaangɨt mbutɨndɨ. Mbuka wandɨ.\n2 Kavle vat yiga yetɨlɨngwa vak ngwuk kwagala ngwula. God nɨn kat vɨga lɨgiya njɨmbla tamba yaa ngway tolagandɨ.\n3 Tamba la profet Aisaia pɨlɨwutnda nyaangɨt Jon kat pɨlɨwutndɨ.\nNdinyangu lapman kavamba lɨga kɨta nyan laataa\nnɨma kwundimba nyaangɨt mbutɨgandɨ. Njambwi nyan\nyaiga yambɨ kat ngwut kwunak ngwula. Nɨn kat\nyandeya yambɨ agwuk ngwula waa mbutɨgandɨ\nwaa pɨlɨwutndɨ tamba la profet Aisaia.\n4 Jon kamelna yuwimba kwutnja waavwimba kwusondɨ. Ndɨna yipmamba sɨmbɨmba sɨtndɨ. Ndɨ kwapɨmba la nda wakalavio wanyanyevina ngumba kɨga lwndɨ.\n5 Jerusalemba la nɨmba Judiana ngepma ngepmamba la nɨimb ndɨ kat vɨvat yalɨndi. Jodan walɨnja ndandangɨ ngwaymba lɨga negpma ndino ndɨnai la kavat yalɨndi.\n6 Kavle savle yetɨlɨnja vak ndɨ kat mbuka kavle vat yinɨn waa wandi maa Jodan walɨnja ngumba ndi kat ngu yagundɨ.\n7 Ferisi valɨnja mbaapmamba la nɨmbo Sadyusi walɨnja mbaapmamba la nɨmbo ndɨnai la kavat yalwndi ngu yagundangat. Ndi Judana njambwi nɨimba ndi. Jon ndi kat vɨlaa wandɨ. Ngwuk kavle vat yiga yetɨlɨga nɨmba ngwuk. Ngwuk kamboyna nyangu vla lɨgangwuk. Ngwuk manda kat wuna lak yangwuk. God ngɨni ndinyangu kat sɨndeya vak ngwuk ana kwagalagiyangwuk.\n8 Wuna lak ke yangwa. Tak yiga apma njɨvwa kwuka yetɨ ngwula. Wupma yetɨngweyan nat nɨimb vɨlaa vaigandi. Ndi kavle vak yetɨlɨnja vak tamba kwagalandi waa waigandi.\n9 Ngwuk kupma walɨgangwuk. Nɨn apma nɨmba nɨn. Nɨna ngwak Ebraham tamba la nyana waa walɨgangwuk. Walɨngwa vak ana nglaatndɨ. Ngwuk kavle nɨmba ngwuk. Ebrahamna yelangɨmba la nɨmba yetɨlwnja vla ana yetɨlɨgangwuk. Kavle savle yetɨlɨngwa vak kat vɨlaa God kan kɨpmamba lɨga vɨlɨngwa kambak klalaa ndu lagwa kwutaa Ebrahamna yelangɨmba taagandeyan wovuna. Ngwuk kat kai waw kwagalalaa kambapmba mandɨt nɨmba kwutaa ngwulai lɨga yelangɨmba taagandeyan nglaatndɨ.\n10 Yaiga nyan kula kwutaa lɨga nyan vla lɨgandɨ. Mi angwamba vɨkiyandɨ. Apma mi sɨk kwalapma yigiya mi vɨtaa yamba laagagiyandɨ.\n11 Ngwut kavle maawut kwanalalaa apma maawut yelavɨka lɨngwuk maa ngwuk kat kwutaa ngu yagulɨowun. Wuna kwupmba yaiga nyan ndɨ ngwuk kat Godna waagan kwigiyandɨ. Ngwula kavle vat yiga yetɨlɨngwa vak kat yamba laagandɨ, vɨkiyandɨ. Wuna kwupmba yaiga nyan wuna njambwi nyana. Ndɨna man su wun ana alɨpɨiga kwutaa kalɨgiyowun. Wun mat nyan wun. Ndɨna njɨvwa kwupmak kat wup yiga lɨgowun.\n12 Kavle yuwi sɨk yamba yaagilɨnja vak vla ndɨno kavle nɨimba kat kwutaa ya vɨtɨga kavamba yaagigiyandɨ. Wan kavamba vɨtɨga ya ana ngɨlɨgiyandɨ. Apma yuwi sɨk klalaa ngaymba yisoga taaga lɨnja vak vla ndɨno wupma apma vak tɨga nɨmba kat kwutaa ndɨna ngaymba laagagiyandɨ.\nJISAS YANDƗ, JON NDƗ KAT NGU YAGUNDƗ\n13 Jisas Galilimba lɨga Jotan walɨnja ndandangɨ ngu la kavat yindɨ. Jon ndɨ kat ngu yagundangat Jisas yindɨ.\n14 Yalɨnda vak kat vɨga wutaa Jon Jisas kat wandɨ. Manda kat mɨn kat ngu yaguwangat wun kat yamɨn. Wun kat ngu yagumeya vat wovena wandɨ Jon.\n15 Jisas ndɨ kat wandɨ. Kiat walaa wama vapmba wutaa wun kat ngu yagugiyamɨn. Wupma yimangat God woviyaguga lɨgandɨ was wandɨ maa wutaa Jon kiyak walaa tɨga lɨga wandɨ. Kwowa wameya vat tamba wulowun. Mɨn kat ngu yagugiyowun waa wandi Jon.\n16 Ndɨ kat ngu yagundɨ maa ngu yagulas nɨmbak wokendɨ. Wokendɨ maa nyinangwuk mbɨlɨndɨ, Godna waagan namiyo vla Jisas ta sɨsomba ngaga yandɨ.\n17 Ngaga yalaa tɨndɨ maa nyinangwupmba lɨga kwundi wandɨ. Wan nyan wuna nyana. Ndɨ kat vɨlaa woviyaguga solat sɨlɨgowun waa nyinangwupmba lɨga kwundi wandɨ.","id":"<urn:uuid:ebabe80a-0181-4b4f-89b0-a512a01c96ed>","dump":"CC-MAIN-2023-40","url":"https:\/\/ebible.org\/study\/content\/texts\/ian\/MT3.html","date":"2023-09-26T05:45:50Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2023-40\/segments\/1695233510149.21\/warc\/CC-MAIN-20230926043538-20230926073538-00441.warc.gz","language":"ian","language_score":1.0000090599,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"ian_Latn_score\": 1.0000090599060059}","num_words":545,"character_repetition_ratio":0.055,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.184,"stopwords_ratio":0.317,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
ian_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 951.0322580645161,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06938709677419355,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0019032258064516133,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.1884516129032258,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.35074193548387095,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 331.3200853546571,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.008793976748613272,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0036663670927348326,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.004210882289569222,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.04117779525497151,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.0,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 928.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.069,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.188,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.343,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 2067.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.087,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.017,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.195,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.458,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 370.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.179,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.29,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1251.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.082,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.006,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.194,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.407,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 1080.5,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0755,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0025,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.192,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.375,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 928.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.069,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.188,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.343,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 733.5,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0615,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.185,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.319,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "31",
|
112 |
+
"keep size": "23",
|
113 |
+
"remove size": "8"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
ind_Latn/fineweb-2_000014_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,3 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
version https://git-lfs.github.com/spec/v1
|
2 |
+
oid sha256:f18b24eb066164fdc18b8c1179b7bb7e1e81e5616ab7091d6ea97ce22d96e01e
|
3 |
+
size 1869421593
|
kgk_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
kgk_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,5 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
{"text":"Htlv aspectos estruturais e funcionais dos sistema nervoso fluxos migratórios dpp 9 nhande rekoha nhe'e ayvu arandu ciência da computação. 9 ha'e jomeme pemboypy eme \"nhande ma abraão ekue rami ikuai va'e ma ava hi'arandu va'e ngoorã ita ayvu py rive oipe'a nhe'ẽ iky'a va'e. Tse mohenhyhê che nhe'em evê nde nhande va'e, nhande'i va'e 1416 obsceno: fala obscena: ayvu há'eve'ym e'ym va'e 1813 observar. VersÃo do texto em guarani (ombopara va`e) adilson wera laurindo, adriano veríssimo de lima, dinarte benite, dirceu tupã mirim, isabel yva, ivandro tupã. Nhande rekoha nhe`e ayvu arandu para o bem viver da humanidade na cosmovisão kaiowá valdelice verón xamirinhupoty liderança do povo kaiowá membro do movimento. Ayvu vai, ayvu rei calúnia ayvu, nhe'en fala ayvukwe, ayvuce, ayvu reko, ayvu rive fofoca, conversa fiada nhande va'e, nhande'i va'e índio guarani.\n1 universidade federal de santa catarina centro de filosofia e ciencias humanas-cfh símbolo de arandu ma nhe e porã oi ayvu. Anháy ruvixa nhe'ẽ oike e'ỹ hagwã pende py'a-py pono ho'arandu-py pende hatã va'e nhande kamisa hatã va'e, nhande rekoha jejavy e'ỹ. 26 nhande rekoha nhẽ`ẽ ayvu arandu para o bem viver da humanidade na cosmovisão kaiow mitiu e esperamos que essa obra também siga produzindo movi. Veja isso resumos diversos e mais 2400000 outros como esses não perca a chance de conseguir melhores notas e ser um escritor melhor.\nNhande rekoha nhe`e ayvu arandu para o bem viver da humanidade na cosmovisão kaiowá valdelice verón xamirinhupoty liderança do povo kaiow. Ayvu porã, que deram origem à mymba nhe'e re onhangareko wa'e ma oiko yy ha'e rõ tema mba'e mo porã jaupi ty rã nhande arandu rã kowa'e. Projetos de extensão e pesquisa ligado a temática educação escolar indígena e nhande rekoha nhẽ`ẽ ayvu arandu para o bem viver da humanidade na.Sistema respiratÓrio conjunto de orgÃos que promovem o rÁpido intercÂmbio entre o ar e o sangue. 25 anhetegwa tee va'e nhandejáry nhe'ẽ nhane mo'arandu nhandejáry reko-rupi jaiko hagwã ponove porãse ave nhande rekoha nhande-rehe nhandejáry. Imaginário e representações míticas: as belas palavras (ayvu canto e palavra guarani mbya: nhande arandu como no caso de darci da silva karai nhe.\nUpe pejapo kwaa rire nhandejáry nhe'ẽ kwatia-rehe oĩ va'e peikwaa porãve nde rekoha porãve rãverã, nane arandu va'e, nhandejáry nhande poravo va.\nE carta xeꞌ tuaꞌ ebꞌtana axin esto tama e chinam tiatira 18 'pues tzꞌijbꞌan e carta era tama tin e aquetpa anciano tama e grupo ajcꞌupesiajobꞌ xe. Vibrant: virtual brazilian anthropology relations of alterity and identity are founded on the nhe'e in the insert to the cd Ñande reko arandu. Memby me gente nhande va'e muita gente mbya -nhe'e rendu desobedecer -nhe'e -pyta obsceno fala obscena ayvu ha'eve'þ e'þ va'e. Onheꞌẽ-rupi oikwaa uka ihaiharã-pe imoꞌarandu-vy upe vaꞌe nheꞌẽ-py nhanhomboꞌe pytũ-my oiko ave nhande rete upéixa voi nde rekoha vai ramo. Arreganhar ou expor os dentes: ava poxy haĩmbixi nhande'i va'e coisa ou pessoa amaldiçoada: aỹ gui ma kova'e oo ayvu 'arandu, ma'endu'a, nhendu, nhe.","id":"<urn:uuid:eed20cc9-5f9c-41f3-ad6f-9302709881b9>","dump":"CC-MAIN-2018-26","url":"http:\/\/gbtrabalhoshubj.ischadia.info\/nhande-rekoha-nhe-e-ayvu-arandu.html","date":"2018-06-25T13:18:26Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-26\/segments\/1529267867885.75\/warc\/CC-MAIN-20180625131117-20180625151117-00086.warc.gz","language":"kgk","language_score":0.448641628,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":3,"top_langs":"{\"kgk_Latn_score\": 0.4486416280269623, \"mav_Latn_score\": 0.3056136667728424, \"xav_Latn_score\": 0.07958950102329254, \"gun_Latn_score\": 0.07392872124910355, \"yrl_Latn_score\": 0.02953641302883625, \"mbc_Latn_score\": 0.02013864554464817, \"pah_Latn_score\": 0.014278851449489594, \"kea_Latn_score\": 0.011320973746478558}","num_words":482,"character_repetition_ratio":0.076,"word_repetition_ratio":0.057,"special_characters_ratio":0.209,"stopwords_ratio":0.122,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.499,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
2 |
+
{"text":"João 1:13\n13Jaiko ramo nhande sy-gwi, ndajaikói vyteri Nhandejáry ra'y ramo. Jaiko ramo nhande ru gwa'yryrã oipota-gwi, ndajaikói vyteri Nhandejáry ra'y ramo. Ojereropyahu nhande rekoha rire ae, oiko Nhande Ru tee ramo Nhandejáry. Nhandejáry ra'y ramo jaiko. Teko rei remimbota-rupi ndajaikói Nhandejáry ra'y ramo. Nhandejáry remimbota-rupi ae jaiko Nhandejáry ra'y ramo.","id":"<urn:uuid:a36b3445-d710-4a89-a38c-c96cd322af27>","dump":"CC-MAIN-2019-35","url":"http:\/\/bibles.org\/kgk-KGKNT\/John\/1\/13","date":"2019-08-21T00:39:25Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-35\/segments\/1566027315695.36\/warc\/CC-MAIN-20190821001802-20190821023802-00163.warc.gz","language":"kgk","language_score":1.0,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"kgk_Latn_score\": 1.0}","num_words":50,"character_repetition_ratio":0.218,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.202,"stopwords_ratio":0.38,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
3 |
+
{"text":"João 14:6\n6Upéi Hesu he'i:\n—Xe ko Nhandejáry rape rexa ukaha voi, he'i ójehe. —Xe apu e'ỹ va'e. Anhetegwa mante mombe'uha voi xe, he'i ójehe. —Apomoingove va'e xe. Pene moingoveha voi xe, he'i ójehe Hesu. —Ojéhegwi rei nogwahẽi va'erã oho-vy xe Ru oiko ha-py avave. Ha xe ae araha ramo katu íxupe, ogwahẽ va'erã oho-vy xe Ru ha-py.","id":"<urn:uuid:2858db2c-cdc6-47c9-af34-7d8906f797ea>","dump":"CC-MAIN-2019-35","url":"http:\/\/bibles.org\/kgk-KGKNT\/John\/14\/6","date":"2019-08-18T02:47:08Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-35\/segments\/1566027313589.19\/warc\/CC-MAIN-20190818022816-20190818044816-00429.warc.gz","language":"kgk","language_score":1.000009656,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":7,"top_langs":"{\"kgk_Latn_score\": 1.0000096559524536}","num_words":57,"character_repetition_ratio":0.115,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.278,"stopwords_ratio":0.456,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
4 |
+
{"text":"Mateus 25\nHesu omombe'u ogwahẽ jevytaha áry kunhataĩ rehegwa nhe'ẽ-rami\n1Upéi he'i jevy Hesu gwemimbo'e kwéry-pe:\n—Amombe'u-ta peẽ-my xe agwahẽ jevytaha áry kunhataĩ rehegwa nhe'ẽ-rami, he'i. —Oĩ va'ekwe dez kunhataĩ. Omenda-ta va'e-pe omoirũ. Upe kunhataĩ he'i Nhandejáry nhande ruvixa-pe omoirũse va'erã-rehe. Oho ohogwaitĩ-vy upe kwimba'e omenda va'e-pe. Tataendy reheve oho.\n2—Cinco oĩ hi'arandu porã e'ỹ va'e. Cinco oĩ hi'arandu va'e. 3Upe inharandu porã e'ỹ va'e tataendy reheve oho. Ha tataendyvy ryru oheja. 4Ha upe hi'arandu va'e katu tataendyvy ryru reheve oho. 5Hi'are ogwahẽ hagwã ou-vy upe omenda va'e. Oha'arõ jave hapehýi oke-ma. 6Ha upe rire katu pyhare mbyte-py oĩ onhe'ẽ hatã va'e: \"Ogwahẽ-ta ou-vy omenda va'e. Tapeho katu pehogwaitĩ íxupe\" he'i. 7Upe-ma ramo opaypa-ma hikwái upe dez kunhataĩ. Upéi opu'ã pu'ã omoatyrõ gwataendy.\n8—Upéi hi'arandu porã e'ỹ va'e he'i: \"Ogwe-tama ore rataendy\" he'i. \"Ne rataendyvy ryru-gwi eme'ẽ mani katu ore-vy\" he'i hi'arandu va'e-pe.\n9—\"Name'ẽ mo'ãi\" he'i. \"Orome'ẽ ramo, ore-vy gwarã ndoikovéi va'erã ore-vy. Tapeho katu ovende va'erã-py, pejogwa pendejéupe gwarã\" he'i hi'arandu porã e'ỹ va'e-pe.\n10Oho jave ojogwa hagwã, ogwahẽ-ma ou-vy omenda va'e. Pe kunhataĩ oho e'ỹ va'e oike oje'ói-vy indive jekarugwasu-py. Okẽnda-py omboty-ma. 11Hi'areve ogwahẽ ou-vy hi'arandu porã e'ỹ va'e: \"Ore járy\" he'i. \"Oroike-ta ore ave\" he'i omenda va'e-pe. 12Ha ha'e he'i: \"Anhetegwa amombe'u-ta peẽ-my. Xe ndoroikwaái voi. Peẽ ndaha'éi xe re'ýi\" he'i oikese mo'ã va'e-pe, he'i Hesu omombe'u-vy kunhataĩ rehegwa nhe'ẽ-rami.\n13Upéi he'i jevy:\n—Araka'e áry-ma po xe agwahẽ jevy va'erã, araka'e óra-ma po xe aju jevy va'erã ndapeikwaái voi. Ndapeikwaái voi xe aju jevy hagwã áry. Upéa-gwi xe ra'arõ-vy tapeiko meme katu, he'i Hesu gwemimbo'e kwéry-pe.\nHesu omombe'u ogwahẽ jevytaha áry plata atã rehegwa nhe'ẽ-rami\n(Lc 19.11-27)\n14Upéi he'i jevy gwemimbo'e kwéry-pe:\n—Ãy amombe'u-ta peẽ-my xe agwahẽ jevytaha áry plata atã rehegwa nhe'ẽ-rami, he'i. —Oĩ va'ekwe imba'e reta va'e. Upe imba'e reta va'e he'i Nhandejáry nhande ruvixa-rehe. Yvy ambue-py oho-tama ramo, ohenói ou hagwã gwembigwái kwéry: \"Penhangareko katu xe mba'e kwéry-rehe\" he'i íxupe.\n15—Oĩ oito moeda tuvixa va'e hepy va'e ouro gwigwa ogwereko va'e. Peteĩ va'e-pe cinco ome'ẽ. Peteĩ va'e-pe ome'ẽ mokõi. Peteĩ va'e-pe peteĩ ome'ẽ oiporuruka-vy. Peteĩ teĩ oiporu kwaa hagwã-rami ome'ẽ. Upe-ma ramo osẽ oho-vy. 16Upe cinco ome'ẽ ojéupe va'ekwe, pya'e oiporu porã oho-vy ome'ẽ va'ekwe ojéupe. Cincove ogana oiporu porã-gwi. 17Ha'e-rami ave upe mokõi ome'ẽ ojéupe va'ekwe ogana ave. Mokõive ogana oiporu porã-gwi. 18Ha upe peteĩ ome'ẽ ojéupe va'ekwe ndoiporúiry ijáry ome'ẽ va'ekwe. Oho ojo'o yvy-py ojaty hagwã ome'ẽ ojéupe va'ekwe.\n19—Are rire upe hembigwái járy ogwahẽ jevy-ma ou-vy. Ohenói rire: \"Mba'éixa peiporu peẽ-my ame'ẽ va'ekwe?\" he'i oporandu-vy. 20Upe cinco ome'ẽ íxupe va'ekwe, cincove ogweru jevy íxupe: \"Cinco ereme'ẽ va'ekwe xe-vy, xe Járy\" he'i, \"Ko. Cincove agana va'ekwe\" he'i ojáry-pe ome'ẽ-vy.\n21—\"Iporã eterei\" he'i íxupe. \"Nde reko porã voi ra'e\" he'i íxupe. \"Ajerovia tee voi nde-rehe\" he'i íxupe. \"Mixĩ va'e-rehe erenhangareko porã ra'e xe mbotavy e'ỹ reheve\" he'i íxupe. \"Ãy tuvixave va'e-rehe oromonhangareko jevy-ta\" he'i íxupe. \"Xe moirũ katu onhondive javy'a hagwã\" he'i cincove ogana va'ekwe-pe.\n22—Upe mokõi ome'ẽ íxupe va'ekwe ogwahẽ ou-vy ave, \"Xe járy\" he'i. \"Mokõi ereme'ẽ va'ekwe xe-vy. Ko. Mokõive agana va'ekwe\" he'i ojáry-pe ome'ẽ jevy-vy.\n23—Ohexa-vy ijáry, \"Iporã eterei\" he'i ovy'a-vy gwembigwái-pe ijáry. \"Nde rekoha porã voi ra'e. Ajerovia tee voi nde-rehe\" he'i íxupe. \"Xe mbotavy e'ỹ reheve erenhangareko porã ra'e mixĩ va'e-rehe\" he'i íxupe. \"Ãy tuvixave va'e-rehe oromonhangareko jevy-ta\" he'i íxupe. \"Xe moirũ katu onhondive javy'a hagwã\" he'i mokõive ogana va'ekwe-pe.\n24—Upéi ogwahẽ ave ou-vy upe peteĩ ome'ẽ íxupe va'ekwe: \"Orohexa kwaa-ma, xe járy, nde reko-rehe\" he'i. \"Ne ma'e rakate'ỹ va'e voi ra'e nde. Nde rapixa-pe, Penhemitỹ xe kokwe-py, ere erejaty uka-vy. Ha upe rire katu entéro hi'a va'e gwive eremono'õ uka ndejéupe gwarã. Nde rapixa-pe, Pemohãi-vy penhemitỹ xe kokwe-py, ere erejaty uka-vy. Ha upe rire katu entéro hi'a va'e gwive eremboaty uka ndejéupe gwarã\" he'i. 25\"Upéixa-gwi xe kyhyje ndéhegwi. Xe kyhyje-gwi, aha ajaty ne remime'ẽgwe yvy-py anhomi-vy. Ko. Ne mba'e\" he'i ojáry-pe ome'ẽ jevy-vy. 26\"Nde rekoha vai voi ra'e. Ne ate'ỹ voi ra'e\" he'i gwembigwái-pe. \"Xe járy kokwe-py onhemitỹ e'ỹ reheve, omohãi e'ỹ reheve hemimono'õ ogwerahapa ojéupe gwarã, ere rei kuri xe-rehe. 27Aipo ramo, ma'erã nerenhongatúiry xe mba'e banco-py? Ma'erã neremoĩry ojeporu hagwã-py, banco pygwa kwéry oiporu hagwã. Aipo ramo, xe aju jevy ramo, ome'ẽ jevy-vy xe-vy, hetave ome'ẽ arã mo'ã xe-vy\" he'i upe peteĩ ome'ẽ íxupe va'ekwe-pe.\n28—Upéi he'i upe pygwa-pe: \"Peteĩ ogwereko va'e-gwi eipe'a jevy íxugwi, eme'ẽ dez ogwereko va'e-pe\" he'i. 29\"Ogwereko va'e-pe ome'ẽve va'erã hetave tave ogwereko hagwã. Ha ogwereko e'ỹ va'e katu mixĩ ogwereko va'e jepe oipe'a jevy va'erã íxugwi. 30Ha xe rembigwái inhate'ỹ va'e-pe katu, pemosẽ katu íxupe imondo-vy pytũ kwa-rupi. Upe-py ojahe'o va'erã. Hasẽ va'erã onhemboasy-gwi. Nhandejáry-rehe onhemoyrõ-gwi, onhemohãingyry ngyrýu va'erã oiko-vy\" he'i gwembigwái kwéry-pe, he'i Hesu ogwahẽ jevytaha óra kwaa uka-vy.\nHesu ogwereko va'erã\nkente-pe hembiapo\napokwe-rehe\n(Mt 13.36-43,47-50; Ap 20.11-15)\n31Upéi he'i jevy íxupe kwéry Hesu:\n—Xe Nhande Ryke'y tee va'e aju jevy va'erã. Xe ae xe reko-rupi aju va'erã, he'i. —Enterove va'e remimboeterã-rami ajehexa uka arã aju-vy. Xe ndive ou va'erã entéro Nhandejáry rembigwái yváy pygwa gwive. Oroju ramo, pe apykagwasu hesakã va'e, mburuvixagwasu gwapy haty ramigwa ári agwapy-ma va'erã peteĩ teĩ hembiapo apokwe-rehe areko hagwã, he'i.\n32—Entéro tetã tetã mygwa ko yvy-py oĩ va'e gwive onhomboatypa va'erã ou-vy xe renonde-py. Ogwahẽ ramo ou-vy xe renonde-py aipe'a pe'a va'erã ojóhugwi hembiapokwe-rami. Herekwa cabrito kwéry-gwi ovexa oipe'aha-rami ave xe aipe'a va'erã hekoha vai va'e-gwi hekoha porã va'e, he'i. 33—Hekoha porã va'e xe amoĩ va'erã xe akatúa-koty. Xe asu-koty amoĩ va'erã hekoha vai va'e. 34Upe ramo xe huvixagwasu va'e ha'e-ta xe akatúa kotygwa-pe: \"Peju katu peẽ xe Ru rembihovasa va'e. Peju katu. Oĩ peẽ-my gwarã. Ko yvy rembypy gwive omoĩ va'ekwe pene renagwã. Peiko katu Nhandejáry pende ruvixa ndive pemoirũ-vy. 35Xe vare'a ramo, xe mongaru va'ekwe. Xe y'uhéi ramo, xe mboy'u va'ekwe. Xe ndarekói ramo xe agwahẽ hagwã xe mogwahẽ joty va'ekwe nde ha-py. 36Opi-vy aiko jave, ereme'ẽ va'ekwe xe-vy xe aorã. Xe rasy ramo, erenhangareko va'ekwe xe-rehe. Preso anhemoĩ jave, xe mbovy'a hagwã ereju va'ekwe. Upéa-gwi peiko katu Nhandejáry pende ruvixa ndive pemoirũ-vy\" ha'e va'erã hekoha porã va'e-pe, he'i.\n37—Upe ramo he'i rei va'erã xe-vy: \"Araka'e tipo erejehexa uka araka'e nde vare'a ramo, ore Járy? Araka'e tipo oromongaru araka'e? Araka'e tipo erejehexa uka nde y'uhéi ramo? Araka'e tipo oromboy'u araka'e? 38Araka'e tipo eregwahẽse araka'e ore ha-py? Araka'e tipo erejehexa uka opi-vy ereiko ramo? Araka'e tipo orome'ẽ araka'e nde-vy nde aorã? 39Araka'e tipo erejehexa uka araka'e nde rasy ramo? Araka'e tipo oronhangareko nde-rehe araka'e? Araka'e tipo preso erenhemoĩ ramo, orogwahẽ nde ha-py? Araka'e tipo orombovy'a orogwahẽ-vy araka'e nde ha-py\" he'i va'erã oporandu-vy xe-vy, he'i.\n40—Upéi xe huvixagwasu va'e ha'e va'erã íxupe kwéry: \"Anhetegwa amombe'u-ta peẽ-my. Erejapo porã jave xe re'ýi-pe, xe-vyma ave erejapo porã-ma. Xe re'ýi heko'ive va'e-pe jepe ereipytygwõ tygwõ jave, xe-vy ave-ma xe pytygwõ\" ha'e va'erã hekoha porã va'e-pe, he'i.\n41—Upéi ha'e va'erã xe asu kotygwa-pe: \"Tapeho katu xéhegwi. Xe remimboykerã-ma voi peẽ. Oime tata anháy ruvixa pegwarã, hembigwái kwéry pegwarã ave. Upe tata nhepyrũ opa e'ỹ va'e. Tapeho katu upe-py. 42Xe xe vare'a ramo va'ekwe, napepena penáiry joty va'ekwe xe-rehe xe mongaru hagwã-rehe. Xe y'uhéi ramo, napepenái va'ekwe xe-rehe xe mboy'u hagwã-rehe. 43Xe ndarekói ramo xe agwahẽ hagwã, naxe mogwahẽ ukái va'ekwe pende ha-py. Xe opi-vy aiko ramo, napeme'ẽséiry va'ekwe xe-vy xe aorã. Xe rasy ramo, xe preso anhemoĩ ramo ave, napenhangarekóiry xe-rehe va'ekwe.\" Upéixa xe ha'e va'erã xe asu kotygwa-pe, he'i.\n44—Upe-ma ramo he'i-ma va'erã xe-vy hikwái: \"Araka'e tipo eregwahẽ ore ha-py nde vare'a ramo, ore Járy?\" he'i va'erã xe-vy. \"Araka'e tipo noromongarúi va'ekwe? Araka'e tipo erejehexa uka nde y'uhéi ramo? Araka'e tipo noromboy'úi va'ekwe? Araka'e tipo noromogwahẽ ukái ndererekói ramo eregwahẽ hagwã? Araka'e tipo noroipytygwõi opi-vy ereiko jave?\" he'i va'erã xe-vy. \"Nde rasy ramo, preso erenhemoĩ jave, araka'e tipo noroipytygwõi?\" he'i va'erã xe-vy xe asu kotygwa, he'i Hesu.\n45—Upe jave ha'e arã íxupe kwéry: Xe huvixagwasu va'e anhetegwa amombe'u-ta peẽ-my. Xe re'ýi-pe nderejapo porãi jave, xe-vyma ave nderejapo porãiry ra'e. Xe re'ýi hekomirĩve va'e-pe jepe nereipytygwõiry jave, xe-vyma ave naxe pytygwõiry ra'e, ha'e va'erã hembiapo vai va'e-pe, he'i.\n46—Upe jave ojerereko asy haty-py opa e'ỹ reheve oje'ói va'erã hekoha vai va'e. Ha hekoha porã va'e katu oikove meme va'erã Nhandejáry ndive opa e'ỹ reheve, he'i gwemimbo'e kwéry-pe Hesu ogwahẽ jevy hagwã óra-py oikwaa uka-vy.","id":"<urn:uuid:5593a24d-f960-42f3-acc7-890ee275b966>","dump":"CC-MAIN-2019-39","url":"http:\/\/bibles.org\/kgk-KGKNT\/Matt\/25\/","date":"2019-09-17T13:00:22Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-39\/segments\/1568514573071.65\/warc\/CC-MAIN-20190917121048-20190917143048-00322.warc.gz","language":"kgk","language_score":1.0000077486,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"kgk_Latn_score\": 1.0000077486038208}","num_words":1344,"character_repetition_ratio":0.061,"word_repetition_ratio":0.018,"special_characters_ratio":0.259,"stopwords_ratio":0.308,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
5 |
+
{"text":"Mateus 16\nJudeu ruvixa ohexase Hesu rembiapo porã hexapyrã-rupi\n(Mt 12.39-42; Mc 8.11-13; Lc 12.54-56)\n1Ha upéi katu ogwahẽ ou-vy Hesu ha-py fariseu kwéry saduceu kwéry ndive. Ombojejavyse-vy mo'ã íxupe ou hikwái:\n—Hexapyrã-rupi ejapo katu ore-vy. Nhandejáry rembiapo porã ramigwa ejapo katu ore mbojerovia uka porã-vy, he'i Hesu-pe otantea-vy íxupe.\n2Ha Hesu he'i oporandu va'e-pe:\n—Ka'aru ete ramo, aragwaju-ma ramo, \"Aragwaju-ma ra'e\" peje, \"Ndoky mo'ãiry ra'e\" peje arã áry-rehe.\n3Ha ko'ẽmba-ma ramo, \"Aragwaju-ma ra'e, araigwe-ma ave ra'e. Upéa-gwi oky-tama ra'e\" peje ave arã áry-rehe. Aipo ramo, áry-rehe pema'ẽ ramo, peikwaa-ma oikotaha. Ha xe rembiapo porã porã rexa-vy, ndapehexa kwaái xe-rehe. Mbava'e-rehe po he'ise xe rembiapo porã ndapeikwaái voi. Nhandejáry rembiaporã ndapeikwaáiry ave. 4Peẽ ãy peiko va'e pende reko vai-ma. Ome tee-pe oheja va'e-rami, gwembireko tee-gwi opoi va'e-rami ave peẽ peiko. Peẽ pejehesa rerova rova Nhandejáry-gwi. Pejere jere íxugwi. Upéa-gwi pejerure jahexa e'ỹ va'erã-rehe. Ha ndahexa uka mo'ãi peẽ-my upeixagwa. Ha Jonas amyrĩ rehegwa nhe'ẽ upe ojehu íxupe va'ekwe katu peikwaa voi. Hexapyrã-rupi íxupe ojehu hagwe-rami ave, ojehu va'erã xe-vy. Upe va'erã anho mante ahexa uka va'erã peẽ-my, he'i hembiaporã-rehe oporandu va'e-pe.\nUpéi katu Hesu oheja íxupe kwéry oho-vy.\nJudeu ruvixa remimombe'u rehegwa nhe'ẽ\n(Mc 8.14-21)\n5Ha upéi katu oho yugwarusu rovái gwemimbo'e kwéry ndive. Gwemi'urã-rehe naimandu'avéi-ma hikwái, Hesu ndive oje'ói-vy. 6Upe jave he'i Hesu:\n—Xáke! Penhangareko porã katu pendéjehe. Ivai voi upe mbojape mbovuha fariseu saduceu ave rembiporu, he'i fariseu kwéry remimombe'u vaikwe joko-vy.\nUpéa he'i gwemimbo'e kwéry-pe pono fariseu kwéry ohekombo'e vai íxupe kwéry.\n7Ha mbava'e-rehe po he'ise Hesu ndoikwaái voi. Upéa-gwi,\n—Nanhane mbojapéi-gwi nipo omombe'u ra'e upéa nhande-vy, he'i mo'ã ojóupe onhonhe'ẽngendu-vy hikwái.\n8Ha Hesu oikwaa onhomongeta ramo:\n—Ma'erã po, \"Nanhane mbojapevéi-ma\" peje penhonhe'ẽngendu-vy? Mixĩ vyteri pejerovia xe-rehe peiko-vy ra'e, he'i íxupe kwéry.\n9—Ne'írã vyteri pehexa kwaa-ma xe-rehe. Ne'írã vyteri pejerovia tee xe-rehe. Napene akã porãi voi. Upe cinco mil kwimba'e-pe ambopopóy kuri cinco mbojape ame'ẽ hagwã. Upe rire mbovy ajaka-py pemboyru hembyre? Napene mandu'avéi-ma tipo? he'i upe va'ekwe-rehe. —Ma'erã tipo napene mandu'avéi-ma hese? he'i. 10—Ha upe rire katu upe irundy mil kwimba'e-pe ambopopóy sete mbojape ame'ẽ hagwã. Upéi mbovy ajakagwasu-py pemboyru hembyre? Napene mandu'avéi-ma tipo? he'i upe va'ekwe-rehe. —Ma'erã tipo napene mandu'avéi-ma hese? he'i ndojeroviái-gwi hese hikwái. 11—Mbojape rehegwa nhe'ẽ namombe'úi kuri peẽ-my. Mbojape mbovuha ae katu fariseu kwéry saduceu kwéry ndive rembiporu amombe'u kuri peẽ-my. Xáke íxugwi. Mbava'e-rehe po ha'ese, ma'erã po ndapeikwaái? he'i gwemimbo'e kwéry-pe.\n12Upe ramo ipaha-py, mbava'e-rehe po he'ise, oikwaa porã-ma hemimbo'e:\n—\"Xáke mbojape mbovuha-gwi\" nde'i teéiry Hesu. Ndaha'éiry mbojape mbovuha tee-rehe he'i Hesu, he'i. —\"Xáke pono pene mboheko vai fariseu kwéry saduceu kwéry ndive\" he'ise ae nhande-vy Hesu, he'i ojóupe Hesu nhe'ẽ kwaa-vy.\nAtýra-py Pedro omombe'u Hesu rehegwa nhe'ẽ. \"Nde ko Cristo\" he'i íxupe omombe'u-vy\n(Mc 8.27-30; Lc 9.18-21)\n13Ha upéi katu ohasa oho-vy Hesu. Cesaréia de Filipe tetã jerekwe-rupi oho. Upe-py oporandu gwemimbo'e kwéry-pe:\n—Mbava'e tipo he'i ra'e xe-rehe, Nhande Ryke'y tee va'e-rehe? he'i oporandu-vy.\n14—Nane mombe'u porãiry. Ne mombe'u joavy avy kuri, he'i. —\"João Batista onhemoingove jevy va'ekwe ra'e ko upe va'e\" oĩ he'i va'e nde-rehe. \"Elias onhemoingove jevy va'ekwe ra'e ko upe va'e\" oĩ he'i va'e upéixa nde-rehe. \"Jeremias onhemoingove jevy va'ekwe ra'e ko upe va'e\" oĩ he'i va'e nde-rehe. \"Outro Nhandejáry nhe'ẽ-py omombe'u va'ety oikove jevy va'ekwe ra'e ko upe va'e\" oĩ nde-rehe he'i va'e, he'i íxupe hemimbo'e kwéry omombe'u-vy.\n15—Ha peẽ ae katu, mbava'e tipo peje xe-rehe? he'i oporandu-vy.\n16—Nde ko Cristo, Nhandejáry rembiporavo va'e, Nhandejáry tee ra'y voi nde, he'i íxupe Simão Pedro.\n17—Nde Simão Jonas ra'y. Nde rerovy'a eterei-ma Nhandejáry, he'i Pedro-pe. —Ndaxe kwaa ukái nde-vy teko rei. Ha xe Ru yváy pygwa va'e ae katu xe kwaa uka-ma nde-vy. 18Nde Pedro. Nde réry-rehe ita he'i. Nde reko ita-rami. Xe mombe'u porã-gwi ita-rami erenhemombaraete. Ãy, nde-rami heta nde rapykwerigwa onhemombaraete va'erã xe mombe'u porã ramo. Nde xe mombe'uha-rami ave, ha'e kwéry xe mombe'u porã ramo, xe-rehe ojerovia va'erã, amoingo va'erã xe re'ýi ramo. Xe re'ýi kwéry omano ramo jepe, ndaipu'akái va'erã hese anhaygwasu. 19Xe nhe'ẽ-py eremombe'u va'erã Nhandejáry nhande ruvixarã rehegwa nhe'ẽ. Eremombe'u ramo, oĩ xe rerovia va'erã. Oĩ xe rerovia e'ỹ va'erã. Okẽ-rehe onhangareko mbaraete va'e-rami erepyta va'erã. \"Ipy'a potĩ-ma\" ere ramo nde rapixa-rehe, Nhandejáry ave he'i ave va'erã hese: \"Ipy'a potĩ-ma\" he'i ave va'erã hese. Ogwahẽ va'erã Nhandejáry ha-py. Ha \"Ipy'a ky'a joty\" ere ramo nde rapixa-rehe, Nhandejáry ave he'i ave va'erã, \"Ipy'a ky'a\" he'i ave va'erã. Nogwahẽ mo'ãi va'erã Nhandejáry ha-py. Ipokatu va'erã voi ne nhe'ẽ, he'i Pedro-pe Hesu omombe'u-vy.\n20Upéi he'i gwemimbo'e kwéry-pe:\n—Ãy katu aníke xe mombe'u teĩ kuri. \"Cristo, nhane remiha'arõ va'e voi upe va'e\" ani peje teĩ kuri xe-rehe avave-pe, he'i onhemombe'use e'ỹ-vy.\nHesu omomb'eu ojejukaharã rehegwa nhe'ẽ, onhemoingove jevyharã rehegwa nhe'ẽ ave\n(Mc 8.31–9.1; Lc 9.22-27)\n21Upéa he'i rire, omombe'u jevy jevy gwemimbo'e kwéry-pe ojéupe ojehu va'erã oikwaa uka-vy:\n—Nhandejáry nhe'ẽ-py aha-ta Jerusalém tetã-my. Upe-py xe mbohasa asy va'erã gwĩ judeu ruvixa kwéry, pa'i ruvixa kwéry ndive. Gwĩ judeu rekombo'ehaty xe mbohasa asy va'erã. Xe juka uka va'erã. Ha mbohapy áry rire katu, anhemoingove jevy-ma va'erã, he'i gwemimbo'e kwéry-pe ojéupe ojehu va'erã oikwaa uka porã-vy íxupe kwéry.\n22Ha Pedro katu ogwenohẽ-ma ha'e anho ha-py hakate'ỹ-gwi:\n—Tane resende katu Nhandejáry, he'i íxupe. —Koixagwa ndojehu mo'ãi va'erã nde-vy, xe Járy, he'i onhe'ẽ joko-vy íxupe.\n23Ojere-ma Hesu:\n—Ejei xe ypy-gwi, he'i Pedro-pe, Satanás-py ohenói-vy íxupe. —Anháy ruvixa Satanás nhe'ẽ-py xe rekombo'e vaise mo'ã ereiko-vy, he'i íxupe. —Ereipota mo'ã xe ajere Nhandejáry rape-gwi, he'i. —Nhandejáry remimbota nde ndereipotái. Teko rei remimbota ae erejohu porã, he'i íxupe.\n24Upe ramo he'i gwemimbo'e kwéry-pe:\n—Peẽ xe moirũse ramo, anive pejapo rei teĩ pejapose va'e anho mante. Anive pepena teĩ pende rekove-rehe. Xe moirũ ae katu peẽ. Okurusugwasu ohupi heraha-vy va'e-rami ijukapyrã-rami ae katu peiko.\n25—Ha gwekove-rehe hakate'ỹ va'e katu, ndoikove mo'ãi Nhandejáry ndive. Ha xe-rehe ha-py gwekove-rehe nahakate'ỹiry va'e oikove meme va'erã Nhandejáry ndive.* 26Nde para'e ko yvy apy gwive járy ramo ereiko va'erã. Ha Nhandejáry ndive ereiko e'ỹ ramo katu, mba'evete ndererekói va'erã. Opa ete-ma va'erã. Nhandejáry ndive ereiko e'ỹ ramo, nande reko repyvéi-ma va'erã. Nderetopái va'erã nde rekove repyrã. Eremano joty va'erã, he'i. 27—Xe Nhande Ryke'y tee va'e amano rire aju jevy va'erã. Upe áry-py xe Ru rendy pype-ma aju va'erã. Ipu'akaha reheve aju jevy va'erã. Xe rembigwái marangatu yváy pygwa ndive aju jevy va'erã. Petẽi teĩ yvypóry kente kwéry-pe hembiapo apokwe-rehe areko va'erã. 28Anhete ko xe ha'e-ta peẽ-my. Xe Nhande Ryke'y tee va'e aju jevy va'erã peẽ-my pende ruvixarã. Ha oĩ ãy gwĩ pene pa'ũ-my xe rexa joty va'erã, xe aju jevy ramo. Xe rexa e'ỹ reheve nomano mo'ãi. Xe rexa rire ae mante omano va'erã, he'i gwemimbo'e kwéry-pe Hesu.","id":"<urn:uuid:890c1d17-bfaa-4c88-86a2-2208996b4291>","dump":"CC-MAIN-2019-39","url":"http:\/\/bibles.org\/kgk-KGKNT\/Matt\/16\/","date":"2019-09-16T13:02:00Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-39\/segments\/1568514572556.54\/warc\/CC-MAIN-20190916120037-20190916142037-00512.warc.gz","language":"kgk","language_score":1.0000083447,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"kgk_Latn_score\": 1.0000083446502686}","num_words":1070,"character_repetition_ratio":0.064,"word_repetition_ratio":0.014,"special_characters_ratio":0.252,"stopwords_ratio":0.315,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
kgk_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 609.515625,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.077890625,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.001890625,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.242453125,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.29278125,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.992171875,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 640.2280353560436,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.03378105848118698,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0077239829174704285,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.014818621823043297,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.06015305186303934,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.06213381594578249,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 125.5,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.074,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.2425,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.303,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 2047.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.218,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.057,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.278,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.456,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 43.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.013,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.202,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.122,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.499,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1500.8000000000002,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.11570000000000001,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.002400000000000006,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.2604,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.35700000000000004,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 1076.5,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.09325,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.2535,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.32725000000000004,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 125.5,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.074,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.2425,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.303,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 57.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0575,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.232,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.27325,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "64",
|
112 |
+
"keep size": "59",
|
113 |
+
"remove size": "5"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
kwj_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
kwj_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,26 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
{"text":"shiokaze to nami oto no hibiki ai suiheisen ga yuuhi wo nomihosu sono toki wo futari de miokuru tada shizuka ni yoru no otozure wo musuu no hoshi ga irodotta azayaka ni seiza ga seijaku wo kakinarasu kono mama ja bokura naki dashite shimai sou de chinmoku wo furiharau KOTOBA wo sagashita kedo mitsukaranai soshite, saigo no KISU wo shita\nkirakira na hibi wo kakenoboru kimi ni koko kara eeru wo okuru yo betsubetsu no michi de yakusoku no chi e sokode kanarazu aou sono toki wa tobikiri no egao de\nTETORAPODDO ni uchikudakareru nami toritachi no habataki ga sora ni michi wo tsukutta boku wa mada suki na uta wo tebanasenu mama kono basho de chiisana ai wo atatameteru itsu kimi ga kaette kitatte kichinto mata sono uta wo kimi ni kikaserareru you ni\ntokidoki kowaku naru taisetsu na mono wa totemo koware yasui kara kirei na oto wo tate kuzureteku mae ni shikkari to idaki tomeyou\nkirakira na hibi wo kakenoboru kimi ni koko kara eeru wo okuru yo betsubetsu no michi de yakusoku no chi e sokode kanarazu aou mata futari de warattari mata fuzake attari asa made kimama ni katariakaseru no mo ikiteru kara nanda katahou ga shin jyattara kenka mo deki naku narunda mazu ikitereba koso","id":"<urn:uuid:c7949674-64dc-4eaa-b751-96a566a7fd33>","dump":"CC-MAIN-2016-50","url":"http:\/\/portal-j.blogspot.com\/2010\/11\/aqua-timez-kira-kira.html","date":"2016-12-07T16:15:27Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2016-50\/segments\/1480698542217.43\/warc\/CC-MAIN-20161202170902-00060-ip-10-31-129-80.ec2.internal.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.3576143682,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":6,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.3576143682003021, \"kqc_Latn_score\": 0.035061728209257126, \"pcm_Latn_score\": 0.03425319120287895, \"ain_Latn_score\": 0.03328942880034447, \"amk_Latn_score\": 0.024612069129943848, \"gbi_Latn_score\": 0.023113442584872246, \"jbu_Latn_score\": 0.02016492560505867, \"awi_Latn_score\": 0.017479538917541504, \"kzf_Latn_score\": 0.016256216913461685, \"stn_Latn_score\": 0.013678510673344135, \"yva_Latn_score\": 0.01350561436265707, \"ndp_Latn_score\": 0.011355034075677395, \"hau_Latn_score\": 0.011016634292900562, \"gdn_Latn_score\": 0.010907991789281368, \"kin_Latn_score\": 0.010792755521833897, \"nho_Latn_score\": 0.010349170304834843}","num_words":211,"character_repetition_ratio":0.055,"word_repetition_ratio":0.149,"special_characters_ratio":0.178,"stopwords_ratio":0.057,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.39,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
2 |
+
{"text":"hirogaru yami no naka kawashiatta kakumei no chigiri dare ni mo jama saseru wake ni wa ikanai kara kajitsu tsugeta mirai yume sou ni kaeru dare mo ga nozonda owari o hirogaru yami no naka kawashiatta kakumei no chigiri dare ni mo jama saseru wake ni wa ikanai itsuka boku ga misete ageru kari kagayaku sekai o","id":"<urn:uuid:f41b70c2-b716-47b2-800c-af139d60e4cc>","dump":"CC-MAIN-2017-09","url":"http:\/\/zonanime.com\/lyrics\/?acc=verlyric&anime=430&lyric=3722","date":"2017-02-27T20:21:05Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-09\/segments\/1487501173761.96\/warc\/CC-MAIN-20170219104613-00310-ip-10-171-10-108.ec2.internal.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.5855891705,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":5,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.5855891704559326, \"stn_Latn_score\": 0.07632382959127426, \"twx_Latn_score\": 0.030645284801721573, \"dig_Latn_score\": 0.027014080435037613, \"sab_Latn_score\": 0.020631885156035423, \"cab_Latn_score\": 0.018790755420923233, \"gdn_Latn_score\": 0.01820068247616291, \"hui_Latn_score\": 0.015112982131540775, \"sim_Latn_score\": 0.01497001014649868, \"sue_Latn_score\": 0.01485650148242712, \"ain_Latn_score\": 0.012989528477191925, \"pua_Latn_score\": 0.0113667082041502}","num_words":57,"character_repetition_ratio":0.093,"word_repetition_ratio":0.333,"special_characters_ratio":0.181,"stopwords_ratio":0.123,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.586,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
3 |
+
{"text":"Dejitaru no shimesu moji ga atashi wo tsukaresaseru Kami mo nureta mama furueteiru no ni Akehanatareta mado ha nani wo kitai shiteiru no Jyuwaki ha chinmoku wo yabutte ha kurenai Nando mo soramimi no beru ga nari karada wo okosu kedo Mushinkei ni asa ha otozureru Toki ga bousou suru Akehanatareta mado wo shimetsutsu soto wo nozoku Jyuwaki ha chinmoku wo yabutte ha kurenai Nando mo utouto to fune ni nori akumu ni unasareru Kyoka naku tsuki ga shiroku naru Toki ga bousou suru Nando mo soramimi no beru ga nari karada wo okosu kedo Nando mo utouto to fune ni nori akumu ni unasareru Nando mo guruguru onaji koto ga atama wo meguru kedo Mushinkei ni asa ha otozureru Toki ga bousou suru","id":"<urn:uuid:f50c57c3-7632-44f5-aec3-8834d2059cca>","dump":"CC-MAIN-2017-39","url":"http:\/\/m.mp3.zing.vn\/bai-hat\/Toki-ga-Bousou-Suru-Ringo-Shiina\/ZWZAZB7O.html","date":"2017-09-23T00:23:49Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-39\/segments\/1505818689411.82\/warc\/CC-MAIN-20170922235700-20170923015700-00271.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.4913940728,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":5,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.4913940727710724, \"fuv_Latn_score\": 0.03058920055627823, \"eri_Latn_score\": 0.025180581957101822, \"kqc_Latn_score\": 0.02351660281419754, \"dje_Latn_score\": 0.021275954321026802, \"kwn_Latn_score\": 0.01872669719159603, \"zne_Latn_score\": 0.01724451407790184, \"awi_Latn_score\": 0.015951914712786674, \"mkz_Latn_score\": 0.015890534967184067, \"hla_Latn_score\": 0.013524599373340607, \"yva_Latn_score\": 0.011581852100789547, \"tsw_Latn_score\": 0.011415000073611736, \"aom_Latn_score\": 0.010366846807301044}","num_words":124,"character_repetition_ratio":0.086,"word_repetition_ratio":0.07,"special_characters_ratio":0.179,"stopwords_ratio":0.056,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.561,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
4 |
+
{"text":"sora ga aoi yone kimi ga hohoen da nanigenai hitokoto ha kokoro tsunai deku hakikake no kutsu de aketa tobira no mukou kimi ni kasanaru keshiki boku ha tokimeita sakura saku mirai koi yume takamaru kodou osaezu ni futari de kanjiru kisetsu wo koete yuku kakegae no nai shunkan to deai ga tsukuru sutoori maichiru sakura ni negai wo komete ayunde iku hana ha hiraku yuugure no machi wo kimi to aruiteta orange-iro no keshiki kyou ga owatteku setsunai kokoro ha kimi wo omou chikara ni mainichi tsuyokunaru yo kitto korekara mo sakura saku aino minai he deai no ano toki no mama ni futari de kanjiru ashita he susumitai kurikaesu kisetsu no naka de nanika ga kawaru shunkan ni maichiru sakura no mahou ha kitto kanau hazusa shinjiteite ikutsu mono michi wo erabi susumu korekara kimi no tabidachi no hi mo sotto hohoen de... sakura saku mirai koi yume takamaru kodou osaezu ni futari de kanjiru kisetsu wo koete yuku kakegae no nai shunkan to deai ga tsukuru sutoori maichiru sakura ni negai wo komete ayunde iku hana ha hiraku","id":"<urn:uuid:991bc704-4b0e-4bcf-8b9b-1592cde9f65b>","dump":"CC-MAIN-2017-39","url":"http:\/\/m.mp3.zing.vn\/bai-hat\/Sakura-Saku-Mirai-Koi-Yume-Yozuca\/ZWZA78OF.html","date":"2017-09-20T00:28:32Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-39\/segments\/1505818686077.22\/warc\/CC-MAIN-20170919235817-20170920015817-00360.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.3373249173,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":6,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.33732491731643677, \"awi_Latn_score\": 0.17619913816452026, \"ain_Latn_score\": 0.07333151251077652, \"nho_Latn_score\": 0.023194652050733566, \"hla_Latn_score\": 0.0229901522397995, \"amk_Latn_score\": 0.019692322239279747, \"ria_Latn_score\": 0.014420482330024242, \"nss_Latn_score\": 0.014387761242687702, \"nsm_Latn_score\": 0.01256315503269434}","num_words":181,"character_repetition_ratio":0.083,"word_repetition_ratio":0.314,"special_characters_ratio":0.18,"stopwords_ratio":0.044,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.337,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
5 |
+
{"text":"obaka-san na no watashi ano hi wakareta hito konya mo aesona ki ga shite hitori matsu matsu ginza yo warui hito demo ii no tsuraku saretemo ii aishite mou ichido watashi o kiri ni naku naku akasaka yume de owatta koi o imamo sagashiteru no anata ga inai mama akari ga kieteyuku yuku aoyama koi o nakushita hi kara kage no usui mitai hitori de odottemo hakanai yume ga chiru chiru shinjuku doko ni ittara ii no yoru ga fukeyuku machi watashi no tameiki ga nagarete kiri ni naru naru tokyo","id":"<urn:uuid:068a4765-61f2-43d4-af4f-8d1054de2e6b>","dump":"CC-MAIN-2017-39","url":"http:\/\/m.mp3.zing.vn\/bai-hat\/Tokyo-no-Hito-Ringo-Shiina\/ZWZAZB7C.html","date":"2017-09-26T10:46:42Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-39\/segments\/1505818695439.96\/warc\/CC-MAIN-20170926103944-20170926123944-00524.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.3900285065,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.3900285065174103, \"ain_Latn_score\": 0.24479201436042786, \"tlb_Latn_score\": 0.061069440096616745, \"mrv_Latn_score\": 0.021728284657001495, \"stn_Latn_score\": 0.020167473703622818, \"awi_Latn_score\": 0.017891408875584602, \"guz_Latn_score\": 0.012321600690484047, \"kuj_Latn_score\": 0.010780232027173042, \"tsw_Latn_score\": 0.010138803161680698}","num_words":91,"character_repetition_ratio":0.013,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.187,"stopwords_ratio":0.077,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.39,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
6 |
+
{"text":"konna nimo idai na chikara kitto anomama sugo shiteitara kiduka zuniitadarou katachi no nai kizuna ha hitori soshitemata hitori tsunageteiku tsunageteiku afure dashi ta tsuyoi kizuna ha kara ni toji komotta hitori no shoujo no kodoku wo yaburi fuan wo toka shi egao mademo ikikaera seta dareka kaga matte iru mina ga matte iru sonowakeha dareka no nakani aru mina no nakani aru anata no tameni aru watashi no tameni aru kuchi karakoboreru kotoba yori hitomi kara nagare ochiru namida yori zutto zutto tsuyoi mono suki touru oozora ippaini mie nai tsubasa hiroge teiru hiroge teiru mina detsukuru tsuyoi tsubasa ha yuuki ga mote nai hitori no shoujo ni chiisa na senaka ni chiisa na kokoro ni hane bataku koto wo oshie tekureta dareka ga heiwa wo negau mina ga heiwa wo negau sono wa keha taisetsu namonoga soko ni wa aru kara taisetsu nahitoga soko ni hairu kara dareka kaga matte iru mina ga matte iru sonowake wa dareka no nakani aru mina no nakani aru anata no tameni aru watashi no tameni aru dareka ga heiwa wo negau mina ga heiwa wo negau sonowake wa taisetsu namonoga sokonihaarukara taisetsu nahitoga sokonihairukara","id":"<urn:uuid:40ae4738-c32a-4fc3-bda2-50d24ace5506>","dump":"CC-MAIN-2017-39","url":"http:\/\/m.mp3.zing.vn\/bai-hat\/Tsuyoi-Kizuna-Ami-Suzuki\/ZWZAZBC0.html","date":"2017-09-19T11:48:32Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-39\/segments\/1505818685129.23\/warc\/CC-MAIN-20170919112242-20170919132242-00661.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.4990367591,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.4990367591381073, \"ghs_Latn_score\": 0.04706801101565361, \"kqc_Latn_score\": 0.029042797163128853, \"ain_Latn_score\": 0.026072362437844276, \"hla_Latn_score\": 0.023422513157129288, \"eri_Latn_score\": 0.02191823162138462, \"sue_Latn_score\": 0.021045029163360596, \"mkz_Latn_score\": 0.019585248082876205, \"stn_Latn_score\": 0.018384834751486778, \"awi_Latn_score\": 0.017115604132413864, \"hui_Latn_score\": 0.013321645557880402, \"omb_Latn_score\": 0.011897817254066467, \"nct_Latn_score\": 0.011168238706886768}","num_words":193,"character_repetition_ratio":0.104,"word_repetition_ratio":0.087,"special_characters_ratio":0.171,"stopwords_ratio":0.031,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.499,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
7 |
+
{"text":"Manazashi no RENZU ni Utsurikomu gunjou no sora Noborizaka ni kaku ase ga BOKU no senaka wo osu Koeda ni wa aoi me ga fuku Tsuchi no ondo mo nukumoru Inochi ni wa suru koto ga aru Tokimeki ga fukai iki wo shita Hirogaru kaze no michi wo Doko made mo tada aruite mitai Namae ga BOKU wo eranda sono wake wo kokoro ni sagashinagara SESUNA ki ga nokoshita Chizu no you na CHOOKU no sen Toritachi no mure no naka e BOKU mo yukeru ki ga shita Mizu no oto tadoru doko ka ni Natsukashii koe kikoete Kodou ni wa yukusaki ga aru Mada nani mo wakaranai keredo Miageta kaze no mukou Itsu made mo tada jiyuu de itai Ashita ga BOKU to tsunagaru sono imi wo Kokore ni kotaenagara Hirogaru kaze no michi wo Doko made mo tada aruite mitai Namae ga BOKU wo eranda sono wake wo kokoro ni sagashinagara","id":"<urn:uuid:5f90c682-c503-4cd4-a044-04eb901bb026>","dump":"CC-MAIN-2017-47","url":"https:\/\/m.mp3.zing.vn\/bai-hat\/True-Name-Yonekura-Chihiro\/ZWZA69UF.html","date":"2017-11-20T18:57:43Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-47\/segments\/1510934806124.52\/warc\/CC-MAIN-20171120183849-20171120203849-00391.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.4607861936,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.46078619360923767, \"sab_Latn_score\": 0.030968910083174706, \"yva_Latn_score\": 0.028996538370847702, \"zne_Latn_score\": 0.0280795656144619, \"dje_Latn_score\": 0.0270659402012825, \"mrv_Latn_score\": 0.02512127161026001, \"atd_Latn_score\": 0.025084014981985092, \"stn_Latn_score\": 0.02333410084247589, \"eri_Latn_score\": 0.0174033734947443, \"fij_Latn_score\": 0.016112467274069786, \"sue_Latn_score\": 0.01599259302020073, \"awi_Latn_score\": 0.015927933156490326, \"wsk_Latn_score\": 0.015824327245354652, \"gbi_Latn_score\": 0.014124144800007343, \"kqc_Latn_score\": 0.013160825707018375}","num_words":153,"character_repetition_ratio":0.074,"word_repetition_ratio":0.181,"special_characters_ratio":0.194,"stopwords_ratio":0.072,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.395,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
8 |
+
{"text":"Revelation of John 15\nTapa'angi hatachi fisi ensel tapa'angi hatachi fisi kapwa mwa'ambwe leni torosinda1 Ete wosiwanumbwa ani ai heiwani hewen ko ki wupa ba fotito sirawani, ani inaka tenge walefo naha ya ani hambwanda. Ani heiro sumbu mwe ti ka hinga: Tapa'angi hatachi fisi ensel wui tapa leki hima leni walambe wu wosino tapa'angi hatachi fisi kapwa mwa'ambwe le ya wu torosinda. Woro kale kapwa mwa'ambwe ini humbuwa sumbu fo ichai ai sukwa hinga. Hinde wowani, kale tapa'angi hatachi fisi kapwa mwa'ambwe ki Gotri sembe enge a ti humbukonda.\n2 Ete wosiwani ani ai heiwani mwa'ambwe fo soluwara hinga ya da. Mwa'ambwe mwe ti ukuchapu ga hi tinga funda dawani heindau hinga. Woro o mwa'ambwe gamba ki hima fwele ya wu eninda. Ele hima hinga to ka fuku pe kapwa asa ni gumwa sisini mwale rihi hinga setaro me tako ga hi rihi tini sawero namba tinga, fini ni wu dikiro. Gotri to gita tini wunu ri hasiwani wu torosini ya wu eninda. 3 Wondani wunu Gotri tau ra himache ri Moses hukwa tinga ri Sipisip Che ri hukwa tinga ya wu randa. Wu raro hukwa mwe ti ka hinga:\n\"Apukolaka, mini ele kwambu ga dau Gotri.\nEle tau hinga mi randau ti, omwesika naha, o keke o tini nu heindani inaka kipe walefo naha nu hambwandau!\nMini dele nuwe mapwa ki dau himiyama hurahama lei King Apukolaka hinga mi dau.\nEle mi numbo hinga tinda ete kipe naha, mwe naha tumbwa.\n4 Apukolaka, mindombwa naha halaya naha ki mi dau.\nO keke namo naha to mini ni aki nambwe apa ri dano? Namoto apa hi mihi tini rasai hinga? Mina.\nDele hima tiya laka hinga apa wu tani mini numbwa ele lotu wu wokonda.\nHinde wowani, sumbu kipe mihi ti amwei naha sukwaro.\"\n5 O sumbu hinga sirawani ani ai heiwani hewen ko ki dau nika'ari ba kiro aka we ki kwai Gotri aka tipa kipe naha oti ya tukwa. Nika'ari ba kiro lotu wo aka o ki Gotri mwanji rihi ti mwe naha kumbwa bwandau. 6 Wosiwani kale tapa'angi hatachi fisi kapwa mwa'ambwe torosindau ensel leto o Gotri aka tipa kipe naha wu andosini hoko tokwe ya wu sira. Nika'ari wuhi ti kisi nambwe, nimba hifweri naha tini wu injisini gol ba wosiro leti tini inaka wuhi tiki ya wu tatipisinda. 7 Wosiwani kale himamwale ga dau mwa'ambwe opuri'opuri forito tapa'angi hatachi fisi ensel ele ni tapa'angi hatachi fisi gol ba wosiro bapi le ya wunu ri ha. Dele bapi mwe le, handa nambwe ete da ete da Gotri ri sembe enge a ti ele ki talesindau. 8 Wosiwani hiki to Gotri hi hinga okundau sumbu ki, e, ri kwambu ki sukwani ka Gotri aka tipa kipe naha ki kwai ya tale. Woro ka aka tipa kipe naha rihi ki hima fori apa hinde ri raru kumbwa. Minambwe naha. Kale tapa'angi hatachi fisi ensel le rataro kale tapa'angi hatachi fisi kapwa mwa'ambwe le humbusiwambwa.\nCopyright information for `KWJ\nWelcome to STEP Bible\nFrom Tyndale House, Cambridge UK\nUse the search box to find Bibles, commentaries, passages, search terms, etc. Here are some examples:\nESVGen 1\nThis shows how to quickly lookup a passage.\nNIVESVKJVGen 1\nLooking up a passage in three different translations is also easy.\nESVbrother\nThis asks STEP to search for the Greek word for 'brother' and show the results in the ESV.\nNIVESVlandhe.sed\nThis example runs both a 'Hebrew word search' and a 'Text' search and shows the results in both the NIV and ESV.\nESVthroneDavidIsa-Rev\nYou can mix most searches. This finds any word translated as 'throne' in the Prophets and the New Testament, but only in verses concerning the topic 'David'. This excludes verses which refer to a 'throne' in other contexts.\nKJVWHNUJohn 1\nInterlinear Hebrew & Greek is available for some translations with grammar (and more soon). To reverse the interlinear order, click on a version abbreviation under the verse number.\n© Tyndale House, Cambridge, UK - 2018","id":"<urn:uuid:30978e57-a389-4648-bce5-c4a75bcb5fce>","dump":"CC-MAIN-2018-17","url":"https:\/\/www.stepbible.org\/?q=version=KWJ%7Creference=Rev.15","date":"2018-04-25T02:55:02Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-17\/segments\/1524125947690.43\/warc\/CC-MAIN-20180425022414-20180425042414-00556.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.9991258979,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.9991258978843689}","num_words":642,"character_repetition_ratio":0.091,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.213,"stopwords_ratio":0.252,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.999,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
9 |
+
{"text":"Revelation of John 8\nSipisip Che ri tapa'angi hatachi fisi pilasita jipe naha ri dungwaro1 Ete wosiwanumbwa Sipisip Che ri tapa'angi hatachi fisi pilasita jipe naha ti o chengi kumbwa findasiro ri dungwawani hewen ko ki mwanji foti bwa nambwe anasisowe nambwe amwa huwe hingache ya i. 2 Wosiwanumbwa da hinga woni ani heiwani tapa'angi hatachi fisi ensel le Gotri miyaningisopo ki ya wu eninda. Wondawani tapa'angi hatachi fisi fu le ya wunu ri ha.\n3 Wosiwani ensel forito paura owendau gol ki wosiro peleti fo ri torosini ri tani Gotri ni mwa'ambwe handau tei takai ki ya ri eninda. Wondawani ele himiyama hurahama wui Gotri ni uchahambwa sumbu ga i kinani hi ki tuwani kuwa kipe naha tandau paura miyafo naha ya rini ha, wosiwa Gotri litindau tei miyaningisopo ki dau gol ba yaro tei ki ri tu kinani. 4 Wosiwani o paura ni ri tuwani kuwa kipe naha indau hi ki tinga ele himiyama hurahama wui Gotri ni uchahambwa sumbu tinga raukoni ensel tapa hanja'aisini Gotri miyaningisopo tokwe ya i. 5 Wosini o ensel paura owendau peleti ri torosini hilama ri tapuni o peleti tenge ki ri owesini nuwe tokwe yesinani ri humbwewani ya rai. Wokowani ata ti niri tiki mwa kundau hinga gini lewaunakowani nuwe ki minawe ti ya di.\nOpuri'opuri ensel leto fu wuichiro6 Ete wosiwanumbwa ele tapa'angi hatachi fisi ensel le tapa'angi hatachi fisi fu le wu tororo leto wuichi kinani ya wu otokuna.\n7 Wosini mwasero ensel rito fu rihi ri wuichiwani me tukoche hinga siraro aisi ti hi tinga fi tinga anahulehusiro ti sirawani yesinani nuwe tokwe ya rawaka. Wosiwani mete'amwa ga nuwe ga nerimbe namili huwasiro fotini ya u. Ele ki sumbwe hinga do nuwe ki daro ti tinda ete hi ti ya ete u.\n8 Ete wosiwani mwaseni wuichiro ensel ri diya ki foringa ri fu ti ri wuichiwani mwa'ambwe foti, kimba laka hinga, hi omwesika laka undau tini rawakawani soluwara we tiki ya rai. Wowani soluwara oti tipa namili huwasiro tipa fo tokwe hima fi hinga jamekoni ya ete sira. 9 Wokowani soluwara ki daro himamwale chele mwa'ambwe, o fi hinga siraro ki daro leto funda ete ya ha. Wondawani fwa ki indau sipi le, o fi hinga siraro kumbwa daro le okwe tinda ete walambe ya wunu i.\n10 Ete wosiwanumbwa kapi ensel fisi diya ki utu oti sikani fonga fu rihi ti ya ri wuichi. Ete wowani utu laka foti chika to okundau hinga hi omwesika naha okukoni niri tini hanja'aisini nuwe tokwe ya sika. Wokoni do nuwe ki dau fwa hinga nerimbe namili huwaro nerimbe fo hinga ki utu oti sikani ele wui fwatoroche hinga tinga ete wunu ki ya raini i. 11 Ka utu, hi ti ka hinga wu uchanda, \"Kwe Chele Marasini.\" Woro ka utu rairo fwa nerimbe funda ki uku ti kwe naha tumbwa ya sira. O keke hima miyafo ele fwa ni wu awani sembe we wuhi tiki ele fwa to kwai hi hinga wunu uni bisewani ya wu handa.\n12 Ete wosiwanumbwa kale ensel namili diya ki foringa fu rihi ti ya ri wuichi. Ete wowani tapwaki nika ti, e, niliki nika ti tokwe namili huwasiro tokwe fotini ya ye. Wokoni isangi le okwe kita namili humwasiro kita fotini ya wunu ye. Ete wosisiwani wu okundau amwa tawani yero tokwe tinda ete ya hundu. O keke tapwaki tiki yero tokwe ya hasinda. Wosiwani niliki tiki yero tokwe hundusinda.\nWosiwani ani heiwani apwekumboni laka foti niri nindo ki ya hanganda. Wondani a mendiwani hapa tinga uchani ya ri sawe, \"Aiyo, aiyo, aiyo, kale kai nuwe ki dau hima keke fiya huruhumba naha. Hinde wowani, ele ensel namili jipe fu wuhi ti wu wuichiwa kale kai nuwe ki dau himiyama hurahama nomo omwesika ki wu rakondau!\"\n13\nCopyright information for `KWJ\nWelcome to STEP Bible\nFrom Tyndale House, Cambridge UK\nUse the search box to find Bibles, commentaries, passages, search terms, etc. Here are some examples:\nESVGen 1\nThis shows how to quickly lookup a passage.\nNIVESVKJVGen 1\nLooking up a passage in three different translations is also easy.\nESVbrother\nThis asks STEP to search for the Greek word for 'brother' and show the results in the ESV.\nNIVESVlandhe.sed\nThis example runs both a 'Hebrew word search' and a 'Text' search and shows the results in both the NIV and ESV.\nESVthroneDavidIsa-Rev\nYou can mix most searches. This finds any word translated as 'throne' in the Prophets and the New Testament, but only in verses concerning the topic 'David'. This excludes verses which refer to a 'throne' in other contexts.\nKJVWHNUJohn 1\nInterlinear Hebrew & Greek is available for some translations with grammar (and more soon). To reverse the interlinear order, click on a version abbreviation under the verse number.\n© Tyndale House, Cambridge, UK - 2018","id":"<urn:uuid:b53c9946-192a-4f4e-838b-3d1921d53fec>","dump":"CC-MAIN-2018-17","url":"https:\/\/www.stepbible.org\/?q=version=KWJ%7Creference=Rev.8","date":"2018-04-24T04:49:32Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-17\/segments\/1524125946564.73\/warc\/CC-MAIN-20180424041828-20180424061828-00048.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.9995449781,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.9995449781417847}","num_words":774,"character_repetition_ratio":0.057,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.205,"stopwords_ratio":0.245,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.999,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
10 |
+
{"text":"Anata ni aisare, aisuru sono hi wo Yumemiru atashi wa Anata to hutari de \"date\" wo suru niwa Mada hayai desho Kono mune no kono tokimeki wo Anata wa warawanaide hoshii no Anata ni aisare, aisuru sono hi wo Yumemiru watashi wo Anata ga maattete kuretara sono ai wa Anata dake no mono","id":"<urn:uuid:70cf3cfd-25aa-435a-8474-a9d40ad7ec18>","dump":"CC-MAIN-2018-26","url":"http:\/\/www.escsocial.com\/esc-dbase\/item\/yumemiru-omoi","date":"2018-06-25T19:12:05Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-26\/segments\/1529267868876.81\/warc\/CC-MAIN-20180625185510-20180625205510-00170.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.4328741431,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":5,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.4328741431236267, \"eri_Latn_score\": 0.16406792402267456, \"swh_Latn_score\": 0.05208585411310196, \"yva_Latn_score\": 0.028109809383749962, \"zne_Latn_score\": 0.027793563902378082, \"awi_Latn_score\": 0.024557217955589294, \"amk_Latn_score\": 0.02351813204586506, \"nct_Latn_score\": 0.016478298231959343, \"sue_Latn_score\": 0.014453312382102013, \"yrb_Latn_score\": 0.014024196192622185, \"ria_Latn_score\": 0.011071576736867428}","num_words":53,"character_repetition_ratio":0.11,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.199,"stopwords_ratio":0.057,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.333,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
11 |
+
{"text":"Mattaku Dounimo Maicchauze\nChờ một chút...\nLời Bài Hát\nAgo wo agete mae wo muite Tatoe donna hidoi keshiki demo Tachikiru RIBON ya kusudama ga nakute mo Koko ga mirai he tsuzuku michi no hajimari da Unazuite me wo tojite ireba Me no mae makkura ni kimatteru Nanimo naku natta kedo Sono bun mitooshi wa yoku natta Sou itte kimi wa boku ni waratta kara Mattaku dou ni mo maicchau ze Kotoba nante futtonjau ze Sono egao wo KURISUMASU mitai ni Kazaritsukete sekai wo kagayakasetai Mattaku dou ni mo maicchau ze Fuan nante futto njau ze Sono egao wo miteru dake de Nanda ka chikara ga waite kuru Ago wo agete mae wo muite Tatoe donna hidoi keshiki demo Tachikiru RIBON ya kusudama ga nakute mo Koko ga mirai he tsuzuku michi no hajimari da Ago wo agete mae ni susumou Mirai ga yatte kuru no wo koushite Nanimo sezu tada matsu yori mo Susunde akari wo tsuke ni ikou Sou itte kimi wa boku ni mata waratta kara Mattaku dou ni mo maicchau ze Kotoba nante futtonjau ze Sono egao wo KURISUMASU mitai ni Kazaritsukete sekai wo kagayakasetai Mattaku dou ni mo maicchau ze Fuan nante futto njau ze Sono egao wo miteru dake de Nanda ka chikara ga waite kuru Bokura koe no kagiri utatte yukou Ookiku iki wo suikonde yukou Koe wo kagiri utai nagara yukou Kono sekai wa ai de mawatteru to utatte yukou Mattaku dou ni mo maicchau ze Kotoba nante futtonjau ze Sono egao wo KURISUMASU mitai ni Kazaritsukete sekai wo kagayakasetai Mattaku dou ni mo maicchau ze Fuan nante futto njau ze Sono egao wo miteru dake de Nanda ka chikara ga waite kuru Sono egao wo miteru dake de Nanda ka chikara ga waite kuru","id":"<urn:uuid:b6dc1154-4d5f-45cc-b9a5-36895698fceb>","dump":"CC-MAIN-2018-47","url":"http:\/\/haynghenhac.com\/audio\/mattaku-dounimo-maicchauze-noriyuki-makihara","date":"2018-11-18T00:38:04Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-47\/segments\/1542039743913.6\/warc\/CC-MAIN-20181117230600-20181118012600-00282.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.304587543,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":4,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.30458754301071167, \"zne_Latn_score\": 0.05473431944847107, \"stn_Latn_score\": 0.052803244441747665, \"omb_Latn_score\": 0.052464790642261505, \"mrv_Latn_score\": 0.048613790422677994, \"yva_Latn_score\": 0.0381249263882637, \"fuv_Latn_score\": 0.03185318037867546, \"sab_Latn_score\": 0.025738634169101715, \"sue_Latn_score\": 0.024788716807961464, \"hvn_Latn_score\": 0.017284374684095383, \"hau_Latn_score\": 0.014078555628657341, \"awi_Latn_score\": 0.013022205792367458, \"bhp_Latn_score\": 0.012874077074229717, \"wls_Latn_score\": 0.012440548278391361, \"eri_Latn_score\": 0.010226189158856869}","num_words":293,"character_repetition_ratio":0.11,"word_repetition_ratio":0.511,"special_characters_ratio":0.186,"stopwords_ratio":0.058,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.266,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
12 |
+
{"text":"Mori no naka de ugomeku hikari Kawa no seseragi ga kuchizusanda Yotsuyu ochiru gosenfu no ue Kodama suru Oborozuki ga terasu butai to Aaru wo nazoru Hotaru no shikisha Suzu no oto ga hibiku jinja de Machiawase Yurari yurareta senaka ga Atataka na haha no kodou ga Di yu da ri ri ru ri da ri ra Zense no kioku? Sundeshikan? Kokoro ga oboeteiru Mitasarete yuku Tobikau bakugeki ni Mujaki na ko ga \"hotaru mitai da ne\" Meguri megutta inochi ga Owari wo kanjita kodomo ga Di yu da ri ri ru ri da ri ra Zense no kioku? Sundeshikan? Kokoro ga furue Hikari wo ubatta hikari ga Nouri ni yakitsuita keshiki ga Di yu da ri ri ru ri da ri ra Zense no kioku? Sundeshikan? Kokoro ga oboeteiru Kuzureochi yuku Kocchi no mizu wa amakute Achi no mizu wa suigin-iri POOL biraki Tsuchi wo hotte ubatta tomi wa Machi wo yakenohara ni kaemashita Hibana odoru gosenfu no ue Hai ni naru Yurari yurareta senaka ga Atataka na haha no kodou ga Di yu da ri ri ru ri da ri ra Zense no kioku? Sundeshikan? Kokoro ga furue Egao de afureru kousha ga Mukashi wa shitai okibadatta Tte shinjirarenai naze nara Bokutachi wa sensou o shiranai Horoboshi atteita rekishi ga Wakari aenai hito, shuzoku ga Tte heiwa na gendai de kougi Demo bakuzen to kanjirareru hotarubi","id":"<urn:uuid:09eee79e-10a8-469d-8a9e-58110e7ef8c7>","dump":"CC-MAIN-2018-51","url":"https:\/\/pisnicky-akordy.cz\/div\/hotarubi","date":"2018-12-17T06:11:58Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-51\/segments\/1544376828318.79\/warc\/CC-MAIN-20181217042727-20181217064727-00073.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.4959679246,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":9,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.49596792459487915, \"ain_Latn_score\": 0.06822051107883453, \"hau_Latn_score\": 0.05816427990794182, \"zne_Latn_score\": 0.044176582247018814, \"hvn_Latn_score\": 0.03121788240969181, \"kqc_Latn_score\": 0.026009947061538696, \"sim_Latn_score\": 0.014134311117231846, \"trv_Latn_score\": 0.013478708453476429, \"urh_Latn_score\": 0.011743688024580479, \"guq_Latn_score\": 0.010791968554258347, \"pcm_Latn_score\": 0.010119998827576637}","num_words":228,"character_repetition_ratio":0.098,"word_repetition_ratio":0.247,"special_characters_ratio":0.194,"stopwords_ratio":0.092,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.508,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
13 |
+
{"text":"Romanji: \"Gojuuichi nichi kan sono oka de Hi ga ochiru sora Tsuzukete mitodoketara koi ga kanau\" Netsubensuru watashi ni Akire wo kakusu koto naku Aitsu wa natsuzora wo aogu\nSonna uwasa wo unominisuru wake wa nai desho Yada yada! \"Tsui ni omae mo makki ka\" nante shingai desu Baka wo miru tu na me wa yamete Gankake mitai na mono da yo, da yo Oitsumerarete kitara sa souyuu no mo hitsuyou da mon\n\"Iidasu to kikanai Marude kodomo da\" nante Kikiireru ki ga nai Yarutte kimeta kara!\nKoi wo shite wakaru koto ga atta Motto suki ni natta Muki ni natta ki ni natte naite nai tte Chiisana yuuki no kakera wo 51 (goii)...","id":"<urn:uuid:71a41c4a-faa9-4864-ab8e-c72be0bc5fbb>","dump":"CC-MAIN-2019-22","url":"http:\/\/es.fanpop.com\/clubs\/gumi-vocaloids\/images\/16156506\/title\/gumi-photo","date":"2019-05-25T21:29:05Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-22\/segments\/1558232258451.88\/warc\/CC-MAIN-20190525204936-20190525230936-00339.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.3193245828,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":5,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.3193245828151703, \"zne_Latn_score\": 0.1361783891916275, \"hau_Latn_score\": 0.04103973135352135, \"fuv_Latn_score\": 0.025558173656463623, \"hvn_Latn_score\": 0.02339782565832138, \"stn_Latn_score\": 0.02210107073187828, \"wol_Latn_score\": 0.021247318014502525, \"yva_Latn_score\": 0.017271818593144417, \"sab_Latn_score\": 0.015375928953289986, \"awi_Latn_score\": 0.01435671653598547, \"gdn_Latn_score\": 0.012813335284590721, \"fij_Latn_score\": 0.011841422878205776, \"nho_Latn_score\": 0.011705849319696426, \"pls_Latn_score\": 0.011609891429543495, \"kgr_Latn_score\": 0.011351385153830051, \"sue_Latn_score\": 0.01091694738715887, \"amk_Latn_score\": 0.010908502154052258}","num_words":113,"character_repetition_ratio":0.015,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.212,"stopwords_ratio":0.062,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.285,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
14 |
+
{"text":"sugi ta nichi no ho hoemi wo minna kimi niageru yuube kareteta hana ga ima ha saite iru yo sugita hi no kanashimi mo minna kimi ni ageru ano nichi shiranai hito ga ima ha soba ni nemuru atatakana hi sagari to ori sugiru ame ni nureru koto wo yume ni miru yo kaze ni fukarete mune ni nokoru omoide to sayonara wo suru tameni atatakana hi sagari to ori sugiru ame ni nureru koto wo yume ni miru yo kaze ni fukarete mune ni nokoru omoide to sayonara wo suru tameni\nFrom the same artist :","id":"<urn:uuid:e5197028-22f5-419a-9833-9d0d7d8fb5c1>","dump":"CC-MAIN-2020-24","url":"http:\/\/www.natsumelo.com\/2012\/06\/sayonara-o-suru-tameni-billy-ban-ban-1972\/","date":"2020-06-03T13:20:42Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2020-24\/segments\/1590347434137.87\/warc\/CC-MAIN-20200603112831-20200603142831-00050.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.5205109715,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":11,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.5205109715461731, \"ain_Latn_score\": 0.08556593954563141, \"kms_Latn_score\": 0.0792323499917984, \"hla_Latn_score\": 0.022714491933584213, \"sdc_Latn_score\": 0.015718897804617882, \"mcq_Latn_score\": 0.015417071990668774, \"sim_Latn_score\": 0.013276354409754276, \"gbi_Latn_score\": 0.011124793440103531, \"mkz_Latn_score\": 0.010731211863458157}","num_words":96,"character_repetition_ratio":0.076,"word_repetition_ratio":0.414,"special_characters_ratio":0.2,"stopwords_ratio":0.104,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.506,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
15 |
+
{"text":"(Touhou Vocal) Undead Corporation\nUtwory wykonawcy:\nYoru Naku Usagi wa Yume wo Miru\nkuchibue wo fuita irae wa mada konu tameki ga hitotsu kagerou no naka ni kiyu kinuginu no fumi wa machikurasedo konu neya no mutsugoto wa asa ake no sora ni kiyu shinuru ga kowaku ba kono sato wo toku sare! tsuki ga mitsu toki usagi ga haneru wa ga hit...","id":"<urn:uuid:34893358-e576-4293-9fca-c0227bcf5758>","dump":"CC-MAIN-2020-29","url":"https:\/\/teksty.pinbook.pl\/touhou-vocal-undead-corporation","date":"2020-07-05T05:01:55Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2020-29\/segments\/1593655886865.30\/warc\/CC-MAIN-20200705023910-20200705053910-00454.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.3135693967,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":4,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.31356939673423767, \"nin_Latn_score\": 0.11161384731531143, \"awi_Latn_score\": 0.05157201737165451, \"hau_Latn_score\": 0.047648072242736816, \"rkb_Latn_score\": 0.03431475907564163, \"pib_Latn_score\": 0.032052308320999146, \"kin_Latn_score\": 0.019930055364966393, \"gbr_Latn_score\": 0.018873630091547966, \"zne_Latn_score\": 0.018563125282526016, \"toh_Latn_score\": 0.017347581684589386, \"keo_Latn_score\": 0.015946773812174797, \"jbu_Latn_score\": 0.01587597094476223, \"eri_Latn_score\": 0.014790920540690422, \"guq_Latn_score\": 0.012548558413982391, \"cab_Latn_score\": 0.010537565685808659, \"ain_Latn_score\": 0.01034568715840578, \"plu_Latn_score\": 0.01004004292190075}","num_words":63,"character_repetition_ratio":0.006,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.204,"stopwords_ratio":0.032,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.278,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
16 |
+
{"text":"Is There Still Anything That Love Can Do\nRadwimps\nn.c. Ai ni dekiru koto wa mada aru kai Nanimo motazu ni umareochita boku Towa no sukima de notauchimawatteru Akirameta mono to kashikoi mono dake ga Shousha no jidai ni doko de iki wo suu Shihaisha mo kami mo dokoka taningao Dakedo hontou wa wakatteru hazu Yuuki ya kibou ya kizuna to ka no mahou Tsukaimichi mo naku otona wa me wo somukeru Sore demo ano hi no kimi ga ima mo mada Boku no zen seigi no domannaka ni iru Sekai ga senaka wo muketemo mada nao Tachimukau kimi ga ima mo koko ni iru Ai ni dekiru koto wa mada aru kai Boku ni dekiru koto wa mada aru kai Kimi ga kureta yuuki dakara Kimi no tame ni tsukaitain da Kimi to wakeatta ai dakara Kimi to janakya imi ga nain da Ai ni dekiru koto wa mada aru kai Boku ni dekiru koto wa mada aru kai Sadame to wa tsumari saikoro no deta me Hatamata kami no itsumo no kimagure Erabi erabareta nugerarenu yoroi Moshiku wa haruka na yuragu koto nai ishi Hatasanu negai to kanawanu saikai to Hodokenu gokai to furitsumoru zouo to Yurushiau koe to nigirishimeau te wo Kono hoshi wa kyou mo kakaete ikiteru Ai ni dekiru koto wa mada aru kai Boku ni dekiru koto wa mada aru kai Kimi ga kureta yuuki dakara Kimi no tame ni tsukaitain da Kimi to sodateta ai dakara Kimi to ja nakya imi ga nain da Ai ni dekiru koto wa mada aru kai Boku ni dekiru koto wa mada aru kai Nanimo nai bokutachi ni naze yume wo misaseta ka Owari aru jinsei ni naze kibou wo motaseta ka Naze kono te wo surinukeru mono bakari ataeta ka Sore demo nao shigamitsuku bokura wa minikui kai n.c. Soretomo kirei kai kotaete yo . . . Ai no uta mo utawaretsukushita Amata no eiga de katararetsukushita Sonna kouya ni umareochita boku, kimi sore demo Ai ni dekiru koto wa mada aru yo Boku ni dekiru koto wa mada aru yo","id":"<urn:uuid:26074f63-b1f2-4026-ac33-4f5f9111f5cc>","dump":"CC-MAIN-2020-34","url":"https:\/\/lyrics.primanota.ru\/radwimps\/is-there-still-anything-that-love-can-do.htm","date":"2020-08-10T19:25:31Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2020-34\/segments\/1596439737168.97\/warc\/CC-MAIN-20200810175614-20200810205614-00299.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.34311077,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":18,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.3431107699871063, \"gdn_Latn_score\": 0.07245789468288422, \"awi_Latn_score\": 0.057786695659160614, \"stn_Latn_score\": 0.03565991297364235, \"sue_Latn_score\": 0.03282524645328522, \"fij_Latn_score\": 0.02783352881669998, \"eri_Latn_score\": 0.018014922738075256, \"zne_Latn_score\": 0.01658383198082447, \"sab_Latn_score\": 0.01326969638466835, \"xsi_Latn_score\": 0.013054585084319115, \"hui_Latn_score\": 0.01235282700508833, \"amk_Latn_score\": 0.012161185964941978, \"hla_Latn_score\": 0.011546517722308636, \"imo_Latn_score\": 0.011024322360754013, \"hvn_Latn_score\": 0.010642259381711483}","num_words":342,"character_repetition_ratio":0.175,"word_repetition_ratio":0.186,"special_characters_ratio":0.198,"stopwords_ratio":0.091,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.383,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
17 |
+
{"text":"Yaguchi Mari\nUtwory wykonawcy:\nSeishun Boku\nGAKI no koro nanika ni muzu ga yuku nattara Kokoro no naka ni aru PARUPU wo hazushite shimau no sa Shinjirunda tsutsumunda bokutachi wa bokutachi wo Sonna atsui omoitachi ga rekishi wo kaeta koto mo aru Toki ni wa machigaeru Koto mo aru darou Daiji na hito wo...","id":"<urn:uuid:d98206d0-c53c-4ea2-8bd7-c7639e1ac161>","dump":"CC-MAIN-2020-34","url":"https:\/\/teksty.pinbook.pl\/yaguchi-mari","date":"2020-08-10T18:06:13Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2020-34\/segments\/1596439737168.97\/warc\/CC-MAIN-20200810175614-20200810205614-00397.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.4476614296,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.447661429643631, \"ain_Latn_score\": 0.08962108194828033, \"hau_Latn_score\": 0.03534015268087387, \"kin_Latn_score\": 0.030653249472379684, \"sim_Latn_score\": 0.028229113668203354, \"yor_Latn_score\": 0.026202647015452385, \"mrv_Latn_score\": 0.017790300771594048, \"guq_Latn_score\": 0.014320041984319687, \"pib_Latn_score\": 0.012994008138775826, \"dig_Latn_score\": 0.012278790585696697, \"swh_Latn_score\": 0.011165752075612545}","num_words":54,"character_repetition_ratio":0.04,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.186,"stopwords_ratio":0.056,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.41,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
18 |
+
{"text":"Tag: TAIPU\nHana wa nani wo omoi Shizuka ni saku no darou Kataru koto mo naku Kaze no naka de… Sore made no kisetsu de Koe ni shinakatta sakebi Taiyou ga kakureteru toki ni Sabishiku wa nakatta ka ? Kimi no koto wo zutto miteta Hoka ni ippai ite mo Nazedaka hitori ki ni natteta Boku to […]","id":"<urn:uuid:97a924ab-3fcd-4ff1-97ad-e0ea189b985c>","dump":"CC-MAIN-2021-49","url":"https:\/\/1music.org\/main\/tag\/taipu","date":"2021-11-27T00:26:46Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2021-49\/segments\/1637964358074.14\/warc\/CC-MAIN-20211126224056-20211127014056-00619.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.3755251169,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.3755251169204712, \"atd_Latn_score\": 0.07392292469739914, \"zne_Latn_score\": 0.0568075068295002, \"sue_Latn_score\": 0.0399620495736599, \"nho_Latn_score\": 0.03936929255723953, \"amm_Latn_score\": 0.021703459322452545, \"gbi_Latn_score\": 0.020373037084937096, \"kqc_Latn_score\": 0.017986726015806198, \"fij_Latn_score\": 0.01745297946035862, \"wls_Latn_score\": 0.015157453715801239, \"nsm_Latn_score\": 0.013675100170075893, \"nin_Latn_score\": 0.010080602951347828}","num_words":56,"character_repetition_ratio":0.0,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.218,"stopwords_ratio":0.107,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.399,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
19 |
+
{"text":"Tenga e Ni ilo a nakuta Monurocuro hukinu keru Tsuzushi Yubi, Temaneku mama ni Oketa tono ina kina Howote ita ina watashi wo Yasishe ku tsukuta Uweku ge ude asobu Yomene wa shiko sura Ai no ketechi wo sukasu Dokunoremo, e wa ma wusunda Kaneta kiwa misa Kitete ta tono mara Tsu tsumarete o wa ti ai Sonomegaima No uau […]","id":"<urn:uuid:1b9e4964-da30-458b-8b23-1f3f0ca8634c>","dump":"CC-MAIN-2023-06","url":"https:\/\/a-z-l-y-r-i-c-s.lyricsaz.biz\/tag\/tsuzushi-yubi\/","date":"2023-01-30T17:35:33Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2023-06\/segments\/1674764499826.71\/warc\/CC-MAIN-20230130165437-20230130195437-00812.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.5679284334,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.5679284334182739, \"nin_Latn_score\": 0.04496636614203453, \"swh_Latn_score\": 0.03151654079556465, \"sue_Latn_score\": 0.023148661479353905, \"hla_Latn_score\": 0.022801773622632027, \"xsi_Latn_score\": 0.020226554945111275, \"hau_Latn_score\": 0.01570732146501541, \"nsm_Latn_score\": 0.015218113549053669, \"sny_Latn_score\": 0.012747962027788162}","num_words":60,"character_repetition_ratio":0.0,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.203,"stopwords_ratio":0.133,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.711,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
20 |
+
{"text":"4\nGotri Epuraham ni hima kipe naha ri naro\n1 Nui atei Epuraham rini hima minde, nunu hingambwa. Woro apa Epuraham ni hinde hinga nu saweno? 2 E, Epuraham Gotri lo mwanji ni ri sirinani o sumbu kipe rihi ki Gotri rini ni hima kipe naha ri nasipo, rini apa hi rihi tunumbwa ri rasaikoro. Woro Gotri miyaningisopo ki o sumbu hinga hinde ri wosi kumbwa. 3 Gotri chengi hinde hinga sawero? Gotri chengi ete sawero: \"Epuraham Gotri ni sembe ri hawani Gotri hima kipe rini naro.\" 4 Nu hambwanda, hima le ya tau wu rasini ya wu torondau ti, o ya ni huwandari haro ya hinga apa nu na hinga. Mina. O tau raro keke wasa tini wunu haro. 5 Woro hima fori Gotri lo mwanji ni ri sirinano tau ri hanjaꞌaisini Gotri ni sembe mwe naha ri hawa, kapwa sumbu wondau hima leni hima kipe nandau Gotri to o sembe ha sumbu rihi tini ri hambwani hima kipe rini ri nakonda. 6 Defit okwe lo mwanji sirinandau tau ki mina, numbo ba foki Gotri hima ni hima kipe nandau sumbu ni ri toroni eripeꞌaripendau hima ni sawero. 7 Defit ete sawero:\n\"Ele hima kapwa sumbu wuhi Gotri rani rumbwero le wunu sa wu eripeꞌaripe.\n8 E, Apukolaka hima foriki kapwa sumbu fo ri hei nambwe nawa ori hima sa ri eripeꞌaripe.\"\n9 Woro ka eripeꞌaripe sumbu ti, ku hambwawani kale hima tape kupu kutoro himako tombwa wu eripeꞌaripenoꞌo, mina, hima tape kupu kuto nambwe himako okwe wu eripeꞌaripeno. Norukweni ma nu hambwa. Nunu ete nu sawendau: \"Gotri Epuraham sembe ha sumbu tumbwa ri heisini hima kipe rini ri naro.\" 10 Wo Epuraham hinde hinga ri dasiwani Gotri hima kipe naha hinga rini naro? Hima tape kupu rini kutosiwani o sumbu rini ki sukwaroꞌo, hima tape kupu rini kuto nambwe ri dawani o sumbu rini ki sukwaro? Hima tape kupu rini kuto nambwe ete ri dawani Gotri hima kipe rini ri naro. 11 Hima tape kupu rini kuto nambwe ri dasini Gotri ni sembe ete ri hasiwani Gotri hima kipe naha rini naro. Wosiwani hima tape kupu ya rini kuto. Woro o hima tape kupu rini kutoro sumbu rihi to menuku hinga nunu mekusiwani ka hinga ya nu hambwau, Epuraham hima tape kupu rini kuto nambwe gisi ki Gotri ni sembe ri haro kekembwa Gotri hima kipe naha rini naro. O keke hima tape kupu kuto nambwe hima le Gotri ni sembe wu hasiwani Gotri hima kipe wunu naro le wui metele hinga ya ri da. 12 Wondani hima tape kupu kutoro hima le okwe wui metele hinga ya ri da. Woro wunu hima tape kupu wunu kutoro sumbu tombwa mina, imbihumbwa Epuraham hima tape kupu rini kuto nambwe ri dasini Gotri sembe ri hasini ri indaro hingambwa Gotri ni sembe wu hasini o seke wange rihi hingambwa wu sirinandau.\nGotri injiro mwanji ti Gotri ni sembe haro hima le wuhi\n13 Imbihumbwa Gotri Epuraham ga ele ri hima kupu ga mwanji funda wu injisini ri sawero, ele nuwe hinga tinda ete wunu ni ri ha ki. Woro Epuraham Gotri lo mwanji ni kipe tumbwa ri sirinandawani Gotri rini ga mwanji fi injiroꞌo? Mina. Epuraham sembe ete ri hasiwani Gotri hima kipe rini nasini rini ga mwanji ya fi inji. 14 E, ete wu hambwawa, Gotri lo mwanji ni sirinandau himako tombwa Gotri wunu ha ki mwanji injiro mwaꞌambwe ni wu torono, wosini Gotri ni sembe handau sumbu ni bwelefo kalefo hinga wu nawa Gotri mwanji ri injiro sumbu ti okwe kwambu nambwe waꞌaikonda. 15 Nu hambwanda, Gotri lo mwanji to hima i kapwa sumbu ni amwei wowani Gotri sembe enge a ti sukwandau. E, Gotri lo mwanji da nambwe nawa, Gotri ni sawesiyaꞌaindau sumbu okwe da nambwe.\n16 O keke Gotri mwaꞌambwe ha ki mwanji injiro ti, o mwaꞌambwe ni wu toro kinawa sembe ha sumbu numbo kumbwa wu torono. O mwaꞌambwe hinga wu torono ti, Gotri hima keke wo sumbu wunu okulawambwa wu torono. Wosiwa ka mwaꞌambwe Gotri ha kinani mwanji injiro ti Gotri lo mwanji tororo himako tombwa mina, Epuraham ri sembe ha sumbu numbwa wu sirinandau himako wunu okwe apa mwe naha wu torono. Hinde wowani, nunu ele hima hinga tinda ete Epuraham tombwa mwaseni sukwaro atei nuhi. 17 Hinde wowani, Gotri chengi ka hinga sawero: \"Mini ani esisiwa ele hima kupu hinga tinda ete wui atei hinga mi dano.\" Dohaꞌa mwanji Gotri rini ga fi injiro ti, Gotri miyaningisopo ki kwambu naha ete dau. Epuraham o mwanji ni ri mendini Gotri ni sembe ya ri ha. Do Gotri tombwa ele haro hima ni ri ai rasaindani do nuwe ki sukwa nambwe mwaꞌambwe hinga ni ri sawewani ya sukwanda.\n18 Epuraham rini ele hima wui metele hinga ri sukwa kinani Gotri rini sawero ti, o sumbu rini ki mwe naha sukwano numbo ti ri hambwa nambwe, woro o Gotri mwanji ni mwe naha ri nani sembe ete ri hasiro. O keke Gotri rini sawero do mwanji, \"Ichai mi anitafenita le miyafo naha sukwano,\" woro hingambwa ya sukwa. 19 Epuraham asama rihi ti 100 asama hinga iwani hima tape rihi ti ya hopwene. Ete wowani Sera okwe tape tihi ti o hingambwa ya hopwene. Woro Epuraham o mwanji Gotri ga fi injiro tini ri hambwasini sembe ha sumbu rihi ti rai nambwe. 20 Gotri ichekai sukwano sumbu tini ri sawesiwani Epuraham o mwanji ni ri mendisini inaka fisi hinga ri hambwani sembe ha sumbu rihi ti ri hanjaꞌai nambwe. Mina. Sembe ha sumbu rihi ti toronambusini Gotri hi ti ete ri rasaindaro. 21 Rini sembe kwambu naha ki ri hasini ete ri hambwasiro, Gotri imbihumbwa ri sawero mwanji hingambwa o ri wosikonda. 22 Ete wowani Gotri chengi ki sawero hinga, \"Gotri Epuraham sembe ha sumbu ti ri heini hima kipe naha rini ri naro.\"\n23 Ka mwanji Gotri chengi ki ka hinga dau ti: \"Gotri rini heini hima kipe naha rini naro,\" ti Epuraham numbwa ri sawe nambwe. 24 Mina. Nunu okwe tinda ete nunu sawero. Jisas Apukolaka nuhi ni ai rasairo Gotri ni sembe nu hawa Gotri sembe ha sumbu nuhi ni ri heini hima kipe nunu ri nano. 25 Hinde wowani, Gotri Jisas ni rumbwewani sikani kapwa sumbu nuhi rani rumbwe kinani me yapweke ki haro. Wosiwani Gotri nunu ni hima kipe ri na kinani matimat ki ai rini rasairo.","id":"<urn:uuid:625c527f-fc83-4a05-b1c6-011e2cff45db>","dump":"CC-MAIN-2024-10","url":"https:\/\/png.bible\/kwj\/ROM04.htm","date":"2024-02-26T02:13:26Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2024-10\/segments\/1707947474649.44\/warc\/CC-MAIN-20240225234904-20240226024904-00042.warc.gz","language":"kwj","language_score":1.0000085831,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 1.0000085830688477}","num_words":1019,"character_repetition_ratio":0.104,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.212,"stopwords_ratio":0.484,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
21 |
+
{"text":"Iro wo naku shita heya tsuki akari sashi komu Nure ta kimi no hoho wo tera shi dasu shizuka niKobore teku namida ga futari no netsu wo ubai satte kunowo Tada mitsu metetaHodoketa yubisaki kara koboreta kimi no itami ga Kono mune wo yai teikuyo Hata sareru koto nonai yakusoku kimi to kawashi ta Ano hi no futari ni sotto sayonaraTooku hanare te yuku daisuki na sono koe Kaze ni yure ru kami mo ado kenai hitomi moTogire yuku kioku ga futari wo tooza kete yuku youde Sotto kokiyu wo tometaDore dake daki shimetemo kanawa nai kimi ga todoka nai Konna nimo sowa niitemo Tagai wo yurushi au tabi nando mo towa wo negatta Ano hi no futari wamou modo ranaiFuto miage ta sora uka bu tsuki wa Ano hi to onaji youdeHodo keta yubisaki kara koboreta kimi no itami ga Kono mune wo yai te ima mo Hata sareru koto no nai yakusoku kimi to kawashi ta Ano hi no mi futari nisotto sayonara","id":"<urn:uuid:25097ce2-0660-43a8-aa33-510ed0d4e3d8>","dump":"CC-MAIN-2013-20","url":"http:\/\/musica.com.br\/artistas\/defspiral\/m\/lost-in-shadow\/letra.html","date":"2013-05-25T17:39:06Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2013-20\/segments\/1368706009988\/warc\/CC-MAIN-20130516120649-00079-ip-10-60-113-184.ec2.internal.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.3578905165,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.3578905165195465, \"awi_Latn_score\": 0.19039148092269897, \"ain_Latn_score\": 0.04072730988264084, \"amm_Latn_score\": 0.030735014006495476, \"nca_Latn_score\": 0.03067701868712902, \"hau_Latn_score\": 0.028738807886838913, \"amk_Latn_score\": 0.02725212648510933, \"pcm_Latn_score\": 0.026953361928462982, \"kms_Latn_score\": 0.01104709692299366, \"kgr_Latn_score\": 0.010833794251084328}","num_words":165,"character_repetition_ratio":0.07,"word_repetition_ratio":0.026,"special_characters_ratio":0.188,"stopwords_ratio":0.012,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.396,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
22 |
+
{"text":"kuchi o kiku no ga umaku nari mashi ta . donna yoishire ta hito ni demo . kuchi o kiku no ga umaku nari mashi ta . rūju hiku tabi ni wakari masu . ano hito oikake te kono machi he tsui ta koro ha mada rūju ha tada hitotsu usu sakura . ano hito oikake te ku ( hika ) ri kaesu hitochigai itsuka naki nare te kuchi o kiku no ga umaku nari mashi ta . rūju hiku tabi ni wakari masu . tsukuriwarai ga umaku nari mashi ta . kokoro najime nai hito ni demo . tsukuriwarai ga umaku nari mashi ta . rūju hiku tabi ni wakari masu . umare ta toki kara watari ( wa da )( ri tori mo wataru ki de tsubasa o tsukurou koto mo shiru mai ni kigatsukya kagami mo wasurekake ta usu sakura okashina iro to warau . tsukuriwarai ga umaku nari mashi ta . rūju hiku tabi ni wakari masu . umare ta toki kara wataridori mo wataru ki de tsubasa o tsukurou koto mo shiru mai ni kigatsukya kagami mo wasurekake ta usu sakura okashina iro to warau . tsukuriwarai ga umaku nari mashi ta . rūju hiku tabi ni wakari masu","id":"<urn:uuid:2dbefb1e-7716-4e9d-b30c-f0e3d9338c05>","dump":"CC-MAIN-2017-39","url":"http:\/\/m.mp3.zing.vn\/bai-hat\/Rouge-Miyuki-Nakajima\/ZWZA79BE.html","date":"2017-09-19T13:38:43Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-39\/segments\/1505818685698.18\/warc\/CC-MAIN-20170919131102-20170919151102-00629.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.6188893318,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.618889331817627, \"sim_Latn_score\": 0.05145352706313133, \"hau_Latn_score\": 0.050054460763931274, \"ain_Latn_score\": 0.04245331138372421, \"tsw_Latn_score\": 0.034066710621118546, \"rkb_Latn_score\": 0.025746889412403107, \"awi_Latn_score\": 0.01608850620687008, \"hla_Latn_score\": 0.015223752707242966, \"hvn_Latn_score\": 0.011659651063382626}","num_words":184,"character_repetition_ratio":0.148,"word_repetition_ratio":0.429,"special_characters_ratio":0.228,"stopwords_ratio":0.103,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.619,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
23 |
+
{"text":"futari de aruita natsu no hi namiuchigiwa wo hadashi de kokudou ni agaru kaidan de hajimete anata ni KISU wo shita suiheisen wo miteru senaka wo nanimo iwazuni dakishimeta arekara dore kurai no toki ga futari no aida toorisugi ta no kana ima demo ano shiokaze wo mune ni daite nakanai you ni sora wo miageta natsu no owari kami wo naderu ookina te mimimoto ni nokoru nukumori ii koto ga arimasu you ni to anata ga kureta yotsu ba no PIASU anata ga inai natsu ga kuru tabi mada mune no oku uzuku keredo sayonara mo ienakatta ne koukai dakede kotoba ni naranai kira kira to naida minamo ni utsuru watashi wa ano koro no mama kotoshi mo mata natsu ga owaru kono sora ni chikau yo anata he no ai wo mou todokanai ai demo ii yo demo watashi ga nakisouna toki kitto tasukete kureru yo ne... yuugure no sora natsu no owari","id":"<urn:uuid:6febf773-0655-4807-9d34-04125b7b1a4b>","dump":"CC-MAIN-2017-39","url":"http:\/\/m.mp3.zing.vn\/bai-hat\/Sayonara-mo-Ienakatta-Natsu-Mikuni-Shimokawa\/ZWZA6090.html","date":"2017-09-26T21:57:43Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-39\/segments\/1505818696696.79\/warc\/CC-MAIN-20170926212817-20170926232817-00566.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.3474871218,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.34748712182044983, \"awi_Latn_score\": 0.052664969116449356, \"yva_Latn_score\": 0.049309227615594864, \"kqc_Latn_score\": 0.04097117856144905, \"sue_Latn_score\": 0.039117805659770966, \"eri_Latn_score\": 0.03791114687919617, \"mrv_Latn_score\": 0.025810211896896362, \"ain_Latn_score\": 0.025585517287254333, \"stn_Latn_score\": 0.022862011566758156, \"zne_Latn_score\": 0.02162342704832554, \"kms_Latn_score\": 0.01815386861562729, \"kzf_Latn_score\": 0.017126739025115967, \"pcm_Latn_score\": 0.016213174909353256, \"gdn_Latn_score\": 0.014255713671445847, \"gbi_Latn_score\": 0.013674741610884666, \"okv_Latn_score\": 0.013191240839660168, \"amk_Latn_score\": 0.012679251842200756, \"mkz_Latn_score\": 0.011658310890197754, \"ria_Latn_score\": 0.010352378711104393}","num_words":155,"character_repetition_ratio":0.027,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.193,"stopwords_ratio":0.071,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.369,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
24 |
+
{"text":"Revelation of John 2\nEfesas pe sios ni mwanji humbwero1 \"Mini Efesas sios ni okulandau ensel o rini chengi fo mi kaini ka hinga ma sawe: 'Ani tapa'angi hatachi fisi isangi le ai tapa mama ki a torosini tapa'angi hatachi fisi gol ki wosiro lamu lisindau tei le nindo tiki ani ichi'uchandau. Wondani do mwanji mini a humbwendau:\n2 \"'Ani ele sumbu mi wosindau ga ele tau kwambu mi randau ga kwambu ki mi etisini nomo mi randau ga tinda ani hambwasindau. Wondani ele kapwa sumbu wondau hima leni wunu minambwe naha mi nandau ti okwe ani hambwasindau. Kale hima ka hinga mini wu sawero: \"Nunu okwe Jisas ri himache.\" Woro wunu Jisas ri himache minde mina. O keke wui mwanji mi kilisini wui sumbu mu mwe ti mi heifikasindau, wunu nimba gambondau hima tiya. 3 Ele hima wunu mini heiwani hi ahi mini ki dawani kapwa sumbu ti ele mini wu wosinda. Woro ani hambwanda, mini kwambu ki mi etisini o nomo hinga mi randani tau kwambu nani mi hanja'ainda nambwe. 4 Woro ani mwanji kwambu fo ka hinga o mini a sawekonda. Imbihumbwa metengei naha sembe ani ni mi hasini mwe mwe naha mi ani okokonandaro sumbu hinga apa mi sirinanda nambwe. 5 Imbihumbwa sumbu kipe naha mi wosisini apa mi ai hichakohiro. O keke imbihumbwa mi wosindaro sumbu tini mi ai hambwani sembe mi ai hasini metengei naha mi daro hingambwa ya ma da. E, sembe mi ai ha nambwe nawa mini naha ki a sukwani mini ki dau lamu lisindau tei ahi ti a rani ani ai ra'aikonda. 6 Woro sumbu kipe fo ka hinga mi wosindaro o da. Nikolas hima kupu leni miho mi tangindawani ani okwe wui kapwa sumbu keke miho wunu a tangindau.\n7 \"'Hima wasamba chele ti Gotri Himamwale ele sios hinga ni sawehambwandau mwanji ti wasamba yayanasini norukweni sa ri mendi. E, hima fori ka au anayendau sumbu ri dikiwa, apa rini ani ohounawa do Himamwale tinga dau me tuko ri numbuni ri ano. Me mwe ti Gotri rupwa we ki kwai enindau.'\nSemena pe sios ni mwanji humbwero8 \"Mini Semena sios ni okulandau ensel o rini chengi fo mi kaini ka hinga ma rini sawe: 'Ani andombwa naha a mwasesini ani ai jepisindau. Imbihumbwa ani haro, woro apa hima tape ga do ya ete a da. Wosini do mwanji sawehambwa kunu a humbwendau:\n9 \"'Ani hambwasindau, ai tau keke nomo ga amwaka tinga kunu ki sirandawani bwarichape naha ku dau ti. Woro apa mini o tini hambwa kei, mini mwa'ambwe miyafo naha dau. Wunjenga Juta hima kupu hinga wu nandau hima ele kunu ni saweholiyandau ti ani hambwandau. Woro wunu Juta hima kupu hinga, mina. Wunu Saiten hima kupu. 10 Da hinga woni amwaka o ku mendikonda. Woro o tini ku aki kei. Ku mendindau'u! Saiten kunu simiyanehei ki kui nindo ki hima fweleni kalapus tiki o wunu rawarukonda. Wosiwa gisi tapa'angi tapa'angi hinga amwaka ti o ku mendikonda. Woroti kunu sembe ha sumbu kuhi ti ku hanja'ai kei, ma ete ku toronambusini ku hano sumbu okwe ku aki kei. O hinga ku wondawa ichai himamwale ti mwa'ambwe kipe naha foti namani dikiwani handau hinga kunu ani hakonda.\n11 \"'Hima wasamba chele ti Gotri Himamwale ele sios hinga ni sawehambwandau mwanji ti wasamba yayanasini norukweni sa ri mendi. E, hima fori au anayendau sumbu ni ri dikiwa, gumwa ki ai hano sumbu ti walambe hinde apa rini i kumbwa. Minambwe naha.\nPekamam pe sios ni mwanji humbwero12 \"Mini Pekamam sios ni okulandau ensel o rini chengi fori mi kaini ka hinga ma rini sawe: 'Ani gumwa mapwa au ga dau gipi huwe laka fotini a torosindau. Woro ani ori hima to do mwanji mini a humbwendau:\n13 \"'Mi ko ki Saiten to king apukolaka hinga ri aulindau ti ani hambwasindau. Woro mini sembe ani ni mi hasini hi ahi ti mi toronambusini sembe ha sumbu mihi ti mi yaninda nambwe. Imbihumbwa kui nindo ki dasini ai mwanji naha ni sirinani ai hi tini amwei ri bwandaro hima ri, Andipas, ni Saiten aulindau ko kuhi o ki rini wu yeni siro. Woro o gisi ki hi ahi ti ku yani nambwe. 14 Woro ani mwanji kwambu fwele mini a sawekondau. Mi hima tipa fwele Pekamam ko ki ele dau ti, wunu Belam ondiyakandiyaro sumbu tini ete wu torosindau. Belam wosiro sumbu mu mwe ti ka hinga: Imbihumbwa rini Belak ni sawekawesiwani ri ini ele Isurel kipe himiyama hurahama le kapwa sumbu ki wu hichako kinani wui sembe ti ya ri ye. Wosiwani nimba gambo gotri ni haro angu'omwe ni wu asini hima i humwe ni sawe sumbu ya wu wosi. 15 Woro hingambwa ele mi ko ki dau hima fwele Nikolas hima kupu lei sumbu tini ete wu torosindau. 16 O keke mini kapwa sumbu mihi tini gumwa ma sisini Gotri ni sembe ma ai ha. E, minambwe mi nawa, kamindache naha mini ki a sukwani ai takisopo ki dau gipi huwe ki ele hima ga nu anayeno.\n17 \"'Hima wasamba chele ti Gotri Himamwale ele sios hinga ni sawehambwandau mwanji ti wasamba ti yayanasini norukweni sa ri mendi. E, hima fori au anayendau sumbu ri dikiwa yanisini dau hewen ko kipe ahirahi ga humokuto wamwa fonga rini ani hano. O humokuto ki hima hambwanda nambwe hi ako foti a kaisiwa, hima hinde apa hambwa kumbwa, o humokuto torono hima tombwa hambwano.'\nTaiyataira pe sios ni mwanji humbwero18 \"Mini Taiyataira sios ni okulandau ensel o rini chengi fori mi kaini ka hinga ma wunu sawe: 'Ani Gotri Che mwe naha. Miya ahi ti hi tito kwambu naha ki okundani lilinandau hinga, e, seke ahi ti humokuto tusiwani wulangifwalangi naha sirandau hinga, woroto mwanji mini a humbwendau:\n19 \"'Ani ele sumbu mi wosindau tinda ete ani hambwasindau. Ani ele hima keke mi woni hima leni mi okulandau sumbu ti, sembe mwe naha mi hasini ele ai tau mi randau sumbu ti, e, kwambu ki mi etisini ele nomo mi randau sumbu ti okwe ani hambwasindau. Metengei naha mi wondaro sumbu kipe tini dikisini apa kipe naha tumbwa ele sumbu ete mi wosindau ti ani hambwasindau. 20 Woro ani mwanji kwambu fo mini a sawekondau. Mi nindo ki ka humwe, Jesepel, ni nimba mi heindawani ele sumbu hinga ti wosindau. Ka humwe tinjenga ete ti sawendau, \"Ani Gotri mwanji bwarakarandau humwe.\" Woro tini ai tau ra himache leni kapwa sumbu ki wunu ti ondiyakandiyandawani hima i humwe sawe sumbu wu wosindani nimba gambo gotri ni haro angu'omwe ti wu andau. O sumbu hinga keke nimba wunu ti gambondau. 21 Ani kapwa sumbu tihi ti gumwa ti sisini ani tambwa ti ai ta kinani gisi fwele o tini ani hanja'aisinda. Wosiwani tini kapwa sumbu tihi gumwa ti sisini ani tambwa ti ai ti tano tini ti diyahandau. 22 Woro ma mendi! O humwe ni hahungo omwesika laka ga amwaka tinga o tini ani hakonda. Wosini tini ga kapwa sumbu wondaro hima le, okwe, o sumbu ni gumwa wu sisini sembe ani ni wu ha nambwe nawa, apa nomo ga amwaka omwesika laka tinga wunu ani ha sindau. 23 Wondani ti che le okwe wunu a yeni a sikondau. Ete a wowambwa Gotri ni sembe haro hima ele wu hambwakonda, ani ele hima wui sembe ga wui inaka tinga tinda wunu a kilindau. Wosini kapwa sumbu wasa kuhi funda funda ani hano.\n24 \"'Woro apa Taiyataira sios ki dau hima fweleni kunu a sawekondau. Kunu ka humwe ondiyakandiyaro sumbu ni ku sirinani, ka hinga wu sawendau, \"Kapwatako naha ki yanisini dau Saiten mwanji\" o tini ku toro nambwe. O keke apa kunu a sawendau, nomo fo hinde kunu ani ai ha kumbwa. 25 Woro ele tau ku torosini ku randau ti, ete ku toronambusini ku randawa ani ai ta. 26 E, hima fori o au anaye sumbu ri dikisini ai sumbu ni ri sirinani ele gisi hinga ri humbuwa apa mekupu hima laka hinga rini ani esisiwa rindo ele nuwe ki dau himiyama hurahama ni ri aulindano. 27 Wondani rindo aini kumbo ri torosini hima to hungwe wa'ai tini yehuwawani kapwache kapwache indau hinga wunu ri aulindano. Do tau rini ani hakondau ti, ai Yapai to ele himiyama hurahama ani auli kinani ri ani haro hingambwa rini ani hakondau. 28 Wosini nurumbu ki heindau utu laka hinga ti okwe o rini ani hakonda.\n29 \"'Hima wasamba chele ti Gotri Himamwale ele sios hinga ni sawehambwandau mwanji ti wasamba yayanasini norukweni sa ri mendi!'\nCopyright information for `KWJ\nWelcome to STEP Bible\nFrom Tyndale House, Cambridge UK\nUse the search box to find Bibles, commentaries, passages, search terms, etc. Here are some examples:\nESVGen 1\nThis shows how to quickly lookup a passage.\nNIVESVKJVGen 1\nLooking up a passage in three different translations is also easy.\nESVbrother\nThis asks STEP to search for the Greek word for 'brother' and show the results in the ESV.\nNIVESVlandhe.sed\nThis example runs both a 'Hebrew word search' and a 'Text' search and shows the results in both the NIV and ESV.\nESVthroneDavidIsa-Rev\nYou can mix most searches. This finds any word translated as 'throne' in the Prophets and the New Testament, but only in verses concerning the topic 'David'. This excludes verses which refer to a 'throne' in other contexts.\nKJVWHNUJohn 1\nInterlinear Hebrew & Greek is available for some translations with grammar (and more soon). To reverse the interlinear order, click on a version abbreviation under the verse number.\n© Tyndale House, Cambridge, UK - 2018","id":"<urn:uuid:70621fcf-5725-46d9-8b56-5a2aad4f29b0>","dump":"CC-MAIN-2018-17","url":"https:\/\/www.stepbible.org\/?q=version=KWJ%7Creference=Rev.2","date":"2018-04-26T09:42:48Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-17\/segments\/1524125948125.20\/warc\/CC-MAIN-20180426090041-20180426110041-00042.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.999994278,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.9999942779541016}","num_words":1535,"character_repetition_ratio":0.05,"word_repetition_ratio":0.043,"special_characters_ratio":0.212,"stopwords_ratio":0.352,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
25 |
+
{"text":"Saa me wo samase omae ga hitsuyou da saa me mezamerunda akumu kara nukedasu zo koko wa hada ni awanai risoukyou da subete ga subete ga karamawaru zennou arashi ga fuki are kami mo HIIROO mo kasou genjitsu no IKASAMA 100man iro no zanzou yo hai ni nare ima sugu ima sugu hai ni nare saa me wo samase omae ga hitsuyou da saa me mezamerunda teokure ni naru mae ni ozanari no seishun ni tsuba wo haite na mo naki mirai e tabidatou ikiteiru ima kanjiteiru zetsubou to RIARU no sekai de hito wa mina mihatenu yume ni mayoi ai to iu kotoba ni hikari wo motomeru shinjiteitai tozasareta kokoro ga tame iki wo tsuki kodoku wo utsusu tsuki ga denba wo tobashite mo yaku ni tatanai tetsugaku ya MORARU yara ga waga mono gao de jama suru no sa saa me wo samase omae ga hitsuyou da saa mezamerunda ai no MIND MASTER MIND rokkotsu ga kudakeru hodo dakishimete shinu made shinu made KISU shiyou ikiteiru kono kiseki no hoshi? de mukidashi no taiyou ga moeru hibi wareta daichi wa akaku somari shikumareta higeki wo kanaderu sekai e atsui hikari wo wake up mind master mind... 1,2, ... wake up mind master mind... 1,2,3, ... sugi sarishi yume chiriyuku hana mizuiro no ame ni nagasarete kawariyuku sora tabidachi no asa mukidashi no taiyou ga warau ikiteiru ima kanjiteiru zetsubou to RIARU no sekai de boku tachi wa mihatenu yume wo mezashi ai to yuu kotoba ni hikari ga koboreta shinjite miyou","id":"<urn:uuid:bfc0b445-bbbc-48a4-b3ca-829febf41ed5>","dump":"CC-MAIN-2021-10","url":"https:\/\/pisnicky-akordy.cz\/penicillin\/mind-master-mind","date":"2021-02-27T03:08:18Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2021-10\/segments\/1614178358064.34\/warc\/CC-MAIN-20210227024823-20210227054823-00457.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.3107088208,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.31070882081985474, \"awi_Latn_score\": 0.040621109306812286, \"eri_Latn_score\": 0.02630048617720604, \"hau_Latn_score\": 0.024457046762108803, \"kms_Latn_score\": 0.023453040048480034, \"hla_Latn_score\": 0.018631478771567345, \"mrv_Latn_score\": 0.018016349524259567, \"yva_Latn_score\": 0.01713787391781807, \"hui_Latn_score\": 0.01419281866401434, \"nsm_Latn_score\": 0.012753531336784363, \"omb_Latn_score\": 0.012366901151835918, \"kin_Latn_score\": 0.012195518240332603, \"kqc_Latn_score\": 0.01175002846866846, \"ain_Latn_score\": 0.010419920086860657}","num_words":249,"character_repetition_ratio":0.074,"word_repetition_ratio":0.017,"special_characters_ratio":0.202,"stopwords_ratio":0.06,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.313,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
26 |
+
{"text":"B5 A5 aoi sora ga ureshikute E5 A5 B5 fui ni kakedashite shimatta hito A5 ame no hi ni tomodachi kara E5 A5 B5 uchiakebanashi wo sareta hito D#5 C5 katteta NEKO wo shinaseta hito F#5 E5 D5 D5 E5 A5 inochi no owari wo shitte'ru hito A5 B5 C#5 kimi wa boku nanda A5 B5 C#5 boku wa kimi nanda umi wo mite-itara totsuzen ni tsuyoki ni natte sakenda hito mienai yakusoku wo shinjite hitasura tabi wo tsudzuke'ru hito un ga warui to boyaku hito nanika ga chigau to nayamu hito kimi wa boku nanda boku wa kimi nanda kawaii hito wo mamoritai yawai jibun ni sawaritai ima made ichido mo shitai koto no nai sayonara no iikata kuchi kara kobore ochita uta karada no uchigawa de hikaru genseki kimi wa boku nanda boku wa kimi nanda kore kara no koto kangae nagara itsu no ma ni ka nete shimatta toki kowarenai to omotteta mono ga akkenaku kowarechatta toki waza to warui koto wo shitai toki yuuyake ga mune ni haitta toki kimi wa boku nanda boku wa kimi nanda la la la lala lala la la la la la lala lala laa","id":"<urn:uuid:eba5fee1-26e7-4280-b5b0-383d510002c2>","dump":"CC-MAIN-2021-17","url":"http:\/\/musicnoteslib.com\/tabs\/Maaya_Sakamoto-Call_Your_Name-744840.html","date":"2021-04-13T01:32:46Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2021-17\/segments\/1618038071212.27\/warc\/CC-MAIN-20210413000853-20210413030853-00570.warc.gz","language":"kwj","language_score":0.3668828309,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"kwj_Latn_score\": 0.3668828308582306, \"ain_Latn_score\": 0.0401340126991272, \"hau_Latn_score\": 0.034588634967803955, \"gbr_Latn_score\": 0.026345835998654366, \"awi_Latn_score\": 0.01813443750143051, \"sab_Latn_score\": 0.018131030723452568, \"udu_Latn_score\": 0.017101000994443893, \"hui_Latn_score\": 0.016193032264709473, \"gam_Latn_score\": 0.015832485631108284, \"swh_Latn_score\": 0.015333237126469612, \"jbu_Latn_score\": 0.012543239630758762, \"pcm_Latn_score\": 0.011987886391580105, \"apt_Latn_score\": 0.010781409218907356, \"fuv_Latn_score\": 0.010415792465209961}","num_words":194,"character_repetition_ratio":0.118,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.224,"stopwords_ratio":0.072,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.366,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
kwj_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 1003.479797979798,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06268181818181819,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.01603030303030303,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.21413636363636365,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.3410252525252525,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9358434343434344,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 452.3722176805867,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.01941401068392693,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.06901185003579254,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.009532856043842113,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.10494830073401108,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.18542555676970957,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 1012.5,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0605,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.216,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.371,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 2312.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.175,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.511,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.232,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.497,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 53.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.171,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.012,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.266,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1577.1000000000001,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.08330000000000001,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.009,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.223,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.4263,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 1270.75,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.069,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.22,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.397,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 1012.5,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0605,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.216,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.371,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 758.5,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.054,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.212,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.33625000000000005,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "198",
|
112 |
+
"keep size": "172",
|
113 |
+
"remove size": "26"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
lav_Latn/mala_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 273.84314604909076,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06927716165158063,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0021155236619641742,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.20328324363260758,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9975047364701405,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 795.6793387483547,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.03714532142007937,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.013820448556178063,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.037243194188299626,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.02480923982352365,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 125.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.066,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.197,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 84876.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.2,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.279,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.4,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 10.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.073,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.098,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 573.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.118,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.251,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 275.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.09,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.219,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 125.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.066,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.197,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 62.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.046,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.179,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "147156",
|
112 |
+
"keep size": "137681",
|
113 |
+
"remove size": "9475"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
lav_Latn/new_cc_000002_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 585.8924229766966,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.056548289271529065,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.03345610236247744,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.18243024298065877,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9995321482848382,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 1690.8688419461619,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0421753262916142,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.11577078170282196,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.03694086434092731,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.006542098379218377,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 220.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.177,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 111627.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.866,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 1.0,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.667,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 1.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.0,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.381,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1303.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.102,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.078,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.224,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 607.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.076,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.199,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 220.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.177,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 51.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.032,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.16,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "721827",
|
112 |
+
"keep size": "661297",
|
113 |
+
"remove size": "60530"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
lav_Latn/new_cc_000003_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 581.723154765766,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.05653224557078915,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.03306457508957634,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.18244366135377593,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9994990288742956,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 1647.0746230884863,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.04215726135848581,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.11496501140967696,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.036906266047876855,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.007219622398554718,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 219.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.177,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 104093.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.767,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 1.0,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.673,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 1.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.0,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.4,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1297.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.102,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.077,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.224,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 605.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.076,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.199,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 219.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.177,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 51.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.032,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.16,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "262067",
|
112 |
+
"keep size": "239805",
|
113 |
+
"remove size": "22262"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
lav_Latn/new_cc_000004_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 555.097535509858,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.056326265369938525,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.03422010414458342,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.1822872270510918,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9995583779414886,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 1642.150326438922,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.041953027747487236,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.11927113193176758,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.036854448421318825,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.0060369158330147825,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 217.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.177,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 110422.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.916,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 1.0,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.6,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 1.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.0,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.4,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1224.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.101,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.077,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.224,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 584.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.076,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.199,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 217.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.177,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 48.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.032,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.161,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "754720",
|
112 |
+
"keep size": "690693",
|
113 |
+
"remove size": "64027"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
lav_Latn/new_cc_000005_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 557.5949201325263,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.05626414107760936,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0343941594017806,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.18226918947933438,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9995560876968922,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 1656.7645904015787,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.04223554312138284,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.11985953057303209,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.036866554697869564,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.006029137317509877,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 216.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.177,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 103229.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.821,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 1.0,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.665,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 1.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.0,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.381,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1237.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.102,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.078,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.224,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 583.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.076,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.19825,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 216.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.177,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 47.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.031,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.161,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "216108",
|
112 |
+
"keep size": "198025",
|
113 |
+
"remove size": "18083"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
lav_Latn/new_cc_000006_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 557.3978172772777,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.05654696955417711,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.033179696324918274,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.1821476005845725,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9995491782932977,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 1539.8011767995588,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.04197622487492775,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.11685775603922345,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.036997306855166244,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.006584627672365777,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 217.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.177,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 141700.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.916,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 1.0,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.857,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 1.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.0,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.4,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1246.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.103,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.075,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.225,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 598.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.076,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.197,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 217.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.177,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 45.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.031,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.161,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "753371",
|
112 |
+
"keep size": "689113",
|
113 |
+
"remove size": "64258"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
lav_Latn/new_cc_000007_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 559.031667353342,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.056457021519348394,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.03284220834785916,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.18220718790606283,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9995576648813106,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 1517.0734843095668,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.04167675136315268,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.11539310447517946,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.03701958584735644,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.006386155240668192,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 217.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.177,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 96344.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.846,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 1.0,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.574,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 1.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.0,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.4,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1256.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.103,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.075,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.225,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 600.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.076,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.198,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 217.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.177,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 45.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.032,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.161,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "157765",
|
112 |
+
"keep size": "144788",
|
113 |
+
"remove size": "12977"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
lav_Latn/new_cc_000008_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 594.15601924668,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.05685944643205071,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.03479266474463416,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.18189929236825086,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9994817458681476,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 1791.3173042807055,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.04224098802450069,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.12109671456096337,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.036752462174697784,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.0072490463975475134,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 215.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.177,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 132263.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.847,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 1.0,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.67,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 1.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.0,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.508,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1256.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.104,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.077,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.225,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 605.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.077,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.001,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.197,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 215.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.177,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 48.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.031,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.16,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "708278",
|
112 |
+
"keep size": "647084",
|
113 |
+
"remove size": "61194"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
lav_Latn/new_cc_000009_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 594.1189690126023,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0569678983559708,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.034843639252423224,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.18200298422000177,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.999480137011034,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 1817.3005601725893,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.04243592197498055,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.1213523061159253,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.036843130608288366,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.007556135541937429,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 215.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.177,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 111564.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.916,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 1.0,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.8,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 1.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.0,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.381,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1252.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.104,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.076,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.225,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 600.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.077,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.001,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.197,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 215.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.055,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.177,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 48.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.031,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.16,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.0,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "387706",
|
112 |
+
"keep size": "353400",
|
113 |
+
"remove size": "34306"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
law_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
law_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,7 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
{"text":"LAUTJE: Bible NT\nMatthew (Matiuse) 5:3-12\n3 \"Too laume 'aranu santaninye ma samatape moranua'e Siopu mondulumae, mo'odua'e sanu paila'e. 'Injooma mo'odua'e paila'e, da, pa saba'onye, Siopu Alata'ala tuututuu mongkoongkonii.\"\n4 Lelenye, \"Mongo too laume 'apanyabarange li nyaa saba'u so'ale, teule mo'odua'e paila'e, da. Pa saba'onye, Siopu Alata'ala kana mai monaunau nyaa nu jimo.\"\n5 Lelenye, \"Too moongko, teule bui mo'odua'e paila'e, pa saba'onye, totoloima'eine, kana ma'agaade sanu toutou'o jinanjia'u Siopu kangkai lijimo.\"\n6 Lelenye, \"Too sanu 'apalaruu tuu moguiwu'e sanu mondolonge seliolio a'aime Siopu sondoondolongonye, tutuu mo'odua'e paila'e, da. Pa kana lijimo nodului nu Siopu, baa sanu nopalaruua'u jimo, kana ma'o mebali.\"\n7 Lelenye, \"Too sanu umondoni too santaninye, mo'odua'e paila'e. Pa mongo Siopu umondoni jeiange 'a'aii'e.\"\n8 Lelenye, \"Too ampa'u 'anyaa mone'ea'e sanu masala, mo'odua'e paila'e. Kana lijimo ma'o me'e'ito Siopu Alata'ala ma soosouyulange kangkai liio li pomoiaangonye.\"\n9 Lelenye, \"Too sanu mopopouyupe ma mopopo'osounge pada maanusia, mo'odua'e paila'e. Pa too mopopouyupe jeiange 'a'aii'e, noagime nu Siopu Alata'ala unganye.\"\n10 Ma lele ni Yesuse, \"Too monuru'e 'eseseilu nu Siopu ma nopenjaanjaa'u too, teule mo'odua'e paila'e, da. Pa saba'onye, Siopu Alata'ala tuututuu mongkoongkonii.\" Iansuna'oma'omoe ni Yesuse nongunde too nengeguru, lelenye,\n11 \"Mongo li'eme, da. 'Ono li'eme monuru'e lia'e ma noo'uo'u nu too, pangasabara nyaamie, pa li'eme teule mo'odua'e sanu paila'e, da. Ma 'ono la'emae li'eme monuru'e lia'e ma nopenjaanjaa'u too bai noansalaangu too bagiana'onye sanu lauje tutuu, pangasabara nyaamie, da. Kana li'eme teule mo'odua'e sanu paila'e.\n12 Ambo'onya pongolambolambote 'antage topobambale gombo'u Siopu 'ulenge luulumae, da, baa 'apanyabarange li nyaa. Pa mongo topobambale gombo'u Siopu 'ulenge luulumae, pinenjaanjaa'u too, da. Tapi soula pinenjaanjaa'u too 'a'aii'e, lijimo ma'agaade tambo la'e Siopu. 'Injooma 'upeilumae, da, 'ono li'eme nopenjaa'u too saba'e la'emae lia'e, bui panga'asanange ambo'e. Ma 'ono li'eme nopenjaa'u too saba'e la'emae lia'e, bui panga'adandalange ambo'e, da. 'Injooma lele'e panga'adandalange ambo'e, da, pa saba'onye goote tuu poombee nu Siopu nopedaana'onye li'eme li suruga 'ono li'eme nopenjaanjaa'u too 'a'aii'e.\"","id":"<urn:uuid:a6f5d50d-04bb-485a-8682-802e6973f93f>","dump":"CC-MAIN-2018-13","url":"https:\/\/christianchildmultilingualbibleverse.wordpress.com\/tag\/beatitudes\/","date":"2018-03-24T08:13:28Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-13\/segments\/1521257649961.11\/warc\/CC-MAIN-20180324073738-20180324093738-00080.warc.gz","language":"law","language_score":0.981752336,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"law_Latn_score\": 0.981752336025238}","num_words":305,"character_repetition_ratio":0.103,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.244,"stopwords_ratio":0.397,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
2 |
+
{"text":"1 'Injoine tope nu siopumae ni Yesuse Karisuse sanu jinanjia'omae nu Siopu ma iantaga'onye topotanggunge sala nu maanusia. Luulu monopea'e tope nu siopunyomae la'e babali 'Abarahame neapiapima'e nodua'e ponosia'anange i Daude. 'Injopa, la'e babali Daude, neapiapima'e nodua'e i Yesuse. Joojoo tope 'injoine, momatasa'e i Yesuse tututu la'e babali 'Abarahame ma teule tutuu la'e babali Daude, ponosia'anange 'ulenge luulumae, tuuturu'e sanu jinanjia'omae nu Siopu.","id":"<urn:uuid:367c4d0c-3aaa-4d8e-bed4-838b664796fd>","dump":"CC-MAIN-2019-30","url":"https:\/\/live.bible.is\/bible\/LAWNTM\/MAT\/1\/1","date":"2019-07-22T07:59:25Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-30\/segments\/1563195527828.69\/warc\/CC-MAIN-20190722072309-20190722094309-00222.warc.gz","language":"law","language_score":0.9999808073,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":5,"top_langs":"{\"law_Latn_score\": 0.9999808073043823}","num_words":62,"character_repetition_ratio":0.101,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.203,"stopwords_ratio":0.355,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
3 |
+
{"text":"1 1 'Injoine tope nu siopumae ni Yesuse Karisuse sanu jinanjia'omae nu Siopu ma iantaga'onye topotanggunge sala nu maanusia. Luulu monopea'e tope nu siopunyomae la'e babali 'Abarahame neapiapima'e nodua'e ponosia'anange i Daude. 'Injopa, la'e babali Daude, neapiapima'e nodua'e i Yesuse. Joojoo tope 'injoine, momatasa'e i Yesuse tututu la'e babali 'Abarahame ma teule tutuu la'e babali Daude, ponosia'anange 'ulenge luulumae, tuuturu'e sanu jinanjia'omae nu Siopu. 2 Luulu monopea'e tope nu unga langkai sotoo neapiapima'e la'e i 'Abarahame nodua'e ponosia'anange i Daude. Luulu tope ni 'Abarahame, 'injopa sotoo unganye, topenye i 'Isake. Sotoo unga ni 'Isake, i Yakube. Unga ni Yakube, i Yehuda ma tuainye. 3 'Antage unga ni Yehuda, dootoo unganye, i Perese ma i Sera. Siina nu unga 'injoo'e i Tamare. 'Injopa sotoo unga ni Perese, topenye i Hesone, ma sotoo unga ni Hesone, i Raame. 4 Sotoo unga ni Raame, i 'Aminadabe, ma sotoo unga ni 'Aminadabe, i Nahasone. 'Injopa sotoo unga ni Nahasone topenye i Samone, 5 ma sotoo unga ni Samone topenye i Boase. Siina ni Boase i Rahabe. I Boase sotooa unganye i 'Obede, ma siina ni 'Obede, i Ruute. Unga ni 'Obede, sotoo i 'Isai, 6 'injopa sotoo unga ni 'Isai, i Daude, sanu nebali ponosia'anange li babo'onyome ligaungu ompogangu too 'Isaraele. Unga ni Daude, sotoo topenye i Salomo. Siina ni Salomo, luulu silapi ni 'Uria. 7 Unga ni Salomo, sotoo i Reabeame. Unga ni Reabeame sotoo i 'Abia. Sotoo unga ni 'Abia, i 'Asa, 8 ma unga ni 'Asa, sotoo i Yosapate. Unga ni Yosapate, sotoo i Yorame. 'Injopa unga ni Yorame, sotoo i 'Usia. 9 I 'Usia, sotoo unganye i Yotame, ma sotoo unga ni Yotame, i 'Ahase. Unga ni 'Ahase, sotoo i Hisikia. 10 Unga ni Hisikia sotoo topenye Manase. I Manase, unganye sotoo i 'Amone, ma sotoo unga ni 'Amone, i Yosia. 11 'Injopa unga ni Yosia, i Yekonya ma kangkai tuainye. Joojoo 'injoo'e tope nu too siopumae ni Yesuse la'e ponosia'anange i Daude, neapiapima'e nodua'e uatunye kampungu too 'Isaraele sinolodangu too ma lijimo ampa'u 'inoni na'o pinebotuangu too nu Babele. 12 Mongomoe 'injoine tope nu siopumae ni Yesuse, la'e uatu siopunyomae pe'ipomoiai li Babele, nodua'e uatu peembu'a ni Yesuse. Unga ni Yekonya, sotoo i Seatiele, ma unga ni Seatiele sotoo i Serubabele. 13 'I Serubabele, sotoo unganye i 'Abihude. Sotoo unga ni 'Abihude topenye i 'Eliakime, ma i 'Eliakime sotoo unganye i 'Asore. 14 Sotoo unga ni 'Asore, topenye i Sadoke. 'Injopa unga ni Sadoke, sotoo topenye i 'Akime. Sotoo unga ni 'Akime, topenye i 'Eliude, 15 ma unga ni 'Eliude sotoo topenye i 'Eleasare. 'Injopa unga ni 'Eleasare, sotoo topenye i Matane, ma i Matane sotoo unganye i Yakube. 16 I Yakube, sotoo unganye i Yusupe, silapi ni Maria, ma i Maria nembu'aa'e i Yesuse sanu tinopea'e i Karisuse sanu jinanjia'omae nu Siopu, mai molapasa'e sala nu maanusia. 17 La'e i 'Abarahame, nemabaloma'e, bia sompulu ma apaapi, 'injopa na'omoe nodua'e ponosia'anange i Daude. 'Injopa la'e i Daude nemabaloma'e sompulu ma apaapi nodua'e too 'Isaraele na'o pinebotuangu too nu Babele. 'Injopa la'e uatu li Babele nodua'e peembu'a ni Yesuse Karisuse sanu jinanjia'omae nu Siopu, teule sompulu ma apaapi. 18 'A'aiine umaumanonge daadaange peembu'a ni Yesuse Karisuse. Siina ni Yesuse, i Maria ma liio tinangka'ome ni Yusupe. Soula laupe netepongkaia lijimo, i Maria nababo'ompongome, pa saba'onye bui la'emae baraka'u Nyaa nu Siopu. 19 Tanda iotouangi i Yusupe i Maria nababo'ompongome, liio menintuge jalangonye baa moudute lalapiangu jimo, pa laupe nootoinye unga li 'ompongi Maria bui la'emae saba'u baraka'u Nyaa nu Siopu. I Yusupe too paila'e ambo'e ma soula palaruunye moudute lalapiangu jimo, seilunye monyonyoyo'e, baa i Maria lauje nope'esilinye li tolo nu toogoote. 20 Tandaa i Yusupe mengintuge li pikirange baa moudute laalapiangu jimo, liio no'otulu. No'otuluma'e liio, nongupi. I Yusupe nongupi, nodua'omae sotoo mala'ikati Tuhane, nai nogombo'a'e liio, lelenye, \"Li'oe Yusupe, babali Daude, 'inyaa momundura nyaame. Polapima i Maria, pa unga li 'ompongonye, la'e saba'u baraka'u Nyaa nu Siopu.\" 21 Lelenye, \"Modua'a wulana'onye, i Maria moguungaa'e unga langkai. Ma unga nopoguungaa'onyomae, ambo'onya notopea'oome i Yesuse. 'Injooma unga pe'itopea'e i Yesuse, pa 'odua'angu tope injoo'e, too molapasa'e sala, ma liio modua'omae, mai molapasa'e sala nu too tinania'ome nu Siopu liioa togunye.\" 22 'A'aii'e pinogombo'a'u mala'ikate kangkai i Yusupe. Ma joojoo 'injoo'e, neteturu'e gombo'u Siopu pe'itulisonye topobambale gombo'onye 'ulenge luulumae. Pa tinulisonye, lelenye, 23 Unga laga sanu laupe kinangkaiangu langkai, nopoguungaa'onyomae unga langkai. Ma unga 'injoo'e, notopei nu jimo 'Imanuele. Pa antu'u tope 'injoo'e, Siopu Alata'ala nai kangkai li'ite. 'Injoo'a gombo'u Siopu pe'itulisonye topobambale gombo'onye 'ulenge luulumae. Ma gombo'e 'injoo'e, upouponge nebali uatu i Maria tinangka'ome ni Yusupe. Ma soula laupe kinangkaiangi Yusupe, nababo'ompongome ma unganye uatu nembu'a, tinopea'onye i Yesuse. 24 Nelampame mala'ikati Tuhane, i Yusupe nembaungome ma nonuru'e gombo'e pinejaia'omae nu mala'ikate liio. 'Injopa i Maria pinolapime ni Yusupe ma 'inoninye labongonyoma'e. 25 Dua'e pinembu'aa'u unga li 'ompongi Maria, lijimo laupe nopongkelunge kangkai, bui nepipiaraangome. Tandaa nembu'amae unga li 'ompongi Maria, tinopea'ome ni Yusupe, i Yesuse.","id":"<urn:uuid:d6ed4814-f1f2-4772-a963-1c4a582580f7>","dump":"CC-MAIN-2019-39","url":"https:\/\/live.bible.is\/bible\/LAWNTM\/MAT\/1","date":"2019-09-22T10:44:53Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2019-39\/segments\/1568514575484.57\/warc\/CC-MAIN-20190922094320-20190922120320-00108.warc.gz","language":"law","language_score":0.9999963045,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"law_Latn_score\": 0.9999963045120239}","num_words":790,"character_repetition_ratio":0.078,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.232,"stopwords_ratio":0.297,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
4 |
+
{"text":"unfoldingWord 16 - SiGideon Ane Tetopolapas-topolapas Ntaninya\nOutline: Judges 1-3; 6-8; 1 Samuel 1-10\nScript Number: 1216\nLanguage: Tajio\nAudience: General\nGenre: Bible Stories & Teac\nPurpose: Evangelism; Teaching\nBible Quotation: Paraphrase\nStatus: Approved\nScripts are basic guidelines for translation and recording into other languages. They should be adapted as necessary to make them understandable and relevant for each different culture and language. Some terms and concepts used may need more explanation or even be replaced or omitted completely.\nScript Text\nTouk siYosua naate, tetoo-too nuꞌIsrael jio nonuruꞌi teꞌAlataꞌala ane jio nombugo tetoro tetoo-too nuKanaꞌan ane jio nonuruꞌi tehukum-hukum nuꞌAlataꞌala. Tetoo-too nuꞌIsrael nompamulamo nonyomba tedewa-dewa nuKanaꞌan, jio umai boi nonyomba teSiopu, teꞌAlataꞌala sanu tutuu. Tetoo-too nuꞌIsrael jio umai tepuang, karna heꞌua jojoo tetoo nonggauka tesapa sanu pinikira niira sanu tutuu eisiira.\nKarna tetoo-too nuꞌIsrael jio nonuruꞌi teꞌAlataꞌala, Siia nohukum siira ane nomatuvaya siira dinaag numusu-musu niira. Temusu-musu eini nongangga lamai tetoo-too nuꞌIsrael, nopoꞌorua tesasagara niira, ane nomate nabari tetoo niira. Notouk netoung-ntoung jio nonuruꞌi teꞌAlataꞌala ane sinesai numusu-musu niira, tetoo-too nuꞌIsrael natoba ane nomongi teꞌAlataꞌala nonyalamata siira.\nLamai heꞌua teꞌAlataꞌala nombee tetopolapas sanu nonyalamata siira lamai temusu-musu niira ane nogutu najari nembombosiong eitana heꞌua. Tapi lamai heꞌua tetoo-too nongelingani teꞌAlataꞌala ane nompamulamo nonyomba eintaninya valii. Jadi teꞌAlataꞌala nomatuvaya tetoo-too nuMidian, tesuku sanu nomoia neꞌoꞌosuꞌong ncoono siira, antau mondaaga siira.\nTetoo-too nuMidian nongala jojoo tehasil nelolu tetoo-too nuꞌIsrael eꞌendenya pituntoung. Tetoo-too nuꞌIsrael tutuu nobule, siira nencoyok eilulu nuvatu antau tetoo-too nuMidian jio maꞌajaok siira. Ponouꞌongnya, siira nonggane eiꞌAlataꞌala antau Siia monyalamata siira.\nVavalii seeleo, sotoo tetoo nuꞌIsrael tetopenya siGideon nomauta tegando eipomoiaong sanu mosoyok antau tetoo-too nuMidian jio mongangganya. TeMalaekat nuSiopu najaok eisiGideon ane nonjarita, \"TeꞌAlataꞌala monaguimu, tetantara sanu malangkai. Umaꞌo ane monyalamata tetoo-too nuꞌIsrael lamai tetoo-too nuMidian.\"\nWatu heꞌua siama niGideon jio nonuruꞌi teꞌAlataꞌala ane umai opatung tebarhala. TeꞌAlataꞌala nonuju siGideon mongguara tepatungnya. SiGideon nobule eitoo-too, jadi siia netaang jaok ndoungnya. Lamai heꞌua siia nongguara tepatung heꞌua ane pinoꞌoruanya. Siia nongoroa teporampunong tepombee eipomoiaong nubarhala heꞌua ane nombeena tepombee eiꞌAlataꞌala eiporampunong heꞌua.\nModondongnyamai tetoo-too neꞌita tebarhala heꞌua touko ginuara, ane siira tutuu nongoungkul. Siira umaꞌo eivonua niGideon seilu momatenya, tapi tesiama niGideon nonjarita, \"Neteꞌuya siꞌemiu monyoꞌarai mondulu tedewa niꞌemiu? Ane siia tedewa, patuvaya siia monyabataa teꞌalaenya mboto!\" Karna siamanya nonjarita sima heꞌua, tetoo-too heꞌua jio momate siGideon.\nLamai heꞌua tetoo-too nuMidian najaokonye seilu mongangga lamai tetoo-too nuꞌIsrael. Terekenong niira nabari tutuu jio maala norekeng. SiGideon nongincona tetoo-too nuꞌIsrael antau mongeva siira. SiGideon nomongi rorua tetanda lamai teꞌAlataꞌala antau siia maala nomarcaya teꞌAlataꞌala kana mepake siia monyalamata tetoo-too nuꞌIsrael lamai tetoo-too nuMidian.\nPamulaongnya, siia nongembea tevulu nudomba eitana ane nomongi eiꞌAlataꞌala nomatuvaya tengolu titieleo manavu eivulu nudomba heꞌua tapi jio eitana eiriꞌua. TeꞌAlataꞌala nonggauka heꞌua. Mondoungnyamai, siia nomongi antau tetana eiriꞌua monjou tapi tevulu nudomba heꞌua noꞌogal. TeꞌAlataꞌala nonggauka heꞌua valii.\nTolumpulu roribu tetantara nuꞌIsrael najaok eisiGideon, tapi teꞌAlataꞌala nongulara eisiia nabari tutuu tetoo ane jio maala sima heꞌua. Jadi siGideon nonencilea rompulu roribu sanu nobule mepapateong. TeꞌAlataꞌala nongularaꞌonye eisiGideon nabari tutuu tetoo ane jio maala sima heꞌua. Jadi siGideon nonuju netencile tetoo-too, netetoro jamo siira tolugatustoo tetantara.\nNdoung heꞌua teꞌAlataꞌala nongulara eisiGideon, \"Naꞌomo eitenda-tenda nutoo-too nuMidian ane watu siꞌoo meꞌeepe tesapa sanu noulara niira, siꞌoo jiongo mobule.\" Jadi ndoung heꞌua, siGideon umaꞌo eitenda-tenda nutoo-too nuMidian ane neꞌeepe sotoo tetantara nuMidian nongulara eitagunya sima teupiong. Tetagu nutantara heꞌua nonyimbat, \"Teupiong eini tebatuanya sima siGideon kana mondaag teMidian!\" Watu siGideon neꞌeepe heꞌua, siia nonyomba eiꞌAlataꞌala.\nLamai heꞌua siGideon netencile eitantaranya ane nombee sosotoo sobua tetorompet, tepongembeong nuogo lamai tetana, ane teꞌobor. Siira nekopuung tepomoiaong nutoo-too nuMidian pepees noꞌoturu. Tolugatustoo telangkai nongomung teꞌobor eilalong nupongembeong lamai tetana antau jio noꞌita nutoo-too nuMidian.\nLamai heꞌua, selio-lio siira jojoo nombeseka tepongembeong-pongembeong sanu pinonyoyoꞌi teꞌobor heꞌua. Siira nonyuba tetorompet-torompet niira ane neroroa, \"Untuk teSiopu ane untuk siGideon!\"\nTeꞌAlataꞌala nogutu tetoo-too nuMidian neingu, sima heꞌua tetoo-too nuMidian najari neeva-evaong ane nompamula nepapateong. Heꞌuapa, tetoo-too nuꞌIsrael sanu ntaninya ilevai lamai tevonua niira antau majaok mondulu molilivur tetoo-too nuMidian. Siira nomate nabari tetoo nuMidian ane nolilivur tetoronya nesuvung lamai tetana niira. Sagatus rompuluributoo tetoo nuMidian naate eieleo heꞌua. TeꞌAlataꞌala nonyalamataꞌomo teꞌIsrael.\nTetoo-too seilu monjaria siGideon tepuang niira. SiGideon jio nonarima tepomongiong niira, tapi siia nomongi sanggaat tesincing-sincing tebulaan sanu inalamo niira lamai tetoo-too nuMidian. Tetoo-too nombee siGideon nabari tebulaan.\nLamai heꞌua siGideon nepake tebulaan heꞌua nogutu tepakean sima pinake nuꞌImam sanu Mooge. Tapi tetoo-too nompamula nonyomba tepakean heꞌua sima tebarhala. Karna heꞌua teꞌAlataꞌala nohukumonye teꞌIsrael karna siira nonyomba tebarhala. TeꞌAlataꞌala nomatuvaya temusu-musu niira nondaaga siira. Ponouꞌongnya siira nomongi tulungonye eiꞌAlataꞌala, ane teꞌAlataꞌala nonuju siira sotoo tetopolapas sanu ntaninya.\nTecara eini mongulit nengkaning-ngkaning. Tetoo-too nuꞌIsrael nogutu tedosa, teꞌAlataꞌala nohukum siira, siira natoba, ane teꞌAlataꞌala nonuju tetopolapas nonyalamata siira. Eꞌendenya netoung-ntoung teꞌAlataꞌala nonuju nabari tetopolapas sanu nonyalamata teꞌIsrael lamai temusu-musu niira.\nPonouꞌongnya, tetoo-too nomongi eiꞌAlataꞌala sotoo tepuang, sima sanu eibangsa-bangsa ntaninya. Siira seilu sotoo tepuang sanu mapangkat, moꞌuig, ane maala momimpin siira eilalong mepapateong. TeꞌAlataꞌala jio seilu tepomongiong eini, tapi Siia nombenii siira tesapa sanu seilu niira.","id":"<urn:uuid:e0d5524e-b8ae-464a-a10a-95d1ea6b7011>","dump":"CC-MAIN-2023-23","url":"https:\/\/www.globalrecordings.net\/en\/script\/tdj\/1216","date":"2023-06-08T08:48:00Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2023-23\/segments\/1685224654606.93\/warc\/CC-MAIN-20230608071820-20230608101820-00237.warc.gz","language":"law","language_score":0.4529747963,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"law_Latn_score\": 0.452974796295166, \"nas_Latn_score\": 0.2613416910171509, \"row_Latn_score\": 0.04537273198366165, \"tet_Latn_score\": 0.020573560148477554}","num_words":808,"character_repetition_ratio":0.118,"word_repetition_ratio":0.003,"special_characters_ratio":0.154,"stopwords_ratio":0.022,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.59,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
5 |
+
{"text":"unfoldingWord 31 - SiYesus Nelampa Eibabok Nuogo\n개요: Matthew 14:22-33; Mark 6:45-52; John 6:16-21\n스크립트 번호: 1231\n언어: Tajio\n청중: General\n장르: Bible Stories & Teac\n세분화: General\n목적: Evangelism; Teaching\n성경 인용: Paraphrase\n지위: Approved\n이 스크립트는 다른 언어로 번역 및 녹음을위한 기본 지침입니다. 그것은 그것이 사용되는 각 영역에 맞게 다른 문화와 언어로 조정되어야 합니다. 사용되는 몇 가지 용어와 개념은 다른 문화에서는 다듬어지거나 생략해야 할 수도 있습니다.\n스크립트 텍스트\nSiYesus nonuju temurit-murit-Nya umaꞌo mesave eipayangan ane nolayag umaꞌo eisantava nubonto pepees Siia nonuju tetoo bari heꞌua umaꞌomo. Touk siYesus nonuju tetoo bari heꞌua, Siia nolalaꞌe umaꞌo eibuut antau Siia nonggane. SiYesus ampi heꞌua boi simotoonya, ane Siia nonggane neende tutuu jaok nondoung.\nWatu heꞌua, temurit-murit-Nya pepees nongkaug tepayangan niira. Maampo siira nongkaugo meende, siira boi eitatanga nubonto. Siira nandasa tutuu nongkaug karna tebarat makancang mongeva siira.\nWatu siYesus notouk nonggane, Siia umaꞌo eimurit-murit-Nya. Siia nelampa eibabok nuogo nonunggai umaꞌo tepayangan niira!\nTemurit-murit nobubuleong watu siira neꞌita siYesus, karna pinikir niira neꞌita teꞌalus sanu majaat. SiYesus moꞌotoi siira nobubuleong, jadi Siia nonjarita, \"Inyaa mobule. Eini Siaꞌu!\"\nLamai heꞌua siPetrus nonjarita eisiYesus, \"Guru, ane Siꞌoo eini, tujumo siaꞌu majaok eiSiꞌoo melampa eibabok nuogo.\" Lamai heꞌua siYesus nonuju siPetrus, \"Pajaoko menekai.\"\nLamai heꞌua siPetrus nenyau lamai tepayangan ane nompamulamo nelampa eibabok nuogo umaꞌo eisiYesus. Tapi jiompo bega naavar siia nelampa, siia nombalika teponyilignya lamai siYesus ane nompamulamo neꞌita tebalayang ane nerasai tebarat nakancang.\nLamai heꞌua siPetrus najari nobule ane nompamulamo nolodong. Siia neroroa, \"Guru, salamata siaꞌu!\" SiYesus nenyaua telima-Nya ane nondiit telima niPetrus. Lamai heꞌua Siia nonjarita eisiPetrus, \"Hee siꞌoo sanu mokurang nomarcaya, neteꞌuya siꞌoo nabata-bata?\"\nWatu siPetrus ane siYesus nesave eipayangan, tebarat selengaan nengondok. Temurit-murit he���ua tutuu neherang. Siira nonyomba siYesus ane nonjarita eiSiia, \"Tututuu, Siꞌoo teUnga nuꞌAlataꞌala.\"","id":"<urn:uuid:ab98bd32-a76c-49c3-aedd-b66225e042cc>","dump":"CC-MAIN-2023-23","url":"https:\/\/globalrecordings.net\/ko\/script\/tdj\/1231","date":"2023-06-05T16:33:03Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2023-23\/segments\/1685224652149.61\/warc\/CC-MAIN-20230605153700-20230605183700-00056.warc.gz","language":"law","language_score":0.3463878036,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"law_Latn_score\": 0.3463878035545349, \"nas_Latn_score\": 0.11229374259710312, \"mwv_Latn_score\": 0.044448371976614, \"tet_Latn_score\": 0.042205728590488434, \"bkl_Latn_score\": 0.024961786344647408, \"mnb_Latn_score\": 0.022437768056988716, \"blz_Latn_score\": 0.02019602246582508, \"lew_Latn_score\": 0.01925874501466751, \"aaz_Latn_score\": 0.01717514544725418, \"aoj_Latn_score\": 0.014180898666381836, \"row_Latn_score\": 0.013689309358596802, \"soq_Latn_score\": 0.01289741974323988, \"yaq_Latn_score\": 0.011464317329227924, \"otd_Latn_score\": 0.010236850008368492}","num_words":280,"character_repetition_ratio":0.07,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.194,"stopwords_ratio":0.007,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.22,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
6 |
+
{"text":"unfoldingWord 01 - Tepogutuong\nOutline: Genesis 1-2\nScript Number: 1201\nLanguage: Tajio\nTheme: Bible timeline (Creation)\nAudience: General\nGenre: Bible Stories & Teac\nPurpose: Evangelism; Teaching\nBible Quotation: Paraphrase\nStatus: Approved\nScripts are basic guidelines for translation and recording into other languages. They should be adapted as necessary to make them understandable and relevant for each different culture and language. Some terms and concepts used may need more explanation or even be replaced or omitted completely.\nTejarita eini sima iamaꞌo jojoo sanu eijuniaa majari. Iamaꞌo teꞌAlataꞌala nogutu telangit ane tejuniaa ncoono jojoo teisinya. Watu pamulaongnya tejuniaa eini jiompo najari. Jojoo nondoung ane teꞌAlus nuꞌAlataꞌala eibabok nuogo.\nLamai heꞌua teꞌAlataꞌala nomarenta, \"Jarimo terava!\" Lamai heꞌua terava najari. TeꞌAlataꞌala nonopei terava heꞌua \"meeleo\" ane tendoung heꞌua \"mondoung.\" TeꞌAlataꞌala nogutu terava heꞌua eieleo pamulanya.\nLamai heꞌua teeleo rorua, teꞌAlataꞌala nomarenta ane nogutu telangit eibabok nujuniaa. Tecaranya, Siia nongantaa teogo sanu umai eibabok lamai teogo sanu umai eiangkopnya.\nLamai heꞌua teeleo totolu, teꞌAlataꞌala nomarenta ane nongantaa teogo lamai tetana sanu moꞌogal. Siia nonopei tetana heꞌua \"tebaowan,\" ane Siia nonopei teogo \"tedagat.\" TeꞌAlataꞌala nengita tesapa sanu pinogutu-Nya heꞌua nombosi.\nLamai heꞌua teꞌAlataꞌala nomarenta, \"Jarimo tejuniaa mohasila jojoo nengangaya tepuu ane tetudaong.\" Heꞌuamo sanu najari. TeꞌAlataꞌala nengita tesapa sanu pinogutu-Nya heꞌua nombosi.\nLamai heꞌua teeleo aapat, teꞌAlataꞌala nomarenta ane nogutu teeleo, tevulang ane tevituong-vituong. TeꞌAlataꞌala nogutu jojoo heꞌua antau nombeena terava eijuniaa ane nogutu tetanda watu meeleo ane mondoung, tewatunya ane tetoung. TeꞌAlataꞌala nengita tesapa sanu pinogutu-Nya heꞌua nombosi.\nLamai heꞌua teeleo lelima, teꞌAlataꞌala nomarenta ane nogutu jojoo sanu melolon eilalong nuogo ane jojoo temamanuk. TeꞌAlataꞌala neꞌita tesapa sanu pinogutu-Nya heꞌua nombosi, ane Siia nombarakainya.\nLamai heꞌua teeleo oonong, teꞌAlataꞌala nomarenta, \"Jarimo jojoo nengangaya tebinaatang eibaowan!\" Lamai heꞌua jojoo najari sima sanu jinaritaa nuꞌAlataꞌala. Sanggaat najari tebinaatang nopiara, sanggaat najari tebinaatang noporagab ane sanggaat najari tebinaatang meila. TeꞌAlataꞌala neꞌita tesapa sanu pinogutu-Nya heꞌua nombosi.\nLamai heꞌua teꞌAlataꞌala nonjarita, \"Siꞌita mogutu temanusia sima selio-lio Siꞌita, antau siira okuasa eibabok nujuniaa ane eijojoo tebinaatang.\"\nLamai heꞌua teꞌAlataꞌala nongala tetana, nogutu sotoo telangkai, ane nonyubaa tenyaa netuvu eilalong nutoo heꞌua. Telangkai heꞌua tinopei siꞌAdam. TeꞌAlataꞌala nogutua tejoꞌong eipaio siꞌAdam maala momoia, ane nongembea siia eiriꞌua antau siia maala nomiara tejoꞌong heꞌua.\nEitanga nujoꞌong, teꞌAlataꞌala nonuda romata tepuu sanu magaya. Samata, tevuanya maala mogutu tetoo metuvu seende-endenya. Samata ntaninya, tevuanya maala mogutu tetoo moꞌotoi sanu mombosi ane sanu majaat. TeꞌAlataꞌala nombeena tevua sanu mombee teꞌotutuvu untuk noꞌinang. Tapi teꞌAlataꞌala nolarang siꞌAdam menginang tevua sanu mombee tepoꞌotoi. Ane tevua heꞌua noꞌinang, tetoo kana maate.\nLamai heꞌua teꞌAlataꞌala nonjarita, \"Ane temanusia boi simotoonya, jio mombosi.\" Tapi jio umai sotoo lamai jojoo tebinaatang maala majari tetopondulu niꞌAdam.\nLamai heꞌua teꞌAlataꞌala nogutu siꞌAdam neteꞌoturu mororok. Lamai heꞌua teꞌAlataꞌala nongala sobua teusuk niꞌAdam ane nogutu sotoo tebengkel ane nongomung siia eisiꞌAdam.\nWatu heꞌua siꞌAdam neꞌita tebengkel heꞌua, siia nonjarita, \"Ponouꞌongnya, siia sima siaꞌu! Siia kana notope 'teBengkel,' karna siia pinogutu lamai teLangkai.\" Eini tesabanya sotoo telangkai molinjoꞌi siama ane siinanya ane majari sotoo concoono telapinya.\nTeꞌAlataꞌala nogutu telangkai ane tebengkel sima tegambar ane terupa nuꞌAlataꞌala. TeꞌAlataꞌala nombarakai siira ane nonjarita eisiira, \"Ounga-omoꞌupu ane moniang mabari ane buꞌei tejuniaa.\" TeꞌAlataꞌala nengita jojoo sanu pinogutu-Nya heꞌua nombosi tutuu. Jojoo heꞌua najari eieleo oonong.\nWatu teeleo pepitu najaok, teꞌAlataꞌala notouko tepokarajaaong-Nya. Karna heꞌua, teꞌAlataꞌala nengondok lamai jojoo sanu ginaukaꞌo-Nya. Siia nombarakai teeleo pepitu heꞌua ane pinogutu-Nya mapacing, karna eieleo eini Siia nongondok lamai tepokarajaaong-Nya. Eini iamaꞌo teꞌAlataꞌala nogutu tejuniaa ane jojoo ntaninya.","id":"<urn:uuid:a8029854-01f0-479b-8baa-ee9f1b539188>","dump":"CC-MAIN-2023-40","url":"https:\/\/www.globalrecordings.net\/en\/script\/tdj\/1201","date":"2023-10-02T17:41:50Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2023-40\/segments\/1695233511002.91\/warc\/CC-MAIN-20231002164819-20231002194819-00001.warc.gz","language":"law","language_score":0.7314752936,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":5,"top_langs":"{\"law_Latn_score\": 0.731475293636322, \"nas_Latn_score\": 0.09637940675020218, \"row_Latn_score\": 0.024220110848546028, \"apb_Latn_score\": 0.012194395996630192}","num_words":559,"character_repetition_ratio":0.133,"word_repetition_ratio":0.004,"special_characters_ratio":0.162,"stopwords_ratio":0.034,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.732,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
7 |
+
{"text":"unfoldingWord 46 - SiSaulus Nomarcaya EisiYesus\nOutline: Acts 8:1-3; 9:1-31; 11:19-26; 13-14\nScript Number: 1246\nLanguage: Tajio\nAudience: General\nGenre: Bible Stories & Teac\nPurpose: Evangelism; Teaching\nBible Quotation: Paraphrase\nStatus: Approved\nScripts are basic guidelines for translation and recording into other languages. They should be adapted as necessary to make them understandable and relevant for each different culture and language. Some terms and concepts used may need more explanation or even be replaced or omitted completely.\nScript Text\nSiSaulus heꞌua teunga logas sanu nonjaga tejuba nutoo-too sanu nomate siStepanus. SiSaulus nomikir tetoponuut-toponuut niYesus nonuut tejalang sanu nelingu ane siira nonjanjaati teꞌAlataꞌala. Karna heꞌua siia nonjanjaati tetoo-too sanu nomarcaya. Siia umaꞌo lamai sombonua umaꞌo sombonua eiYerusalem neraꞌop telangkai ane tebengkel, ane nentamaa siira eipanjara. SiSaulus nonarima teꞌisin lamai teꞌImam sanu Mooge umaꞌo eiKota nuDamsik ane meraꞌop tetoo-too sanu nomarcaya ampi heꞌua ane mongomung siira metencile umaꞌo eiYerusalem.\nWatu siSaulus pepees nelampa eijalang umaꞌo teDamsik, terarat sanu marava lamai tesuruga mevalasaang eipapalitnya, ane siia noguar. SiSaulus neꞌeepe sotoo nonjarita, \"Saulus! Saulus! Neteꞌuya siꞌoo nonjanjaati siaꞌu?\" SiSaulus nonyimbat, \"Sisee siꞌoo, Guru?\" SiYesus nonyimbat, \"Siaꞌu siYesus sanu jinajaati niꞌoo.\"\nWatu siSaulus nembaung siia jio maala meꞌita. Tetagu-tagunya kanaboi nondiiti siia mentama umaꞌo teDamsik. SiSaulus jio nenginang ane nenginung eꞌendenya tolueleo.\nUmai sotoo temurit sanu tinope siꞌAnanias eiDamsik. TeꞌAlataꞌala nonjarita eisiia, \"Naꞌomo eivonua pomoiaong niSaulus. Embea telimamu eibabok niia antau siia maala meꞌitaonye.\" Tapi siꞌAnanias nonjarita, \"Guru, siaꞌu neꞌeepemo iamaꞌo tetoo heꞌua nonjanjaati tetoo-too sanu nomarcaya.\" TeꞌAlataꞌala nonyimbat, \"Naꞌomo! Siaꞌu kana momile siia mongulara tetopeꞌU eitoo-too nuYahudi ane eisuku-suku ntaninya. Siia kanaboi masesa mabari tegauk karna Siaꞌu.\"\nKarna heꞌua siꞌAnanias umaꞌo eisiSaulus, nongembea telimanya eibabok nuvaꞌinya, ane nonjarita, \"SiYesus, sanu nopopoꞌitaa teꞌalaenya eisiꞌoo eijalangomai, nonuju siaꞌu eisiꞌoo antau siꞌoo maala meꞌitaonye ane binuꞌei nuꞌAlus nuꞌAlataꞌala.\" SiSaulus selengaan maala neꞌitaonye, ane siꞌAnanias nombaptis siia. Lamai heꞌua siSaulus nenginang ane majari moꞌuigonye.\nSelengaan, siSaulus nompamula nokarevaa teKareva sanu Mombosi eitoo-too nuYahudi, inularnya, \"SiYesus heꞌua teUnga nuꞌAlataꞌala!\" Tetoo-too nuYahudi neherang karna tetoo sanu nonyoꞌaraimo momate tetoo-too sanu nomarcaya, eꞌeini nomarcaya eisiYesus valii. SiSaulus nebabantaong concoono tetoo-too nuYahudi, nepopoꞌitaa siYesus heꞌua teMesias.\nTouk lasoꞌuyaeleo eꞌendenya tetoo-too nuYahudi nogutu teniat momate siSaulus. Siira nongembea tetoo-too eigorbang nukota antau mepate siia. Tapi siSaulus neꞌeepe simamo teniat niira heꞌua ane tetagu-tagunya nondulu siia nesuvung. Watu ndoungnya siira nenyaua siia lamai telulu eitembok nukota eilalong nukaranji.\nTouk lasoꞌuyaeleo eꞌendenya tetoo-too nuYahudi nogutu teniat momate siSaulus. Siira nongembea tetoo-too eigorbang nukota antau mepate siia. Tapi siSaulus neꞌeepe simamo teniat niira heꞌua ane tetagu-tagunya nondulu siia nesuvung. Watu ndoungnya siira nenyaua siia lamai telulu eitembok nukota eilalong nukaranji.\nLasoꞌuyatoo sanu nomarcaya sanu nelinjok lamai teꞌasesesa eiYerusalem umaꞌo maavar jaok tekota nuꞌAntiokhia ane nokarevaa sima siYesus. Mabari tetoo eiꞌAntiokhia jio tetoo nuYahudi, tapi mabari tutuu nompamula majari tetoo sanu nomarcaya. SiBarnabas ane siSaulus umaꞌo eiriꞌua antau momaguru sima siYesus eitoo-too sanu paꞌali nomarcaya ane mopoꞌuig tetoo-too sanu nomarcaya eiriꞌua. EiꞌAntiokhia tetoo-too sanu nomarcaya eisiYesus nompamula tinope \"tetoo-too nuKristen.\"\nVavalii seeleo, watu tetoo-too nuKristen eiꞌAntiokhia pepees nopuasa ane nonggane, teꞌAlus nuꞌAlataꞌala nonjarita eisiira, \"Mongantaa siBarnabas ane siSaulus eiSiaꞌu. Siaꞌu nolevamo monggauka tepokarajaaong sanu kusus.\" Karna heꞌua tetoo-too nuKristen eiꞌAntiokhia nongganea siBarnabas ane siSaulus ane nongembea telima eibabok niira. Lamai heꞌua siira nonuju siBarnabas ane siSaulus antau mokarevaa teKareva sanu Mombosi sima siYesus eipomoiaong ntaninya sanu mabari. Karna heꞌua siBarnabas ane siSaulus umaꞌo ane nomaguru tetoo-too lamai lasoꞌuyasuku, ane mabari tetoo nomarcaya eisiYesus.","id":"<urn:uuid:8ecac4d0-7fc7-4fd3-b6b4-da0f095524a6>","dump":"CC-MAIN-2023-23","url":"https:\/\/www.globalrecordings.net\/en\/script\/tdj\/1246","date":"2023-06-09T15:01:07Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2023-23\/segments\/1685224656737.96\/warc\/CC-MAIN-20230609132648-20230609162648-00330.warc.gz","language":"law","language_score":0.4637691677,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":3,"top_langs":"{\"law_Latn_score\": 0.46376916766166687, \"nas_Latn_score\": 0.13971678912639618, \"row_Latn_score\": 0.04425378888845444, \"tet_Latn_score\": 0.039106130599975586, \"mwv_Latn_score\": 0.01721923053264618, \"lew_Latn_score\": 0.012167450971901417, \"aaz_Latn_score\": 0.011717436835169792, \"blz_Latn_score\": 0.011290385387837887}","num_words":548,"character_repetition_ratio":0.086,"word_repetition_ratio":0.115,"special_characters_ratio":0.163,"stopwords_ratio":0.042,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.419,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
law_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 462.98148148148147,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.07690740740740741,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0024814814814814816,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.16987037037037034,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.05320370370370369,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.4872592592592592,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 151.68723801158418,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.015879486555882835,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.015509543944319193,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.01670223570785072,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.07359734788640288,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.18319380399367638,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 448.5,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.075,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.168,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.035500000000000004,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 0.449,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 808.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.133,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.115,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.244,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.397,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 62.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.044,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.153,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.007,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.197,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 673.1000000000001,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.09670000000000001,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.18,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.06110000000000001,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 0.678,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 557.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.084,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.173,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.04675,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 0.61125,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 448.5,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.075,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.168,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.035500000000000004,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 0.449,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 355.75,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.068,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.159,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.03,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 0.3855,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "54",
|
112 |
+
"keep size": "47",
|
113 |
+
"remove size": "7"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
mek_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
mek_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,12 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
{"text":"1 Ioane 11Ufainagai aagoa ufa fou akegama koa kai, aufalao aga'o agu pagai maunina iifaga epipeni auga eagu. Isa eake emai agofa'ai aisama, lai i'ina iifaga isa eegai a'o alogonia, ke ifomai maamaisai aisa. Ke ifomai imamaisai isafa isa aafi opogaina. Pau lai ega'ina auga fouga aifafoua. 2Isa agu pagai maunina epipeni auga, Deo Ama auga fou keague. Isa lai eapakina penimai, ifomai maamaisai aisa. Ega puo lai isa kaisau auga ko'a mo aifafoua. Ke pau auga isa lai agu pagai iifaga epeniimai auga aifafoua. 3Ke lai kapa'ina aisa, ke a'o alogonia auga pau oi maamiai aifafoua. Ega koa oi isafa lai fou aga'omo famia aoma. Ke lai auga Ama'a Deo, ke Gauga Iesu Kristo fou aga'omo amia. 4Lau i'ina kapa'i fou'i lapapua'i oi eemiai laulaisa, ega koa lai kapa'ina maamiai aifafou'i au'i agokapa'i aisama, alomai agegama alogaina, emai alogama agepagai. 5Lai isa eegai i'ina iifaga a'o alogonia, ke pau oi maamiai aifafoua. Ega'ina iifaga auga, Deo eaea, ke kapa ma'oai ko'a'i mo i'a epakinai'a. Ke Isa alogai umina aga'o laa'i. 6Ega puo i'a agaifa, i'a Deo fou aga'omo amia agaoma kai, uminagai mo agaagu laomai apala'i agakapa'i paisa koa aisama, i'a pifoge au'a. Ke i'a Deo ega iifa ko'a'i au'i kai'iai alapea. 7Kai Deo eaea puo, i'a Deo ega iifa ko'a'i au'i kai'iai mo agapea, ke laomai felo'i mo agakapa'i aisama, i'a ma'oai opo'a aga'omo, ke fou kai'alao apea. Ke Deo Gauga Iesu i'a fau'aisai kolotiai ifa efaka auga, i'a a'a laomai apala'i ma'oai eikulai'i. 8Ke i'a agaifa, i'a a'a agu alogai laomai apala'i aga'o alakapa'i agaoma aisama, ifo'a afogei'a. Ke ega koa akapa aisama, Deo ega iifa ko'a'i alo'aisai akeka. 9Ke i'a laomai apala'i akapai'i au'i Deo maagai agaifafou'i koa aisama, Deo i'a a'a apala'i ega'ina au'i age'agegeaini'i, ke laomai apala'i ma'oai alo'aisai ageikulai'i. Gome Deo auga kapa'ina eifania agekapa eoma auga agekapa paisa, ke Isa auga afa felo mo epipeni. 10Ke i'a agaifa laomai apala'i alakapai'i agaoma aisama, Deo eifa i'a laomai apala'i akapai'i eoma puo, i'a Deo pifoge auga apamia. Ega koa akapa aisama, i'a Deo ega iifa alaafia alo'aisai aeka.\n1 Ioane 21Gauagai, Kristiano papiaumi, oi laomai apala'i folokapa'i laoma puo, malele i'ina laulaisa eemi efai. Kai oi epomiai aufalao aga'o laomai apala afekapa koa aisama, aufalao aga'o eague i'a ii'a eoge fau'aisai Ama'a Deo egoina. Ega'ina papiauga auga Iesu Kristo, Deo maagai Alo Opaina Auga. 2Isa ifo imaauga Deo epa'a penia, i'a a'a laomai apala'i ma'oai fau'iai emae, ega koa Deo i'a a'a laomai apala'i fea'ini'i eoma. I'ina ekapaisa auga, i'a mo fau'aisai laa'i kai, agofa'a papiau'i ma'oai isafa fau'iai ekapaisa. 3Ke i'a Deo ega iifa kainai agapea koa aisama, agalogo i'a Deo alogonia. 4Kai aufalao aga'o ageifa isa Deo elogonia ageoma kai, Deo ega iifa kai'iai afaepea auga, pifoge auga. Ke isa Deo ega iifa ko'a auga aeafia alogai aeka. 5Kai aufalao aga'o Deo ega iifa kai'iai epea aisama, Deo papiau ani'i eani auga laoga maina isa alo epogu. Ega puo i'a ega koa agakapa aisama, agalogo i'a auga Deo fou aague. 6Ke aufalao aga'o Deo fou keagu eoma koa aisama, isa ifo Iesu Kristo agofa'ai epea kapa'ina ekapaisa auga i'opoga mo fekapa. 7Ekefa'auagai, Kristiano papiaumi, lau Deo ega iifa kapula mamaga alapapua alapenimi kai, Deo ega iifa ufaina auga lapapua lapenimi. Oi Kristiano papiaumi omia mo aisama, ega'ina kinagai emai pau alogai, Deo oi kapa'ina fokapa eoma auga ologo efua. Ke ega'ina kinagai emai pau alogai isafa, Deo ega iifa ufaina ega'ina auga a'o ologonia efua. 8Ke Deo ega iifa ufaina ega'ina auga Iesu ega laomaisai, ke oi Kristiano papiaumi emi laomaisai eko'a mamaga emia. Kai lau Deo ega iifa kapula mamaga ega'ina auga lapapua oi eemi efai. Gome Iesu puogai papiau uminagai laomai apala'i kekapai'i au'i pau laa'i kemia. Ke Deo ega ikifa ko'a auga eaea i'a egefai'a. 9Ega kainai aufalao aga'o afeifa eaeai eague afeoma kai, alo ko'agai aaga akina Kristiano papiau'i ani'i afaeani koa aisama, isa laomai apala ekapa puo, uminagai mo eague. 10Kai aufalao aga'o alo ko'agai aaga akina Kristiano papiau'i ani'i eani aisama, isa eaeai eague puo Deo ega iifa ko'a'i au'i kai'iai epea, ke laomai felo'i mo ekapa'i. Ega koa ekapa kainai, kapa apala aga'o isa fefoge laomai apala fekapa auga afaekaina. 11Kai aufalao aga'o aaga akina Kristiano papiau'i ani'i aeani auga, laomai apala ekapa puo uminagai eague. Ke isa Deo aina elogo kai, aelogo koa i'opoga umina laoga maina ekapa. Ega puo isa kapa'ina ko'a, ke felo auga aelogo felo, gome ega'ina laoga maina isa maaga epakimi'inia. 12Gauagai, lau i'ina malelega oi eemiai laulaisa, gome oi Iesu aka opako'ania aisama, Deo oi emi laomai apala'i e'agegeaini'i. 13Amau aumi, lau i'ina malelega oi eemiai laulaisa, gome aagoa ufa fou akegama koa kai, Iesu eagu auga ologonia. Aau akiu au agu'ami aumi, lau i'ina malelega oi eemiai laulaisa, gome oi Iesu opako'ania aisama, Satani opalutinia. Gauagai, lau i'ina malelega oi eemiai laulaisa, gome Iesu puogai oi Deo Ama auga ologonia efua. 14Amau aumi, lau i'ina malelega oi eemiai laulaisa, gome aagoa ufa fou akegama koa kai, Iesu eagu auga ologonia. Ke aau akiu au agu'ami aumi, lau i'ina malelega oi eemiai laulaisa, gome Iesu puogai oi okapula alogai, Deo ega iifa alomiai ekae, ke Satani opamafua efua. 15Ke papiau agofa'ai keagu laomai apala'i kekapa'i au'i lao'i mai'i ani'i foloani. Ke agofa'a kapa'i ma'oai alomi ko'agai ani'i foloani. Ke kaisau alo ko'agai agofa'a kapa'i ani'i eani auga, Deo alo ko'agai papiau ma'oai ani'i eani auga laoga maina isa alogai laa'i. 16Gome agofa'ai laomai apala'i ma'oai Ama'a Deo eegai akemai kai, agofa'ai papiau aumauni laoga maina apala auga eegai kemai. Ega'ina lao'i mai'i auga, i'a anina aani laomai apala'i amakapa'i ifo'a alo'a amapagama aoma. Ke kapa ma'o aisa'i amaani'i amaafi'i aoma. Ke i'a a'a agu felo auga aina'auga apa'au alogaina. 17Kai agofa'a, ke agofa'ai kapa'ina aisa'i ani'i aani, ke alo'a kepagama, ke aisa'i amaani'i au'i ma'oai laa'i akemia. Kai kaisau Deo laomai anina eani au'i mo lao'i mai'i ekapa'i auga, ageagu pagainia. 18Gauagai, agofa'a ega fua auga kina emai kainagai. Ke Iesu ega ou auga agemai auga a'o ologonia efua. Ke oi a'o ologonia koa i'opoga, pau ganinagai Iesu ega ou au'i ma'o kemai efua. Iina koa emia auga, i'a epalogoni'a agofa'a ega fua kina emai kainagai aoma. 19Ke Iesu ega ou au'i ega'ina au'i, i'a ee'aisai kepealai kelao mo ganinagai, isa auga i'a fou laa'i. Gome i'a isa fou amamia koa aisama, isa i'a fou faagu mo. Kai isa kelao auga, isa i'a fou laa'i auga epakinai'a. 20Kai oi auga Iesu puogai Deo ega Spiritu oafiia fou oague. Ke Deo ega iifa ko'a'i ma'oai ologo afe'ai. 21Lau oi Deo ega iifa ko'a auga alologo puo eemiai i'ina malelega alaulaisa aefai. Kai oi Deo ega iifa ko'a auga ologo felo, ke pifoge auga Deo ega iifa ko'a eegai aemai auga ologo puo, i'ina malelega laulaisa eemi efai. 22Kai kaisau auga pifoge auga? Ega'ina papiauga auga, Iesu Mesaia auga epuniaiaina auga. Ke isa auga, Iesu Kristo ega ou auga. Ke isa Deo Ama auga, ke Deo Gauga auga fou epuniaiaini'i. 23Ke kaisau Gauga eumakalaina auga Ama isafa eumakalaina. Kai kaisau Iesu Deo Gauga eoma auga, Ama isafa isa fou kemia. 24Ega puo foisa felo mamagai mo Iesu fouga a'o ologonia auga fopako'ania alomiai feka. Ke ega'ina iifaga alomiai mo ageka aisama, Deo Gauga aufa kina mo oi fou agoagu, ke Deo Ama auga isafa, aufa kina oi fou agoagu. 25Ke Iesu ifo i'ina iifaga epako'ania eifania. Ega'ina auga isa agu pagai maunina agepeni'a eoma. 26Ke papiau isa'i oi kefogeimi keaga i'oinagai opea keoma. Lau ega'ina papiau'i ega kekapa oma kainai, i'ina malelega oi eemiai laulaisa. 27Oi Iesu opako'ania kainai Deo ega Spiritu oafiia auga fou oague. Ega puo aufalao aga'o oi fepamalelenimi apuga laa'i. Kai Iesu opako'ania kainai Deo ega Spiritu oi fou oague auga, oi kapa ma'oai epamalelenimi ologo. Ke isa kapa'ina epamalelenimi auga, pifoge laa'i, ko'a'i mo oi epamalelenimi. Ega puo Deo ega Spiritu kapa'ina epamalelenimi auga i'opoga mo fokapa, ega koa Iesu fou foagu. 28Ke pau gauagai, oi Iesu fopako'ania fou foagu, ega koa isa agemai aisama, alomi fopakapulania folomeagai agogai foapa. 29Ke Deo kapa ma'oai felo'i ekapa'i auga ologo koa aisama, papiau ma'oai laomai felo'i kekapa'i au'i, Deo gauga auga isafa ologo.\n1 Ioane 31Amoisa! Deo Ama'a alo ko'agai i'a ani'a eani alogaina auga gouga ekapaisa kainai, i'a Deo gauga au'a keomai'a! Ke i'a Deo gauga paisa. Ke agofa'a papiau'i Deo akelogonia kainai, isa i'a isafa akelogoni'a. Gome Deo i'a eifani'a gauga eomai'a kainai, Deo alo ko'agai i'a ani'a eani auga i'a alogo. 2Ekefa'auagai, pau i'a au'a Deo gauga kai, kapa'ina i'a faaga'aisai agemia auga aepalogoni'a koa. Kai i'a alogo Iesu agemai pugu aisama, i'a auga isa i'opoga mo agamia, gome isa iisa ala koa i'opoga auga i'opoga mo agaisa. 3Ke kaisau Iesu agemai pugu afia'amaga eafia'ama auga, Iesu Deo maagai alo opaina ipauma koa i'opoga, isa ifo alo e'ima laomai apala aga'o aekapa. 4Ke kaisau laomai apala ekapa auga Deo ega iifa eaupea. Gome laomai apala auga, Deo ega iifa kainai aepea. 5Kai oi ologo Iesu i'a a'a laomai apala'i gaa'ini'i eoma puo, emai i'ina agofa'agai. Ke isa alogai apala aga'o laa'i. 6Ke aufalao aga'o isa fou keagu auga laomai apala afaekapa mo afaelao. Kai kaisau laomai apala agekapa mo agelao auga, isa afaeisa, ke afaelogo. 7Gauagai, oi kai aga'o faefogeimi keaga i'oinagai folopea. Kaisau laomai felo mo ekapa auga Iesu Deo maagai alo opaina auga koa i'opoga, isa isafa alo opai auga emia. 8Kai aufalao aga'o laomai apala'i ekapa'i aefuafua auga, Satani apuga. Gome aagoa ufa fou kegama aisama, Satani isafa ega'ina kinagai e'ina laomai apala'i ekapai'i mo emai pau. Kai Deo Gauga auga, Satani ega pinauga gaauoka eoma puo, emai i'ina agofa'agai. 9Kai kaisau Deo gauga emia auga, isa alogai Deo ega mauni mamaga ekae euki puo, laomai apala afaekapa afaelaolaoaina paisa. Ke isa Deo gauga ipauma kainai, laomai apala afaekapa afaelaoaina paisa. 10Ke kaisau laomai felo afaekapa aisama, isa auga Deo gauga laa'i. Ke kaisau aaga akina Kristiano auga alo ko'agai anina afaeani aisama, isa isafa Deo gauga laa'i. Iina koa emia aisama, i'a fiakoa mo kaisau auga Deo gauga, ke kaisau auga Satani gauga auga alogo. 11Oi Kristiano omia mo kinagai, i'ina iifaga a'o ologonia; I'a aga'o aga'o alo'a ko'agai ani'a faani. 12Ega puo oi Kaino koa folomia. Isa auga Satani gauga emia kainai, ifo akina eaupugua. Kapa puo Kaino ifo akina eaupugua? Gome isa kapa'ina ekapai'i au'i Deo maagai apala'i kai, isa akina kapa'ina ekapai'i au'i Deo maagai felo'i. 13Aau akiu Kristiano papiaumi, papiau agofa'ai laomai apala'i kekapa'i au'i oi animi afakeani aisama folokauai. 14Ke i'a alogo i'a aa'a aki'a ani'i aani kainai, a'a agu ufaina auga emae efua, ke pau mauni mamaga agu pagai maunina aafia. Ke kaisau aaga akina ani'i aeani aisama, isa ega agu ufaina auga aemae, ke mauni mamaga, agu pagai maunina isafa aeafia. 15Ke kaisau aaga akina ani'i aeani auga, Deo maagai isa auga auau auga koa i'opoga. Ke oi ologo auau auga, agu pagai maunina afaeafia. 16Iesu i'a fau'aisai emae. Ega koa ekapaisa i'a alo'a ko'agai papiau ani'i ala faani oma auga pau alogo. Ke i'a Iesu koa i'opoga famia, alo'a ko'agai aa'a aki'a ani'i faani, ke fau'iai famae mo ganinagai ekainia. 17Oi amoopolaga. Aufalao aga'o kapa aga'o eegai ekae kai, papiau aga'o kapa ega'ina anina eani auga eisa ganinagai, gua aeania aepenia koa aisama, ala koa i'opoga Deo papiau ani'i eani alogaina auga laoga maina isa alogai ageka? 18Gauagai, i'a ake'aisai mo falaifa papiau ani'i aani falaoma kai, alo'a ko'agai isa ani'i aani auga laoga maina fakapa, ke alo'a ko'agai fapinauga fapalagaini'i. 19- 20Iina koa agakapa aisama, alogo i'a Deo ega iifa ko'a'i au'i kai'iai mo apea. Ke epogai alo'a agepaini'a i'a papiau apala'a ageoma mo ganinagai, Deo agogai auga, alo'aisai gagao mo ageka. Gome Deo auga alo'aisai kapa'ina ekaega, ke aopolani'i au'i eka'egaini'i, ke kapa ma'oai mo elogo afe'ai. 21Ekefa'auagai, i'a alo'aisai alogo apala aga'o alakapaisa koa aisama, i'a Deo agogai afalamani'i. 22Ke kapa'ina Isa agagoina auga isafa eegai agaafia paisa. Gome Isa i'a kapa'ina epaini'a fakapa eoma auga akapa, ke alo fapagama kapa'i mo akapa'i. 23Ke Deo ega iifai i'a kapa'ina fakapa eoma auga i'ina: I'a Isa Gauga Iesu Kristo aka fapako'ania. Ke Iesu epaini'a koa i'opoga alo'a ko'agai aga'o aga'o ani'a faani. 24Kaisau Deo eifania koa kekapa au'i, Deo fou keagu, ke Deo isafa isa fou keagu. Ke Deo ega Spiritu i'a epenii'a i'a Deo fou aague auga epalogoni'a.\n1 Ioane 41Ekefa'auagai, papiau spiritu ega isapuai kenini'ani keoma au'i folopako'a afe'aini'i. Kai oi isa kapa'ina keifania auga Deo ega Spiritu ma eegai emai keifania auga fo'opo foisa. Gome profeta pifoge'i ma'o kepealai agofa'a fofouga kepea. 2Aufalao aga'o eifa, Iesu Kristo papiau aumauni imaaugai emai agofa'ai eoma auga, kapa'ina isa eifania auga Deo ega Spiritu eegai emai eifania. Oi isa Deo ega Spiritu isapugai ma kenini'ani auga, iina agokapulai oma'i. 3Kai kaisau afaeifa, Iesu Kristo papiau aumauni imaaugai emai afaeoma auga, Deo eegai aemai. Kai isa auga Iesu ega ou auga ega isapuai emai enini'ani. Oi Iesu ega ou auga agemai eoma auga fouga a'o ologonia. Ke ou auga ega'ina, pau ganinagai emai efua i'ina agofa'agai eague. 4Kai gauagai, oi auga Deo eegai omai, ke oi Iesu ega ou au'i opalutini'i efua. Gome Iesu oi alomiai eague auga, ou auga agofa'ai papiau epo'iai epinauga auga eka'egaina. 5Kai papiau kapa'i ou auga ega'ina papagai kepinauga au'i agofa'a papiau'i. Ega puo isa agofa'a papiau'i e'i nini'aniai kenini'ani. Ke agofa'a papiau'i isa kapa'ina keifani'i au'i aina'i kelogo. 6Kai i'a auga Deo ega papiau. Ke kaisau Deo elogonia auga, i'a kapa'ina aifania auga aina'a elogo. Kai kaisau Deo ega papiau laa'i auga, i'a kapa'ina aifania auga aina'a aelogo. Iina koa emia aisama kaisau Deo ega Spiritu ko'a auga ega nini'ani eifania, ke kaisau spiritu pifoge ega nini'ani eifania auga alogo. 7Ekefa'auagai, i'a alo'a ko'agai aga'o aga'o ani'a faani, gome ega'ina laoga maina auga Deo eegai emai. Ke kaisau alo ko'agai papiau ani'i eani auga Deo gauga emia, ke isa Deo kaisau auga elogo. 8Kai kaisau alo ko'agai papiau ani'i aeani auga Deo aelogonia, gome Deo auga aufa kina mo alo ko'agai papiau ani'i eani. 9Ke Deo alo ko'agai anina eani Gauga faagagai i'a agu pagai maunina faafia eoma. Ega puo Gauga ega mo aga'omo auga eulaisa emai agofa'ai. Deo iina ekapa oma, i'a ani'a ala eani oma auga epakinai'a. 10Ke i'a Deo anina aani puo laa'i kai, Deo ifo alo ko'agai i'a ani'a eani. Ega puo ifo Gauga elogoaina eulaisa emai i'a a'a laomai apala'i fau'iai ifo imaauga Deo epa'a penia emae. Deo papiau fou ani'i agaani auga laoga maina iina koa. 11Ekefa'auagai, Deo alo ko'agai i'a ani'a ega eani oma kainai, i'a isafa alo'a ko'agai aga'o aga'o ani'a ega faani oma. 12Kai aga'o Deo aeisaisa. Kai i'a alo'a ko'agai aga'o aga'o ani'a agaani aisama, Deo i'a alo'aisai ageagu. Ke Deo papiau ani'i eani koa i'opoga, i'a isafa papiau ani'i ega faani oma auga laoga maina alo'a agepapogua. 13Ke i'a alogo i'a Deo alogai aague, ke isa i'a alo'aisai eague, gome Deo ega Spiritu i'a epenii'a. 14Ke Deo Ama auga Gauga agofa'a papiau'i ma'oai kania'i feagamauga eoma puo, eulaisa emai. Ega koa emia auga lai ifomai maamaisai aisa, ke pau papiau ma'oai maa'iai ko'a auga aifafoua. 15Ke aufalao aga'o alo ko'agai ageifa Iesu Deo Gauga ageoma auga, Deo isa alogai eague, ke isa Deo alogai eague. 16Ke ega koa emia puo alogo, ke apako'ania Deo alo ko'agai i'a ani'a eani auga laoga maina faugai aague. Ke Deo auga alo ko'agai i'a ani'a eani. Ega puo kaisau ega agu alogai alo ko'agai papiau ani'i eani auga, Deo isa fou keagu, ke isa Deo fou keagu. 17Iina koa agakapa aisama, i'a epo'aisai Deo alo ko'agai i'a ani'a eani auga laoga maina alo'a agepogu. Ega koa Deo muni papiau e'i laomai felo, o apala afa agepeni'i aisama, i'a alo'a agekapula Deo agogai agaapa. Gome agofa'ai aagu alogai, Iesu papiau ani'i eani alogaina koa i'opoga, i'a isafa papiau ani'i aani alogaina. 18Kaisau alo ko'agai Deo ke papiau fou ani'i eani koa aisama, afaemani'i. Ke isa alo ko'agai Deo, ke papiau fou ani'i feani auga laoga maina alo agepogu aisama, alogai mani'i agepealai. Gome kaisau emani'i auga, Deo isa afa apala agepenia auga mani'ina epa'aua. Kaisau emani'i auga alogai Deo alo ko'agai papiau ani'i eani auga laoga maina alo afaepogu. 19Ke i'a alo'a ko'agai Deo anina aani, gome Isa alo ko'agai i'a ani'a eani kaukau. 20Kai aufalao aga'o ageifa, alo ko'agai Deo anina eani eoma kai, papiau ani'i afaeani koa aisama, isa pifoge auga. Gome isa papiau maagai eisa'i kai, alo ko'agai ani'i aeani auga, Deo aeisa auga alo ko'agai anina ageani afaekaina. 21Kai Deo i'a iifa kapula i'ina epenii'a: Kaisau alo ko'agai Deo anina eani auga, papiau i'oi'i isafa ani'i feani eoma.\n1 Ioane 51Ke papiau kapa Iesu Mesaia auga epako'ania aisama, isa Deo gauga. Ke kaisau alo ko'agai au aga'o anina eani aisama, au ega'ina gauga isafa anina eani. 2I'a alo'a ko'agai Deo anina aani, ke Isa kapa'ina eifani'i au'i akapa'i. I'a iina agakapa oma aisama, agalogo i'a alo'a ko'agai Deo gauga au'i isafa ani'i aani. 3I'a Isa kapa'ina eifania auga fakapa. Ke kapa'ina eifania fakapa eoma auga i'a ee'aisai afaemeau. I'a alo'a ko'agai Deo anina aani auga laoga maina iina koa. 4Gome kaisau Deo gauga kemia au'i, agofa'a lao'i mai'i apala'i keumakalaini'i. Ke i'a a'a pako'a Iesu eegai aoge aisama, agofa'a ega apala apalutini'i. 5Kaisau auga agofa'a lao'i mai'i apala'i agepalutini'i? Kaisau epako'ania Iesu Deo Gauga eoma auga mo, ega koa agekapa agekaina. 6Iesu Kristo ega'ina emai i'ina agofa'agai. Ke isa feisai baptismo eafiia, ke kolotiai emae ifa efaka. Ke ega koa emia isa kaisau auga i'a epakinai'a. Ke Deo ega Spiritu auga iifa ko'a ipauma mo eifania puo, Iesu faagagai ega koa emia auga, ko'a auga eifafoua. 7Gome kapa oiso i'ina kapa aga'omo fouga keifafoua: 8Ega'ina kapa'i oiso epo'iai aga'o auga, Deo ega Spiritu. Ke aga'o auga Iesu feisai baptismo eafiia aisama, kapa'ina egama auga, ke kapa oiso auga, Iesu kolotiai ifa efaka aisama, kapa'ina egama auga. I'ina kapa'i oiso kegama auga, Iesu Kristo Deo Gauga ko'a auga fouga keifafoua. 9Papiau kapa aga'o emia auga keisa, ke ko'a mo keifafoua aisama apako'ania. Kai Deo kapa'ina eifania auga kapa akaiki'a ipauma, gome ega'ina auga Deo ifo ko'a mo eifafoua. Ke Deo kapa'ina eifania auga, Isa Gauga fouga eifafoua. 10Kaisau Iesu Deo Gauga epako'ania auga, ega'ina iifaga ko'a auga isa gua alogai eka. Kai kaisau Iesu Deo Gauga auga aepako'ania auga, Deo pifoge auga epamia. Gome isa Deo ifo Gauga fouga ko'a mo eifafoua auga aepako'ania. 11Deo i'a agu pagai maunina epenii'a. Ke agu pagai maunina ega'ina auga Iesu Kristo eegai ekae. I'ina iifaga auga Deo eifa ko'ania. 12Ke kaisau Deo Gauga epako'ania auga agu pagai maunina eafia. Ke kaisau Deo Gauga aepako'ania auga, agu pagai maunina aeafia. 13Lau oi Deo Gauga aka opako'ania aumi eemiai i'ina malelega laulaisa. Ega koa oi agu pagai maunina oafiia auga fologo laoma. 14I'a Isa ega logoai kapa'ina anina eani auga kainai mo agagoina aisama, aina'a agelogo. Ke i'a i'ina kapulagai Deo eega alao apinoi. 15Ke kapa'ina Isa agoina auga aina'a elogo auga agalogo aisama, kapa'ina Isa agoinia auga, alogo aafiia efua. 16Ke aufalao aga'o aaga akina Kristiano papiauga, laomai apala aga'o agekapa kai, laomai apala ega'ina isa afaepamae umania mo koa aisama, isa papiau ega'ina faugai femegamega. Ega koa Deo isa ega apala fe'agegeaina, ke agu pagai maunina fepenia. Kai laomai apala'i isa'i au'i papiau kepamae umani'i mo. Lau isa ega'ina lao'i mai'i fau'iai femegamega alaoma. 17Ke laomai apala'i ma'oai auga Deo maagai apala'i moa'ina. Ega mo ganinagai laomai apala'i isa'i au'i mae umamo afakepagama. 18Ke i'a alogo aufalao aga'o Deo gauga emia auga, laomai apala afaekapa mo afaelaolao. Ke Iesu Deo Gauga auga, isa e'ima kania egagaoga puo, Satani isa faagagai kapa aga'o aekapa. 19Ke i'a alogo i'a auga Deo ega papiau kai, agofa'ai Deo oko akelogo au'i, Satani ega isapuai isa e'ima'i. 20Ke Deo Gauga emai agofa'ai ikifa epenii'a, ega koa Deo ko'a auga isafa alogo. Ke pau i'a auga Deo ko'a auga, ke Gauga Iesu Kristo fou e'i papiau. Ke Iesu Kristo ega'ina auga, Deo ko'a, ke agu pagai maunina gome auga. 21Ega puo gauagai, oi deo pifoge'i au'i fomuni'i laoma.\nhttp:\/\/www.bible.is\/MEKPNG\/1John\/1\/D","id":"<urn:uuid:64d6d232-6731-4774-961d-52930012f762>","dump":"CC-MAIN-2017-34","url":"http:\/\/femissionaria.blogspot.com\/2015\/08\/1-ioane-mekeo.html","date":"2017-08-20T13:43:01Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2017-34\/segments\/1502886106754.4\/warc\/CC-MAIN-20170820131332-20170820151332-00444.warc.gz","language":"mek","language_score":1.0000095367,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":4,"top_langs":"{\"mek_Latn_score\": 1.000009536743164}","num_words":3328,"character_repetition_ratio":0.086,"word_repetition_ratio":0.008,"special_characters_ratio":0.238,"stopwords_ratio":0.377,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
2 |
+
{"text":"1 Thessalonians 11 Lau Paulo, i'ina malelega lapapua, Silas, ke Timoti aumai oiso akamaisai laulaisa oi Deo ega iifi e'a papiaumi Tesalonika taoninai oague aumi eemi efai. Oi auga Iesu Kristo opako'ania kainai, Deo Ama auga, ke Lopia Iesu Kristo fou e'i papiau omia.\nLai i'a Ama'a Deo amegamega penia, ega koa Lopia Iesu Kristo fou e'i gafegafe akaiki'a, ke e'i gagao fou fekepenimi foagu felo aoma.\nTesalonika Taonina Papiau'i E'i Pako'a Faugai Paulo Deo Tenkiu Epeniia2 Lai amegamega aisama, oi aopolanimi faumiai Deo tenkiu apenia aefuafua. 3 Ke oi Iesu Kristo opako'ania, ke emi pako'ai pinauga okapai'i auga fouga alogo. Ke oi alomi ko'agai Deo papiau fou ani'i oani alogaina kainai, ala opinauga oma auga isafa fouga alogo. Ke oi emi afia'ama Lopia Iesu Kristo eegai oogeisa kainai, kina apala'i oafii'i ganinagai, gamu'i mo ooponia oafiapia mo, emi pinauga okapaisa paisa. Ega'ina kapa'i ma'oai okapai'i au'i, aufa kina emai megamegai, Ama'a Deo agogai aopolanimi aefuafua.\n4 Aau akiu Kristiano papiaumi, lai Deo tenkiu apenia, gome alogo Isa alo ko'agai oi animi eani alogaina kainai ekinanimi ega papiau omia. 5 Gome lai iifa faunina Iesu fouga auga, nini'anina mo oi eemi alafaiseina kai, Deo ega isapuai isafa mirakulo kemia oisa'i, ke Deo ega Spiritu oi guami eafi opogaina kainai, iifa faunina Iesu fouga auga iifa ko'a ipauma paisa auga ologo. Ke lai oi epomiai aagu aisama, oi kaimiai emai agu ala akapa oma auga isafa oisa ologo. 6 Ke oi lai oisamai iisamai mo o'opoisa, ke ega koa okapaisa Lopia Iesu Kristo isafa iisa mo o'opoisa. Kai ega'ina okapaisa alogai, papiau oi keafi apalanimi okiekie alogaina mo ganinagai, Deo ega Spiritu alogama epipeni auga alogamagai, iifa faunina Iesu fouga oafiia opako'ania. 7 Ke ega koa okapaisa kainai, oi auga Masedonia ke Akaia ago'iai pako'a papiau'i ma'oai kapa'ina fekekapa auga opakina'i kekapaisa. 8 Ke iifa faunina Iesu fouga oi faagamiai epealai auga, Masedonia ke Akaia ago'i mo aelao kai, oi Deo opako'ania auga fouga afu ma'oai elao kelogo. Ega kainai lai ega'ina faagagai nini'ani aga'o afalaifania. 9 Gome lai oi eemi afai aisama, ega'ina papiau'i ifo'i oi lai ala oifa koko omaimai auga, fouga maamaisai keifania. Ke ega'ina mo laa'i kai, oi deo pifoge'i omunii'i kai Deo ko'a eaguega, afaemaemae auga oaipenia, ega pinauga okapa auga isafa, fouga maamaisai keifania. 10 Ke Deo eoge Iesu Kristo maeai epamaunimue auga, isa Deo ega guakupu agemai auga eegai kania'a eagamauga. Oi Deo Gauga ega'ina auga ega mai pugu o'ima auga isafa fouga maamaisai keifania.\nCopyright information for `MEK\nWelcome to STEP Bible\nFrom Tyndale House, Cambridge UK\nUse the search box to find Bibles, commentaries, passages, search terms, etc. Here are some examples:\nESVGen 1\nThis shows how to quickly lookup a passage.\nNIVESVKJVGen 1\nLooking up a passage in three different translations is also easy.\nESVbrother\nThis asks STEP to search for the Greek word for 'brother' and show the results in the ESV.\nNIVESVlandhe.sed\nThis example runs both a 'Hebrew word search' and a 'Text' search and shows the results in both the NIV and ESV.\nESVthroneDavidIsa-Rev\nYou can mix most searches. This finds any word translated as 'throne' in the Prophets and the New Testament, but only in verses concerning the topic 'David'. This excludes verses which refer to a 'throne' in other contexts.\nKJVWHNUJohn 1\nInterlinear Hebrew & Greek is available for some translations with grammar (and more soon). To reverse the interlinear order, click on a version abbreviation under the verse number.\n© Tyndale House, Cambridge, UK - 2018","id":"<urn:uuid:586115a6-7e52-46ff-978e-77246cf8b587>","dump":"CC-MAIN-2018-13","url":"https:\/\/www.stepbible.org\/?q=version=MEK%7Creference=1Th.1","date":"2018-03-21T03:33:39Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-13\/segments\/1521257647567.36\/warc\/CC-MAIN-20180321023951-20180321043951-00448.warc.gz","language":"mek","language_score":0.9995910525,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":3,"top_langs":"{\"mek_Latn_score\": 0.999591052532196}","num_words":564,"character_repetition_ratio":0.061,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.212,"stopwords_ratio":0.241,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.999,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
3 |
+
{"text":"Revelation of John 15\nAgelo Au'i Imagea Gua Kapa Apala'i Keafii'i Kemai Au'i1 Egae kai lau ufai gou akaiki'a i'oina aga'o papiau fekeisa fekeopofua auga gouga laisa. Ega'ina auga agelo au'i imagea gua kapa apala'i imagea gua muniai ipauma keafii'i kemai au'i. Lau kapa apala'i ega'ina au'i muniai ipauma au'i laoma, gome isa faaga'iai Deo ega guakupu agepafua. 2 Ke lau kalati a'u koa i'opoga, lo fou keogefoua auga laisa. Ke papiau kapa'i ifeni koa i'opoga, ke papiau isa iisa i'opoga mo kekapa auga, ke isa aka nambaga fou kepalutini'i au'i a'u ega'ina niegai keapa laisa'i. Ke Deo isa harp epenii'i auga ima'iai keafii'i. 3 Ke isa Deo ega pinauga auga Moses ega iifi, ke Sipi Gauga fou e'i iifi keifinia keinaka:\n\"Lopia Deo kapa ma'oai alokapa'i agekaina Aumu,\noi kapa'ina lokapa'i au'i, akaiki'a'i ipauma'i, ke papiau keisa'i keopofua.\nOi agofa'a fofouga e'i Kin Aumu,\nOi emu keaga auga opaina ke ko'a ipauma.\n4 O Lopia, kaisau Oi afaemani'iainio, ke akamu akaiki'a afaepamia?\nGome oi ifomu mo alo lolofa Aumu.\nAgo ma'oai papiau'i akemai\nOi agomuai akeau afagainio,\ngome Oi emu pinauga opaina auga papiau maa'iai lopafokia,\" keoma.\n5 Ega'ina afegai lau maau elao aisama, ufai Deo ega e'a, Deo iifa ko'a eifania auga gouga e'a e'ele epaagalaisa auga laisa. 6 Ke Deo ega e'a alogai agelo imagea gua, kapa apala'i imagea gua keafi'i au'i kepealai kemai. Ke isa tiapu felo ipauma linen keoma au'i, ai'ofu'i ke kekimage au'i kei'iuka'i, ke olaga'iai tiapu goldai kekapa'i au'i kegope pagaini'i. 7 Ke pagama kapa'i maa'i maunina au'i pani epo'iai aga'o auga agelo au'i imagea gua au'i liti goldai kekapa'i au'i ma'oai imagea gua epenii'i keafii'i. Ke ega'ina liti'i alo'iai auga Deo eague aoniamo Auga ega guakupu kepapogu'i keka. 8 Ke Deo ega isapu, ke eaea akaiki'a ipauma faagagai aku akaiki'a emai Deo ega e'a ega'ina epapogua. Ke kai aga'o Deo ega e'a ega'ina alogai afaekoko agelao agelo imagea gua e'i kapa apala'i imagea gua au'i akepafua'i afegai kai.\nCopyright information for `MEK\nWelcome to STEP Bible\nFrom Tyndale House, Cambridge UK\nUse the search box to find Bibles, commentaries, passages, search terms, etc. Here are some examples:\nESVGen 1\nThis shows how to quickly lookup a passage.\nNIVESVKJVGen 1\nLooking up a passage in three different translations is also easy.\nESVbrother\nThis asks STEP to search for the Greek word for 'brother' and show the results in the ESV.\nNIVESVlandhe.sed\nThis example runs both a 'Hebrew word search' and a 'Text' search and shows the results in both the NIV and ESV.\nESVthroneDavidIsa-Rev\nYou can mix most searches. This finds any word translated as 'throne' in the Prophets and the New Testament, but only in verses concerning the topic 'David'. This excludes verses which refer to a 'throne' in other contexts.\nKJVWHNUJohn 1\nInterlinear Hebrew & Greek is available for some translations with grammar (and more soon). To reverse the interlinear order, click on a version abbreviation under the verse number.\n© Tyndale House, Cambridge, UK - 2018","id":"<urn:uuid:3f3be099-36f8-4e9f-9fb1-9eb835970bc2>","dump":"CC-MAIN-2018-13","url":"https:\/\/www.stepbible.org\/?q=version=MEK%7Creference=Rev.15","date":"2018-03-19T20:45:43Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-13\/segments\/1521257647146.41\/warc\/CC-MAIN-20180319194922-20180319214922-00631.warc.gz","language":"mek","language_score":0.9995144606,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":3,"top_langs":"{\"mek_Latn_score\": 0.9995144605636597}","num_words":481,"character_repetition_ratio":0.054,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.229,"stopwords_ratio":0.229,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.999,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
4 |
+
{"text":"Matthew 23\nIesu Moses Ega Iifa Pamalelega Au'i Ke Faliseo Au'i Fou Efinai'i1 Egae kai Iesu la'afou papiau'i ke ega imoi fou epaini'i einaka: 2 \"Moses ega iifa pamalelega au'i, ke Faliseo au'i fou auga Moses afuga keafia, ke isa iifa papiau kepeni'i kai'iai fekepea keoma. 3 Ega puo oi isa aina'i foafia, ke kapa ma'oai kepainimi fokapa'i keoma au'i fokapa'i. Kai kapa'ina kekapa auga folokapa, gome isa kapa'ina keifania auga akekapa. 4 Ke isa meau akaiki'a ke'ofa papiau fago'iai keogeaua kepua, ke meau i'oina i'oina papiau kepeni'i kai'iai kegapea keoma. Kai ifo'i akelogoaini'i ima'i keke'e aga'omo mo ganinagai akeafiakae, ega'ina papiau'i akepalagaini'i fago'iai meau akeafiopua.\n5 \"Kai isa kapa ma'oai kekapa'i auga, papiau fekeisa'i keoma puo kekapa'i. Ega puo isa fe'a e'ele Deo ega iifa faagagai kepapua auga akaiki'a kepamia kai kania'iai o fago'iai keoge. Ke afe'i tiapuga kuagai ufe koa i'opo'i kepa'au opu'i, tiapu kepakaikai'i au'i kepamaefa alogaini'i. 6 Ke anina keani miamia kina'iai ke Iudea papiau'i e'i la'afou afu'iai au akaiki'a'i keaguagu au'i mo afu'iai fekeagu keoma. 7 Ke anina keani afa'afa afu'iai papiau isa fekepamegoni'i keoma. Ke anina keani, papiau isa fekeifani'i 'Rabai' fekeoma'i keoma.\n8 \"Kai oi auga fakeifanimi 'Rabai,' fakeoma, gome oi emi Pamalele Auga aga'omo. Ke isa auga Kristo. Ke oi ma'oai auga isa papagai ke oi ma'oai aami akimi. 9 Ke aagoai kai aga'o foloifaga 'amau' folooma, gome oi Amami ko'a ipauma aga'omo, ke isa auga ufai eague. 10 Ega'ina mo laa'i kai, kai aga'o oi fakeifanimi pamalele aumi fakeoma. Gome oi emi pamalele auga aga'omo, ke ega'ina auga Kristo. 11 Kai oi epomiai kaisau akaiki'a ipauma auga, oi emi pinauga auga agemia. 12 Gome kaisau ifo akaiki'a epamia auga, Deo isa au e'ele agepamia. Kai kaisau ifo e'ele epamia auga, Deo isa au akaiki'a agepamia.\n13 \"Moses ega iifa pamalelega aumi ke Faliseo aumi fou pifoge aumi! Deo oi afa apala fepenimi laoma! Gome oi papiau Deo ega agofa'ai fekekoko auga pa'afina okupuga. Ega koa okapa oi ifomi alokoko, ke papiau egae kegakoko keoma au'i isafa alologoaini'i akekoko. ▼\n▼ 13-14 Papiau isa'i 13-14 fuagai i'ina iifaga kepapua: \"Moses ega iifa pamalelega aumi ke Faliseo aumi fou pifoge aumi! Deo afa apala ipauma fepenimi laoma. Gome oi pifogeai afuafu e'i amu oanianilaini'i, ke papiau kegaisami ooma puo megamega maefa'i ipauma'i oifani'i. Ega puo oi afa apala ipauma agoafia.\"\n15 \"Moses ega iifa pamalelega aumi ke Faliseo aumi fou pifoge aumi! Deo oi afa apala ipauma fepenimi laoma! Gome oi ago ma'oai ke a'u afu'i ma'oai opafua'i kai, papiau aga'omo alo opaponia munimiai epea. Ke isa oi fou omia aisama, oi isa opalifu alogaina, ke oi isa tiapolo gauga opamia. Ke oi emi laomai apala auga aga'omo mo koa i'opoga kai, isa ega laomai apala auga gua koa i'opoga emia, oi emi laomai apala eka'egaina.\n16 \"Moses ega iifa pamalelega aumi ke Faliseo aumi, oi auga maakimi'i au'i koa i'opomi papiau opapea me'e'i aumi! Deo oi afa apala fepenimi laoma! Gome oi papiau opaini'i oifa, aufalao aga'o Deo ega e'a akagai pako'a nini'anina agekapa auga kapa aga'o laa'i ooma. Kai isa Deo ega e'a alogai gold eka auga akagai pako'a nini'anina agekapa aisama, ega'ina nini'anina isa egope koa i'opoga puo laa'i agepamia afaekaina ooma. 17 Oi kafo'o maakimi'i aumi! Kapa'ina auga kapa akaiki'a: Gold, o Deo ega e'a gold epalolofania auga kapa akaiki'a? 18 Ke oi iina oifa oma isafa, 'Aufalao aga'o Deo amu opa'a penia afugai pako'a nini'anina agekapa auga kapa aga'o laa'i ooma. Kai aufalao aga'o pipeni amuga ega'ina afugai ekaega auga laagai pako'a nini'anina agekapa auga, ega'ina nini'anina isa egope koa i'opoga puo laa'i agepamia afaekaina,' ooma. 19 Oi maakimi'i aumi! Kapa'ina auga kapa akaiki'a: pipeni amuga, o Deo amu opa'a penia afuga pipeni epalolofania auga kapa akaiki'a? Iifa ko'a Deo amu opa'a penia afuga auga kapa akaiki'a. 20 Ega puo kaisau Deo amu kepa'a penia afugai eapa pako'a nini'anina ekapa auga, afu ega'inagai mo pako'a nini'anina aekapa kai kapa ma'oai egae kekae au'i isafa laa'iai pako'a nini'anina ekapa. 21 Ke kaisau Deo ega e'a akagai pako'a nini'anina ekapa auga, e'a mo akagai pako'a nini'anina aekapa kai, Deo egae alogai eague auga isafa akagai pako'a nini'anina ekapa. 22 Ke ufa auga Deo ega aguagu afuga. Ega puo kaisau ufa akagai pako'a nini'anina ekapa auga, Deo ega aguagu afuga, ke Deo egae eague auga akagai pako'a nini'anina ekapa.\n23 \"Moses ega iifa pamalelega aumi, ke Faliseo aumi auga pifoge aumi! Deo oi afa apala fepenimi laoma! Gome oi emi fo'ama gamuga felo'i fekepamia'i kapa'i au'i ou'aga alogai, aga'omo oafilaisa Deo opalao penia. Ega'ina kapa'i aka'i mint, dill ke cummin. Kai oi Moses ega iifai kapa akaiki'a'i fou'i eifani'i au'i oumakalaini'i. Ega'ina auga oi papiau ee'iai Deo maagai laomai felo fokapa, ke papiau gua'i foania. Ke oi Deo fopako'ania. Oi Moses ega iifa muniai laifani'i au'i fokapa'i, ke kapa'ina okapa kakaua auga isafa foloumakalaina fokapa. 24 Oi maakimi'i au'i koa i'opomi, papiau opapea me'e'i. Oi emi apala Deo maagai auga, kaputi alogai aguma koa i'opoga e'ele eka oisa aisama, oafilaisa. Kai emi apala Deo maagai akaiki'a ipauma kamelo koa i'opoga mo ganinagai, kaputi alogai eka oisa kai, aloisa koa i'opoga oinu okogopa. Ega koa okapa, kapa e'ele'i muni'iai opea kai, Deo maagai kapa akaiki'a auga oumakalaina.\n25 \"Moses ega iifa pamalelega aumi ke Faliseo aumi fou pifoge aumi! Deo oi afa apala fepenimi laoma! Gome oi afemi, kaputi ke liti afe koa i'opoga auga oikua iisa felo ipauma. Kai oi alomi, kaputi liti fou alo'i koa i'opoga auga aloikua eofu afe'ai. Oi alomi auga a'ao epogu, ke kapa ma'oai apala'i omaani'i au'i, ke kapa oi alomi fekepagama alogaina au'i mo oi alomi epogu. 26 Faliseo aumi, maami ekimi'i! Kaputi ke liti alo'i foiku kakaua kai, afe'i isafa felo agemia.\n27 \"Moses ega iifa pamalelega aumi ke Faliseo aumi fou pifoge aumi! Deo oi afa apala fepenimi laoma! Gome oi afemi auga, la ke'ima felo iisa felo ipauma koa i'opoga. Kai alomi auga, la alogai kapa ofu'i ma'oai, ke papiau aga'o imaauga efoka, ke uniaga mo ekae koa i'opoga. 28 Ega koa i'opoga, papiau ee'iai oi afemiai auga, alo opai papiaumi koa i'opomi. Kai alomi auga, pifoge ke laomai apala'i ipauma'i epogu.\n29 \"Moses ega iifa pamalelega aumi, ke Faliseo aumi fou pifoge aumi! Deo oi afa apala fepenimi laoma! Gome oi profeta ke alo opai au'i kemae au'i fou e'i la okapai'i ke opakaikai'i. 30 Ke oifa oinaka, 'Lai ufumai apamai mia'iai amaagu koa aisama, lai isa fou aga'omo falamia profeta ega'ina ifa'i falapafaka,' ooma. 31 Oi ega ooma puo, oi ifomi papiau profeta ega'ina keaupugu'i au'i oi ufumi apami auga ko'a mo oifafoua. 32 Ke oi ufumi apami laomai apala ke'inaisa auga laagai amoapau amopafua.\n33 \"Oi auga kaapa ke kaapa apala ipauma auga gauga aumi! Oi ipeliai emi laomai apala afa foafia auga eegai ala agopiaukoko oma? 34 Oi ufumi apami laomai apala ke'inaisa auga laagai foapau fopafua laoma puo lau profeta, ikifa au'i, ke e'u iifa pamalelega au'i laulai'i eemi kefai. Ega'ina papiau'i epo'iai isa'i agoaupugu'i, ke isa'i kolotiai agoau'u'u'i. Ke isa'i emi la'afou afu'iai agogapuki'i, ke isa'i au'i agoula'i taoni aga'o aga'o alo'iai agokoko agofai agolaoaina. 35 Ega koa agokapa, aagoai papiau alo'i opaina au'i ifa'i efaka au'i ma'oai e'i puo oi agopuo. Ega'ina auga pau mo okapa auga mo laa'i kai, Apele faagagai age'ina agemai, Berakaia gauga, profeta Sakaraia Deo ega e'a, ke a'o Deo opa'a penia afuga fou epo'iai keaupugua auga isafa e'i puo oi agopuo. 36 Iifa ko'a maamiai laifania, ega'ina kapa'i ma'oai oi pau oague aumi faagamiai akemia,\" eoma.\nIesu Ierusaleme Taonina Gua Eaniia37 Egae kai Iesu Ierusaleme taonina eisa gua eaniia puo epapinapina einaka, \"O Ierusaleme, Ierusaleme! Ierusaleme taoninai oagu papiaumi. Oi profeta oaupugui'i, ke Deo papiau eemiai eulai'i au'i isafa kepoai ofoupugui'i. Ke o'olo ina papiega gauga epakai guguaini'i panina papagai epakaisogoni'i koa i'opoga, lau isafa kina ma'o alou ko'agai oi gaumi maafi kaigugui'i laoma kai, oi opamafua anina aloani. 38 Maami galao oi emi e'a maini emia ekae, kai aga'o egae laa'i amoisa. 39 Gome lau lapainimi. Oi lau afoloisau pugu agelao agoifa, 'Lopia akagai emai auga Deo eegai kapa felo'i eafi'i,' ▼\n▼ 39 Sam 118:26agooma kai agoisau pugu,\" eoma.\nCopyright information for `MEK\nWelcome to STEP Bible\nFrom Tyndale House, Cambridge UK\nUse the search box to find Bibles, commentaries, passages, search terms, etc. Here are some examples:\nESVGen 1\nThis shows how to quickly lookup a passage.\nNIVESVKJVGen 1\nLooking up a passage in three different translations is also easy.\nESVbrother\nThis asks STEP to search for the Greek word for 'brother' and show the results in the ESV.\nNIVESVlandhe.sed\nThis example runs both a 'Hebrew word search' and a 'Text' search and shows the results in both the NIV and ESV.\nESVthroneDavidIsa-Rev\nYou can mix most searches. This finds any word translated as 'throne' in the Prophets and the New Testament, but only in verses concerning the topic 'David'. This excludes verses which refer to a 'throne' in other contexts.\nKJVWHNUJohn 1\nInterlinear Hebrew & Greek is available for some translations with grammar (and more soon). To reverse the interlinear order, click on a version abbreviation under the verse number.\n© Tyndale House, Cambridge, UK - 2018","id":"<urn:uuid:89739fcc-472b-4812-b73d-772eb698cf48>","dump":"CC-MAIN-2018-34","url":"https:\/\/www.stepbible.org\/?q=version=MEK%7Creference=Mat.23","date":"2018-08-15T08:00:37Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-34\/segments\/1534221209980.13\/warc\/CC-MAIN-20180815063517-20180815083517-00519.warc.gz","language":"mek","language_score":0.9999990463,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":3,"top_langs":"{\"mek_Latn_score\": 0.9999990463256836}","num_words":1470,"character_repetition_ratio":0.084,"word_repetition_ratio":0.041,"special_characters_ratio":0.235,"stopwords_ratio":0.302,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
5 |
+
{"text":"Revelation of John 2\nEfesus Iifi E'a Papiau'i E'i Iifa1 Isa lau epainiau pugu einaka, \"Efesus iifi e'a papiau'i e'i iifa ipapea auga ▼\n▼ 1 Grik malagai isafa agelo keoma. Ke verse 8, 12, ke 18 alogai isafa ekae.ega iifa i'ina fopapua:\n- \"I'ina auga, mi'imi'i imagea gua ima kaina kainai eafii'i auga, ke lanepa ipafa'a'i afu'i goldai kekapa'i, au'i imagea gua epo'iai epealao epeamai auga kapa'ina eifania auga fouga.\n- Kai lau oi i'ina auga mo alokapa felo auga anina alaani. Oi alomu ko'agai lau aniu loani kakaua auga, pau lopua'afuga.\n▼ 6 I'ina auga papiau laomai apala'i i'oi'i i'oi'i kekapa'i au'i e'i la'afou aga'o.papiau'i kapa'ina kekapa'i au'i alomi ko'agai ani'i aloani. Ega koa i'opoga mo, lau isafa alou ko'agai ega'ina lao'i mai'i ani'i alaani. 7\n- Kaisau aina ekae auga, Deo ega Spiritu iifi e'a ee'iai kapa'ina eifania auga aina felogo. Ke kaisau ega pako'ai laomai apala'i epalutini'i auga, lau isa alalogoaina, Deo ega agofa'ai au puaga mauni epipeni auga anina ageania.\nSmina Iifi E'a Papiau'i E'i Iifa8 Isa lau epainiau pugu einaka, \"Smina iifi e'a papiau'i e'i iifa ipapea auga ega iifa i'ina fopapua:\n- \"I'ina iifaga auga, isa ufaimaaga emia auga, ke muniai ipauma emia auga, ke emae kai emaunimue auga ega iifa.\n- Kaisau aina ekae auga, Deo ega Spiritu iifi e'a ee'iai kapa'ina eifania auga aina felogo. Ke kaisau ega pako'ai laomai apala'i epalutini'i auga, laomai apala'i kekapa'i au'i muni mae gua akepamia aisama, isa faaga ala aga'o afaeoma.\nPerkamum Iifi E'a Papiau'i E'i Iifa12 Isa lau epainiau pugu einaka, \"Perkamum iifi e'a papiau'i e'i iifa ipapea auga ega iifa i'ina fopapua:\n- \"I'ina iifaga auga, isa pipaini a'ifaga apie apie kepaaka eako alogaina auga eafia auga ega iifa.\n- Kaisau aina ekae auga, Deo ega Spiritu iifi e'a ee'iai kapa'ina eifania auga aina felogo. Ke kaisau ega pako'ai laomai apala'i epalutini'i auga, lau mana laogefake'i au'i alapenia ageania. Ke lau isa kepo keloga isafa alapenia. Ke kepo laagai aka mamaga ipapua emia auga kai aga'o i'oina afaelogo kai, kaisau ega'ina kepo eafia auga mo agelogo.\nTiatira Iifi E'a Papiau'i E'i Iifa18 Isa lau epainiau pugu einaka, \"Tiatira iifi e'a papiau'i e'i iifa ipapea auga ega iifa i'ina fopapua:\n- \"I'ina iifaga auga, isa Deo Gauga maaga alo lo eufa emoge eaea akaiki'a ipauma emia koa i'opoga auga, ke isa ife auli lo e'isapu alogaina auga logai keuma epo emaefa kai, kepakuma ekimage alogaina auga koa i'opoga emia auga ega iifa.\n- Kai lau oi i'ina auga mo alokapa felo auga anina alaani. Oi Jesebel ifo eifaga profeta papiega eoma auga loafia fou oagu. Isa ega pamaleleai lau e'u pinauga au'i, epapea me'e'i kelao amage koa lao'i mai'i apala'i kekapai'i, ke fo'ama deo pifoge'i kepa'a peni'i au'i fo'ama'i keanii'i.\n- Ke kaisau ega pako'ai laomai apala'i agepalutini'i auga, ke isa lau kapa'ina anina laani auga agekapa'i mo agelao kina fuagai aisama, lau isa agofa'a fofouga papiau'i fe'ima'i auga isapuga alapenia.\nCopyright information for `MEK\nWelcome to STEP Bible\nFrom Tyndale House, Cambridge UK\nUse the search box to find Bibles, commentaries, passages, search terms, etc. Here are some examples:\nESVGen 1\nThis shows how to quickly lookup a passage.\nNIVESVKJVGen 1\nLooking up a passage in three different translations is also easy.\nESVbrother\nThis asks STEP to search for the Greek word for 'brother' and show the results in the ESV.\nNIVESVlandhe.sed\nThis example runs both a 'Hebrew word search' and a 'Text' search and shows the results in both the NIV and ESV.\nESVthroneDavidIsa-Rev\nYou can mix most searches. This finds any word translated as 'throne' in the Prophets and the New Testament, but only in verses concerning the topic 'David'. This excludes verses which refer to a 'throne' in other contexts.\nKJVWHNUJohn 1\nInterlinear Hebrew & Greek is available for some translations with grammar (and more soon). To reverse the interlinear order, click on a version abbreviation under the verse number.\n© Tyndale House, Cambridge, UK - 2018","id":"<urn:uuid:f4cba5bf-f4ba-489d-96d1-d00cfccfff00>","dump":"CC-MAIN-2018-34","url":"https:\/\/www.stepbible.org\/?q=version=MEK%7Creference=Rev.2","date":"2018-08-19T11:51:56Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-34\/segments\/1534221215077.71\/warc\/CC-MAIN-20180819110157-20180819130157-00463.warc.gz","language":"mek","language_score":0.9999337196,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":3,"top_langs":"{\"mek_Latn_score\": 0.9999337196350098}","num_words":630,"character_repetition_ratio":0.064,"word_repetition_ratio":0.126,"special_characters_ratio":0.234,"stopwords_ratio":0.246,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
6 |
+
{"text":"1 Corinthians 131 Lau papiau mala'i i'oina i'oinagai fanini'ani, ke agelo ganinagai mala'iai fanini'ani ma kai, alou ko'agai papiau ani'i afalaani koa aisama, e'u nini'ani auga, talamu maini keauga a'o emia, o meleki kepaleke'i a'o'i ealogai alogaina koa i'opoga alamia. 2 Ke lau profeta koa famia, Deo ega iifa faifafoua auga ipenina faafia, ke logo ma'oai, ke ogefake kapa'i ma'oai falogo, ke e'u pako'a Deo eegai fekapula alogaina iku fapaini'i fekepea auga pipeni'i faafi'i mo ganinagai, alou ko'agai papiau ani'i afalaani koa aisama, lau auga kapa aga'o laa'i. 3 Ke lau e'u kapa ma'oai eeuai kekae au'i ulalu papiau'i fapeni'i, ke Deo ega iifa lainogonia kainai, papiau isa'i Deo ega iifa anina akeani au'i, lau loai fekeumaisau mo ganinagai, alou ko'agai papiau ani'i afalaani koa aisama, Deo lau afa felo afaepeniau.\n4 Ke alomi ko'agai Deo, ke papiau fou ani'i agoani aisama, kina apala'i, o laomai apala'i eemiai akemia mo ganinagai, emi alomafu agoafiapia mo. Ke alomi ko'agai Deo, ke papiau fou ani'i agoani aisama, papiau ma'oai ee'iai agogafegafe. Ke alomi ko'agai Deo, ke papiau fou ani'i agoani aisama, papiau ma'oai ee'iai afolopikupa. Ke alomi ko'agai Deo, ke papiau fou ani'i agoani aisama, olagami afolo'anina. Ke alomi ko'agai Deo, ke papiau fou ani'i agoani aisama, afoloaina'au. 5 Ke alomi ko'agai Deo ke papiau fou ani'i agoani aisama, kapa'ina apala'i au'i afolokapa'i papiau alo'i afolopamafua. Ke alomi ko'agai Deo, ke papiau fou ani'i agoani aisama, ifomi mo afoloopolanimi. Ke alomi ko'agai Deo, ke papiau fou ani'i agoani aisama, papiau ee'iai guami afaekupu afaefiakoa. Ke alomi ko'agai Deo, ke papiau fou ani'i agoani aisama, papiau oi eemiai apala kekapaisa auga, afoloopolani'i. 6 Ke alomi ko'agai Deo, ke papiau fou ani'i agoani aisama, laomai apala eegai alomi afaegama kai, Deo ega iifa ko'a auga mo eegai alomi agegama. 7 Ke alomi ko'agai Deo, ke papiau fou ani'i agoani aisama, aufa kina papiau agopakaisogoni'i, ke emi pako'a Deo paisa eegai agooge. Ke kapa felo aga'o isa eegai agoafia auga afia'amaga agopa'aua. Ke alomi ko'agai Deo, ke papiau fou ani'i agoani aisama, kina apala foafia fokiekie mo ganinagai, aufa kina ega'ina kapa'i gamu'i mo agoopo.\n8 Oi Deo, ke papiau fou ani'i oani auga laoga maina afaefua, ageka aoniamo. Kai papiau profeta koa kemia Deo ega iifa keifafoua auga ipenina afaeka aoniamo kai laa'i agemia. Ke papiau mala i'oinagai Deo fekemegamega penia ipenina keafia auga isafa laa'i agemia. Ke papiau Deo ega logo ma'oai fekelogo auga ipenina keafia auga isafa laa'i agemia. 9 Gome pau i'ina kina alogai, i'a Deo ega logo afa'agamo mo alogo, ke profeta koa amia Deo ega iifa afa'agamo mo alogo auga, pau aifafoua. 10 Kai muni Iesu agemai pugu kapa ma'oai agepafoki'i aisama, pau i'ina kina alogai kapa'ina afa'agamo alogo au'i laa'i akemia. 11 Ke lau e'eleuai aisama, imoi koa lanini'ani, imoi kapa'ina keopolani'i au'i laopolani'i, ke imoi koa lakagakaga. Kai laapao au lamia aisama, imoi e'ele'i e'i laomai muniu kelao. 12 Ke pau kapa'ina aisa auga oleoleai kapa aga'o alaisa felo koa i'opoga kai, muni aisama, kapa'ina lalauga aisa auga ifo'a maa'a ko'agai agaisa felo. Ke pau kapa'ina lalogo auga afa'agamo mo lalogo kai, ega kinagai aisama Deo lau elogoniau koa i'opoga, lau isafa kapa ma'oai alalogo afe'ai.\n13 Kai pau auga i'ina kapa'i au'i oiso au'i mo akeka aoniamo: Deo fapako'ania, ke Deo eegai faafia'ama. Ke alo'a ko'agai Deo, papiau fou ani'i faani. Kai ega'ina kapa'i oiso epo'iai auga, alo'a ko'agai Deo, ke papiau fou ani'i faani auga, kapa akaiki'a ipauma.\nCopyright information for `MEK\nWelcome to STEP Bible\nFrom Tyndale House, Cambridge UK\nUse the search box to find Bibles, commentaries, passages, search terms, etc. Here are some examples:\nESVGen 1\nThis shows how to quickly lookup a passage.\nNIVESVKJVGen 1\nLooking up a passage in three different translations is also easy.\nESVbrother\nThis asks STEP to search for the Greek word for 'brother' and show the results in the ESV.\nNIVESVlandhe.sed\nThis example runs both a 'Hebrew word search' and a 'Text' search and shows the results in both the NIV and ESV.\nESVthroneDavidIsa-Rev\nYou can mix most searches. This finds any word translated as 'throne' in the Prophets and the New Testament, but only in verses concerning the topic 'David'. This excludes verses which refer to a 'throne' in other contexts.\nKJVWHNUJohn 1\nInterlinear Hebrew & Greek is available for some translations with grammar (and more soon). To reverse the interlinear order, click on a version abbreviation under the verse number.\n© Tyndale House, Cambridge, UK - 2018","id":"<urn:uuid:ea1d7bb6-0277-4490-9496-237a8d83ed80>","dump":"CC-MAIN-2018-43","url":"https:\/\/www.stepbible.org\/?q=version=MEK%7Creference=1Cor.13","date":"2018-10-15T20:20:49Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-43\/segments\/1539583509690.35\/warc\/CC-MAIN-20181015184452-20181015205952-00467.warc.gz","language":"mek","language_score":0.9999295473,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"mek_Latn_score\": 0.9999295473098755}","num_words":722,"character_repetition_ratio":0.152,"word_repetition_ratio":0.031,"special_characters_ratio":0.228,"stopwords_ratio":0.298,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
7 |
+
{"text":"Romans 7\nAmage Faagagai Kapa Aga'o Alaafi'opo1 Aau akiu Kristiano papiaumi, lau kapa'ina laifa kakaua auga alomi aekainia koa aisama, lau oi Moses ega iifa ologo aumi maamiai lanini'ani. Au aga'o maaga mauninai eague alogai, Moses ega iifa isapuga isa e'ima auga alologo ma? 2 Pau amage papiau'i alaafi'opo'i. Moses ega iifa kainai auga, papie aga'o akafa auni'i keague alogai, Moses ega iifa isa akafa auni'i egope'i. Kai isa akafa agemae koa aisama, Moses ega iifa isa akafa auni'i keamage iifaga egopei'i auga egae egupu. 3 Ega puo papie ega'ina akafa eaguega kai age'uegekae au i'oina aga'o ageakafania koa aisama, papiau isa akeifaga amage papiega kai, au i'oina aga'o fou kefeu laomai apala kekapa akeoma. Kai isa akafa agemae koa aisama, Moses ega iifa isa akafa auni'i egopei'i auga egae agegupu. Ke isa au i'oina aga'o feakafania mo ganinagai, isa amage papiega kai au i'oina aga'o fou kefeu laomai apala ikapa papiega afaemia.\n4 Ega puo aau akiu Kristiano papiaumi, lau kapa'ina maifania laoma auga, Iesu Kristo imaaugai oi isafa Moses ega iifai oi Deo maagai alo opai aumi fomia auga eegai omae. Ega koa oi papiau i'oina aga'o, Deo isa maeai epamaunimue auga apuga fomia. Ke ega koa Deo faugai i'a pua'a felo faoge eoma. 5 Gome papiau aumauni laoga maina apala i'a e'imai'a kinagai aisama, laomai apala'i amaani'i au'i i'a alo'aisai keka kepinauga. Ega'ina auga Moses ega iifa epaini'a ega'ina lao'i mai'i falakapa'i eoma au'i i'a kepaafi'a koa i'opoga, ega'ina lao'i mai'i akapai'i. Ke i'a ega akapa oma puo, pua'a auga, i'a lalau'aisai amae koa i'opoga. 6 Kai pau auga, Moses ega iifa ufainagai egopei'a auga eegai amae, ke papagai apealai. Ega koa i'a Deo ega Spiritu ega keaga mamagai aapauka apinauga. Kai keaga ufaina, Moses ega iifa papiau fouga kepapua auga keagagai alaapa alapinauga.\nMoses Ega Iifa Ke Laomai Apala7 Ega koa aisama, pau kapa'ina faifania? I'a agaifa Moses ega iifa auga papiau e'i laomai apala epagama agaoma ma? Laa'i afaekaina! Iifa gome lau laomai apala kapa'ina auga falalogo kai, Moses ega iifa faagagai laomai apala kapa'ina auga lalogo. Gome Moses ega iifa faeifa, \"Kapa apala'i folomaani'i,\" ▼\n▼ 7 Exodus 20:17; Deuteronomy 5:21faeoma koa aisama, kapa'ina aka kapa apala'i folomaani'i auga falalogo. 8 Kai laomai apala Moses ega iifa kapula ega'ina epapinauga, kapa'ina apala'i falakapa'i eoma auga, lau epaopolaniau alouai laomai apala'i i'oi'i ma'o mo lamaani'i. Gome Moses ega iifa laa'i aisama, papiau laomai apala kapa'ina auga akelogo. Ega puo laomai apala emae koa i'opoga. 9 Ufainagai Moses ega iifa kapa'ina eifania auga alalogo felo aisama, lau e'u agu alogai laomai apala aga'o alakapaisa koa i'opoga agugai laagu. Kai muniai Moses ega iifa kapula ega'ina emai aisama, lau laomai apala kapa'ina auga lalogo kainai, Moses ega iifa laomai apala eafimauga koa i'opoga. Ke lau laomai apala'i lakapai'i puo, Deo maagai lamae koa i'opoga. 10 Ke Moses ega iifa ega'ina ma'oai kai'iai fapea mauni femaiseina faafia eoma auga mo iifa'i ma'oai kai'iai fapea aekainia puo, Moses ega iifa ega'ina mae emaiseina auga lakapulaisa. 11 Lau ega laifa oma, gome laomai apala Moses ega iifa kapula ega'ina epapinauga, kapa'ina apala'i falakapa'i eoma auga, lau epaopolaniau, efogeisau laomai apala lakapaisa. Ke ega koa emia lau Moses ega iifa kapula kainai auga lau Deo maagai famae. 12 Ega koa aisama Moses ega iifa auga Deo maagai elolofa, ke Deo eifa kapula peni'a kapa'ina fakapa eoma auga isafa Deo maagai elolofa, opaina ke felo ipauma.\n13 Ega koa aisama, Deo maagai kapa'ina felo auga mae lau eeu emaiseina ma? Laa'i! Laomai apala mae emaiseina. Ega emia oma ega koa papiau Deo maagai laomai apala kapa'ina auga fekeisa fekelogo eoma. Ega puo laomai apala kapa'ina felo auga epapinauga laomai apala lakapaisa, Deo maagai famae eoma. Ega koa emia Deo eifa kapula peniau kapa'ina fakapa eoma auga iifaga faagagai, laomai apala ega'ina auga laomai apala ipauma femia eoma.\n14 Lau ega laifa oma, gome Moses ega iifa auga Deo ega Spirituai emai. Kai lau auga, papiau aumauni laomai apala ikapa au, laomai apala lau e'afaisau ega kala'afi lamia, laomai apala fakapa eoma. 15 Lau ega laifa oma, gome lau ifou kapa'ina lakapa auga oko alalogo kai, lakapaisa mo. Gome lau kapa'ina anina laani makapa laoma auga alakapa kai, alou ko'agai kapa'ina anina alaani auga lakapa. 16 Ke lau kapa'ina falakapa laoma auga lakapa koa aisama, lau isafa Moses ega iifa kapa'ina eifania auga ekainia ke felo laoma. 17 Ke pau auga lau kapa'ina anina alaani auga lakapa auga, lau ifou alakapa kai laomai apala lau alouai ekae auga lau epaafiau lakapa. 18 Lau ega laifa oma, gome lau lalogo lau papiau aumauni imaau alogai auga kapa aga'o felo aeka. Gome lau anina laani kapa'ina felo auga makapa laoma kai, ega'ina pinaugaga maafia makapa laoma auga aekainiau. 19 Gome lau felo makapa laoma auga alakapa. Kai laomai apala falakapa laoma auga lakapa aefuafua. 20 Pau lau kapa'ina falakapa laoma auga lakapa koa aisama, ega'ina auga lau ifou alakapa kai, laomai apala lau alouai ekae auga epaafiau lakapa.\n21 Ega puo lau alouai i'ina iifaga ekae epinauga: Lau alouai laomai felo makapa laoma alogai, laomai apala isafa egae lau alouai eka. 22 Gome lau guau alo ipaumagai auga Deo ega iifa eegai alou egama. 23 Kai imaau kapa'i isa'iai auga iifa i'oina aga'o isa faaga'iai epinauga laisa. Ke iifa i'oina ega'ina lau imaauai epinauga auga iifaga, lau alouai kapa'ina laopolaga felo laoma auga fou kepipaini. Ke laomai apala lau imaau alogai epinauga auga iifaga lau epatipulaniau laomai apala lakapa. 24 Ega kainai lau lalifu afe'ai! Kaisau koa i'opoga lau imaauai ega koa lakapaisa puo famae auga eegai agepapealaisau? Kai aga'o laa'i! 25 Kai Deo tenkiu aapenia! Isa i'a a'a Lopia Iesu Kristo faagagai laomai apala'iai epapealai'a.\nEga koa aisama, lau alouai auga Deo ega iifa ega kala'afi lamia. Kai papiau aumauni laoga maina apala kainai imaauai auga laomai apala fakapa iifaga ega kala'afi lamia.\nCopyright information for `MEK\nWelcome to STEP Bible\nFrom Tyndale House, Cambridge UK\nUse the search box to find Bibles, commentaries, passages, search terms, etc. Here are some examples:\nESVGen 1\nThis shows how to quickly lookup a passage.\nNIVESVKJVGen 1\nLooking up a passage in three different translations is also easy.\nESVbrother\nThis asks STEP to search for the Greek word for 'brother' and show the results in the ESV.\nNIVESVlandhe.sed\nThis example runs both a 'Hebrew word search' and a 'Text' search and shows the results in both the NIV and ESV.\nESVthroneDavidIsa-Rev\nYou can mix most searches. This finds any word translated as 'throne' in the Prophets and the New Testament, but only in verses concerning the topic 'David'. This excludes verses which refer to a 'throne' in other contexts.\nKJVWHNUJohn 1\nInterlinear Hebrew & Greek is available for some translations with grammar (and more soon). To reverse the interlinear order, click on a version abbreviation under the verse number.\n© Tyndale House, Cambridge, UK - 2018","id":"<urn:uuid:7e104d7d-08f5-460d-9fae-a970cc8a5024>","dump":"CC-MAIN-2018-43","url":"https:\/\/www.stepbible.org\/?q=version=MEK%7Creference=Rom.7","date":"2018-10-15T10:54:44Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-43\/segments\/1539583509170.2\/warc\/CC-MAIN-20181015100606-20181015122106-00289.warc.gz","language":"mek","language_score":0.9999982119,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"mek_Latn_score\": 0.9999982118606567}","num_words":1104,"character_repetition_ratio":0.114,"word_repetition_ratio":0.022,"special_characters_ratio":0.217,"stopwords_ratio":0.328,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
8 |
+
{"text":"Ikidaore mo Dekinai Konna Isekai ja\nเรื่องย่อ Ikidaore mo Dekinai Konna Isekai ja\nไม่มีเรื่องย่อของ Ikidaore mo Dekinai Konna Isekai ja\nคำที่เกี่ยวข้อง Ikidaore mo Dekinai Konna Isekai ja\nIkidaore mo Dekinai Konna Isekai ja, อ่าน Ikidaore mo Dekinai Konna Isekai ja, อ่านการ์ตูน Ikidaore mo Dekinai Konna Isekai ja, อ่านการ์ตูนออนไลน์ Ikidaore mo Dekinai Konna Isekai ja, มังงะ Ikidaore mo Dekinai Konna Isekai ja, Ikidaore mo Dekinai Konna Isekai ja แปลไทย, Ikidaore mo Dekinai Konna Isekai ja TH, Ikidaore mo Dekinai Konna Isekai ja อัพเดทล่าสุด, Ikidaore mo Dekinai Konna Isekai ja manga, Ikidaore mo Dekinai Konna Isekai ja ตอนที่, Ikidaore mo Dekinai Konna Isekai ja ch., ดาวน์โหลด Ikidaore mo Dekinai Konna Isekai ja, Download Ikidaore mo Dekinai Konna Isekai ja, อ่าน Ikidaore mo Dekinai Konna Isekai ja ก่อนใครได้ที่ KingsManga ราชาการ์ตูน","id":"<urn:uuid:6eab3877-5e97-4e8e-9e41-fb76029991cd>","dump":"CC-MAIN-2021-04","url":"https:\/\/www.kingsmanga.net\/manga\/ikidaore-mo-dekinai-konna-isekai-ja\/","date":"2021-01-20T22:16:55Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2021-04\/segments\/1610703522133.33\/warc\/CC-MAIN-20210120213234-20210121003234-00641.warc.gz","language":"mek","language_score":0.5651370287,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":6,"top_langs":"{\"mek_Latn_score\": 0.5651370286941528, \"hvn_Latn_score\": 0.03540995344519615, \"pah_Latn_score\": 0.032072361558675766, \"alp_Latn_score\": 0.029641808941960335, \"sab_Latn_score\": 0.02822902612388134, \"btd_Latn_score\": 0.01610175333917141, \"waj_Latn_score\": 0.01472918875515461, \"tsn_Latn_score\": 0.014003193937242031, \"mak_Latn_score\": 0.012838704511523247, \"ghs_Latn_score\": 0.011895803734660149}","num_words":127,"character_repetition_ratio":0.365,"word_repetition_ratio":0.119,"special_characters_ratio":0.165,"stopwords_ratio":0.142,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.515,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
9 |
+
{"text":"upega lakapi upega paolo upega paolo upega fagota Bale mutia upega tenisi laulau ta'avale fa'amau upega sikafu Tamu namu upega paolo vaita'ele upega fagota Ufiufi upega upega manu upega iniseti Fa'amama ea upega e tetee ai aisa upega saogalemu upega paolo o taavale Fa'ato'a upega paolo fa'amau fa'amau Fa'ata'ita'iga upega mo masini lalaga pa'u Fa'ata'ita'iga upega o masini lalaga fa'a Fa'ata'ita'iga upega mo masini lalaga pa'u","id":"<urn:uuid:45f113b4-2f1f-471b-b680-0e6e2b89d424>","dump":"CC-MAIN-2022-49","url":"http:\/\/sm.aytextilemachinery.com\/classic-case\/","date":"2022-12-07T11:02:32Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2022-49\/segments\/1669446711151.22\/warc\/CC-MAIN-20221207085208-20221207115208-00796.warc.gz","language":"mek","language_score":0.8620156646,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"mek_Latn_score\": 0.8620156645774841, \"smo_Latn_score\": 0.10951750725507736}","num_words":66,"character_repetition_ratio":0.147,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.198,"stopwords_ratio":0.03,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.873,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
10 |
+
{"text":"2\n1 Gauagai, Kristiano papiaumi, oi laomai apalaꞌi folokapaꞌi laoma puo, malele iꞌina laulaisa eemi efai. Kai oi epomiai aufalao agaꞌo laomai apala afekapa koa aisama, aufalao agaꞌo eague iꞌa iiꞌa eoge fauꞌaisai Amaꞌa Deo egoina. Egaꞌina papiauga auga Iesu Kristo, Deo maagai Alo Opaina Auga. 2 Isa ifo imaauga Deo epaꞌa penia, iꞌa aꞌa laomai apalaꞌi maꞌoai fauꞌiai emae, ega koa Deo iꞌa aꞌa laomai apalaꞌi feaꞌiniꞌi eoma. Iꞌina ekapaisa auga, iꞌa mo fauꞌaisai laaꞌi kai, agofaꞌa papiauꞌi maꞌoai isafa fauꞌiai ekapaisa.\n3 Ke iꞌa Deo ega iifa kainai agapea koa aisama, agalogo iꞌa Deo alogonia. 4 Kai aufalao agaꞌo ageifa isa Deo elogonia ageoma kai, Deo ega iifa kaiꞌiai afaepea auga, pifoge auga. Ke isa Deo ega iifa koꞌa auga aeafia alogai aeka. 5 Kai aufalao agaꞌo Deo ega iifa kaiꞌiai epea aisama, Deo papiau aniꞌi eani auga laoga maina isa alo epogu. Ega puo iꞌa ega koa agakapa aisama, agalogo iꞌa auga Deo fou aague. 6 Ke aufalao agaꞌo Deo fou keagu eoma koa aisama, isa ifo Iesu Kristo agofaꞌai epea kapaꞌina ekapaisa auga iꞌopoga mo fekapa.\n7 Ekefaꞌauagai, Kristiano papiaumi, lau Deo ega iifa kapula mamaga alapapua alapenimi kai, Deo ega iifa ufaina auga lapapua lapenimi. Oi Kristiano papiaumi omia mo aisama, egaꞌina kinagai emai pau alogai, Deo oi kapaꞌina fokapa eoma auga ologo efua. Ke egaꞌina kinagai emai pau alogai isafa, Deo ega iifa ufaina egaꞌina auga aꞌo ologonia efua. 8 Ke Deo ega iifa ufaina egaꞌina auga Iesu ega laomaisai, ke oi Kristiano papiaumi emi laomaisai ekoꞌa mamaga emia. Kai lau Deo ega iifa kapula mamaga egaꞌina auga lapapua oi eemi efai. Gome Iesu puogai papiau uminagai laomai apalaꞌi kekapaiꞌi auꞌi pau laaꞌi kemia. Ke Deo ega ikifa koꞌa auga eaea iꞌa egefaiꞌa.\n9 Ega kainai aufalao agaꞌo afeifa eaeai eague afeoma kai, alo koꞌagai aaga akina Kristiano papiauꞌi aniꞌi afaeani koa aisama, isa laomai apala ekapa puo, uminagai mo eague. 10 Kai aufalao agaꞌo alo koꞌagai aaga akina Kristiano papiauꞌi aniꞌi eani aisama, isa eaeai eague puo Deo ega iifa koꞌaꞌi auꞌi kaiꞌiai epea, ke laomai feloꞌi mo ekapaꞌi. Ega koa ekapa kainai, kapa apala agaꞌo isa fefoge laomai apala fekapa auga afaekaina. 11 Kai aufalao agaꞌo aaga akina Kristiano papiauꞌi aniꞌi aeani auga, laomai apala ekapa puo uminagai eague. Ke isa Deo aina elogo kai, aelogo koa iꞌopoga umina laoga maina ekapa. Ega puo isa kapaꞌina koꞌa, ke felo auga aelogo felo, gome egaꞌina laoga maina isa maaga epakimiꞌinia.\n12 Gauagai, lau iꞌina malelega oi eemiai laulaisa,\ngome oi Iesu aka opakoꞌania aisama,\nDeo oi emi laomai apalaꞌi eꞌagegeainiꞌi.\n13 Amau aumi, lau iꞌina malelega oi eemiai laulaisa,\ngome aagoa ufa fou akegama koa kai,\nIesu eagu auga ologonia.\nAau akiu au aguꞌami aumi, lau iꞌina malelega oi eemiai laulaisa,\ngome oi Iesu opakoꞌania aisama,\nSatani opalutinia.\nGauagai, lau iꞌina malelega oi eemiai laulaisa,\ngome Iesu puogai oi Deo Ama auga ologonia efua.\n14 Amau aumi, lau iꞌina malelega oi eemiai laulaisa,\ngome aagoa ufa fou akegama koa kai,\nIesu eagu auga ologonia.\nKe aau akiu au aguꞌami aumi, lau iꞌina malelega oi eemiai laulaisa,\ngome Iesu puogai oi okapula alogai, Deo ega iifa alomiai ekae,\nke Satani opamafua efua.\nAagoa Amuꞌi Aniꞌi Foloani\n15 Ke papiau agofaꞌai keagu laomai apalaꞌi kekapaꞌi auꞌi laoꞌi maiꞌi aniꞌi foloani. Ke agofaꞌa kapaꞌi maꞌoai alomi koꞌagai aniꞌi foloani. Ke kaisau alo koꞌagai agofaꞌa kapaꞌi aniꞌi eani auga, Deo alo koꞌagai papiau maꞌoai aniꞌi eani auga laoga maina isa alogai laaꞌi. 16 Gome agofaꞌai laomai apalaꞌi maꞌoai Amaꞌa Deo eegai akemai kai, agofaꞌai papiau aumauni laoga maina apala auga eegai kemai. Egaꞌina laoꞌi maiꞌi auga, iꞌa anina aani laomai apalaꞌi amakapaꞌi ifoꞌa aloꞌa amapagama aoma. Ke kapa maꞌo aisaꞌi amaaniꞌi amaafiꞌi aoma. Ke iꞌa aꞌa agu felo auga ainaꞌauga apaꞌau alogaina. 17 Kai agofaꞌa, ke agofaꞌai kapaꞌina aisaꞌi aniꞌi aani, ke aloꞌa kepagama, ke aisaꞌi amaaniꞌi auꞌi maꞌoai laaꞌi akemia. Kai kaisau Deo laomai anina eani auꞌi mo laoꞌi maiꞌi ekapaꞌi auga, ageagu pagainia.\nMaami Fogoa Iesu Ega Ou Auꞌi Foisaꞌi\n18 Gauagai, agofaꞌa ega fua auga kina emai kainagai. Ke Iesu ega ou auga agemai auga aꞌo ologonia efua. Ke oi aꞌo ologonia koa iꞌopoga, pau ganinagai Iesu ega ou auꞌi maꞌo kemai efua. Iina koa emia auga, iꞌa epalogoniꞌa agofaꞌa ega fua kina emai kainagai aoma. 19 Ke Iesu ega ou auꞌi egaꞌina auꞌi, iꞌa eeꞌaisai kepealai kelao mo ganinagai, isa auga iꞌa fou laaꞌi. Gome iꞌa isa fou amamia koa aisama, isa iꞌa fou faagu mo. Kai isa kelao auga, isa iꞌa fou laaꞌi auga epakinaiꞌa.\n20 Kai oi auga Iesu puogai Deo ega Spiritu oafiia fou oague. Ke Deo ega iifa koꞌaꞌi maꞌoai ologo afeꞌai. 21 Lau oi Deo ega iifa koꞌa auga alologo puo eemiai iꞌina malelega alaulaisa aefai. Kai oi Deo ega iifa koꞌa auga ologo felo, ke pifoge auga Deo ega iifa koꞌa eegai aemai auga ologo puo, iꞌina malelega laulaisa eemi efai.\n22 Kai kaisau auga pifoge auga? Egaꞌina papiauga auga, Iesu Mesaia auga epuniaiaina auga. Ke isa auga, Iesu Kristo ega ou auga. Ke isa Deo Ama auga, ke Deo Gauga auga fou epuniaiainiꞌi. 23 Ke kaisau Gauga eumakalaina auga Ama isafa eumakalaina. Kai kaisau Iesu Deo Gauga eoma auga, Ama isafa isa fou kemia.\n24 Ega puo foisa felo mamagai mo Iesu fouga aꞌo ologonia auga fopakoꞌania alomiai feka. Ke egaꞌina iifaga alomiai mo ageka aisama, Deo Gauga aufa kina mo oi fou agoagu, ke Deo Ama auga isafa, aufa kina oi fou agoagu. 25 Ke Iesu ifo iꞌina iifaga epakoꞌania eifania. Egaꞌina auga isa agu pagai maunina agepeniꞌa eoma.\n26 Ke papiau isaꞌi oi kefogeimi keaga iꞌoinagai opea keoma. Lau egaꞌina papiauꞌi ega kekapa oma kainai, iꞌina malelega oi eemiai laulaisa. 27 Oi Iesu opakoꞌania kainai Deo ega Spiritu oafiia auga fou oague. Ega puo aufalao agaꞌo oi fepamalelenimi apuga laaꞌi. Kai Iesu opakoꞌania kainai Deo ega Spiritu oi fou oague auga, oi kapa maꞌoai epamalelenimi ologo. Ke isa kapaꞌina epamalelenimi auga, pifoge laaꞌi, koꞌaꞌi mo oi epamalelenimi. Ega puo Deo ega Spiritu kapaꞌina epamalelenimi auga iꞌopoga mo fokapa, ega koa Iesu fou foagu.\nDeo Gauga Auꞌi\n28 Ke pau gauagai, oi Iesu fopakoꞌania fou foagu, ega koa isa agemai aisama, alomi fopakapulania folomeagai agogai foapa.\n29 Ke Deo kapa maꞌoai feloꞌi ekapaꞌi auga ologo koa aisama, papiau maꞌoai laomai feloꞌi kekapaꞌi auꞌi, Deo gauga auga isafa ologo.","id":"<urn:uuid:e86d8ea6-0b0a-4781-ae4a-618f11569de2>","dump":"CC-MAIN-2023-40","url":"https:\/\/png.bible\/mek\/1JN02.htm","date":"2023-09-22T22:32:13Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2023-40\/segments\/1695233506423.70\/warc\/CC-MAIN-20230922202444-20230922232444-00214.warc.gz","language":"mek","language_score":1.0000092983,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"mek_Latn_score\": 1.000009298324585}","num_words":1023,"character_repetition_ratio":0.089,"word_repetition_ratio":0.028,"special_characters_ratio":0.202,"stopwords_ratio":0.362,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
11 |
+
{"text":"2\nEfesus Iifi Eꞌa Papiauꞌi Eꞌi Iifa\n1 Isa lau epainiau pugu einaka, \"Efesus iifi eꞌa papiauꞌi eꞌi iifa ipapea auga* Grik malagai isafa agelo keoma. Ke verse 8, 12, ke 18 alogai isafa ekae. ega iifa iꞌina fopapua:\n\"Iꞌina auga, miꞌimiꞌi imagea gua ima kaina kainai eafiiꞌi auga, ke lanepa ipafaꞌaꞌi afuꞌi goldai kekapaꞌi, auꞌi imagea gua epoꞌiai epealao epeamai auga kapaꞌina eifania auga fouga. 2 Lau oi kapaꞌina lokapaꞌi auga, ke lopinauga kapula, ke kapaꞌina faagamuai kemia ganinagai, gamuꞌi mo looponiꞌi auga lalogo. Ke oi au apalaꞌi auꞌi aloafiꞌi fou aloagu, ke kaisau apostolo laaꞌi kai ifoꞌi apostolo keomaiꞌi auꞌi loꞌopoiꞌi, ke isa pifoge auꞌi auga lokapulaisa auga isafa lalogo. 3 Oi egaꞌina mo alokapaisa kai, oi lau akau faugai kina apalaꞌi lokaifainiꞌi mo ganinagai, oi aloafipugu kai, alomu loafiapia mo gamuꞌi mo loponiꞌi auga isafa lalogo.\n4 Kai lau oi iꞌina auga mo alokapa felo auga anina alaani. Oi alomu koꞌagai lau aniu loani kakaua auga, pau lopuaꞌafuga. 5 Ega puo oi kapai loꞌualai loake auga moopolaga! Oi emu laomai apalaꞌi foumakalainiꞌi kai, kapaꞌina lokapa kakauꞌi auꞌi fokapaꞌi pugu. Kai oi emu laomai apalaꞌi afoloumakalainiꞌi koa aisama, lau alafai oi emu lanepa ipafaꞌa afuga alaafiꞌaua. 6 Kai oi laomai felo agaꞌo eemuai ekae lokapa. Egaꞌina auga oi Nikolaitan† Iꞌina auga papiau laomai apalaꞌi iꞌoiꞌi iꞌoiꞌi kekapaꞌi auꞌi eꞌi laꞌafou agaꞌo. papiauꞌi kapaꞌina kekapaꞌi auꞌi alomi koꞌagai aniꞌi aloani. Ega koa iꞌopoga mo, lau isafa alou koꞌagai egaꞌina laoꞌi maiꞌi aniꞌi alaani.\n7 Kaisau aina ekae auga, Deo ega Spiritu iifi eꞌa eeꞌiai kapaꞌina eifania auga aina felogo. Ke kaisau ega pakoꞌai laomai apalaꞌi epalutiniꞌi auga, lau isa alalogoaina, Deo ega agofaꞌai au puaga mauni epipeni auga anina ageania.\nSmina Iifi Eꞌa Papiauꞌi Eꞌi Iifa\n8 Isa lau epainiau pugu einaka, \"Smina iifi eꞌa papiauꞌi eꞌi iifa ipapea auga ega iifa iꞌina fopapua:\n\"Iꞌina iifaga auga, isa ufaimaaga emia auga, ke muniai ipauma emia auga, ke emae kai emaunimue auga ega iifa. 9 Lau oi emu kiekie ke ulalu fou lalogo. Kai lau laopolaga oi paꞌamuꞌamu aumu laoma. Papiau isaꞌi ifoꞌi Iudea papiauꞌi keomaꞌi auꞌi, oi eemuai keifa apala auga lalogo. Isa auga Iudea papiauꞌi laaꞌi kai, Satani ega laꞌafou papiauꞌi. 10 Oi faagamiai kapaꞌina akemia agokiekie auga maniꞌiꞌi folopaꞌaua. Lau lapainio, oi epomiai isami Satani gaꞌopoimi ageoma, tipulai agepaaguimi. Ke kina ouꞌaga alogai oi agokiekie alogaina. Kai oi emi mae kuagai ganinagai, emi pakoꞌa lau eeuai fooge paisa. Ega koa agokapa aisama, lau oi afa felo ipauma alapenimi, agu pagai maunina agoafia.\n11 Kaisau aina ekae auga, Deo ega Spiritu iifi eꞌa eeꞌiai kapaꞌina eifania auga aina felogo. Ke kaisau ega pakoꞌai laomai apalaꞌi epalutiniꞌi auga, laomai apalaꞌi kekapaꞌi auꞌi muni mae gua akepamia aisama, isa faaga ala agaꞌo afaeoma.\nPerkamum Iifi Eꞌa Papiauꞌi Eꞌi Iifa\n12 Isa lau epainiau pugu einaka, \"Perkamum iifi eꞌa papiauꞌi eꞌi iifa ipapea auga ega iifa iꞌina fopapua:\n\"Iꞌina iifaga auga, isa pipaini aꞌifaga apie apie kepaaka eako alogaina auga eafia auga ega iifa. 13 Oi kapai loague auga lau lalogo. Oi auga Satani eaguagu afugai loague. Kai oi alomu koꞌagai lau akau loafiapia. Ke oi emu taoni, Satani eagu afugai papiau Antipas alo koꞌagai lau fou koꞌa mo eifafoua auga keaupugua kinagai mo ganinagai, oi lau lopakoꞌaniau auga alopuniaiaina. 14 Kai lau oi iꞌina auga mo alokapa felo auga anina alaani. Papiau isaꞌi oi epomiai Balaam ega pamalele keafia muninai kepea auꞌi keague. Balaam auga Balak epamalelenia, Israel papiauꞌi epaafiꞌi foꞌama deo pifogeꞌi kepaꞌa peniꞌi auꞌi keaniiꞌi, ke amage laoꞌi maiꞌi apalaꞌi kekapaiꞌi. Ke egaꞌina laoga maina auga isa ifeꞌi fekeꞌanina fekeꞌualai auga kapa emia. 15 Isa ega koa kekapa koa iꞌopoga, oi epomiai papiau isaꞌi Nikolaitan papiauꞌi eꞌi pamalele muninai kepea auꞌi keague. 16 Ega puo oi emi laomai apalaꞌi amoumakalainiꞌi. Kai oi ega koa afolokapa koa aisama, lau fiakoa mo oi eemi alafai, ke lau akeuai pipaini aꞌifaga epealai auga aꞌifagai isa fou agapipaini.\n17 Kaisau aina ekae auga, Deo ega Spiritu iifi eꞌa eeꞌiai kapaꞌina eifania auga aina felogo. Ke kaisau ega pakoꞌai laomai apalaꞌi epalutiniꞌi auga, lau mana laogefakeꞌi auꞌi alapenia ageania. Ke lau isa kepo keloga isafa alapenia. Ke kepo laagai aka mamaga ipapua emia auga kai agaꞌo iꞌoina afaelogo kai, kaisau egaꞌina kepo eafia auga mo agelogo.\nTiatira Iifi Eꞌa Papiauꞌi Eꞌi Iifa\n18 Isa lau epainiau pugu einaka, \"Tiatira iifi eꞌa papiauꞌi eꞌi iifa ipapea auga ega iifa iꞌina fopapua:\n\"Iꞌina iifaga auga, isa Deo Gauga maaga alo lo eufa emoge eaea akaikiꞌa ipauma emia koa iꞌopoga auga, ke isa ife auli lo eꞌisapu alogaina auga logai keuma epo emaefa kai, kepakuma ekimage alogaina auga koa iꞌopoga emia auga ega iifa. 19 Lau oi kapaꞌina lokapaꞌi auga, ke oi alomu koꞌagai Deo ke papiau aniꞌi loani auga, ke eꞌi pinauga lokapaꞌi auꞌi, ke emu pakoꞌa Deo eegai looge auga, ke kapaꞌina mo faagamuai kemia ganinagai, alomu loafiapia mo, gamuꞌi mo loponiꞌi auga lalogo. Ke pau kapaꞌina lokapa auga, kapaꞌina lokapa kakaua auga ekaꞌegaina auga isafa lalogo.\n20 Kai lau oi iꞌina auga mo alokapa felo auga anina alaani. Oi Jesebel ifo eifaga profeta papiega eoma auga loafia fou oagu. Isa ega pamaleleai lau eꞌu pinauga auꞌi, epapea meꞌeꞌi kelao amage koa laoꞌi maiꞌi apalaꞌi kekapaiꞌi, ke foꞌama deo pifogeꞌi kepaꞌa peniꞌi auꞌi foꞌamaꞌi keaniiꞌi. 21 Lau isa kina lapeniia, amage koa laoꞌi maiꞌi apalaꞌi maꞌoai ekapaiꞌi auꞌi feumakalainiꞌi laoma. Kai isa ega koa fekapa auga anina aeani. 22 Moisa! Lau isa kiekie petinai alapiuaua. Ke kaisau isa fou amage koa laoꞌi maiꞌi apalaꞌi maꞌoai kekapaꞌi auꞌi, eꞌi laomai apalaꞌi afakeumakalainiꞌi koa aisama, kiekie akaikiꞌa ipauma alapeniꞌi. 23 Lau kai mo isa ega laomai muninai kepea gauga kemia auꞌi alaaupuguiꞌi. Ega aisama iifi eꞌa maꞌoai lau auga papiau aloꞌi ke opolaꞌi laisa lakapulaisa auga akelogo. Ke lau oi agaꞌo agaꞌo kapaꞌina okapaꞌi auꞌi faagaꞌiai afa alapenimi. 24 Kai oi Tiatira papiaumi epomiai isami, papie egaꞌina ega pamalele aloafia kainai alopea aumi, ke Satani ega ogefake kapaꞌi keoma auꞌi alomaleleainiꞌi aumi kapa agaꞌo meauga afalapenimi. 25 Kai pau auga kapaꞌina oafiꞌi auga foafiꞌi mo felao lau alafai kinagai kai.\n26 Ke kaisau ega pakoꞌai laomai apalaꞌi agepalutiniꞌi auga, ke isa lau kapaꞌina anina laani auga agekapaꞌi mo agelao kina fuagai aisama, lau isa agofaꞌa fofouga papiauꞌi feꞌimaꞌi auga isapuga alapenia. 27 Ke isa isapu ageafia auga gouga aulina ageafia agofaꞌa papiauꞌi ageꞌimaꞌi ke oga koa iꞌopoꞌi ageaupeaꞌi. Egaꞌina agemia auga, lau Amau eegai isapu laafia koa iꞌopoga, isa isafa isapu ageafia ega koa agekapa. 28 Ke lau isa amagai miꞌimiꞌina eaea akaikiꞌa auga alapeniꞌi. 29 Kaisau aina ekae auga, Deo ega Spiritu iifi eꞌa eeꞌiai kapaꞌina eifania auga aina felogo.\"\n*2:1: Grik malagai isafa agelo keoma. Ke verse 8, 12, ke 18 alogai isafa ekae.\n†2:6: Iꞌina auga papiau laomai apalaꞌi iꞌoiꞌi iꞌoiꞌi kekapaꞌi auꞌi eꞌi laꞌafou agaꞌo.","id":"<urn:uuid:f2e2dd4a-7d3e-47c6-ada3-624d3b34af95>","dump":"CC-MAIN-2023-40","url":"https:\/\/png.bible\/mek\/REV02.htm","date":"2023-09-28T08:04:22Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2023-40\/segments\/1695233510368.33\/warc\/CC-MAIN-20230928063033-20230928093033-00252.warc.gz","language":"mek","language_score":1.0000092983,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"mek_Latn_score\": 1.000009298324585}","num_words":1085,"character_repetition_ratio":0.064,"word_repetition_ratio":0.089,"special_characters_ratio":0.195,"stopwords_ratio":0.328,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
12 |
+
{"text":"Fa'afefea ona Fa'aleleia atili e Fa'apipi'i Fa'aliga Fa'apipi'i le Fa'atinoga o Oloa ma le Tumau O mea fa'apipi'i fa'apisinisi o se ituaiga o fa'apipi'i e fa'aaogaina i le gaosiga o oloa e fa'apipi'i fa'atasi ai mea e lua pe sili atu. O mea faʻapipiʻi ua mamanuina e tuʻuina atu ai se fusi malosi ma tumau e mafai ona tatalia tulaga eseese o le siosiomaga ma faʻalavelave. Fa'apipi'i fa'apipi'i fa'apisinisi...\nTufuga Sili Epoxy Adhesive Glue\nOketopa 31, 2023\nBy Tufuga Sili Epoxy Adhesive GlueEpoxy Adhesives Kelugaosi kelu pipii, sili ona lelei kelu pipi'i epoxy, Sili Epoxy Adhesive Kelu mo taavale palasitika i uamea, kelu fa'apipi'i epoxy sili mo le fa'apipi'iina o u'amea i u'amea, sili le Epoxy Adhesive Glue Manufacturer, sili ona lelei epoxy fa'apipi'i kelu tu'uina atu, sili ona lelei fa'apipi'i fa'apipi'i fa'apisinisi, kelu fa'apipi'i fa'apisinisi sili, Fa'atauga fa'apipi'i afi eletise fa'apisinisi sili, gaosi oloa pipi'i mea tau pisinisi, fa'apipi'i epoxy fa'apisinisi sili, kelu fa'apipi'i epoxy fa'apisinisi sili, sili atu alamanuia epoxy pipi'i kelu mo tioata, sili atu alamanuia epoxy pipi'i kelu mo u'amea, sili atu alamanuia epoxy pipi'i kelu mo palasitika, Aufaipisinisi Epoxy Adhesives Kelu Ma Faamauga Sili I Amerika, kelu epoxy fale gaosi oloa sili ona lelei, pito sili ona lelei fale gaosi oloa pipii liusuavai vevela, Fa'atauga sili ona lelei fa'apipi'i fa'apipi'i fa'apipi'i gaosi mea kelu, kelu pipii faaeletonika, gaosi kelu pipi'i faaeletonika, fa'apipi'i kelu fa'aeletonika, Epoxy Adhesive Glue Gafasia, epoxy fa'apipi'i kelu fa'ameamea, fa'apipi'i fa'apisinisi, fa'apipi'i fa'apisinisi mo u'amea, fa'apipi'i fa'apisinisi mo palasitika, kelu pipii fale gaosimea, fale gaosi oloa kelu pipii, kamupani fa'apipi'i fa'apisinisi, fale gaosi oloa pipii, Fa'apipi'i Fa'apipi'i Alamanuia, fa'apipi'i epoxy alamanuia, fale gaosi oloa kelu epoxy pipi'i, gaosi kelu alamanuia, gaosi kelu fa'apipi'i uv0 Faamatalaga","id":"<urn:uuid:0f6d53d4-08de-499e-80c8-1a96a18cb6c3>","dump":"CC-MAIN-2023-50","url":"https:\/\/www.epoxyadhesiveglue.com\/sm\/pine\/sili-epoxy-pipi%27i-kelu-mo-taavale-palasitika-i-u%27amea\/","date":"2023-12-10T19:20:46Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2023-50\/segments\/1700679102637.84\/warc\/CC-MAIN-20231210190744-20231210220744-00018.warc.gz","language":"mek","language_score":0.4497634768,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":3,"top_langs":"{\"mek_Latn_score\": 0.4497634768486023, \"smo_Latn_score\": 0.30400583148002625, \"wuv_Latn_score\": 0.06441155821084976, \"ata_Latn_score\": 0.047873567789793015, \"aoj_Latn_score\": 0.03218252956867218, \"law_Latn_score\": 0.030778000131249428, \"ino_Latn_score\": 0.016333909705281258, \"twu_Latn_score\": 0.01122360024601221, \"sny_Latn_score\": 0.010936334729194641}","num_words":281,"character_repetition_ratio":0.176,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.22,"stopwords_ratio":0.025,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":0.48,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
mek_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 937.3270440251572,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06866666666666667,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0038238993710691823,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.21957232704402518,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.296062893081761,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.9928679245283017,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 355.34901785251424,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.030240683718824386,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.01628385572037376,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.015061492037099385,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.04692489456562324,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.056838523698241515,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 884.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.063,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.224,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.302,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 3328.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.365,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.126,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.242,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.38,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 66.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.041,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.165,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.025,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.48,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 1342.0000000000005,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.087,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.006,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.23420000000000002,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.34040000000000004,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 1093.5,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.075,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.229,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.325,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 884.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.063,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.224,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.302,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 729.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.054,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.217,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.2755,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "159",
|
112 |
+
"keep size": "147",
|
113 |
+
"remove size": "12"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
nhg_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
nhg_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
The diff for this file is too large to render.
See raw diff
|
|
nhg_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 555.9673202614379,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.09248366013071896,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.007908496732026146,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.16981045751633989,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.2913986928104575,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 0.905,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 329.58419869598407,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.08486984302969158,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.04717625960469105,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.018350883447945786,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.09852011770731142,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.2048103538538802,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 543.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.168,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.329,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 2694.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.451,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.423,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.277,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.406,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 46.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.009,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.12,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.008,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 0.296,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 901.0,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.2092000000000001,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.179,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.3688,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 734.0,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.072,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.173,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.353,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 543.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.06,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.168,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.329,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 357.0,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.053,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.162,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.285,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "153",
|
112 |
+
"keep size": "121",
|
113 |
+
"remove size": "32"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|
ntp_Latn/fineweb-2_000001_keep.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,15 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
{"text":"Idi oojai ooji Vuaana gʌaaduñi vaavoitudadami\n1\n1 Aanʌ ʌrVuaana ʌvaavoitudadami tʌaanʌdamigadʌ daidʌ gʌnoojidi aanʌ aapimʌ giñaaduñi vaavoitudadami ismaacʌdʌ gʌnʌmpaidi dai siaa duutudai Diuusi. Aapimʌ ʌmo siʌʌgʌmʌ gʌnducami ʌcovai gʌvuvaidacai Diuusi dai aanʌ sʌʌlicʌdʌ gʌnoigʌdai. Dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ vaavoitudai Diuusi ñiooquidʌ ismaacʌdʌ ʌrvaavoi gʌnoigʌdai ʌʌpʌ maisiu mosʌcaasi aanʌ. 2 Gʌnoigʌdai aatʌmʌ vaavoitudaitai Diuusi ñiooquidʌ dai tomastuigaco vaavoitudadamu aatʌmʌ. 3 Cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadamu Diuusi gʌrooga ʌʌmadu Suusi Cristo Diuusi maradʌ dai ʌgai soigʌnʌliadamu aapimʌcʌdʌ dai iibʌstudacan tadacamu gʌniibʌdaga. Gomaasicʌdʌ vaamioma cʌʌga vaavoitudadamu aapimʌ dai aipacoga gʌnoigʌadamu.\n4 Dai sʌʌlicʌdʌ baigiñʌʌli aanʌ tʌʌgacai ʌʌmoco gʌnaaduñi ismaacʌdʌ cʌʌga ʌʌgidi Diuusi ñiooquidʌ poduucai isduucai Diuusi gʌrooga gʌrtʌjai. 5 Dai sivi gʌndaanʌi aanʌ aapimʌ giñaaduñi tʌsai aipacoga gʌroigʌdaiña. Gomaasi maitʌrʌmo sʌʌlicami utuducami goovai ʌrʌgai vaa ismaacʌdʌ viaa aatʌmʌ aidʌsi abiaadʌrʌ gʌaagacai gamamaatʌtuldi Suusi Cristo. 6 Isoigʌada aatʌmʌ Diuusi aidʌ gia ivuaadamu aatʌmʌ istumaasi Diuusi gatʌjai. Ʌgai gʌrtʌjai tʌsai aipacoga gʌroigʌdaiña poduucai isduucai maí aapimʌ aidʌsi vaavoitu.\n―――\n7 Tami oidi daama oidaga mui mamaatʌtuldiadami yaatavogami. Ʌgai gaaagidi sai Suusi Cristo maioodami duucai vuusai. Ʌgai gia ʌryaatavogami daidʌ vuidʌrʌ vʌʌtʌ Suusi Cristo. 8 Gʌnnuucadacavurai aapimʌ taduucai gʌnvupuiirumagi. Isvaavoituda aapimʌ ʌgai aidʌ gia Diuusi maitʌnmaaquimu vʌʌsi istumaasi gʌnmaaqui agai.\n9 Tomasioorʌ sioorʌ ʌma maasi gamamaatʌtuldiadagi istumaasi maitʌrmaatʌtuli Suusi Cristo aidʌ gia Diuusi maiʌʌmadu daja ʌgai. Dʌmos sioorʌ cʌʌga gamamaatʌtuldiadagi Suusi Cristo mamaatʌtuldiaragadʌ aidʌ gia Diuusi ʌʌmadu maradʌ ʌʌmadu daraaja ʌgai. 10 Isʌmo mamaatʌtuldiadami yaatavogami gʌndividagi ismaacʌdʌ pocaitiadagi sai Suusi Cristo maioodami duucai vuusai maitavʌr dagito ismiaadʌrʌ cʌʌcada ʌgai siaaco gʌnʌʌmpaidi aapimʌ tomali maitʌaagai mʌspocaitiadagi sai Diuusi soiñana. 11 Isʌmaadutai pocaitiadagi aidʌ gia ducami ispomaasi ivuaadamudai ʌgai ʌʌpʌ.\n―――\n12 Naana maasi gʌnaagida iñʌlidi aanʌ dʌmos maisiu oojaicʌdʌ baiyoma ipʌlidi aanʌ ismʌʌca gʌndividagi dai gʌnaatagidagi dai poduucai baigʌrʌliadamu aatʌmʌ.\n13 Gʌraaduñi vaavoitudadami ismaacʌdʌ tami oidaga ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu Diuuscʌdʌ gʌmviaatuldi.\nMosʌcaasi.","id":"<urn:uuid:45619868-73b7-47bd-b9ea-74fe22df1b60>","dump":"CC-MAIN-2018-51","url":"https:\/\/ebible.org\/ntpNT\/2JN01.htm","date":"2018-12-11T13:47:53Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-51\/segments\/1544376823621.10\/warc\/CC-MAIN-20181211125831-20181211151331-00113.warc.gz","language":"ntp","language_score":1.0000036955,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":5,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 1.000003695487976}","num_words":277,"character_repetition_ratio":0.085,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.142,"stopwords_ratio":0.307,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
2 |
+
{"text":"Idi oojai ooji Paavora ʌvaavoitudadami Coloosasiʌrʌ oidacami\n1\n1-2 Aanʌ ʌrPaavora. Dai aanʌ ʌʌmadu Timoteo gʌmviaatuldi aapimʌ gʌraaduñi vaavoitudadami ismaacʌdʌ vaavoitudai Suusi Cristo. Dai aanʌ gʌnoojidi aapimʌ Coloosasiʌrʌ oidacami ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaida. Aanʌ ʌrootosadʌ Suusi Cristo, Diuusi ipʌlidi cascʌdʌ. Aatʌmʌ ipʌlidi sai Diuusi gʌrooga cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadana dai gʌniibʌstudacan tadacana. Diuusi ʌroogadʌ Suusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga.\n―――\n3 Vʌʌscʌrʌ baigʌrʌlidi aatʌmʌ Diuusicʌdʌ daanʌitai sai gʌnsoicʌiña aapimʌ mʌsai cʌʌgacʌrʌ oidacana. 4 Baigʌrʌlidi aatʌmʌ Diuusicʌdʌ maatʌcatai isaapimʌ cʌʌga vaavoitudai Suusi Cristo dai issʌʌlicʌdʌ oigʌdai aapimʌ aa vaavoitudadami, 5 nʌnʌracatai aapimʌ istuigaco iimi agai tʌvaagiamu dai Diuusi ʌʌmadu oidaca agai tomastuigaco. Aidʌsi tucamidʌrʌ maí aapimʌ isʌrvaavoi isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami, aapimʌ vaavoitu isʌmo imidagai iimi agai Diuusi ʌʌmadu. 6 Dai idi vaa ñiooqui cʌʌgaducʌdʌ ismaacʌdʌ maí aapimʌ gaaagidi Suusi Cristo ojootosadʌ vʌʌsi oidigʌrʌ dai muidutai vaavoitu dai aa quiaa vaavoitudaimi dai ʌma duucai gʌntʌtʌgitoimi vai camaisoimaasi ivueeyi poduucai isduucai ʌpʌdui aapimʌcʌdʌ. Aapimʌ maí isDiuusi sʌʌlicʌdʌ oigʌdai oodami. 7 Vʌʌsi gomaasi gʌnmamaatʌtuli gʌraduñi Epaafarasi. Ʌgai ivueeyi Suusi Cristo aa duiñdadʌ ʌpan duucai aatʌmʌ dai aliʌ oigʌdai aatʌmʌ ʌgai. Ʌgai sʌʌlicʌdʌ gʌnsoicʌiña mʌsai vaamioma cʌʌga maatʌna Diuusi ñiooquidʌ. 8 Ʌgai vaa Epaafarasi gʌraagidi mʌsai aapimʌ aliʌsi gʌnoigʌdai aipacoga gʌnʌʌmadu daacatai Diuusi Ibʌadʌ.\n9 Cascʌdʌ aidʌ abiaadʌrʌ simaí aatʌmʌ gomaasi apiadaanʌiña Diuusi sai ʌgai gʌnsoicʌiña mʌsai cʌʌga maatʌna istumaasi ʌgai ipʌlidi isivuaada aapimʌ dai mʌsai cʌʌga maatʌ caʌcana vʌʌsi ñiooquidʌ dai mʌsai cʌʌga maatʌna isducatai gʌaagai isoidacagi. 10 Mai poduucai sʌʌlicʌdʌ cʌʌgacʌrʌ oidacagi ivuaadatai istumaasi Diuusi ipʌlidi poduucai isduucai gʌaagai isivuaadagi vʌʌsi vaavoitudadami. Poduucai iduñia agai aapimʌ naana maasi cʌcʌʌgaducami dai vaamioma cʌʌga maatʌmu Diuusi. 11 Dai daanʌi aatʌmʌ Diuusi, ʌgai sʌʌlicʌdʌ viaa guvucadagai, sai ʌgai gʌnmaacana guvucadagadʌ vai poduucai siʌʌscadʌ oodami soimaasi gʌntaatamituldadagi istutiada aapimʌ issoimaasi taatamadagi dai apiacʌʌgacʌrʌ oidacagi. 12 Diuusi gʌroigʌli gʌrsoimaascamiga cascʌdʌ viaa aatʌmʌ sʌʌlicami ʌʌmadu vʌʌsi aa vaavoitudadami isiimiagi tʌvaagiamu dai isDiuusi cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌijadagi. Cascʌdʌ baigʌrʌlidi aatʌmʌ Diuusi gʌroogacʌdʌ. 13 Ʌgai cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaitu saidʌ ʌDiaavora camaitʌaanʌiña gʌriibʌdaga vai poduucai camaiʌʌgidi aatʌmʌ ʌDiaavora baiyoma ʌʌgidi aatʌmʌ Suusi Cristo. Ʌgai ʌrDiuusi maradʌ dai Diuusi sʌʌlicʌdʌ oigʌdai ʌgai. 14 Suusi Cristo ʌgai daidʌ cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaitu muucucai curusiaba vai Diuusi oigʌldi gʌrsoimaascamiga.\n―――\n15 Tomali ʌmaadutai mainʌidi Diuusi. Dʌmos Diuusi ootoi gʌmara tʌvaagiaiñdʌrʌ tami oidigi daama vai poduucai oodami maatʌna istuiga Diuusi. Ʌgai ʌrSuusi Cristo dai ʌpan tuiga Diuusi gʌooga. Suusi Cristo ʌgai dai vaamioma viaa guvucadagai sitomasioorʌ.\n16 Suusi Cristo idui vʌʌsiaʌcatai tʌvaagiʌrʌ dai oidi daama siʌʌsi istumaasi maasi, ʌcaasi istumaasi maimaasi poduucai isduucai Diuusi ipʌli. Dai Diuusi maradʌ idui vʌʌsi Diuusi tʌtʌaañicarudʌ sai ʌgai siaa duutudaiña. 17 Diuusi maradʌ tomastuigaco oidaga Diuusi ʌʌmadu. Dai ʌgai cʌʌga nuucada vʌʌsiaʌcatai sai maiugitʌna tomali oidigi, tomali tasai, tomali sisiaavugai, tomali ʌmo istumaasi. 18 Dai Cristo ʌrtʌaanʌdamigadʌ vʌʌsi vaavoitudadami. Ʌgai maa ibʌdagai utudui ʌvaavoitudadami. Dai ʌgai ʌrʌbaitʌcʌaacamigadʌ vʌʌscatai ismaacʌdʌ ʌpamu duduaaca agai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ dai ʌgai vaamioma tʌaanʌda agai istomasioorʌ. 19 Ʌgai poduucai ivueeyi. Ʌgai ʌrDiuusi cascʌdʌ. Diuusi ipʌli isʌCristo ʌpan tuigacagi ʌgai. 20 Diuusi ootoi gʌmara tami oidi daama tʌvaagiaiñdʌrʌ sai ʌgai muucuna curusiaba sai poduucai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna oodami dai Diuusi oigʌldi soimaascamigadʌ. Dai muucucai Suusi Cristo poduucai vʌʌscatai oidigi daama oidacami istutuidi iscamaivui vʌʌtʌcagi Diuusi. Dai vʌʌsiaʌcatai oidigi daama dai tʌvaagiʌrʌ Diuusi utulda agai sai ʌpa maascana aidʌsi tucamidʌrʌ idui ʌgai.\n21 Dʌmos aapimʌ ʌʌquioma maitʌrmamaaradʌcatadai Diuusi baiyoma vuidʌrʌ vʌʌtʌcatadai aapimʌ Diuusi soimaasi ivuaadatai. 22 Dʌmos sivi camaivuidʌrʌ vʌʌtʌ aapimʌ Diuusi muucucai Suusi Cristo curusiaba dai poduucai Suusi Cristo gʌnvaidacaimu Diuusi vuitapi caoigʌldacai gʌnsoimaascamiga dai camaisoimaasi duucamicamu dai ʌcovai vuvaidadʌcamu mʌsaidʌ ivuaadana Diuusi aa duiñdadʌ. 23 Suusi Cristo iduñia agai gomaasi isaapimʌ apiavaavoitudadagi ʌgai dai cʌʌga vaavoitudadagi ismaitiipu ʌmai vʌʌsi oidigʌrʌ ismaacʌdʌ viaa guvucadagai iscʌʌgacʌrʌ vuviaadagi oodami dai apiavaavoitudadagi vʌʌsi Diuusi ñiooquidʌ. Ʌgai vaa ñiooqui cʌʌgaducʌdʌ ʌgai ismaacʌdʌ gaaagidi ʌvaavoitudadami vʌʌsi oidigi daama dai ismaacʌdʌ camaí aapimʌ dai ismaacʌdʌ aanʌ Paavora gaaagidi tomasiaacoga.\n―――\n24 Baigiñʌlidi aanʌ soimaasi taatamaitai aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ. Suusi Cristo soimaa taata vaavoitudadami vʌʌtarʌ. Dai poduucai isduucai ʌgai soimaasi taata aanʌ ʌʌpʌ soimaasi taatamai soicʌitai vaavoitudadami. 25 Diuusi giñmaa ʌmo sʌʌlicami ansai aanʌ gʌnsoicʌiña aapimʌ ʌʌmadu aa vaavoitudadami mʌsai vaamioma cʌʌga maatʌna Diuusi ñiooquidʌ 26 ismaacʌdʌ ʌʌquioma maitʌmaatʌcatadai. Dʌmos sivi Diuusi gʌrmaatʌtuli vʌʌsi gomaasi. Aatʌmʌ ʌrʌcovai vuvaidadʌ ʌgai. 27 Diuusi ipʌli isvʌʌsi vaavoitudadami maatʌcana isSuusi Cristo gʌrʌʌmadu daja aatʌmʌ ismaacʌdʌ vaavoitudai ʌgai, dai cascʌdʌ cʌʌ maatʌ isiimia ragai Diuusi ʌʌmadu. Goñiooqui sʌʌlicʌdʌ cʌʌgadu daidʌ ʌrʌgai vʌʌtarʌ ʌʌpʌ ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu. Ʌʌquioma maimaatʌcatadai oodami goñiooqui dʌmos sivi casi gʌmaatʌ.\n28 Tomasiaaco siaaco ajioopada aatʌmʌ aagidiña aatʌmʌ vʌʌsi oodami sai Suusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviaadami. Aagidiña aatʌmʌ oodami sai gʌaagai isgajiaadʌrʌ viaagi vʌʌsi soimaascami dai cʌʌga mamaatʌtuldi aatʌmʌ vʌʌscatai sai Suusi Cristo cʌʌgacʌrʌ vuvaidi tomasioorʌ sioorʌ vaavoitudagi. Aatʌmʌ ipʌlidi issoicʌdagi oodami sai vaamioma cʌʌga vaavoitudana dai sai vaamioma maatʌna Diuusi ñiooquidʌ dai sai vaamioma cʌʌga ivuaadana istumaasi Diuusi ipʌlidi vaavoitudaitai Suusi Cristo. 29 Gomaasi ʌrgiñaa duiñdaga naidʌ povueeyi aanʌ vʌʌsi giñguvucadagacʌd�� ismaacʌdʌ giñmaacai Suusi Cristo.","id":"<urn:uuid:3e84c176-75d2-4332-96a8-e50aa0b5597c>","dump":"CC-MAIN-2018-51","url":"https:\/\/ebible.org\/ntpNT\/COL01.htm","date":"2018-12-14T06:35:37Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-51\/segments\/1544376825363.58\/warc\/CC-MAIN-20181214044833-20181214070333-00603.warc.gz","language":"ntp","language_score":1.0000052452,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":4,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 1.0000052452087402}","num_words":756,"character_repetition_ratio":0.092,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.147,"stopwords_ratio":0.347,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
3 |
+
{"text":"Idi ʌrgotordadʌ oojai ismaacʌdʌ ooji Paavora Timoteo\n1\n1 Aanʌ ʌrPaavora ootosadʌ Suusi Cristo. Poduucai ipʌlidi Diuusi cascʌdʌ. Diuusi aagai sai maaqui agai iibʌdagai uutudui vʌʌsi oodami ismaacʌdʌ vaavoitudagi Suusi Cristo cascʌdʌ giñootoi ansai gaaagidana aanʌ gomaasi. 2 Gʌoojidi aanʌ aapi Timoteo. Aapi ʌrgiñmara gʌducami dai aliʌsi gʌoigʌdai aanʌ. Aanʌ ipʌlidi isDiuusi gʌrooga ʌʌmadu gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo cʌʌgacʌrʌ gʌnʌijadagi dai soigʌnʌliadagi aapicʌdʌ dai gʌiibʌstudacan tadacagi.\n―――\n3 Aanʌ ivueeyi Diuusi aa duiñdadʌ cʌʌga ʌʌgiditai Diuusi ipʌliditai isivuaadagi istumaasi Diuusi ipʌlidi poduucai isduucai ivuaadatadai giñʌʌqui aaduñicaru. Dai baigiñʌlidi aanʌ Diuusicʌdʌ vʌʌscʌrʌ gʌtʌtʌgitoitai aapi iñsiuu duucu gamamadadagi. 4 Vʌʌscʌrʌ tʌtʌgitoi aanʌ isducatai sosoa aapi aidʌsi gʌdiosagi aanʌ dai vʌʌscʌrʌ gʌnʌida iñʌlidiña aanʌ dai poduucai baigiñʌliadagi. 5 Dai tʌtʌgitoiña aanʌ ʌʌpʌ siʌʌ cʌʌga vaavoitudai aapi. Ʌʌpʌga vaavoitu gʌuuli Loida dai gooquiʌrʌ gʌdaada Eunise. Dai ʌgai cʌʌga vaavoitudaiña cascʌdʌ maatʌ aanʌ isaapi cʌʌga vaavoitudai ʌʌpʌ.\n6 Cʌscʌdʌ gʌtʌgitoñi isaidʌsi gʌdaama darai aanʌ giñoonovi Diuusi gʌsoi iscʌʌga aagiada aapi oodami Diuusi ñiooquidʌ cascʌdʌ gʌaagai pʌsapiacʌʌga aagiada Diuusi ñiooquidʌ. 7 Diuusi maitʌrmaacai duaadimudagai baiyoma gʌrmaacai ʌgai guvucadagai dai gʌrsoicʌi tʌsai aipaco gʌroigʌdaiña dai cʌʌga gʌrtʌtʌgitocana. 8 Maitisiaa ʌraitai gaaagiada istumaasi ivueeyi gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo aapicʌdʌ dai maitisiaa ʌrada maisapicatai aanʌ vaavoitudatai Suusi Cristo, baiyoma baigʌduucai issoimaa taatamadagi giñʌpan duucai vaavoitudaitai Diuusi ñiooquidʌ ismaacʌ aagai cʌʌgacʌrʌ vuvaidaragai. Dai tomasi soimaa taatamai aapi vʌʌscʌrʌ Diuusi gʌmaaquimu guvucadagai sipoduucai maidagitomu aapi gʌvaavoidaraga. 9 Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaitu dai ʌcovai gʌrvuvaitu tʌsai camaisoimaasi ivuaadana dai baiyoma ivuaadana mosʌcaasi istumaasi ʌgai ipʌlidi. Diuusi idui gomaasi poduucai ipʌlidi ʌgai dai gʌroigʌdai cascʌdʌ, maisiu iduucai aatʌmʌ ʌmo istumaasi cʌʌgaducami. Maiquiaa cʌquivacai oidigi abiaadʌrʌ Diuusi gʌroigʌdai dai aagai sai Suusi Cristo cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaida agaitadai. 10 Dai sivi cʌʌ maatʌ aatʌmʌ isgʌroigʌdai Diuusi. Ʌgai ootoi Suusi Cristo cʌʌgacʌrʌ gʌrvuviadami cascʌdʌ. Suusi Cristo vaamioma istui simuuquigami dai gʌrmaa ibʌdagai utudui ismaacʌ tomali ʌmo imidagai maiugiatʌi. Suusi Cristo gʌraagidi isʌgai vaa cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaida agai poduucai maatʌ aatʌmʌ isgʌroigʌdai Diuusi.\n11 Diuusi giñmaa sʌʌlicami ansaidʌ ʌrootosadʌcana dai aagidana ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. 12 Cascʌdʌ aliʌ soimaa taatamai aanʌ dai vʌʌscʌrʌ maisiaa ʌrai. Aanʌ cʌʌ maatʌ Suusi Cristo dai vaavoitudai aanʌ iscʌʌga istutuidi ʌgai isnuucadacagi giñibʌdaga asta siʌʌscʌdʌ Diuusi nʌidagi ʌoodami ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami.\n13 Moduucai ioidaca aapi isducatai gʌmaatʌtuli aanʌ dai apiagamamaatʌtuliada isducatai gʌmaatʌtuli aanʌ, aliʌ cʌʌgadu gomaasi cascʌdʌ. Pomaasi ivuaada aapi apiavaavoitudaitai Cristo dai apiaoigʌada Cristo dai vʌʌsi oodami. 14 Gamamaatʌtuldañi aapi Diuusi ñiooquidʌ istumaasi gʌmaatʌtuli aanʌ dai Diuusi Ibʌadʌ ismaacʌdʌ gʌrʌma daja gʌsoicʌdamu.\n15 Cʌʌ maatʌ aapi isbaitoma vʌʌsi ʌvaavoitudadami Aasiʌrʌ oidajami giñdagito dai gooca ʌgai ʌrFigelo dai Ermogenes. Aidʌsi Oniseforo divia Roomʌrʌ giñgaagaiña daida giñtʌʌ. 16-17 Dai aliʌ duudatai giñdidividiña nai aanʌ baigiñʌlidiña dai maisiaa ʌraiña maisapicatai aanʌ. Cascʌdʌ aanʌ ipʌlidi isDiuusi cʌʌgacʌrʌ nʌijadagi ʌgai aaduñdʌ. 18 Sʌʌlicʌdʌ ipʌlidi aanʌ isSuusi Cristo apiasoigʌʌliadagi Oniseforocʌdʌ siʌʌscadʌ diviagi Suusi Cristo. Cʌʌ maatʌ aapi siʌʌsi gʌrsoi Oniseforo aidʌsi Efeesiʌrʌ daraacatadai aatʌmʌ.","id":"<urn:uuid:8add7d56-7b5d-4b8f-a526-1be5a4574f6f>","dump":"CC-MAIN-2018-51","url":"https:\/\/ebible.org\/ntpNT\/2TI01.htm","date":"2018-12-11T13:06:27Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-51\/segments\/1544376823621.10\/warc\/CC-MAIN-20181211125831-20181211151331-00610.warc.gz","language":"ntp","language_score":1.0000044107,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":5,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 1.0000044107437134}","num_words":449,"character_repetition_ratio":0.075,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.145,"stopwords_ratio":0.305,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
4 |
+
{"text":"Idi oojai ooji Paavora ʌvaavoitudadami Efeesiʌrʌ oidacami\n1\n1 Aanʌ ʌrPaavora dai gʌnoojidi aanʌ aapimʌ Efeesiʌrʌ oidacami ismaacʌdʌ vaavoitudai Suusi Cristo. Aapimʌ ʌrDiuusi ʌcovai vuvaidadʌ. Aanʌ ʌrootosadʌ Suusi Cristo. Diuusi ipʌli cascʌdʌ. 2 Aanʌ ipʌlidi isDiuusi gʌrooga ʌʌmadu Suusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadagi dai gʌniibʌstudacan tadacagi.\n―――\n3 Diuusi ivueeyi naana maasi cʌcʌʌgaducami aatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ. Ootoi ʌgai Suusi Cristo sai ʌgai gʌrʌʌmadu daacana dai sai ʌgai gʌroigʌldiña gʌrsoimaascamiga dai cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaidiña dai gʌrmaacana gʌguvucadaga vai poduucai ʌgai bai gʌrvueeyi tʌsai iimʌna tʌvaagiamu. Vʌʌsi gomaasicʌdʌ aanʌ ipʌlidi isvʌʌsi vaavoitudadami aliʌsi baigʌnʌliadagi Diuusicʌdʌ dai cʌʌga ñioocadagi Diuusi vui. Agai ʌroogadʌ Suusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga. 4 Diuusi ʌcovai gʌrvuvaitu maiquiaa iduucai oidigi abiaadʌrʌ. Daidʌ gʌrnʌidi ducami siCristo gʌrʌʌmadu daacagi. Suusi Cristo muuquia aagaitadai curusiaba tʌsai aatʌmʌ cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna dai vuidʌrʌ guuquivana Diuusi maigʌpiʌr vʌʌtʌcatai gʌroigʌldacai Suusi Cristo gʌrsoimaascamiga. Dai poduucai casi ʌrducamicana istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai. 5 Aliʌsi gʌroigʌdai Diuusi cascʌdʌ ʌʌqui abiaadʌrʌ ipʌli tʌsaidʌ ʌrmaamaradʌcana aatʌmʌ cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaidacai Suusi Cristo. Diuusi poduucai ipʌli cascʌdʌ. 6 Dai cascʌdʌ aliʌ siaa duutudai aatʌmʌ Diuusi dai cʌʌga ñioocai ʌgai vui. Cʌʌ maatʌ aatʌmʌ isDiuusi sʌʌlicʌdʌ cʌʌ tuiga cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌiditai ʌgai siʌʌscadʌ ʌma duucai gʌrtʌtʌgitua aatʌmʌ dai camaisoimaasi ivuaadagi vaavoitudacai Diuusi maradʌ Suusi Cristo. Diuusi sʌʌlicʌdʌ oigʌdai ʌgai. 7 Dai Diuusi sʌʌlicʌdʌ cʌʌ tuiga cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌiditai cascʌdʌ ootoi gʌmara sai ʌgai muucuna curusiaba sai poduucai cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaidiana dai gʌroigʌldana gʌrsoimaascamiga. 8 Diuusi sʌʌlicʌdʌ gʌroigʌdai cascʌdʌ gʌrsoicʌi iscʌʌga maatʌ caʌcagi aatʌmʌ vʌʌsi ñiooquidʌ dai cʌʌga maatʌcagi isducatai gʌaagai isoidacagi. 9 Dai Diuusi gʌrmaatʌtuli istumaasi iduñia ʌlidi ʌgai istumaasi maimaatʌcatadai oodami ʌʌquiomʌ. 10 Vʌʌsi povʌduuñimu isducatai ʌgai ipʌlidi. Cascʌdʌ ootoi Diuusi gʌmara oidi daama sai ʌgai ʌrCristocana daidʌ ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadamicana. Dai siʌʌscadʌ ʌpʌduñiagi vʌʌsi istumaasi Diuusi ipʌlidi siʌpʌduñiagi amaasi Cristo gatʌaanʌdamu tʌvaagiʌrʌ dai oidigi daama.\n11-12 Aatʌmʌ vaavoitudai Suusi Cristo dai ʌʌquioma Diuusi ʌcovai gʌrvuvaitu daidʌ ʌroida agai istumaasi oidi ʌgai ʌvaavoitudadami. Vʌʌsi gomaasi ʌpʌduñia agai poduucai isduucai ipʌlidi Diuusi. Diuusi ivueeyi istumaasi ʌgai poʌlidi iscʌʌgadu. Poduucai idui Diuusi vaidʌ aatʌmʌ ʌjudidíu ismaacʌdʌ ʌpʌga vaavoitu Cristo cʌʌgacʌrʌ oidacana vai poduucai cʌʌga ñioocadagi oodami Diuusi vui. 13 Dai aapimʌ vʌʌsi ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu caʌ ʌñiooqui ismaacʌdʌ ʌrvaavoi daidʌ ʌrcʌʌgaducami sai Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaidi tomasioorʌ sioorʌ vaavoitudagi Suusi Cristo. Dai aapimʌ vaavoitu Suusi Cristo. Dai Diuusi ootoi gʌibʌdaga sai gʌnʌʌmadu daacana poduucai isduucai aagai ʌgai. Dai poduucai cʌʌga gʌmaatʌ isaatʌmʌ ʌrmaamaradʌ Diuusi. 14 Poduucai cʌʌ maatʌ aatʌmʌ ʌʌmadu aapimʌ isDiuusi gʌrmaaqui agai vʌʌscatai vʌʌsi istumaasi agai. Vai vʌʌsi gomaasicʌdʌ siaa duutuadagi dai cʌʌga ñioocadagi oodami Diuusi vui. Ʌgai aliʌ cʌʌ tuiga cascʌdʌ.\n―――\n15 Aanʌ cajioma sai cʌʌga vaavoitudai aapimʌ Suusi Cristo dai sʌʌlicʌdʌ oigʌdai aapimʌ aa vaavoitudadami. 16 Cascʌdʌ aliʌ baigiñʌlidi aanʌ Diuusi vui aapimʌcʌdʌ gʌntʌtʌgitoitai siuu duucu daanʌdagi aanʌ Diuusi sai gʌnsoicʌiña. 17-18 Siaa duutuada aanʌ Diuusi Suusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga oogadʌ. Ʌgai ʌgai dai aliʌsi gʌaagai isvʌʌsi oodami siaa duutuadagi. Dai daanʌi aanʌ Diuusi sai ʌgai gʌnsoiñana iscʌʌga maatʌ caʌca aapimʌ Diuusi ñiooquidʌ daidʌ vaamioma maatʌcagi istumaasi Diuusi ipʌlidi ismaatʌca aapimʌ. Vai poduucai maatʌcagi aapimʌ vʌʌsi istumaasi Diuusi maatʌtuldia ʌlidi sioorʌ vaavoitudai Suusi Cristo ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu. Dai ismaatʌcagi aapimʌ ʌpʌ siʌʌ cʌcʌʌgaducami istumaasi Diuusi maacai vaavoitudadami, 19 dai isDiuusi aliʌ viaa guvucadagai dai isʌgai gʌrsoicʌi aatʌmʌ vaavoitudadami gʌguvucadagacʌdʌ. Dai gʌguvucadagacʌdʌ 20 Diuusi duaacali Cristo coidadʌ saagidiaiñdʌrʌ dai gʌabaana sʌʌlisa padʌrʌ daí tʌvaagiʌrʌ. 21 Dai maa guvucadagai sai vaamioma gatʌaanʌiña sitomas tuma sʌʌlicami viaacami vʌʌsi oidigi daama sivi dai tomastuigaco. 22 Vʌʌscatai gʌaagai isʌʌgiadagi Cristo. Dai Diuusi maa sʌʌlicami saidʌ ʌrbaitʌcʌaacamigadʌcana vʌʌsi vaavoitudadami. 23 Daidʌ vʌʌsi vaavoitudadami ʌʌmadu Cristo ʌrʌmo adunumʌ gʌnducami. Dai Cristo ʌʌmadu daacana vʌʌsi vaavoitudadami poduucai istutuidi vaavoitudadami iscʌʌgacʌrʌ oidacagi.","id":"<urn:uuid:7d4f1c64-6ce6-4ccd-a096-f6d76265cfc5>","dump":"CC-MAIN-2018-51","url":"https:\/\/ebible.org\/ntpNT\/EPH01.htm","date":"2018-12-14T19:20:18Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-51\/segments\/1544376826306.47\/warc\/CC-MAIN-20181214184754-20181214210754-00184.warc.gz","language":"ntp","language_score":1.0000070333,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":5,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 1.0000070333480835}","num_words":561,"character_repetition_ratio":0.09,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.148,"stopwords_ratio":0.376,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
5 |
+
{"text":"Idi ʌrʌʌpʌgadadʌ oojai ismaacʌdʌ ooji Piiduru ʌvaavoitudadami vʌʌtarʌ\n1\n1 Aanʌ ʌrPiiduru ootosadʌ Suusi Cristo dai gʌnoojidi aanʌ aapimʌ ismaacʌdʌ Jerusaleenʌrʌ oidacatadai dai aidʌsi ʌjudidíu soimaasi gʌntaatatuli aapimʌ ʌʌmadu ʌgaa vaavoitudadami, aapimʌ sibʌaco iji. Dai sivi aipacoga oidaga aapimʌ Poontʌrʌ dai Galaasiʌrʌ dai Capadoosiʌrʌ dai Aasiʌrʌ dai Batiiñiʌrʌ. 2 Diuusi gʌrooga caʌcovai gʌnvuvaitu aapimʌ poduucai isduucai ipʌliditadai ʌgai ʌʌqui abiaadʌrʌ. Diuusi Ibʌadʌ ʌcovai gʌnvuvaitu mʌsaidʌ ivuaadana aa duiñadʌ dai ʌgai apiagʌnsoicʌi iscʌʌgacʌrʌ oidaca aapimʌ mʌsai ʌʌgidiña aapimʌ Suusi Cristo. Suusi Cristo muu curusiaba tai aasi ʌʌradʌ mʌsai aapimʌ cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna mʌsvaavoitudagi cascʌdʌ Diuusi apiagʌnoigʌldi gʌnsoimaascamiga. Vai Diuusi sʌʌlicʌdʌ cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadagi dai gʌniibʌstudacan tadacagi.\n―――\n3 Cʌʌgavʌr ñioocada aapimʌ Diuusi vui ʌpan duucai aanʌ. Ʌgai ʌroogadʌ gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo. Ʌgai duuacali ʌSuusi Cristo coidadʌ saagidaiñdʌrʌ cascʌdʌ viaa aatʌmʌ ibʌdagai utudui. Ʌgai sʌʌlicʌdʌ soigʌʌlidi aatʌmʌcʌdʌ cascʌdʌ. Dai poduucai nʌnʌra aatʌmʌ vaavoitudaitai istuigaco vʌʌscʌrʌ oidacamu aatʌmʌ Diuusi ʌʌmadu. 4 Diuusi gʌnmaa oigaragai isiimia aapimʌ tʌvaagiamu dai ʌgai ʌʌmadu oidacagi vʌʌscʌrʌ siʌʌscadʌ coiyagi. Mʌʌca tʌvaagiʌrʌ Diuusi ʌʌmadu camaisoimaasi ivuaadamu tomali ʌmaadutai. Dai vʌʌscʌrʌ baigʌnʌliadamu vʌʌscatai aapimʌ. Aapimʌ ʌrDiuusi maamaradʌ cascʌdʌ. 5 Aapimʌ vaavoitudai isDiuusi ʌrcʌʌgacʌrʌ gʌnvuviadami cascʌdʌ ʌgai gʌnnuucada aapimʌ gʌguvucadagacʌdʌ. Siʌʌscadʌ ʌpamu diviagi Suusi Cristo cʌʌgacʌrʌ gʌnvuvaidamu aapimʌ soimaasi ivuaadami saagidaiñdʌrʌ dai maatʌmu aapimʌ istumaasi cʌʌgaducami istumaasi Diuusi iduñia agai aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ.\n6 Vʌʌsi imaasicʌdʌ avʌr baigʌnʌliada aapimʌ tomasi sivi chiʌʌqui uumigi gʌaagai issoimaa taatagi aapimʌ mui naana maasi. 7 Siʌʌscadʌ soimaa taatamadagi oodami poduucai gʌmaatʌ issʌʌlicʌdʌ vaavoitudai ischo ʌʌpʌ. Gʌnvaavoidaraga ʌrʌpan ducami ooro gʌmʌmʌidi vai ʌcovai vusacʌi goʌʌ ooro. Poduucai aapimʌ siʌʌscadʌ soimaasi taatamadagi apiaʌʌgiditai Diuusi cʌʌ maatʌ issʌʌlicʌdʌ vaavoitudai. Dai poduucai gʌvaavoidaraga vaamioma cʌʌgadu siooro. Ooro gia uugiatʌi vai gʌnvaavoidaraga gia cho. Sioorʌ soimaasi taatamadagi dai apiaʌʌgiadagi Diuusi dai siʌʌscadʌ diviagi Suusi Cristo ʌgai potʌʌdamu isaliʌ cʌʌga idui, dai aagidamu ʌgai aa ʌʌpʌ.\n8-9 Aapimʌ mainʌiditai Suusi Cristo vʌʌscʌrʌ siaa duutudai dai oigʌdai, tomasi maiquiaa nʌidi aapimʌ ʌgai vʌʌscʌrʌ vaavoitudai vai poduucai cʌʌgacʌrʌ gʌnvuvaidana. Dai cascʌdʌ vaavoitudai aapimʌ sai ʌgai cʌʌgacʌrʌ gʌnvuvaidana. Dai cascʌdʌ aliʌ baigʌnʌlidi aapimʌ dai maitʌtʌgai ñiooqui isducatai aagidagi aa, mʌsaliʌ baigʌnʌlidi.\n10 Ʌʌquioma Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ ismaacʌdʌ gaaagidi isDiuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnvuvaida agai aapimʌ gʌnaajagʌitadai ismaatiagi isducatai Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnvuvaida agaitadai. Ʌgai ʌʌgi caaagaitadai gomaasi dʌmos maicʌʌga maatʌ caʌcatadai. 11 Diuusi Ibʌadʌ, ʌgai vaa ismaacʌdʌ ʌʌmadu daja Suusi Cristo, maatʌtuli gʌñiñiooquituldiadamiga isducatai ʌCristo soimaa taata agaitadai dai goquiʌrʌ Diuusi maquia agaitadai ʌmo sʌʌlicami tʌvaagiʌrʌ. Dai Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ aliʌsi gʌnaajagʌitadai ismaatiaga sioorʌ ʌrCristoca agaitadai dai siʌʌscadʌ divia agaitadai. 12 Dai Diuusi Ibʌadʌ aagidi ʌgai sai ʌñiooqui vaamioma ʌraatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ siʌgai. Dai vʌʌsi imaasi ismaacʌdʌ gaaagidiña Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ʌrʌgai vaa ismaacʌdʌ casi gʌnaagidi Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ sividadʌ. Ʌgai gʌnaagidi isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami dai Diuusi ootoi gʌibʌdaga tʌvaagiaiñdʌrʌ vai ʌgai guvucadadʌcʌdʌ aagaiña ñiñiooquituldiadamigadʌ. Dai Diuusi tʌtʌaañicarudʌ tʌvaagiʌrʌ ipʌliditadai ismaatʌ caʌcagi vʌʌsi istumaasi aagai ʌʌquidʌ Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ.\n―――\n13 Cascʌdʌ vʌʌsi imaasicʌdʌ tʌtʌgitodavurai aapimʌ isdivia agai Suusi Cristo bai gʌnduuca dai nʌnʌraca vaavoitudaitai issʌʌlicʌdʌ cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijada agai ʌgai siʌʌscadʌ diviagi. Maitavʌr tʌtʌgitoda istumaasi soimaascami dai cʌʌgacʌrʌ avʌroidaca. 14 Ʌʌgiadavurai aapimʌ Diuusi dai camaitivuaada vʌʌsi istumaasi ivuaadana maiquiaa maatʌcai mamaatʌtuldaragadʌ Suusi Cristo. 15 Diuusi ʌcovai gʌnvuvaitu aapimʌ cascʌdʌ avʌr ʌpan duucai ivuaada Diuusi. Ʌgai tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi. 16 Cʌʌ maatʌ aapimʌ iscaooja Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ istumaasi aagai Diuusi dai pocaiti: \"Cʌʌgacʌrʌ avʌroidaca aapimʌ dai maisoimaasi ivuaada, aanʌ tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi cascʌdʌ\", ascaiti Diuusi.\n17 Diuusi ʌgai dai nʌidi vʌʌsi istumaasi ivueeyi vʌʌscatai ʌʌmadutai isbai cʌʌga ivueeyi ischo ʌʌpʌ. Dai ismaacʌdʌ maicʌʌga ivueeyi Diuusi soimaasi taatamituldi tomasi ʌrriricu siʌrsoitutuigami, siʌraaliducami, siʌrgʌgʌrducami, dai ooqui dai cʌcʌʌli vʌʌsi soimaasi taatamituldi Diuusi dai ʌgai ʌrgʌrooga cascʌdʌ siaa duutuada aapimʌ Diuusi quiaa oidacatai tami oidigi daama. 18 Ʌpan duucai oidacana aapimʌ gʌnʌʌqui aaduñicaru dai cʌʌga maatʌ aapimʌ sai istumaasi ivuaadana maitʌnsoicʌiña iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi aapimʌ. Dʌmos Diuusi cacʌʌgacʌrʌ gʌnvuvaitu mʌsai camaipoduucai oidacana. Cʌʌ maatʌ aapimʌ isSuusi Cristo gaaa namʌqui cʌʌgacʌrʌ gʌnvuvaidaraga namʌgadʌ aidʌmʌsi muaa curusiaba, dai maisiu oorocʌdʌ tomali plaatacʌdʌ istumaasi uugiatʌi. 19 Suusi Cristo gʌmuaatu maitʌrsoimaasi iducamicatai poduucai isduucai coodaiña ʌjudidíu aali cañiiru ismaacʌdʌ maitʌrcoococoidadʌ sai Diuusi oigʌldana soimaascamigadʌ. 20 Maiquiaa cʌquivacai oidigi abiaadʌrʌ Diuusi camaatʌcatadai ispoduucai ʌpʌduñia agaitadai Suusi Cristocʌdʌ dʌmos ʌgai cayoga ugitʌcai oidigi divia dai cʌʌgacʌrʌ gʌnvuvaida agai. 21 Diuusi duaacali Suusi Cristo coidadʌ saagidaiñdʌrʌ dai maa ʌmo sʌʌlicami tʌvaagiʌrʌ cascʌdʌ cʌʌga vaavoitudai aapimʌ Diuusi dai nʌnʌra mʌsiʌʌscadʌ ʌʌmadu oidaca agai.\n22 Diuusi caoigʌli gʌnsoimaascamiga ʌʌgiditai aapimʌ ñiooquidʌ, Diuusi Ibʌadʌ gʌnsoicʌi cascʌdʌ, mai cascʌdʌ aapimʌ sʌʌlicʌdʌ oigʌdai gʌnaaduñi. Apiavʌr cʌʌga gʌnoigʌada aapimʌ aipacoga. 23 Diuusi gʌnmaa ibʌdagai utudui aidʌsi vaavoitu aapimʌ ñiooquidʌ. Gʌndʌʌdʌ maitʌnmaa idi ibʌdagai utudui. 24 Mospoduucai ooja ʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ:\nVʌʌsi oodami ʌrʌpan ducami vasoi. Ʌvasoi gaquisarʌi daidʌ oodami cooyi.\nDai vʌʌsi istumaasi viaa oodami ʌrʌpan ducami yoosigai.\nYoosigai gaquisarʌi dai uugiatʌi vai istumaasi viaa oodami uugiatʌi.\n25 Dʌmos Diuusi ñiooquidʌ vʌʌscʌrʌ ʌrvaavoi.\nAsduu ooja ʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ. Dai ʌgai vaa ñiooqui ʌgai mʌsmaacʌdʌ gʌnaagidi aapimʌ.","id":"<urn:uuid:b7fe2c0e-6153-480b-8b8c-a553d281c824>","dump":"CC-MAIN-2020-16","url":"https:\/\/ebible.org\/ntpNT\/1PE01.htm","date":"2020-04-08T13:10:33Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2020-16\/segments\/1585371813538.73\/warc\/CC-MAIN-20200408104113-20200408134613-00481.warc.gz","language":"ntp","language_score":1.0000042915,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 1.0000042915344238}","num_words":759,"character_repetition_ratio":0.089,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.142,"stopwords_ratio":0.318,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
6 |
+
{"text":"Idi ʌrʌʌpʌgadadʌ oojai ismaacʌdʌ ooji Paavora ʌvaavoitudadami Tesaloniicʌrʌ oidacami\n1\n1 Gʌraaduñi vaavoitudadami ismaacʌdʌ gʌnʌmpaidi Tesaloniicʌrʌ siaa duutudaragai vʌʌtarʌ Diuusi gʌrooga ʌʌmadu Suusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga, gʌmviaatuldi aanʌ ʌʌmadu Silvaano dai Timoteo. Aanʌ anʌrPaavora. Aatʌmʌ ipʌlidi isDiuusi gʌrooga ʌʌmadu gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadagi dai gʌniibʌstudacan tadacagi.\n―――\n2 Aatʌmʌ vʌʌscʌrʌ aliʌ baigʌrʌlidiña Diuusicʌdʌ gʌntʌtʌgitoitai aapimʌ. Dai siʌʌscadʌ gamamadada aatʌmʌ daanʌi aatʌmʌ Diuusi sai gʌnsoicʌiña. 3 Dai vʌʌscʌrʌ tʌtʌgitoiña aatʌmʌ isducatai ivueeyi aapimʌ Diuusi aa duiñdadʌ vaavoitudaitai Suusi Cristo, dai isducatai aipaco gʌnsoicʌi aapimʌ gʌnoigʌdaitai, dai isducatai apianʌnʌra aapimʌ siʌʌscadʌ diviagi Suusi Cristo ʌpamu. 4 Giñaaduñi Diuusi aliʌsi gʌnoigʌdai aapimʌ dai maatʌ aatʌmʌ isʌgai ʌʌcovai gʌnvuvaitu. 5 Aidʌsi gʌnaagidi aatʌmʌ isSuusi Cristo ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuuviadami, aatʌmʌ maisiu tomasduucai gʌnaagidi, aatʌmʌ Diuusi guvucadadʌcʌdʌ gʌnaagidi. Gʌrʌʌmadu daacatai Diuusi Ibʌadʌ dai c��ʌga maatʌ aatʌmʌ sai vʌʌsi ismaacʌdʌ gʌnaagidi aatʌmʌ ʌrvaavoi. Aapimʌ cʌʌga maatʌ isducatai daraajatadai aatʌmʌ gʌnsaagida aidʌtʌsi gʌndadiji mʌsai poduucai oidacana aapimʌ ʌʌpʌ.\n6 Daidʌ ʌrvaavoi mʌspoduucai idui aapimʌ dai ʌpan duucai oidacana aapimʌ gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo ʌʌpʌ. Diuusi Ibʌadʌ gʌnsoicʌiña mai aapimʌ baigʌnʌliaracʌdʌ caʌcana Diuusi ñiooquidʌ tomasi aa soimaasi gʌntaatamituldiña. 7 Aidʌsi maí ʌvaavoitudadami Masedooniʌrʌ dai Acaiyʌrʌ mʌsducatai oidacatadai aapimʌ poduucai maí ʌgai isducatai gʌaagai isoidacagi. 8 Dai poduucai aapimʌcʌdʌ maí Masedooniʌrʌ oidacami dai Acaiyʌrʌ oidacami ʌtʌaanʌdami Suusi Cristo ñiooquidʌ, Dai maisiu mosʌca ami vʌʌsi aipaco gʌaagai gʌnvaavoidaraga. Cascʌdʌ aatʌmʌ camaiviaa isgaaagiadagi siaaco casi gʌmaatʌ gomaasi. 9 Baiyoma ʌgai vaa ismaacʌdʌ maí gomaasi aagaiña aidʌtʌsi gʌndadiji mʌsai aliʌ cʌʌga gʌrmiaadʌgi, dai mʌsducatai dagito ʌmoomono dai vaavoitu ismaacʌdʌ sʌʌlicʌdʌ ʌrDiuusi dai duaaca daidʌ ivuaada agai istumaasi Diuusi ipʌlidi. 10 Dai isducatai nʌnʌra aapimʌ isdiviagi Suusi Diuusi maradʌ tʌvaagiaiñdʌrʌ. Ʌgai vaa Suusi ismaacʌdʌ duaacali Diuusi coidadʌ saagidaiñdʌrʌ. Dai ʌgai ʌgai dai cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaida agai soimaasi ivuaadami gʌgʌvituldaragadʌaiñdʌrʌ.","id":"<urn:uuid:2f93e254-1ccb-4d49-b690-4a1e576ab934>","dump":"CC-MAIN-2020-16","url":"https:\/\/ebible.org\/ntpNT\/1TH01.htm","date":"2020-04-09T16:55:36Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2020-16\/segments\/1585371861991.79\/warc\/CC-MAIN-20200409154025-20200409184525-00544.warc.gz","language":"ntp","language_score":1.0000056028,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":3,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 1.0000056028366089}","num_words":270,"character_repetition_ratio":0.071,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.141,"stopwords_ratio":0.319,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
7 |
+
{"text":"Idi ʌrʌgotordadʌ oojai ismaacʌdʌ ooji Paavora ʌvaavoitudadami Coriintoʌrʌ oidacami\n1\n1 Aanʌ ʌrPaavora dai Suusi Cristo ʌcovai giñvusaitu ansaidʌ ʌrootosadʌcana. Poduucai ipʌli Diuusi cascʌdʌ. Aanʌ ʌʌmadu gʌraduñi Timoteo gʌmviaatuldi. Dai aanʌ gʌnoojidi idi oojai aapimʌ gʌraaduñi vaavoitudadami mʌsmaacʌdʌ Coriintoʌrʌ oidaga dai gʌnʌmpaidiña dai siaa duutudaiña Diuusi. Dai idi oojai ʌrgʌraaduñi vaavoitudadami Acaayʌrʌ oidacami vʌʌtarʌ ʌʌpʌ. 2 Aanʌ ipʌlidi isDiuusi gʌrooga ʌʌmadu Suusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga apiacʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadagi dai apiagʌniibʌstudacan tadacagi.\n―――\n3 Diuusi ʌgai dai vʌʌscʌrʌ soigʌʌlidi aatʌmʌcʌdʌ dai gʌrbaiʌʌliatudai cascʌdʌ cʌʌga ñioocai aatʌmʌ Diuusi vui. Ʌgai ʌgai daidʌ ʌroogadʌ gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo. 4 Siuu duucu soimaa taatamadagi aatʌmʌ Diuusi baigʌrʌʌliatudai dai poduucai istutuidi aatʌmʌ isbaiʌʌliatudadagi aa ismaacʌdʌ soimaasi taatamai. 5 Aatʌmʌ aliʌ soimaa taatamai vaavoitudaitai Suusi Cristo poduucai isduucai soimaasi taata Suusi Cristo. Dai ʌgai vaa Suusi Cristo sʌʌlicʌdʌ baigʌrʌʌliatudai. 6 Aatʌmʌ soimaasi taatamai gʌnaagiditai sai Suusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami dai poduucai istutuidi aatʌmʌ isbaigʌnʌʌliatudadagi. Dai Diuusi baigʌrʌʌliatudai aatʌmʌ dai poduucai aapimʌ baigʌnʌʌlidiña ʌʌpʌ. Dai poduucai cʌʌga istutuidi aapimʌ issoimaa taatamadagi poduucai isduucai soimaa taatamai aatʌmʌ maivui ñioocaitai Diuusi. 7 Dai sʌʌlicʌdʌ vaavoitudai aanʌ isapiavaavoitudadamu aapimʌ. Cʌʌ maatʌ aanʌ issoimaasi taatamu aapimʌ poduucai isduucai soimaasi taatamai aanʌ. Dai cʌʌ maatʌ aanʌ isDiuusi baigʌnʌʌliatudamu aapimʌ poduucai isduucai baigiñʌʌliatudai ʌgai aanʌ.\n8 Gʌraaduñi ipʌlidi aatʌmʌ ismaatia aapimʌ siʌʌsi soimaa taatamaiña aatʌmʌ Aasia dʌvʌʌriʌrʌ. Aliʌsi cavami soimaasi taatamaiña aatʌmʌ dai camaitistui isvaamioma soimaasi taatagi. Dai asta poʌliditadai aatʌmʌ mʌsgʌrcooda agai. 9 Sʌʌlicʌdʌ poʌliditadai aatʌmʌ iscacoiya ʌragai aatʌmʌ. Diuusi dagito ispoduucai ʌpʌduuñiagi tʌsai aatʌmʌ maatʌna isducatai vaamioma cʌʌga vaavoitudagi Diuusi dai maisiu poʌliada aatʌmʌ isʌʌgi istutuidi isgʌrsoicʌdagi. Diuusi ʌgai dai ʌpan duduaacaldi ʌcoidadʌ. 10 Dai Diuusi gʌrsoi tʌtai camaitʌrcooditu aatʌmʌ dai Diuusi quiaa gʌrsoicʌi. Daidʌ cʌʌ maatʌ aatʌmʌ isvʌʌscʌrʌ gʌrsoicʌdamu ʌgai. 11 Aliʌsi gʌaagai isdaanʌda aapimʌ Diuusi sai gʌrsoicʌiña. Dai siʌʌscadʌ muidutai daanʌdagi Diuusi sai gʌrsoicʌiña muidutai pocaitiada agai ʌʌpʌ sai baigʌnʌlidi Diuusicʌdʌ maatʌcatai isDiuusi gʌrsoicʌi.\n―――\n12 Aliʌsi baigʌrʌlidi aatʌmʌ maatʌcatai gʌrtʌgitoidagʌrʌ iscʌʌ tuutuiga aatʌmʌ tomasiaacoga sioon cʌʌga aapimʌ gʌnsaagida vʌʌscʌrʌ ipʌlidiña aatʌmʌ iscʌʌga ivuaadagi tomastumaasi. Aatʌmʌ ʌʌgi maitistutuidi isivuaadagi gomaasi baiyoma Diuusi ʌgai dai gʌrsoicʌi cascʌd�� cʌʌga ivueeyi aatʌmʌ. 13-14 Dai gʌnoojidi aatʌmʌ mosʌcaasi istumaasi cʌʌga istutuidi ismaatʌ nʌijadagi dai maatʌ caʌcagi aapimʌ. Dai aanʌ ipʌlidi sai siʌʌscadʌ ajiagi istuigaco Suusi Cristo gʌrvaidaquiagi tʌvaagiamu baigʌnʌliadamu aapimʌ aatʌmʌcʌdʌ poduucai isduucai aatʌmʌ baigʌrʌliadamu aapimʌcʌdʌ ismaacʌdʌ vaavoitu ʌSuusi Cristo gʌnaagiditai aatʌmʌ isʌgai ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuviadami.\n15-16 Dai vaavoitudai aanʌ isaliʌ baigʌnʌlidi aapimʌ aanʌcʌdʌ, aanʌ gʌndivida iñʌliditadai aidʌsi Masedooñia maacoga daivusai aanʌ dai ʌpan baigo vacoga daivunucai dai poduucai goocoaja gʌndividamudai aanʌ dai aapimʌ baigʌnʌliadamudai giñnʌiditai, dai aapimʌ cʌʌga istutiadamudai isgiñsoiñiagi naana maasicʌdʌ istumaasi tʌgitocatadai aanʌ voiyʌrʌ Judeea maacoga imʌitai. Dʌmos maí aanʌ isquiaa soimaasi ivuaadatadai aapimʌ dai aanʌ maisoigʌnʌʌliatuda iñʌliditadai gʌnbagaidacai cascʌdʌ maiii. 17 Aidʌsi aagai aanʌ sai gʌndivida iñagaitadai aanʌ sʌʌlicʌdʌ gʌndivida iñʌliditadai. Aanʌ maitʌrʌpan ducami ʌʌmoco ismaacʌdʌ pocaitiña sai duuñiagi ʌmo istumaasi tomasi maatʌ ʌgai ismaitistutuidi. 18 Diuusi cʌʌ maatʌ iñsaanʌ gʌndivida iñʌliditadai cascʌdʌ aagaitadai aanʌ. 19 Aanʌ ʌʌmadu Timoteo ʌʌmadu Silvanu casi gʌnaagidi isSuusi Cristo Diuusi maradʌ ismaacʌdʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. Ʌgai maiaagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi. Ʌgai vʌʌscʌrʌ ivueeyi vʌʌsi istumaasi aagai. 20 Dai Suusi Cristo ʌgai daidʌ ivueeyi vʌʌsi istumaasi aagai Diuusi saidʌ iduñia agaitadai oodami vʌʌtarʌ. Dai Suusi Cristo gʌrsoicʌi tʌsai cʌʌga ñioocaiña aatʌmʌ Diuusi vui. 21 Dai Diuusi ʌgai daidʌ gʌrsoicʌi isapiacʌʌga vaavoitudada aatʌmʌ Suusi Cristo. Dai Diuusi ootoi gʌIbʌdaga sai gʌrʌʌmadu daacana, 22 sai poduucai maatʌna aatʌmʌ isDiuusi sʌʌlicʌdʌ iduñia agai vʌʌsi istumaasi aagai saidʌ iduñia agai. Diuusi Ibʌadʌ ʌgai dai gʌrmaacai gʌguvucadagai tʌsai cʌʌga ivuaadana Diuusi aa duiñdadʌ.\n23 Dʌmos maatʌ Diuusi ismaiquiaa ii aanʌ Coriintoamu maitʌnbagaida iñʌliditai soimaasi ivuaadatai aapimʌ. 24 Siʌʌscadʌ gʌndadida aatʌmʌ, aatʌmʌ maitipʌlidi isgʌnaagidiagi mʌsai ʌma maasi vaavoitudana. Aapimʌ cacʌʌga vaavoitudai istumaasi ʌrvaavoi cascʌdʌ. Baiyoma gʌnsoiña ʌrʌlidi aatʌmʌ mʌsai vaamioma baigʌnʌlidiña.","id":"<urn:uuid:b25f1dd2-a85d-4048-9567-627e95b3a84b>","dump":"CC-MAIN-2020-16","url":"https:\/\/ebible.org\/ntpNT\/2CO01.htm","date":"2020-03-31T20:46:02Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2020-16\/segments\/1585370503664.38\/warc\/CC-MAIN-20200331181930-20200331211930-00089.warc.gz","language":"ntp","language_score":1.0000053644,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":3,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 1.0000053644180298}","num_words":586,"character_repetition_ratio":0.082,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.144,"stopwords_ratio":0.363,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
8 |
+
{"text":"Idi ʌrʌoojai gotordadʌ ismaacʌdʌ ooja Piiduru\n1\n1 Aanʌ ʌrSimuñi Piiduru Suusi Cristo ootosadʌ daidʌ ʌrpiooñigadʌ. Aanʌ gʌnoojidi idi oojai aapimʌ vaavoitudadami ismaacʌdʌ cʌʌga vaavoitudai gʌrʌpan duucai. Diuusi gʌrooga ʌʌmadu Suusi Cristo cʌʌgacʌrʌ gʌrvuviadamiga sʌʌlicʌdʌ ivueeyi ʌmo istumaasi cʌʌgaducami aatʌmʌcʌdʌ gʌrsoiñacai tʌsai ʌʌpan duucai vaavoitudana. Cascʌdʌ gʌmaatʌ isʌgai ʌmadugan duucai gʌrnʌidi. 2 Aanʌ ipʌlidi isDiuusi vaamioma cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadagi vai vaamioma gʌniibʌstacan tadacagi gʌniibʌdaga maatʌcatai Diuusi ʌʌmadu Suusi gʌrtʌaanʌdamiga.\n―――\n3 Diuusi aliʌ viaa guvucadagai. Dai ʌgai casi gʌrmaa vʌʌsi istumaasi tʌgito aatʌmʌ dai cʌʌgacʌrʌ oidacagi dai siaa duutuadagi ʌgai. Diuusi gʌrsoi tʌsai maatʌna Suusi Cristo. Ʌgai ʌcovai gʌrvuvaitu. Dai ʌgai aliʌ viaa guvucadagai daidʌ idui naana maasi istumaasi gʌgʌrducami. 4 Gomaasicʌdʌ cʌʌ maatʌ aatʌmʌ isDiuusi vaamioma mui naana maasi istumaasi gʌgʌrducami iduñia agai aatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ. Vai poduucai mosʌcaasi cʌʌga ivuaada aatʌmʌ isduucai Diuusi mosʌcaasi cʌʌga ivueeyi. Dai poduucai istutuidi aatʌmʌ isgajiaadʌrʌ viaagi ʌsoimaascami dai maiʌpan duucai ivuaadagi ʌmaivaavoitudadami ismaacʌdʌ ivueeyi mosʌcaasi istumaasi ʌʌgi ʌgai ipʌlidi isivuaadagi. 5 Cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai iscʌʌgacʌrʌ oidacagi aapimʌ cavaavoitudacai Diuusi. Dai aliʌsi gʌaagai ʌʌpʌ isvaamioma cʌʌga matia ʌliadagi istumaasi Diuusi ipʌlidi isivuaadagi, 6 dai aliʌsi gʌaagai ʌʌpʌ ismaitivuaadagi istumaasi aapimʌ ʌʌgi ipʌlidi, dai siʌʌscadʌ soimaasi taatamadagi aapimʌ aliʌsi gʌaagai isapiacʌʌga vaavoitudadagi Diuusi ñiooquidʌ, dai aliʌsi gʌaagai ʌʌpʌ isivuaadagi vʌʌsi istumaasi Diuusi ipʌlidi, 7 dai aliʌsi gʌaagai ʌʌpʌ mʌsaipacoga gʌnoigʌadagi aapimʌ vaavoitudadami dai isoigʌadai vʌʌsi oodami ʌʌpʌ.\n8 Isivuaadagi aapimʌ vʌʌsi gomaasi aidʌ gia vaamioma cʌʌgacʌrʌ oidacamu aapimʌ dai vaamioma cʌʌga ivuaadamu Diuusi aa duiñdadʌ ʌʌgiditai maatʌcatai aapimʌ Suusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga. 9 Dʌmos ismaitivuaadagi aapimʌ gomaasi aidʌ gia maiquiaa cʌʌ maatʌ aapimʌ istumaasi ʌrcʌʌgaducami maitʌtʌgitoitai isDiuusi caoigʌli gʌnsoimaascamiga. 10 Cascʌdʌ giñaaduñi vaavoitudadami cʌʌgacʌrʌ avʌr oidaca vai poduucai cʌʌga gʌmaatʌcana isDiuusi ʌcovai gʌnvuvaitu dai gʌmaamara duucai gʌnnʌidi. Iscʌʌgacʌrʌ oidacagi aapimʌ aidʌ gia maigajiaadʌrʌ viaamu aapimʌ gʌnvaavoidaraga. 11 Poduucai viaacamu aapimʌ oigaragai isiimiagi tʌvaagiamu siaaco gatʌaanʌi Suusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga tomastuigaco. Ʌgai ʌgai daidʌ ʌrcʌʌgacʌrʌ gʌrvuviadami.\n12 Cascʌdʌ apiagʌntʌtʌgitoldiadamu aanʌ gomaasi tomasi camaatʌ aapimʌ dai cʌʌga vaavoitudai Diuusi ñiooquidʌ ismaacʌdʌ caviaa aapimʌ dai gomaasi gia ʌrvaavoi. 13 Dai aanʌ poʌlidi iscʌʌga ivueeyi aanʌ gʌnmaacaitai idi ñiooqui sivi maiquiaa muucucai. 14 Suusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga casi giñaagidi sai caotoma muquia iñagai aanʌ. 15 Cascʌdʌ gʌnoojidi aanʌ vai poduucai siʌʌscadʌ camuuquiagi aanʌ vʌʌscʌrʌ tʌtʌgitoda aapimʌ gomaasi.\n―――\n16 Casi gʌnaagidi aanʌ sai Suusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga aliʌ viaa guvucadagai dai sai ʌpamu divia agai tami oidigi daama. Gomaasi gia sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi. Gomaasi maitʌrcueentogadʌ oodami yaatavogami. Aatʌmʌ ʌʌgi gʌrvuupuquicʌdʌ nʌidi gʌrtʌaanʌdamiga issʌʌlicʌdʌ viaa guvucadagai. 17-18 Aatʌmʌ caʌ aidʌsi Diuusi gʌrooga tʌvaagiaiñdʌrʌ cʌʌga ñioo ʌgai vʌʌtarʌ dai pocaiti; \"Idi Suusiava ʌrgiñmara nai aanʌ aliʌ oigʌdai dai baigiñʌlidi aanʌ goovaicʌdʌ\", caiti Diuusi. Dai aatʌmʌ ʌʌmadu daraajatadai gʌrtʌaanʌdamiga ʌgiidiʌrʌ ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu vai ami dadadacʌi Suusi sicoli. Cascʌdʌ nʌidi aatʌmʌ aidʌsi Suusi sicoli dadadacʌi.\n19 Istumaasi nʌidi aatʌmʌ dai caʌ caaagaitadai Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ʌʌquioma cascʌdʌ aidʌsi nʌidi aatʌmʌ dai caʌ, maí issʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi. Dai aapimʌ ʌʌpʌ aliʌsi gʌaagai mʌsʌʌgiadagi goñiooqui. Diuusi ñiooquidʌcʌdʌ maatʌ oodami mui naana maasi istumaasi maimaatʌcatadai. Aapimʌ aliʌsi gʌaagai mʌscʌʌga ʌʌgiditai caʌcagi Diuusi ñiooquidʌ asta siʌʌscadʌ ʌpamu diviagi Suusi Cristo dai aapimʌ ʌʌmadu daraajamu. 20 Dʌmos siooma cʌʌga gʌaagai mʌsmaatʌcagi sai tomali ʌmaadutai maiʌʌgi istutuidi isaagagi istʌiya ʌlidi istumaasi aagai Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ Diuusi ñiooquidʌrʌ. 21 Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ tomali ʌmo imidagai maiaagai istumaasi ʌʌgi ʌgai ipʌlidi baiyoma ʌgai ʌrcʌcʌʌli ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu dai ʌgai ñiooquituldiña Diuusi. Diuusi Ibʌadʌ mamaatʌtuldiña istumaasi aagadagi ʌgai.","id":"<urn:uuid:695510dc-90ad-4028-baf6-7afd2bf0cc30>","dump":"CC-MAIN-2020-16","url":"https:\/\/ebible.org\/ntpNT\/2PE01.htm","date":"2020-03-28T21:29:44Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2020-16\/segments\/1585370493120.15\/warc\/CC-MAIN-20200328194743-20200328224743-00466.warc.gz","language":"ntp","language_score":1.000005722,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 1.0000057220458984}","num_words":526,"character_repetition_ratio":0.084,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.146,"stopwords_ratio":0.302,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
9 |
+
{"text":"Idi ʌrʌoojai ʌpʌgadadʌ ismaacʌdʌ ooji Vuaana gʌaaduñi vaavoitudadami\n1\n1 Aanʌ ʌrVuaana daidʌ gʌnoojidi aanʌ aagaitai Suusi Cristo. Suusi Cristo ʌgai daidʌ gʌrmaa ibʌdagai utudui. Aidʌsi abiaadʌrʌ maiquiaa cʌquiva oidigi Suusi Cristo caoidacatadai tʌvaagiʌrʌ Diuusi ʌʌmadu. Dai aidʌsi divia ʌgai tami oidigi daama nʌidi aanʌ ʌgai, dai caʌcana aanʌ ñiooquidʌ, dai taata aanʌ tuucugadʌ. Dai sioorʌ maatʌ istuiga Suusi Cristo poduucai maatʌ istuiga Diuusi. 2 Suusi Cristo divia ami siaaco daraajatadai aatʌmʌ cascʌdʌ gʌnaagidi aatʌmʌ sai nʌidi. Dai sivi gʌraagidi aatʌmʌ sai Suusi Cristo ʌgai dai gʌrmaacai ibʌdagai utudui dai ʌgai tomastuigaco oidaga. Ʌgai Diuusi gʌrooga ʌʌmadu oidacatadai dai gooquiʌrʌ divia tami oidi daama dai aatʌmʌ nʌidi ʌgai. 3 Dai aatʌmʌ gʌnaagidi istumaasi nʌidi dai caʌ vai poduucai aapimʌ ʌʌpʌ gʌrʌpan duucai tʌtʌgitodagi dai vʌʌscatai ʌpan duucai tʌtʌgitodagi aatʌmʌ Diuusi gʌrooga ʌʌmadu Suusi Cristo Diuusi maradʌ. 4 Gomaasi gʌnoojidi aanʌ mʌsai vaamioma baigʌnʌlidiña.\n―――\n5 Sivi gʌnaagidamu aatʌmʌ istumaasi Suusi Cristo gʌrmaatʌtuli sai Diuusi aliʌ cʌʌ tuiga dai tomali ʌmo imidagai maitivueeyi istumaasi soimaascami. 6 Ispocaitiada aatʌmʌ tʌsai ʌpan duucai tʌtʌgitoi Diuusi dai maitivuaadagi istumaasi ʌrcʌʌgaducami aidʌ gia yaatagʌi aatʌmʌ dai sʌʌlicʌdʌ soimaasi ivueeyi. 7 Dʌmos iscʌʌgacʌrʌ oidaca aatʌmʌ dai cʌʌga ivuaadagi poduucai isduucai ivueeyi Diuusi aidʌ gia ʌmo tʌgitoidagai viaacamu aatʌmʌ. Dai Diuusi gʌroigʌldi gʌrsoimaascamiga muucucai Suusi Cristo Diuusi maradʌ curusiaba.\n8 Ispocaitiadagi aatʌmʌ tʌsai maitʌrsoimaasi ivuaadami aidʌ gia gʌrvupuiirumadai aatʌmʌ ʌʌgi daidʌ ʌryaatavogami aatʌmʌ. 9 Dʌmos isaagiada aatʌmʌ Diuusi ʌsoimaascami ismaacʌdʌ ivuaadagi aidʌ gia Diuusi iduuñimu aatʌmʌcʌdʌ istumaasi ʌrsʌʌlicami. Ʌgai gʌroigʌldamu gʌrsoimaascamiga dai cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌijadamu ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi iduuñimudai aatʌmʌ. 10 Dʌmos ispocaitiadagi aatʌmʌ tʌsai maisoimaasi ivueeyi aidʌ gia ducami ispocaitiada aatʌmʌ isDiuusi yaatavoga dai poduucai maivaavoitudai Diuusi ñiooquidʌ.","id":"<urn:uuid:ecd99fc1-b7b4-491e-b32d-5c47c2d63654>","dump":"CC-MAIN-2020-16","url":"https:\/\/ebible.org\/ntpNT\/1JN01.htm","date":"2020-04-01T02:39:45Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2020-16\/segments\/1585370505359.23\/warc\/CC-MAIN-20200401003422-20200401033422-00128.warc.gz","language":"ntp","language_score":1.0000054836,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 1.0000054836273193}","num_words":261,"character_repetition_ratio":0.084,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.15,"stopwords_ratio":0.364,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
10 |
+
{"text":"Idi ʌrʌgotordadʌ oojai ismaacʌdʌ ooji Paavora ʌvaavoitudadami Tesaloniicʌrʌ oidacami\n1\n1 Gʌraaduñi vaavoitudadami ismaacʌdʌ gʌnʌmpaidi Tesaloniicʌrʌ siaa duutudaragai vʌʌtarʌ Diuusi gʌrooga ʌʌmadu Suusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga. Gʌnviaatuldi aanʌ ʌʌmadu Silvaano dai Timoteo. Aanʌ anʌrPaavora. 2 Aatʌmʌ ipʌlidi isDiuusi gʌrooga ʌʌmadu Suusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadagi dai gʌniibʌstudacan tadatudacagi.\n―――\n3 Tomasiuu duucu siuu duucu gamamadada aatʌmʌ viaa isvʌʌscʌrʌ aliʌ baigʌrʌliadagi Diuusicʌdʌ gʌntʌtʌgitoitai aapimʌ, dai poduucai gʌaagai tʌsivuaadagi, aapimʌ apiavaamioma vaavoitudai dai vaamioma gʌnoigʌdai aipacoga cascʌdʌ. 4 Cascʌdʌ aatʌmʌ cʌʌga ñioocaiña aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu saagida. Dai potʌtʌdaiña aatʌmʌ mʌsai aapimʌ apiavaavoitudai dai maioojodai siʌʌscadʌ ʌoodami soimaasi gʌntaatamituldadagi. 5 Poduucai ivueeyi aapimʌ gʌnsoicʌitai Diuusi. Poduucai Diuusi gatʌtʌgidi iscʌʌgacʌrʌ gʌnnʌidi dai ʌgai gʌnvaidaquia agai mʌʌca siaaco tʌaanʌi ʌgai, cascʌdʌ soimaasi taatamai aapimʌ.\n6 Diuusi maatʌ isgʌaagai issoimaa taatatuldagi ʌgai ismaacʌdʌ soimaasi gʌntaatamituldi aapimʌ goovai ʌrʌmo istumaasi cʌʌgaducami. 7 Dai aapimʌ ismaacʌdʌ soimaa taatamai sivi Diuusi gʌniibʌstudamu aatʌmʌ gʌrʌʌmadu siʌʌscadʌ diviagi gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo vʌʌsi gomaasi ʌrcʌʌgaducami. Ʌgai tʌvaagiaiñdʌrʌ divimu gʌtʌtʌaañicaru gupuacʌdʌ ʌʌmadu dai aliʌ dadadaquidamu. 8 Dai soimaa taatatuldamu ʌgai ismaacʌdʌ maivaavoitudai Diuusi dai tomali maiʌʌgidi Diuusi ñiooquidʌ ismaacʌdʌ aagai isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. 9 Dai Suusi ugititudamu ʌgai dai tomali ʌmo imidagai maimaaquimu oigaragai isDiuusi ʌʌmadu iimia. Dai tomali maitʌʌgimu ʌgai Diuusi guvucadadʌ tomali isduucai dadadacʌi ʌgai. 10 Siʌʌscadʌ diviagi gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo vʌʌscatai ismaacʌdʌ ʌgai ʌcovai vuvaitu soimaasi ivuaadami saagidaiñdʌrʌ siaa duutuadamu. Dai tomali maitʌʌgimu isducatai gʌntʌtʌgituagi nʌiditai ismaasi. Dai aapimʌ ʌʌpʌ ami daraajamu vaavoitu aapimʌ Diuusi ñiooquidʌ aidʌsi gʌnaagidi aatʌmʌ cascʌdʌ.\n11 Apiadaanʌi aatʌmʌ Diuusi sai ʌgai gʌnsoiñana mai aapimʌ oidacagi isduucai ʌgai ipʌlidi. Ʌgai ʌgai ismaacʌdʌ gʌnvai mʌsai iimʌna ʌgai ʌʌmadu. Dai daanʌi aatʌmʌ Diuusi ʌʌpʌ sai gʌnsoicʌiña gʌguvucadagacʌdʌ mai aapimʌ ivuaadagi istumaasi cʌʌgaducami ismaacʌdʌ aapimʌ ipʌliadagi, dai sai gʌnsoicʌiña istumaasiʌrʌ ismaacʌdʌ ivuaada aapimʌ vaavoitudaitai Suusi Cristo. 12 Vai poduucai aapimʌcʌdʌ mui oodami siaa duutudaiña gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo, dai Suusi Cristo cʌʌga ñioocadamu aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ. Gomaasi ʌpʌduñia agai cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌiditai Diuusi ʌʌmadu gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo.","id":"<urn:uuid:3de32848-299d-40cc-9c5e-d45fee61ceda>","dump":"CC-MAIN-2020-16","url":"https:\/\/ebible.org\/ntpNT\/2TH01.htm","date":"2020-03-31T19:25:54Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2020-16\/segments\/1585370503664.38\/warc\/CC-MAIN-20200331181930-20200331211930-00529.warc.gz","language":"ntp","language_score":1.0000030994,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 1.0000030994415283}","num_words":305,"character_repetition_ratio":0.087,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.138,"stopwords_ratio":0.351,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
11 |
+
{"text":"Idi oojai ooji Paavora Tito\n1\n1 Aanʌ ʌrPaavora Diuusi piooñigadʌ dai Suusi Cristo ootosadʌ. Ʌgai giñootoi ansai soiñana aanʌ ʌgai ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu sai vaamioma cʌʌga vaavoitudana Diuusi ñiooquidʌ dai cʌʌga maatʌna Diuusi ñiooquidʌ ismaacʌdʌ ʌrvaavoi ismaacʌdʌ gʌrmamaatʌtuldi isducatai ipʌlidi Diuusi isoidaca aatʌmʌ. 2 Dai Diuusi giñootoi ansai soiñana aanʌ ʌʌpʌ ʌoodami sai nʌnʌracana cʌʌga vaavoitudaitai istuigaco vʌʌscʌrʌ oidaca ragai aatʌmʌ Diuusi ʌʌmadu. Ʌʌqui aagai Diuusi ispoduucai ʌpʌduñi agai dai Diuusi tomali ʌmo imidagai maiyaatagʌi. 3 Dai sivi caaayi istuigaco Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌrvuviadamiga ipʌli ismatiagi oodami ñiooquidʌ ismaacʌdʌrʌ aagai isʌgai ismaacʌdʌ vaavoitudai isSuusi Cristo ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuviadami vʌʌscʌrʌ oidaca agai Diuusi ʌʌmadu. Ʌgai giñtʌjai sai gaaagidana aanʌ ñiooquidʌ sai maatʌna ʌoodami istumaasi aagai ʌgai. 4 Aapi Tito angʌoojidi idi oojai. Aanʌ gʌaagidi isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami pʌtai vaavoitu aapi cascʌdʌ giñmara gʌducami aapi. Aanʌ ipʌlidi isDiuusi gʌrooga ʌʌmadu Suusi Cristo cʌʌgacʌrʌ gʌrvuviadamiga cʌʌgacʌrʌ gʌnʌijadagi dai gʌibʌstudacan tadacagi.\n―――\n5 Aanʌ Cʌrʌtʌrʌ gʌviaa pʌsai bai duuna aapi istumaasi viʌʌgacatadai ʌvaavoitudadami saagida dai pʌsai darasana vaavoitudadami tʌtʌaanʌdamigadʌ vʌʌsi ʌmapʌcʌrʌ poduucai isducatai gʌaagidi aanʌ. 6 Ʌmo tʌaanʌdami aliʌsi gʌaagai iscʌʌgacʌrʌ oidacagi vai tomali ʌmaadutai maigʌpiʌrʌ vuupadagi tomali ʌmo istumaasicʌdʌ. Dai ʌgai gʌaagai isaliʌ ʌmaaduacagi ooñigadʌ. Dai aliʌsi gʌaagai ismaamaradʌ ʌrvaavoitudadamicagi dai cʌʌga ʌʌgiadagi gʌndʌʌdʌ, dai maisoimaasiʌrʌ siaa vuaadagi gʌntumiñsiga vai tomali ʌmaadutai maiñiooquiadagi. 7 Ʌmo tʌaanʌdamigadʌ vaavoitudadami ʌrDiuusi piooñigadʌ cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai iscʌʌgacʌrʌ oidacagi vai tomali ʌmaadutai maitistutuidiña isgʌpiʌrʌ vuupadagi tomali ʌmo istumaasicʌdʌ. Maitʌaagai isivuaada ʌliada mosʌcaasi istumaasi ipʌlidi, dai maitʌaagai isoomaliacagi, tomali mainavaamutʌracagi, dai maicocodatʌracagi, dai maitʌaagai isgavupuiirumadaitai gamaitʌcʌdagi tumiñsi. 8 Baiyoma gʌaagai isbaigʌʌliaragacʌdʌ miaadʌgiadagi ʌgai oodami gʌquiiyʌrʌ, dai oojiadagi isivuaadagi istumaasi cʌʌgaducami, dai cʌʌga gʌtʌgitocagi, dai cʌʌgacʌrʌ oidacagi ivuaadatai istumaasi Diuusi ipʌlidi, dai istutiadagi isgajiaadʌrʌ vipiadagi ʌsoimaascami. 9 Aliʌsi gʌaagai iscʌʌga vaavoitudadagi Diuusi ñiooquidʌ ismaacʌdʌ maatʌtuli aanʌ dai poduucai ʌgai istutuidi iscʌʌga maatʌtuldagi aa, dai maatʌtuldagi ʌgai ismaacʌdʌ vui ñioocai Diuusi ñiooquidʌ isducatai maicʌʌgadu vaavoidaragadʌ.\n10 Oidaga mui oodami ismaacʌdʌ maiʌʌgidi ʌtʌtʌaanʌdami vaamioma giñaaduñi judidíu saagida ismaacʌdʌ aagaiña istumaasi maitʌrsoiñi dai vupuiirumadaiña oodami. 11 Ʌgai gamamaatʌtuldi istumaasi maitʌaagai isgamamaatʌtuldiadagi mosgamaitʌcʌda ʌliditai tumiñsi. Dai mui gadʌʌdʌ moduucai maamaradʌ dadagitoi gʌnvaavoidaraga vaavoituda ʌliditai istumaasi mamaatʌtuldi ʌgai cascʌdʌ gʌaagai ismaidagituagi isgamamaatʌtuldiada ʌgai.\n12 Cʌrʌtʌrʌ oidacami saagida oidacatadai ʌmo mamaatʌtuldiadami ismaacʌdʌ aagai gʌaaduñi dai pocaiti: \"Cʌrʌtʌrʌ oidacami yaatavoga dai oomaliga dai paparʌga mosgacuaada ʌlidiña\", ascaiti. 13 Daidʌ ʌrvaavoi ispotutuiga ʌgai cascʌdʌ aagidañi aapi ʌvaavoitudadami Cʌrʌtʌrʌ oidacami sai mamaatʌtuldaragadʌ judidíu ismaacʌdʌ maioidaga Diuusi ñiooquidʌrʌ maitʌrvaavoi cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai isgajiaadʌrʌ vipiaadagi ʌgai mamaatʌtuldaragadʌ dai apiavaavoitudadagi mamaatʌtuldaragadʌ Suusi Cristo, 14 dai tomali maiʌʌgidiña isducatai gatʌaanʌi ʌgai ismaacʌdʌ gajiaadʌrʌ vipieeyi Diuusi ñiooquidʌ. Ʌgai pocaitiña sai ʌʌmoco cuaadagai maicʌʌgadu.\n15 Dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ Diuusi caoigʌldi soimaascamigadʌ, ʌgai vʌʌtarʌ vʌʌsi cuaadagai cʌʌgadu. Dʌmos ismaacʌdʌ maivaavoitudai Cristo aliʌ soimaasi tʌgitoidadʌ ʌgai maicʌʌga maatʌ istumaasi ʌrcʌʌgaducami tomali maicʌʌgaducami cascʌdʌ ʌgai vʌʌtarʌ vʌʌsi istumaasi maicʌʌgadu asta siuu duucu siaa duutuli ʌgai. 16 Ʌgai pocaiti sai vaavoitudai Diuusi dʌmos matʌgia maasi ʌgaicʌdʌ ismaacʌdʌ ivueeyi ʌgai ismaitʌrvaavoi. Sʌʌlicʌdʌ maioojoidi Diuusi istumaasi ivueeyi ʌgai. Ʌgai maiʌʌgidaraga, dai cascʌdʌ maitistutuidi isiduñiagi tomali ʌmo istumaasi cʌʌgaducami.","id":"<urn:uuid:8929b846-482a-47cc-892a-8769de663067>","dump":"CC-MAIN-2020-16","url":"https:\/\/ebible.org\/ntpNT\/TIT01.htm","date":"2020-03-28T21:05:28Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2020-16\/segments\/1585370493120.15\/warc\/CC-MAIN-20200328194743-20200328224743-00218.warc.gz","language":"ntp","language_score":1.0000036955,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":2,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 1.000003695487976}","num_words":470,"character_repetition_ratio":0.09,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.135,"stopwords_ratio":0.309,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
12 |
+
{"text":"3\n1 Cascʌdʌ aidʌsi camaitistui aatʌmʌ isvaamioma nʌnʌracagi maimaatʌcatai mʌsduucai daraajatadai aapimʌ, ʌpʌrʌʌli aatʌmʌ isʌʌgi viiyagi tami Ateenasiʌrʌ\n2 dai ootosagi gʌraduñi Timoteo sai gʌnnʌidana. Goovai ʌrʌmoco ismaacʌdʌ gʌrsoicʌi Diuusi aa duiñdadʌrʌ. Goovai gaaagidiña Diuusi ñiooquidʌ. Tʌtai cascʌdʌ gaamucu ootoi sai gʌnavʌnaquidana dai gʌnsoiñana mʌsai vaamioma vaavoitudana aapimʌ.\n3 Sai tomali ʌmaadutai maioojodaiña soimaa taatamaitai. Aapimʌ cʌʌga maatʌ tʌsviaa issoimaa taatamadagi.\n4 Dai aidʌsi quiaa gʌnʌʌmadu daraajatadai aatʌmʌ, aatʌmʌ gʌnaagidiña tʌsai soimaa taata ragaitadai. Tai povʌdui mʌsducatai camaatʌ aapimʌ.\n5 Cascʌdʌ aidʌsi camaitistui aanʌ isnʌnʌracagi vaamioma ipiñʌʌli aanʌ isootosagi Timoteo maatʌca iñʌliditai mʌsabai moʌʌ cʌʌga vaavoitudai aapimʌ. Poʌliditadai aanʌ isʌDiaavora istutuidi issoimaasi gʌnduiñtuldagi isgʌraa duiñdaga aapimʌ gʌnsaagida mosʌʌgi duuñimudai.\n6 Dai goTimoteo cadivia ʌpamu mʌʌcadʌrʌ dai cʌʌgaducami ñiooqui gʌrvuaapi mʌsai aapimʌ moʌʌ cʌʌga vaavoitudai dai gʌnoigʌdai aipacoga. Dai povʌrtʌtʌdai mʌsai aapimʌ gʌrtʌtʌgitoi dai quiaa gʌroigʌdai dai mʌsai gʌrnʌida ʌlidi poduucai isduucai gʌnnʌida ʌrʌlidi aatʌmʌ.\n7 Cascʌdʌ gʌraaduñi tomasi aliʌ soimaa taatama aatʌmʌ aliʌ baigʌrʌlidi maatʌcai isaapimʌ quiaa cʌʌga vaavoitudai.\n8 Cascʌdʌ vaamioma siooma daraaja aatʌmʌ maatʌcai mʌsapiavaavoitudai gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo.\n9 Vʌʌsi gomaasicʌdʌ aliʌ baigʌrʌlidi aatʌmʌ Diuusicʌdʌ.\n10 Tasʌrʌ dai tucarʌ daanʌi aatʌmʌ Diuusi sai gʌrmaacana oigaragai tʌtai ʌpamu gʌnnʌida aatʌmʌ dai gʌnsoiñagi mai vaamioma cʌʌga vaavoituda aapimʌ.\n11 Daidʌ ipʌlidi aatʌmʌ isDiuusi gʌrooga ʌʌmadu gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo otoma gʌrootosagi gaamucu tʌtai gʌnnʌida aatʌmʌ.\n12 Daidʌ ipʌlidi aatʌmʌ ʌʌpʌ isDiuusi gʌrsoiñagi mai vaamioma gʌnoigʌada aapimʌ aipacoga dai aa ʌʌpʌ. Poduucai isduucai gʌnoigʌdai aatʌmʌ.\n13 Vai Diuusi gʌnsoiñana mai vaamioma vaavoituda aapimʌ dai poduucai camaisoimaasi ivuaadagi Diuusi vuitapi dai maitʌrsoimaasi iducamicagi siʌʌscadʌ diviagi gʌrtʌaanadamiga Suusi Cristo ʌʌmadu vʌʌscatai ismaacʌdʌ vaavoitudai.","id":"<urn:uuid:36dec81e-59c2-460c-aab8-de6a4c3a7cd9>","dump":"CC-MAIN-2022-33","url":"https:\/\/ebible.org\/study\/content\/texts\/ntpNT\/H13.html","date":"2022-08-12T06:07:05Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2022-33\/segments\/1659882571584.72\/warc\/CC-MAIN-20220812045352-20220812075352-00013.warc.gz","language":"ntp","language_score":0.9999989271,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 0.999998927116394}","num_words":245,"character_repetition_ratio":0.075,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.143,"stopwords_ratio":0.273,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
13 |
+
{"text":"4\n―――\n1 Sivi gia gʌraaduñi ʌtʌaanʌdami Suusi Cristo gʌrmaa sʌʌlicami isgʌnaagida aatʌmʌ ʌmo istumaasi. Casi gʌnaagidi aatʌmʌ isducatai gʌaagai mʌsoidacagi vai Diuusi baigʌʌliadagi aapimʌcʌdʌ dai aapimʌ poduucai oidaga dai sivi gʌndaanʌi aatʌmʌ dai gʌnaagidi mʌsai moduucai oidacana.\n2 Cʌʌga maatʌ aapimʌ isducatai gʌnaagidi aatʌmʌ mʌsaidʌ ivuaadana ʌtʌaanʌdami Suusi Cristo gʌrmaa sʌʌlicami cascʌdʌ.\n3 Diuusi ipʌlidi mʌsaidʌ ivuaadana mosʌcaasi istumaasi ʌgai ipʌlidi dai mʌsai maigoogosi gʌnducamicana.\n4 Dai cʌcʌʌli gʌaagai issiaa duutuadagi gʌnooñiga dai maisoimaa taatamituldiadagi\n5 dai maisiu ivuaadagi ʌgaicʌdʌ istumaasi ipʌlidi isducatai ivueeyi ʌgai ismaacʌdʌ maivaavoitudai Diuusi mosʌcaasi isducatai gʌaagai.\n6 Dai tomali ʌmaadutai maitʌaagai isʌʌsiadagi gʌaaduñi ooñigadʌ, Diuusi aliʌ soimaa taatamituldi sioorʌ pomaasi ivuaadagi poduucai isducatai casi gʌnaagidi aatʌmʌ.\n7 Diuusi ʌcovai gʌrvuvaitu aatʌmʌ tʌsaidʌ ivuaadana istumaasi cʌʌgaducami dai maisiu soimaasi.\n8 Poduucai sioorʌ gajiaadʌrʌ viaagi idi maatʌtuldaragai gajiaadʌrʌ vipieeyi Diuusi maisiu oodami. Diuusi ʌgai ismaacʌdʌ gʌrmaacai ʌʌgi gʌIbʌdaga.\n9 Dʌmos aanʌ gia camaiviaa isgʌnaagidagi isgʌaagai mʌsoigʌadagi gʌnaaduñi, Diuusi casi gʌnmaatʌtuli isducatai gʌaagai mʌsgʌnoigʌadagi aipacoga.\n10 Aapimʌ gia poduucai ivueeyi vʌʌsi vaavoitudadami Masedooniʌrʌ oidacami ʌʌmadu. Dai gʌndaanʌi aatʌmʌ gʌraaduñi mʌsai vaamioma gʌnoigʌdaiña.\n11 Cʌʌgacʌrʌ avʌr oidaca, dai tʌgitocavurai ʌʌgi gʌnaa duiñdagʌrʌ, cʌʌgavʌr gaaata vuaada tʌsduucai casi gʌnaagidi,\n12 vai siaa gʌnduutudaiña ismaacʌdʌ maitʌrvaavoitudadami dai vai maiviʌʌgacana istumaasi gʌnquiiyʌrʌ.\n―――\n13 Gʌraaduñi aatʌmʌ ipʌlidi mʌsmaatʌcagi isducatai ʌpʌvueeyi ʌcoidadʌcʌdʌ mai aapimʌ maisoigʌnʌʌliadagi ʌpan duucai ʌgai ismaacʌdʌ maitʌgito isiimiagi Diuusi ʌʌmadu.\n14 Poduucai isducatai vaavoitudai aatʌmʌ isSuusi muu dai ʌpamu duaaca poduucai ʌʌpʌ gʌaagai tʌsvaavoitudadagi sai Diuusi duduaacalda agai ismaacʌdʌ coiyagi vaavoitudaitai Suusi Cristo.\n15 Ismaacʌdʌ gʌnaagidi aatʌmʌ ʌtʌaanʌdami Suusi Cristo gʌrmaatʌtuli sai aatʌmʌ ismaacʌdʌ maiquiaa coiyagi siʌʌscadʌ diviagi Suusi Cristo maibaitʌqui iimia ragai ʌgai ismaacʌdʌ cacoiyagi.\n16 Ʌgai ʌʌgi divia agai tʌvaagiañdʌrʌ dai tʌaañia agai ʌmo tʌaanʌdamigadʌ Diuusi tʌtʌaañicarudʌ sai iiñooquidana ʌvaavoitudadami trompeetagadʌcʌdʌ Diuusi siotoma duduaacamu ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ coi\n17 dai ʌmapai iimimu ismaacʌdʌ maiquiaa coiyagi ʌʌmadu iicomai saagida dai vuidʌrʌ aimu ʌtʌaanʌdami siʌgai gʌrvaidacaimu tʌvaagiamu sivʌʌscʌrʌ ʌʌmadu daraajamu aatʌmʌ.\n18 Cascʌdʌ idi ñiooquicʌdʌ avʌr gʌnaapʌnaquiada aipacoga.","id":"<urn:uuid:58aaf11a-bf3f-436a-9baa-f3b902ce9b95>","dump":"CC-MAIN-2022-33","url":"https:\/\/ebible.org\/study\/content\/texts\/ntpNT\/H14.html","date":"2022-08-12T06:40:48Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2022-33\/segments\/1659882571584.72\/warc\/CC-MAIN-20220812045352-20220812075352-00364.warc.gz","language":"ntp","language_score":1.0000027418,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 1.0000027418136597}","num_words":297,"character_repetition_ratio":0.089,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.144,"stopwords_ratio":0.29,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
14 |
+
{"text":"2\n―――\n1 Aapimʌ giñaaduñi ʌʌgi maatʌ isaatʌmʌ maimosʌʌgicʌdʌ gʌndadiji.\n2 Tomasi ʌʌquioma Filipoosiʌrʌ aa soimaasi ñiooqui gʌraagidi dai soimaasi gʌrtaatatuli poduucai mʌsduucai camaatʌ aapimʌ. Dai vʌʌscʌrʌ aidʌtʌsi aayi aatʌmʌ gʌndʌvʌʌragʌrʌ Diuusi gʌrsoí tʌsai gʌnaagidana ñiooquidʌ maiduaadimudacʌdʌ tomasi ami oidacami ʌʌpʌ gʌrvui vʌʌtʌcatadai.\n3 Aidʌsi gʌnaagidi aatʌmʌ Diuusi ñiooquidʌ aatʌmʌ gʌnaagidi mosʌcaasi ismaacʌdʌ ʌrvaavoi, dai maisiu soimaasi tʌgitoidacʌdʌ gʌnaagidi aatʌmʌ dai tomali maitʌnyaatagida ʌrʌliditai.\n4 Baiyoma Diuusi ʌcovai gʌrvuvaitu dai gʌrootoi tʌsai gʌnaagidana Diuusi ñiooquidʌ dai gomaasi ʌgai ismaacʌdʌ gʌnaagidi aatʌmʌ. Aatʌmʌ ivueeyi istumaasi Diuusi ipʌlidi dai maisiu istumaasi ʌoodami ipʌlidi. Diuusi ʌgai dai maatʌ gʌriibʌdaga iscʌcʌʌgadu ischo ʌʌpʌ.\n5 Cʌʌga maatʌ aapimʌ isaatʌmʌ maitʌnvuiirumadai cʌʌ baimaasi ñiooqui gʌnaagidi mʌsai gʌrcaʌcana, dai aatʌmʌ gʌnaagidi Diuusi ñiooquidʌ maisiu gamaitʌa ʌrʌliditai tumiñsi. Diuusi cʌʌga maatʌ vʌʌsi gomaasi.\n6 Tomali ʌmo imidagai maitʌnaagidi aatʌmʌ aapimʌ mʌsai sʌʌlicʌdʌ siaa gʌrduutudaiña dai tomali aa, cʌʌga istuidimudai aatʌmʌ isgʌntʌaanʌdagi tʌtʌaanʌdami duucai ojootosadʌcatai Suusi Cristo.\n7 Baiyoma cʌʌga gʌrtaatacai ivuaadana aatʌmʌ istumaasi aidʌsi gʌnsaagida daraajatadai poduucai isduucai cʌʌga gʌtaatacai nunuucadaiña ʌmo ooqui gʌmaamara.\n8 Aliʌsi gʌnoigʌdaitadai aatʌmʌ dai sʌʌlicʌdʌ ipʌliditadai isgʌnaagidagi Diuusi ñiooquidʌ. Baiyoma ipʌliditadai aatʌmʌ mʌsgʌrcoodagi isdagitocai gʌnaagidagi Diuusi ñiooquidʌ. Sʌʌlicʌdʌ gʌnoigʌdaitadai aatʌmʌ cascʌdʌ.\n9 Giñaaduñi cʌʌga tʌgito aapimʌ siʌʌsi gaaata vuaadana aatʌmʌ dai gamaitʌcʌiña cuaadagai aidʌsi gʌnsaagida daraajatadai aatʌmʌ dai gʌnaagidiña Diuusi ñiooquidʌ. Tasʌrʌ dai tucarʌ gaaata vuaadana aatʌmʌ maisiaa gʌnduiñda ʌrʌliditai gʌnvustuidaga.\n10 Aapimʌ ʌʌmadu Diuusi cʌʌga maatʌ siʌʌ cʌʌga daraajatadai aatʌmʌ aapimʌ vaavoitudadami gʌnsaagida maisoimaasi ivuaadatai dai poduucai tomali ʌmaadutai maitistui isgʌpiʌrʌ gʌrsuuligagi tomali ʌmo istumaasicʌdʌ.\n11 Dai maatʌ aapimʌ ʌʌpʌ isduucai cʌʌga gʌrtaatacai gʌnmamaatʌtuldiña aatʌmʌ aapimʌ Diuusi ñiooquidʌ, dai gʌnaapʌnaquidiña mʌsai apiavaavoitudaiña, dai gʌnaagidiña ʌʌpʌ sai gʌaagai mʌsʌʌgiadagi Diuusi. Dai vʌʌsi gomaasi idui aatʌmʌ ʌpan duucai ʌmo gaooga ivuuadana gʌmaamaracʌdʌ.\n12 Dai gomaasi idui aatʌmʌ ʌʌpʌ mʌsai cʌʌga oidacana isducatai Diuusi ipʌlidi. Diuusi gʌnvaí mʌsai ʌʌmadu oidacana mʌʌca siaaco gatʌaanʌi ʌgai siaaco vʌʌscatai siaa duutudai Diuusi.\n13 Aidʌsi aatʌmʌ gʌnaagidi Diuusi ñiooquidʌ aapimʌ vaavoitu maisiu ʌʌgi gʌrñiooqui duucai baiyoma Diuusi ñiooquidʌ duucai dai poduuquiava ʌgai. Cascʌdʌ aliʌ baigʌrʌlidi aatʌmʌ Diuusicʌdʌ. Dai govaa Diuusi ñiooquidʌ ʌgai dai gʌnsoicʌi mʌsai cʌʌgacʌrʌ oidacana aapimʌ ismaacʌdʌ vaavoitudagi.\n14 Giñaaduñi aidʌmʌsi vaavoitu aapimʌ gʌnaaduñi soimaasi gʌntaatatuli, ʌpan duucai ʌjudidíu ismaacʌdʌ Judeeʌrʌ oidaga ismaacʌdʌ gʌnʌmpaidi siaa duutudaragai Diuusi vʌʌtarʌ vaavoitudaitai Suusi Cristo. Ʌgai ʌgai vaa aaduiñdʌ soimaa taatamituldi ʌʌpʌ.\n15 Dai ʌgai vaa judidíu ismaacʌdʌ soimaasi taatatuli gʌnaaduñi ʌgai dai muaa ʌSuusi dai soimaasi gʌrtaatatuli aatʌmʌ ʌʌpʌ. Poduucai idui ʌʌpʌ aaduiñdʌcardu coi Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ismaacʌdʌ aagiditadai Diuusi ñiooquidʌ. Ʌgai gia maitivueeyi istumaasi Diuusi ipʌlidi. Baiyoma mosvuidʌr vʌʌtʌcana ʌgai vʌʌscatai.\n16 Siʌʌscadʌ aagida ʌrʌliada aatʌmʌ ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu sai ʌgai ʌʌpʌ istutuidi iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi vaidʌ ʌjudidíu gʌrsobicʌiña tʌsai maiaagidana. Dai poduucai vaamioma soimaasi ivueeyi ʌgai. Dʌmos sivi gia casoimaasi taatatuldamu Diuusi ʌgai.\n―――\n17 Aidʌsi guvucadacʌdʌ gʌndagito aatʌmʌ chiʌʌqui tasai aliʌsi gʌntʌtʌgitoiña aatʌmʌ. Otoma gʌraaga aatʌmʌ dai gʌnnʌidaragai dai maiquiaa istui.\n18 Aatʌmʌ gamu iimia ragaitadai dai gʌnnʌida ragaitadai, dai aanʌ gia muiyoco gamu imia iñaagaiña dʌmos vʌʌscʌrʌ ʌDiaavora gʌrsobicʌiña.\n19 Siʌʌscadʌ ʌpamu diviagi gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo aliʌ baigʌrʌliadamu aatʌmʌ ʌmapai daraajatai, cʌʌga maatʌ aatʌmʌ isami daraajamu aapimʌ ʌʌpʌ dai aliʌ baigʌrʌliadamu aatʌmʌ tʌtʌgitoitai ismaimosʌʌgicʌdʌ ʌpʌdui gʌraa duiñdaga gʌnsaagida.\n20 Muidutai cʌʌga ñioocai aatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ ʌgaicʌdʌ ismaacʌdʌ idui aatʌmʌ aapimʌ gʌnsaagida dai aliʌ baigʌrʌlidi aatʌmʌ aapimʌcʌdʌ.","id":"<urn:uuid:f1607253-8541-48d1-8750-cd8e247be03c>","dump":"CC-MAIN-2022-33","url":"https:\/\/ebible.org\/study\/content\/texts\/ntpNT\/H12.html","date":"2022-08-07T18:53:49Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2022-33\/segments\/1659882570692.22\/warc\/CC-MAIN-20220807181008-20220807211008-00462.warc.gz","language":"ntp","language_score":1.000005126,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 1.0000051259994507}","num_words":504,"character_repetition_ratio":0.082,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.143,"stopwords_ratio":0.306,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
15 |
+
{"text":"3\n―――\n1 Dai tʌgitoldañi ʌvaavoitudadami sai ʌʌbʌidiña ʌtʌtʌaanʌdami ismaacʌdʌ viaa guvucadagai dai ʌʌgiditai caʌcana dai sai gʌaagai isgasoicʌdagi aa duiñdagiʌrʌ ismaacʌdʌ ʌrvʌʌscatai vʌʌtarʌ. 2 Dai sai maisigalnaasi ñiooqui aagidiña tomali ʌmaadutai, dai sai maioomaliacana dai sai oigʌdaitai nʌidiña vʌʌscatai, dai sai maigʌgʌrducʌdʌ gʌnʌlidiña tomali ʌmaadutai vui tomasi maitʌrvaavoitudadami siʌrvaavoitudadami ʌʌpʌ.\n3 Ʌvaavoitudadami dai aatʌmʌ ʌʌpʌ aliʌ soimaasi ivuaadatadai maiquiaa vaavoitudacai ʌpan duucai ʌgai ismaacʌdʌ maivaavoitudai. Aatʌmʌ ʌʌquioma ʌrvupuiirugamicatadai dai vaavoitudaiña istumaasi maitʌrvaavoi, dai googosi gʌrducamicana, dai aliʌ soimaascatadai gʌrtʌgitoidaga cascʌdʌ ivuaadana aatʌmʌ istumaasi ipʌlidi naana maasi soimaascami. Dai coimudadʌ tuutiacana aatʌmʌ dai gʌrcʌʌdaiña oodami tʌtai aatʌmʌ ʌʌpʌ. 4 Dʌmos aidʌsi Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌrvuviadamiga divia oidigi daama dai cʌʌgacʌrʌ vuvaida agai oodami poduucai gatʌʌgi isaliʌ oigʌdai dai cʌʌgacʌrʌ nʌidi vʌʌscatai. 5 Cʌʌga maatʌ Diuusi isaatʌmʌ tomasi cʌʌga ivueeyi maitamaitʌcʌi cʌʌgacʌrʌ vuvaidaragai dʌmos cascʌdʌ Diuusi soigʌʌli aatʌmʌcʌdʌ cascʌdʌ cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaitu. Diuusi Ibʌadʌ maigovai daí vʌʌsi gʌrsoimaascamiga dai utuldan dui gʌriibʌdaga. 6 Poduucai idui ʌgai aidʌsi Diuusi ootoi sai gʌrʌʌmadu daacana. Suusi Cristo cʌʌgacʌrʌ gʌrvuviadamiga aagidi gʌooga sai ootosana gʌIbʌdaga cascʌdʌ ootoi ʌgai vai aliʌsi gʌrsoicʌi tʌsai cʌʌga oidacana. 7 Vaidʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌidiña ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi iduuñimudai aatʌmʌ cascʌdʌ viaa aatʌmʌ sʌʌlicami isʌrmaamaradʌcagi dai isvʌʌscʌrʌ oidacagi ʌgai ʌʌmadu dai canʌnʌra aatʌmʌ istuigaco oidaca ragai ʌgai ʌʌmadu.\n8 Vʌʌsi imaasi sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi dai aanʌ ipʌlidi iscʌʌga gamamaatʌtulda aapi vʌʌsi gomaasi vai ʌgai ismaacʌdʌ vaavoitudai Diuusi gʌnaagana dai cʌʌga ivuaadana istumaasi ʌrsoiñi vʌʌscatai vʌʌtarʌ aliʌsi cʌʌgadu ispovuaada ʌgai daidʌ ʌrsoiñi ʌgai vʌʌtarʌ ʌʌpʌ. 9 Dʌmos maiti aatagada ʌgai ʌʌmadu ismaacʌdʌ aagaiña goʌʌgi vuiirudagai dai tomali ʌgai ʌʌmadu ismaacʌdʌ ʌrmamaatʌtuldiadami yaatavogami ismaacʌdʌ mamaatʌtuldi mui cuentogadʌ judidíu Diuusi ñiooquidʌ duucai dai tomali ʌgai ismaacʌdʌ cocotuldi oodami dai tomali ʌgai ʌʌmadu ismaacʌdʌ mosvupui ñioocada ʌliadagi tomasioorʌ aagaitai Moseesacaru mamaatʌtuldaragadʌ, vʌʌsi imaasi maicʌʌgadu dai maitʌrsoiñi.\n10 Isoidacagi ʌmaadutai vaavoitudadami saagida ismaacʌdʌ cocotuldiadagi oodami gʌmamaatʌtuldaragacʌdʌ ismaacʌdʌ maitʌrvaavoi bagaidañi ʌmo imidagai isgooca ʌʌpʌ dai ismaitʌʌʌgidagi ʌgai pai camaidagito ʌvaavoitudadami isuurapʌcʌdagi ʌgai. 11 Cʌʌga maatʌ aapi isʌmoco cocotuldiadagi oodami ʌgai maicʌʌga gʌtʌgito dai aliʌ soimaasi ivueeyi dai ʌgai ʌʌgi maatʌ ʌʌpʌ ismaicʌʌga ivueeyi.\n―――\n12 Siʌʌscadʌ gʌotosda aanʌ Arteemasi siʌpʌ Tiiquico pai gʌaaga dai giñdivida Nicopoliisiʌrʌ ami daivuñda iñʌlidi aanʌ toomoco. 13 Dai soiñañi Seenasi ismaacʌdʌ ñiooquituldi oodami ʌʌmadu Apoolosi vʌʌsicʌdʌ pʌstucʌdʌ istuidiagi, maacañi istumaasi tʌgito ʌgai dai apiaiimʌdagi vai maiviʌʌgacana tomali ʌmo istumaasi. 14 Vai govaavoitudadami maatʌna iscʌʌga ivuaadagi dai soicʌdagi aa siʌʌscadʌ tʌgitocagi ʌgai vai poduucai ʌrsoiñicagi govaavoitudadami.\n―――\n15 Vʌʌscatai ismaacʌdʌ aanʌ giñʌʌmadu daraaja Diuuscʌdʌ gʌviaatuldi. Dai Diuuscʌdʌ viaatulda gʌraaduñi vaavoitudadami Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌidiña vʌʌscatai.\nMosʌcaasi.","id":"<urn:uuid:a1e5cc6d-507b-44ae-945c-6e568dd4fdb9>","dump":"CC-MAIN-2022-49","url":"https:\/\/ebible.org\/ntpNT\/TIT03.htm","date":"2022-12-04T14:43:56Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2022-49\/segments\/1669446710974.36\/warc\/CC-MAIN-20221204140455-20221204170455-00780.warc.gz","language":"ntp","language_score":1.0000061989,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 1.0000061988830566}","num_words":392,"character_repetition_ratio":0.078,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.14,"stopwords_ratio":0.306,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":1}
|
ntp_Latn/fineweb-2_000001_remove.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,4 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
{"text":"Idi oojai ooji Paavora ʌvaavoitudadami Galaasiʌrʌ oidacami\n1\n1 Aanʌ ʌrPaavora Suusi Cristo ootosadʌ. Ʌgai giñootoi sai gaaagidiña aanʌ Diuusi ñiooquidʌ. Suusi Cristo ʌʌmadu Diuusi gʌrooga giñootoi maisiu oodami. Diuusi ʌgai dai duaacali Suusi Cristo coidadʌ saagidiaiñdʌrʌ. 2 Aanʌ gʌnoojidi idi oojai dai aanʌ ʌʌmadu vʌʌsi govaavoitudadami ismaacʌdʌ giñʌma daraaja gʌmviaatuldi aapimʌ vaavoitudadami Galaasiʌrʌ oidacami. 3 Aanʌ ipʌlidi isDiuusi gʌrooga ʌʌmadu Suusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadagi dai gʌniibʌstudacan tadacagi. 4 Suusi Cristo ʌʌgi gʌdagitu mʌsmuaagi dai poduucai gʌroigʌldi gʌrsoimaascamiga dai cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaitu sai camaiʌʌgidiña ʌDiaavora dai camaisoimaasi ivuaadana poduucai isduucai ivueeyi oodami sivi tanai oidigi daama. Vʌʌsi gomaasi ʌpʌdui poduucai isduucai Diuusi ipʌli. 5 Aanʌ ipʌlidi isvʌʌsi oodami cʌʌga ñioocada Diuusi vui tomastuigaco.\n―――\n6 Maitʌtʌgai aanʌ isducatai giñtʌgituagi mosʌʌ otoma gajiaadʌrʌ viaacai aapimʌ Diuusi. Diuusi sʌʌlicʌdʌ soigʌʌlidi aapimʌcʌdʌ cascʌdʌ ootoi Cristo sai muucuna curusiaba sai poduucai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna oodami. Diuusi ñiooquidʌrʌ pocaiti sai sioorʌ vaavoitudagi Suusi Cristo ʌgai imia agai tʌvaagiamu dai ami oidaca agai tomastuigaco Diuusi ʌʌmadu. Dʌmos aapimʌ cavaavoitudai ʌma maasi. 7 Dʌmos maitiipu ʌmai vaavoidaragai ismaacʌdʌcʌdʌ istutuidi oodami iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi mosʌca Cristo mamaatʌtuliaragadʌ. Dʌmos vʌʌscʌrʌ ʌʌmadutai ipʌlidi isgʌnmaatʌtuldiagi ʌma maasi dai maisiu mosʌcaasi Suusi Cristo mamaatʌtuldiaragadʌ. 8 Dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ gʌnmamaatʌtuldiadagi ʌma maasi ismaacʌdʌ maiʌpʌa maasi istumaasi gʌnmaatʌtuli aatʌmʌ gʌaagai isDiuusi soimaasi taatatuldagi ʌgai tomasi ʌraanʌ isʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ ismaacʌdʌ diviagi tʌvaagiaiñdʌrʌ ʌʌpʌ. 9 Dai ʌpamu gʌnaagidi aanʌ sai ismaacʌdʌ gʌnmamaatʌtuldiadagi ʌma maasi ismaacʌdʌ maiʌpʌa maasi istumaasi gʌnmaatʌtuli aatʌmʌ ʌgai gʌaagai isDiuusi soimaasi taatatuldagi ʌgai.\n10 Aanʌ aagai gomaasi dʌmos maitipʌlidi aanʌ sioodami pocaitiadagi sai cʌʌga ivueeyi aanʌ baiyoma ipʌlidi aanʌ isDiuusi aagagi iscʌʌga ivueeyi aanʌ. Iñsaanʌ ivuaadamudai istumaasi oodami ipʌlidi dai maisiu istumaasi Diuusi ipʌlidi aidʌ gia maitʌrSuusi Cristo piooñigadʌcamudai aanʌ.\n―――\n11-12 Dʌmos maatʌcavurai aapimʌ giñaaduñi sai istumaasi gamamaatʌtuldi aanʌ Suusi Cristo giñmaatʌtuli maisiu oodami.\n13 Aapimʌ camaatʌ isducatai ivuaadana aanʌ ʌʌquioma aidʌsi ʌʌgidiña aanʌ ʌjudidíu vaavoidaragadʌ. Camaatʌ aapimʌ isaliʌ soimaasi taatamituldiña aanʌ ʌgai ismaacʌdʌ vaavoitudaiña Suusi Cristo. Aanʌ vʌʌsi coodai iñʌliditadai. 14 Aanʌ vaamioma cʌʌga ʌʌgidiña ʌjudidíu vaavoidaragadʌ siaa giñaaduñi ismaacʌdʌ ʌrgiñʌpanacami dai aanʌ vaamioma cʌʌga ʌʌgidiña giñaaduñicaru viituldiaragadʌ. 15 Dʌmos Diuusi ʌcovai giñvuusaitu aidʌsi abiaadʌrʌ maiquiaa vuusai aanʌ. Ʌgai sʌʌlicʌdʌ giñoigʌdai cascʌdʌ. 16 Dai aanʌ maí Suusi aidʌsi Diuusi ipʌli. Cascʌdʌ istutuidi aanʌ isaagiadagi Diuusi ñiooquidʌ ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu sai ʌgai ʌʌpʌ maatʌna isducatai cʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi. Aidʌsi tʌʌ aanʌ Suusi Cristo aidʌ otoma maiaagidi aanʌ tomali ʌmaadutai, 17 tomali maiotoma ii aanʌ Jerusaleenamu dai nʌidamu ʌgai ismaacʌdʌ ʌrSuusi Cristo ojootosadʌ ʌpʌga isaanʌ. Baiyoma otoma ii aanʌ Araaviamu. Dai gooquiʌrʌ ʌpamu divia aanʌ Damaascʌrʌ.\n18 Dai asta vaica uumigicʌdʌ ii aanʌ Jerusaleenamu. Aidʌ maí aanʌ Piiduru dai ʌʌmadu daja aanʌ goo ʌcaldi. 19 Dai tʌʌ aanʌ Jacovo ʌʌpʌ Suusi suculidʌ dai ʌgaa Suusi ojootosadʌ gia maitʌʌ aanʌ. 20 Maatʌ Diuusi sai istumaasi gʌnoojidi aanʌ ʌrvaavoi.\n21 Dai gooquiʌrʌ ii aanʌ Siiriamu dai Siliisiamu. 22 Gʌraaduñi vaavoitudadami ismaacʌdʌ Judeeʌrʌ oidacatadai maitiñmaatʌcatadai. 23 Moscajiomacana ʌgai sai aanʌ ʌʌquioma soimaasi taatamituldiña ʌvaavoitudadami dai cʌʌdaiña Suusi Cristo gooquiʌrʌ casi gaaagidi isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. 24 Dai cʌʌga ñioocaiña Diuusi vʌʌtarʌ cajiomacatai gomaasi.","id":"<urn:uuid:87b4c49c-7c09-48fb-9279-8830e9bfddd9>","dump":"CC-MAIN-2018-51","url":"https:\/\/ebible.org\/ntpNT\/GAL01.htm","date":"2018-12-14T20:16:16Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2018-51\/segments\/1544376826306.47\/warc\/CC-MAIN-20181214184754-20181214210754-00301.warc.gz","language":"ntp","language_score":0.9999973774,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":5,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 0.9999973773956299}","num_words":469,"character_repetition_ratio":0.078,"word_repetition_ratio":0.004,"special_characters_ratio":0.151,"stopwords_ratio":0.335,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
2 |
+
{"text":"Idi oojai ooji Paavora ʌvaavoitudadami Filipoosiʌrʌ oidacami\n1\n1 Aanʌ Paavora ʌʌmadu Timoteo ʌrpipioo��igadʌ Suusi Cristo dai gʌnoojidi idi oojai vʌʌsi aapimʌ gʌraaduñi Filipoosiʌrʌ oidacami ismaacʌdʌ vaavoitudai Suusi Cristo ʌʌmadu tʌtʌaanʌdamigadʌ dai sonʌrguucacamigadʌ tʌtʌaanʌdami. 2 Aatʌmʌ ipʌlidi siDiuusi gʌrooga ʌʌmadu gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadagi dai gʌniibʌstudacan tadacagi.\n―――\n3 Aliʌ baigiñʌlidiña aanʌ giñDiuusigacʌdʌ siʌʌscadʌ gʌntʌtʌgitodagi. 4 Dai siuu duucu gamamadada aanʌ aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ vʌʌscʌrʌ aliʌ baigiñʌlidiña aanʌ. 5 Aidʌsi abiaadʌrʌ vaavoitu aapimʌ aipaco gʌrsoicʌi aatʌmʌ Diuusi aa duiñdadʌrʌ. 6-8 Aanʌ aliʌsi gʌnoigʌdai aapimʌ dai Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌidi poduucai isduucai cʌʌgacʌrʌ giñnʌidi aanʌ ʌʌpʌ dai Diuusi gʌnsoicʌi aapimʌ poduucai isduucai giñsoicʌi aanʌ ʌʌpʌ tʌsai maivuí ñioocaiña aatʌmʌ ʌgai siʌʌscadʌ soimaa taatamadagi. Maisapi aanʌ cascʌdʌ aliʌ soimaa taataca aanʌ ʌʌmadu aapimʌ ʌʌpʌ. Diuusi gʌrsoicʌi ʌʌpʌ tʌtai maiduduaadicuda aatʌmʌ siʌʌscadʌ vaan guuquivagi dudunucamiʌrʌ gaaagiditai isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. Diuusi ʌrnʌijadami isaliʌsi gʌnoigʌdai aanʌ aapimʌ vʌʌscatai. Suusi Cristo aanʌ giñʌʌmadu daja cascʌdʌ gʌnoigʌdai aanʌ poduucai isduucai gʌnoigʌdai. Vʌʌsi imaasicʌdʌ sʌʌlicʌdʌ vaavoitudai aanʌ isDiuusi ismaacʌdʌ gʌnsoi mʌscʌʌgacʌrʌ oidacagi aidʌmʌsi utudama vaavoitu ʌgai apiagʌnsoicʌdamu asta siʌʌscadʌ diviagi Suusi Cristo. Dai cʌʌgadu ispoduucai vaavoitudai aanʌ. 9 Daanʌi aanʌ Diuusi mʌsai vaamioma cʌʌga oigʌdaiña aapimʌ gʌnaaduñi vaavoitudadami dai sai Diuusi gʌnmaacana vaamioma maatʌdagai vai vaamioma maatʌ caʌca aapimʌ Diuusi ñiooquidʌ. 10 Vai poduucai vaamioma cʌʌga maatʌca aapimʌ istumaasi ʌrcʌʌgaducami dai istumaasi ʌrmaicʌʌgaducami. Dai poduucai istutiadamu aapimʌ iscʌʌgacʌrʌ oidacagi dai maitiipucamu istucʌdʌ gʌpiʌrʌ gʌnvupadagi tomali ʌmo oodami siʌʌscadʌ diviagi Suusi Cristo. 11 Dai Suusi Cristo gʌnsoiñamu mai cʌʌgacʌrʌ oidaca aapimʌ. Dai poduucai aa nʌijadamu mʌsduucai oidaga aapimʌ dai ʌgai pocaitiada isDiuusi aliʌ cʌʌ tuiga dai poduucai siaa duutuadamu ʌgai ʌʌpʌ.\n―――\n12 Giñaaduñi aanʌ ipʌlidi iscʌʌga maatʌca aapimʌ isvʌʌsi istumaasi ʌpʌvueeyi aanʌcʌdʌ sai gomaasi ʌpʌvueeyi aanʌcʌdʌ sai vaamioma mui oodami maatʌna isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. 13 Dai poduucai vʌʌsi idi sandaarugadʌ ʌgʌʌ raí ʌʌmadu vʌʌscatai ismaacʌdʌ ʌraí quiidiʌrʌ oidaga maatʌna iñsaanʌ maisapi gaaagiditai isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. 14 Dai cayoga vʌʌsi gʌraaduñi vaamioma cʌʌga vaavoitudai isgʌrDiuusiga gʌrnuucada dai maiduduaadicuitai gaaagidi Diuusi ñiooquidʌ nʌidi ʌgai iñsaanʌ maiduaadicui tomasi maisapi cascʌdʌ ʌgai maiduduaadicui ʌʌpʌ.\n15-17 Ʌʌmoco sʌʌlicʌdʌ giñʌʌgacoi aliʌ cʌʌgacʌrʌ giñnʌidiña ʌoodami gamamaatʌtulditai aanʌ Diuusi ñiooquidʌ. Ʌgai vaa oodami ismaacʌdʌ giñʌʌgacoi soigiñʌliatuda ʌlidi cascʌdʌ gaaagidiña isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. Povuaadana ʌgai mʌsai cʌʌgacʌrʌ nʌidiña ʌʌpʌ dai ʌʌmoco sʌʌlicʌdʌ iduñia ʌlidi Diuusi aa duiñdadʌ cascʌdʌ gaaagidiña isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. Dʌmos ʌgaa gia choo, mospovuaadana ʌgai mʌsai cʌʌgacʌrʌ nʌidiña ʌʌpʌ. Dʌmos aa vaavoitudadami cʌʌga tutuiga dai cascʌdʌ gaaagidiña isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. Ʌgai aliʌsi giñoigʌdai dai cʌʌga maatʌ iñsaanʌ gaaagidiña isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami dai cascʌdʌ maisapi aanʌ. 18 Tuido, tomasioorʌ aagai isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami dʌmos aagada istumaasi Diuusi ipʌlidi. Ʌmoco sʌʌlicʌdʌ iduñia ʌlidi Diuusi aa duiñdadʌ cascʌdʌ gaaagidiña isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami dʌmos aa gia povuaadana mʌsai cʌʌgacʌrʌ nʌidiña. Dʌmos aagada ʌgai Diuusi ñiooquidʌ cascʌdʌ cabaigiñʌlidi aanʌ.\nDai apiabaigiñʌliadamu aanʌ. 19 Moscʌʌga maatʌ aanʌ isdaanʌi aapimʌ Diuusi aanʌ giñvʌʌtarʌ dai cʌʌga maatʌ aanʌ isgiñsoicʌi Diuusi Ibʌadʌ ʌgai vaa ismaacʌdʌ ʌʌmadu daja Suusi Cristo cascʌdʌ vʌʌsi istumaasicʌdʌ ʌpʌvueeyi aanʌcʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ giñvusaida agai. 20 Aanʌ maatʌ ismaitivuaada iñagai istucʌdʌ siaa ʌradagi aanʌ dai maatʌ aanʌ ismaiduaadicuitai aagada iñaagai Diuusi ñiooquidʌ vai sivi ʌpan duucai ʌʌquioma vaamioma nʌijadagi dai tʌtʌgitodagi ʌoodami iscʌʌgacʌrʌ oidaga aanʌ dai imaasicʌdʌ siaa duutuadagi ʌoodami Suusi Cristo ʌʌpʌ tomasi camuu aanʌ isquiaa oidacagi ʌʌpʌ. 21 Tami oidigi daama ipʌlidi aanʌ isivuaadagi mosʌcaasi istumaasi ipʌlidi Suusi Cristo dai siʌʌscadʌ muquia aanʌ vʌʌscʌrʌ ʌgai ʌʌmadu daacamu aanʌ dai goovai ʌrʌmo istumaasi cʌʌgaducami. 22 Dʌmos isquiaa oidaca aanʌ tami oidigi daama istutuidi aanʌ isapiaivuaadagi Diuusi aa duiñdadʌ. Dai vʌʌscʌrʌ maimaatʌ aanʌ istumaasi ipʌlidi ismuquiagi isoidacagi. 23 Aliʌ sijaiga ismatia aanʌ ismaacʌdʌ ipʌlidi. Aanʌ baiyoma ipʌlidi ismuquiagi dai Suusi Cristo ʌʌmadu daacagi poduucai siooma ʌrcʌʌgai aanʌ giñvʌʌtarʌ. 24 Dʌmos aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ siooma ʌrcʌʌgai isapiaoidaca aanʌ tami oidigi daama. 25 Aanʌ cʌʌga maatʌ isgiñtʌgito aapimʌ cascʌdʌ poʌlidi aanʌ isquiaa oidaca iñagai aanʌ gʌnʌʌmadu, dai gʌnsoiñagi mai vaamioma vaavoituda aapimʌ Suusi Cristo dai vaamioma baigʌnʌliada. 26 Poduucai gʌnʌʌmadu daacamu aanʌ ʌpamu vai poduucai aagida aapimʌ aa siʌʌ cʌʌga ivueeyi Suusi Cristo aapimʌcʌdʌ.\n27 Dai vʌʌscʌrʌ avʌr cʌʌgacʌrʌ oidaca aapimʌ mʌsducatai maí Suusi Cristo mamaatʌtuldaragadʌ. Aanʌ ipʌlidi iscajiomacagi mʌsmoʌʌ cʌʌgacʌrʌ oidaga tomasi gʌnʌʌmadu daja aanʌ ismʌʌcasi ʌʌpʌ, dai cajiomaca iñʌlidi aanʌ ʌʌpʌ mʌsai ʌmadugan duucai tʌtʌgitoi dai mʌsai vʌʌscatai apiaaagidiña aa oodami Suusi Cristo mamaatʌtuldargadʌ, 28 dai maitʌndadagitoda isgʌnʌʌbʌcatada ismaacʌdʌ gʌnvuidʌru vʌʌtʌ. Imaasicʌdʌ cʌʌga maatʌcamu ʌgai ismaiiimia agai Diuusi ʌʌmadu dʌmos Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnvuvaidamu aapimʌ. Ʌʌgi Diuusi maatʌtuldamu gomaasi. 29 Diuusi gʌnmaa oigaragai mʌsvaavoitudagi Suusi Cristo dai mʌssoimaa taatagi ʌgaicʌdʌ vuidʌrʌ vʌʌtʌcatai vʌʌsi soimaascami ivuaadatai Diuusi aa duiñdadʌ dai poduucai gia ʌrcʌʌgai. 30 Aapimʌ nʌidi isducatai soimaa taatamaiña aanʌ. Dai maatʌ aapimʌ ʌʌpʌ isducatai soimaa taataca aanʌ sivi. Dai aapimʌ giñʌpan duucai soimaa taatamai ʌʌpʌ.","id":"<urn:uuid:5a13a71e-a2db-4775-946c-8f31ee9823ee>","dump":"CC-MAIN-2020-16","url":"https:\/\/ebible.org\/ntpNT\/PHP01.htm","date":"2020-04-09T17:14:00Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2020-16\/segments\/1585371861991.79\/warc\/CC-MAIN-20200409154025-20200409184525-00483.warc.gz","language":"ntp","language_score":1.0000035763,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":3,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 1.0000035762786865}","num_words":742,"character_repetition_ratio":0.101,"word_repetition_ratio":0.011,"special_characters_ratio":0.147,"stopwords_ratio":0.31,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
3 |
+
{"text":"Istumaasi Diuusi tʌaañicarudʌ ismaacʌdʌ ootoi Suusi Cristo tʌʌgi ʌVuaana\n1\n1 Aanʌ ʌrVuaana dai gʌnoojidi aanʌ aapimʌ vaavoitudadami ismaacʌdʌ gʌnʌmpaidi dai siaa duutudai Diuusi cuvaracamipʌrʌ gʌgʌr quiiquiʌrʌ oidacami Asia dʌvʌʌriʌrʌ. Aanʌ gʌnoojidi dai gʌnaagidi naana maasi istumaasi ismaacʌdʌ giñtʌʌgi ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ. Ʌgai giñtʌʌgi istumaasi otoma ʌpʌduñi agai tʌvaagiʌrʌ dai oidigi daama. Diuusi ʌgai dai tʌʌgi vʌʌsi gomaasi Suusi Cristo sai vʌʌsi vaavoitudadami maatʌna gomaasi. Cascʌdʌ Suusi Cristo ootoi ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ sai ʌgai giñtʌʌgidana vʌʌsi gomaasi. 2 Gʌnaagidamu aanʌ vʌʌsi istumaasi tʌʌ aanʌ dai caʌ. Istumaasi caʌ aanʌ ʌrñiooquidʌ Diuusi ʌʌmadu Suusi Cristo dai istumaasi tʌʌ aanʌ Diuusi ʌʌmadu Suusi Cristo idui.\n3 Diuusi sʌʌlicʌdʌ cʌʌgacʌrʌ nʌijadamu sioorʌ aagadagi idi oojai ismaacʌdʌ Diuusi giñmaa siʌʌscadʌ gʌnʌmpaidiadagi vaavoitudadami dai sioorʌ ʌʌgiditai caʌcagi ʌʌpʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌijadamu. Otoma ʌpʌduñia agai vʌʌsi istumaasi gʌaagai idi oojiʌrʌ.\n―――\n4 Aanʌ ipʌlidi isDiuusi ʌʌmadu Suusi Cristo ʌʌmadu Diuusi Ibʌadʌ cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadagi dai gʌniibʌstudacan tadacagi aapimʌ vaavoitudadami Asia dʌvʌʌriʌrʌ oidacami. Diuusi ʌgai ismaacʌdʌ maiquiaa cʌquivacai oidigi abiaadʌrʌ oidaga, dai quiaa oidaga, dai tomastuigaco oidaca agai. Diuusi Ibʌadʌ ʌgai dai gʌnnuucada aapimʌ vaavoitudadami cuvaracamipʌrʌ gʌgʌr quiiquiʌrʌ oidacami dai ʌgai tʌvaagiʌrʌ daja siaaco Diuusi daacatai gatʌaanʌi. 5 Suusi Cristo ʌgai dai gaaagidi vʌʌsi istumaasi ʌrvaavoi. Dai ʌgai ʌrʌʌpʌgadadʌ ismaacʌdʌ duaaca dai camaimuuquia agai tomali ʌmo imidagai. Dai ʌgai vaamioma viaa guvucadagai istomasmaacʌdʌ tʌaanʌdami tami oidigi daama. Ʌgai gʌroigʌdai dai gʌroigʌldi gʌrsoimaascamiga muucucai curusiaba. 6 Dai ʌgai ʌcovai gʌrvuvaitu tʌsai soiña tʌaanʌiña Diuusi raraí duucai dai tʌsaidʌ ivuaadana Diuusi aa duiñdadʌ papaali duucai siaa duutudaitai Diuusi gʌrooga. Aliʌsi gʌaagai tʌscʌʌga ñioocadagi aatʌmʌ Suusi Cristo vʌʌtarʌ. Ʌgai viaa guvucadagai tomastuigaco.\n7 Suusi Cristo iicomai saagida divia agai. Vʌʌscatai tʌʌgimu asta ʌgai ismaacʌdʌ curusiaba siisa. Dai vʌʌsi oodami aipaco oidacami ismaacʌdʌ maivaavoitudagi suaañidamu tʌʌgacai ʌgai. Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi isdivia agai ʌgai.\n8 Dai Diuusi gʌrtʌaanʌdamiga ʌgai ismaacʌdʌ maiquiaa cʌquivacai oidigi abiaadʌrʌ oidaga, dai quiaa oidaga, dai tomastuigaco oidaca agai. Dai ʌgai aliʌsi viaa guvucadagai cascʌdʌ istutuidi isiduñiagi tomastumaasi. Dai pocaiti ʌgai: \"Aanʌ oidaga maiquiaa cʌquivacai oidigi abiaadʌrʌ dai siʌʌscadʌ ugitiagi oidigi aanʌ apiaoidacamu\", ascaiti Diuusi.\n―――\n9 Aanʌ ʌrVuaana dai aatʌmʌ ʌrgʌraadunumu vaavoitudadami. Aanʌ ʌʌpʌ soimaasi taatamai vaavoitudaitai Suusi Cristo poduucai isduucai aapimʌ soimaasi taatamai vaavoitudaitai Suusi Cristo. Dai tomastuigaco oidacamu aatʌmʌ tʌvaagiʌrʌ Diuusi ʌʌmadu. Dai Suusi Cristo giñsoicʌi aanʌ ʌʌpʌ ansai soimaasi taatamaiña maivui ñioocaitai ʌgai poduucai isduucai gʌnsoicʌi ʌgai aapimʌ mʌsai soimaasi taatamaiña aapimʌ maivui ñioocaitai ʌgai. Aanʌ giñmaisatu ʌmapʌcʌrʌ siaaco sicolimadi suudagi, ami Patmos tʌʌgidu. Aanʌ giñmaisatu gamamaatʌtulitai Diuusi ñiooquidʌ dai gaaagiditai Suusi Cristo mamaatʌtuldiaragadʌ. 10 Ʌmo imidagai tumiñoco Diuusi Ibʌadʌ giñmaa guvucadagai antai aanʌ caʌ ʌmo ñiooqui giñʌʌbʌgi ismaacʌdʌ ʌpan caiti ʌmo trompeta 11 dai cavami ñioo dai povaiñtʌtʌdai:\n―Aanʌ ʌrʌgai dai maiquiaa cʌquivacai oidigi abiaadʌrʌ oidaga dai tomastuigaco oidaca iñagai. Oojañi ʌmo liivruʌrʌ vʌʌsi pʌstumaasi tʌgia aagai dai ootosda ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ gʌnʌmpaidi dai siaa duutudai Diuusi Asia dʌvʌʌriʌrʌ Efeesoʌrʌ, dai Esmirnʌrʌ, dai Pérgamoʌrʌ, dai Tiatiirʌrʌ, dai Sardisiʌrʌ, dai Filadelfiʌrʌ, dai Laodiseʌrʌ ―iñtʌtʌdai ʌñiooqui.\n12 Amaasi aja cʌquiva aanʌ dai nʌida iñagai soorʌ ʌgai dai giñiooquidi dai tʌʌ aanʌ cuvaracami veela daraasacarui ʌgai oorocʌdʌ duñisi. 13 Dai goveela daraasacarui saagida cʌaacatadai Suusi Cristo. Ʌgai gʌaadaca ʌmo vaasaragi tʌvʌʌducami. Dai taagiʌrʌ caatʌ ʌmo ooro givuurai. 14 Dai cuupadʌ cʌʌ tootoaja ʌpa maasi vopoi tuaacami dai cʌvai. Dai vuupuidʌ cavami dadadacʌi ʌpan duucai taí. 15 Dai ʌʌcasodʌ dadadacʌi ʌpan duucai ʌmo vaiñomi toñicami bronse tʌʌgiducami. Dai cavami ñioocai ʌpan caiti siʌʌscadʌ muiducagi ajaaqui cʌʌ daapacadicami. 16 Dai gʌnovi sʌʌlisa padʌrʌcʌdʌ daagʌ ʌgai cuvaracami sisiaavugai. Dai tʌñiaiñdʌrʌ vuusanʌca ʌmo mastai aipadʌrʌ muucacami. Dai vuivasadʌ cavami dadadacʌi ʌpan duucai tasai cavami dadadacʌi dan duucu.\n17 Dai aidʌsi tʌʌ aanʌ ʌʌcasodʌ abaana gʌi muuquiadʌ duucai. Dʌmos ʌgai giñdaama daí gʌnovi sʌʌlisa padʌrʌ dai povaiñtʌtʌdai:\n―Maitiduaadicuda aanʌ ʌrʌgai dai maiquiaa cʌquivacai oidigi abiaadʌrʌ oidaga dai tomastuigaco oidaca iñagai. 18 Aanʌ ʌrʌgai dai tomastuigaco oidaga. Aanʌ muu ʌmo imidagai dʌmos sivi caduaaca aanʌ dai tomastuigaco oidaca iñagai. Dai aanʌ viaa sʌʌlicami isvaidaquiagi ʌvaavoitudadami iibʌadʌ tʌvaagiamu dai isootasagi ʌgai ismaacʌdʌ maivaavoitudai ʌDiaavor ʌʌmadu. 19 Oojañi aapi pʌstumaasi catʌʌ dai vʌʌsi istumaasi ʌpʌvuiida agai dai istumaasi ʌpʌduñia agai. 20 Ʌcuvaracami sisiaavugai ismaacʌdʌ tʌʌ aapi giñoviʌrʌ ʌrʌpan ducami ʌcuvaracami giñtʌtʌaañicaru ismaacʌdʌ ootoi aanʌ sai nuucadacana ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ gʌnʌmpaidi cuvaracamipʌrʌ Asia dʌvʌʌriʌrʌ. Daidʌ ʌcuvaracami veela daraasacarui ʌrʌpan ducami ʌvaavoitudami ismaacʌdʌ gʌnʌmpaidi cuvaracamipʌrʌ Asia dʌvʌʌriʌrʌ.","id":"<urn:uuid:e3dce672-7f37-4961-8b74-b34b0091ab10>","dump":"CC-MAIN-2020-16","url":"https:\/\/ebible.org\/ntpNT\/REV01.htm","date":"2020-04-09T17:10:21Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2020-16\/segments\/1585371861991.79\/warc\/CC-MAIN-20200409154025-20200409184525-00494.warc.gz","language":"ntp","language_score":1.0000053644,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":4,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 1.0000053644180298}","num_words":673,"character_repetition_ratio":0.088,"word_repetition_ratio":0.024,"special_characters_ratio":0.151,"stopwords_ratio":0.328,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
4 |
+
{"text":"1Gʌraaduñi vaavoitudadami ismaacʌdʌ gʌnʌmpaidi Tesaloniicʌrʌ siaa duutudaragai vʌʌtarʌ Diuusi gʌrooga ʌʌmadu Suusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga. Gʌnviaatuldi aanʌ ʌʌmadu Silvaano dai Timoteo. Aanʌ anʌrPaavora.\n2Aatʌmʌ ipʌlidi isDiuusi gʌrooga ʌʌmadu Suusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadagi dai gʌniibʌstudacan tadatudacagi.\n3Tomasiuu duucu siuu duucu gamamadada aatʌmʌ viaa isvʌʌscʌrʌ aliʌ baigʌrʌliadagi Diuusicʌdʌ gʌntʌtʌgitoitai aapimʌ, dai poduucai gʌaagai tʌsivuaadagi, aapimʌ apiavaamioma vaavoitudai dai vaamioma gʌnoigʌdai aipacoga cascʌdʌ.\n4Cascʌdʌ aatʌmʌ cʌʌga ñioocaiña aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu saagida. Dai potʌtʌdaiña aatʌmʌ mʌsai aapimʌ apiavaavoitudai dai maioojodai siʌʌscadʌ ʌoodami soimaasi gʌntaatamituldadagi.\n5Poduucai ivueeyi aapimʌ gʌnsoicʌitai Diuusi. Poduucai Diuusi gatʌtʌgidi iscʌʌgacʌrʌ gʌnnʌidi dai ʌgai gʌnvaidaquia agai mʌʌca siaaco tʌaanʌi ʌgai, cascʌdʌ soimaasi taatamai aapimʌ.\n6Diuusi maatʌ isgʌaagai issoimaa taatatuldagi ʌgai ismaacʌdʌ soimaasi gʌntaatamituldi aapimʌ goovai ʌrʌmo istumaasi cʌʌgaducami.\n7Dai aapimʌ ismaacʌdʌ soimaa taatamai sivi Diuusi gʌniibʌstudamu aatʌmʌ gʌrʌʌmadu siʌʌscadʌ diviagi gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo vʌʌsi gomaasi ʌrcʌʌgaducami. Ʌgai tʌvaagiaiñdʌrʌ divimu gʌtʌtʌaañicaru gupuacʌdʌ ʌʌmadu dai aliʌ dadadaquidamu.\n8Dai soimaa taatatuldamu ʌgai ismaacʌdʌ maivaavoitudai Diuusi dai tomali maiʌʌgidi Diuusi ñiooquidʌ ismaacʌdʌ aagai isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami.\n9Dai Suusi ugititudamu ʌgai dai tomali ʌmo imidagai maimaaquimu oigaragai isDiuusi ʌʌmadu iimia. Dai tomali maitʌʌgimu ʌgai Diuusi guvucadadʌ tomali isduucai dadadacʌi ʌgai.\n10Siʌʌscadʌ diviagi gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo vʌʌscatai ismaacʌdʌ ʌgai ʌcovai vuvaitu soimaasi ivuaadami saagidaiñdʌrʌ siaa duutuadamu. Dai tomali maitʌʌgimu isducatai gʌntʌtʌgituagi nʌiditai ismaasi. Dai aapimʌ ʌʌpʌ ami daraajamu vaavoitu aapimʌ Diuusi ñiooquidʌ aidʌsi gʌnaagidi aatʌmʌ cascʌdʌ.\n11Apiadaanʌi aatʌmʌ Diuusi sai ʌgai gʌnsoiñana mai aapimʌ oidacagi isduucai ʌgai ipʌlidi. Ʌgai ʌgai ismaacʌdʌ gʌnvai mʌsai iimʌna ʌgai ʌʌmadu. Dai daanʌi aatʌmʌ Diuusi ʌʌpʌ sai gʌnsoicʌiña gʌguvucadagacʌdʌ mai aapimʌ ivuaadagi istumaasi cʌʌgaducami ismaacʌdʌ aapimʌ ipʌliadagi, dai sai gʌnsoicʌiña istumaasiʌrʌ ismaacʌdʌ ivuaada aapimʌ vaavoitudaitai Suusi Cristo.\n12Vai poduucai aapimʌcʌdʌ mui oodami siaa duutudaiña gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo, dai Suusi Cristo cʌʌga ñioocadamu aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ. Gomaasi ʌpʌduñia agai cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌiditai Diuusi ʌʌmadu gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo.","id":"<urn:uuid:e614c9a6-38c7-491d-911b-171e928829ac>","dump":"CC-MAIN-2021-25","url":"https:\/\/breakeveryyoke.com\/2-tesalonicenses-1---diuusi-%C3%B1iooquid%CA%8C-utuducami-oodamic%CA%8Cd%CA%8C","date":"2021-06-16T07:56:07Z","file_path":"s3:\/\/commoncrawl\/crawl-data\/CC-MAIN-2021-25\/segments\/1623487622234.42\/warc\/CC-MAIN-20210616063154-20210616093154-00211.warc.gz","language":"ntp","language_score":1.0000035763,"language_script":"Latn","minhash_cluster_size":1,"top_langs":"{\"ntp_Latn_score\": 1.0000035762786865}","num_words":296,"character_repetition_ratio":0.087,"word_repetition_ratio":0.0,"special_characters_ratio":0.133,"stopwords_ratio":0.358,"flagged_words_ratio":0.0,"lang_id_score":1.0,"perplexity_score":500.0,"cluster_detection":-1}
|
ntp_Latn/fineweb-2_000001_stas.jsonl
ADDED
@@ -0,0 +1,115 @@
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
+
[
|
2 |
+
{
|
3 |
+
"avg": {
|
4 |
+
"num_words": 465.1578947368421,
|
5 |
+
"character_repetition_ratio": 0.08457894736842105,
|
6 |
+
"word_repetition_ratio": 0.002052631578947369,
|
7 |
+
"special_characters_ratio": 0.14368421052631578,
|
8 |
+
"stopwords_ratio": 0.324578947368421,
|
9 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
10 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
11 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
12 |
+
}
|
13 |
+
},
|
14 |
+
{
|
15 |
+
"std": {
|
16 |
+
"num_words": 173.4486919912128,
|
17 |
+
"character_repetition_ratio": 0.006938191706426442,
|
18 |
+
"word_repetition_ratio": 0.005771743184739054,
|
19 |
+
"special_characters_ratio": 0.004834662472069433,
|
20 |
+
"stopwords_ratio": 0.027520931344158055,
|
21 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
22 |
+
"lang_id_score": 0.0,
|
23 |
+
"perplexity_score": 0.0
|
24 |
+
}
|
25 |
+
},
|
26 |
+
{
|
27 |
+
"median": {
|
28 |
+
"num_words": 469.0,
|
29 |
+
"character_repetition_ratio": 0.085,
|
30 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
31 |
+
"special_characters_ratio": 0.144,
|
32 |
+
"stopwords_ratio": 0.318,
|
33 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
34 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
35 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
36 |
+
}
|
37 |
+
},
|
38 |
+
{
|
39 |
+
"max": {
|
40 |
+
"num_words": 759.0,
|
41 |
+
"character_repetition_ratio": 0.101,
|
42 |
+
"word_repetition_ratio": 0.024,
|
43 |
+
"special_characters_ratio": 0.151,
|
44 |
+
"stopwords_ratio": 0.376,
|
45 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
46 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
47 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
48 |
+
}
|
49 |
+
},
|
50 |
+
{
|
51 |
+
"min": {
|
52 |
+
"num_words": 245.0,
|
53 |
+
"character_repetition_ratio": 0.071,
|
54 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
55 |
+
"special_characters_ratio": 0.133,
|
56 |
+
"stopwords_ratio": 0.273,
|
57 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
58 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
59 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
60 |
+
}
|
61 |
+
},
|
62 |
+
{
|
63 |
+
"90%": {
|
64 |
+
"num_words": 744.8,
|
65 |
+
"character_repetition_ratio": 0.0904,
|
66 |
+
"word_repetition_ratio": 0.005399999999999995,
|
67 |
+
"special_characters_ratio": 0.1502,
|
68 |
+
"stopwords_ratio": 0.36319999999999997,
|
69 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
70 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
71 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
72 |
+
}
|
73 |
+
},
|
74 |
+
{
|
75 |
+
"75%": {
|
76 |
+
"num_words": 573.5,
|
77 |
+
"character_repetition_ratio": 0.089,
|
78 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
79 |
+
"special_characters_ratio": 0.147,
|
80 |
+
"stopwords_ratio": 0.349,
|
81 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
82 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
83 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
84 |
+
}
|
85 |
+
},
|
86 |
+
{
|
87 |
+
"50%": {
|
88 |
+
"num_words": 469.0,
|
89 |
+
"character_repetition_ratio": 0.085,
|
90 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
91 |
+
"special_characters_ratio": 0.144,
|
92 |
+
"stopwords_ratio": 0.318,
|
93 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
94 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
95 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
96 |
+
}
|
97 |
+
},
|
98 |
+
{
|
99 |
+
"25%": {
|
100 |
+
"num_words": 296.5,
|
101 |
+
"character_repetition_ratio": 0.08,
|
102 |
+
"word_repetition_ratio": 0.0,
|
103 |
+
"special_characters_ratio": 0.1415,
|
104 |
+
"stopwords_ratio": 0.306,
|
105 |
+
"flagged_words_ratio": 0.0,
|
106 |
+
"lang_id_score": 1.0,
|
107 |
+
"perplexity_score": 500.0
|
108 |
+
}
|
109 |
+
},
|
110 |
+
{
|
111 |
+
"total size": "19",
|
112 |
+
"keep size": "15",
|
113 |
+
"remove size": "4"
|
114 |
+
}
|
115 |
+
]
|